- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-05
- Bylos Nr.
- e2YT-672-904/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02085-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Pareiškėjas
- Z. G.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R., V R, J. G., V. R.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas, Vaidotas Rutavičius
suinteresuotiems asmenims D. R., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei Jurgitai Kurtinaitienei, suinteresuotų asmenų D. R., V R. B., L. R. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., D. R., V. R. - B, S. J., I. Š., V. V., M. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, išvadą teikianti institucija - VĮ ,,Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos Z. G. (toliau - pareiškėja) atstovas advokatas Donatas Lengvinas patikslintu pareiškimu prašo:
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ūkinio pastato pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių koordinatės Pamatų geodeziniame plane 1:500 pažymėtos taškais (duomenys neskelbtini), buvo pradėti statyti 1989 m. teisėtai, pagal tuo metu galiojusius įstatymus.
2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių koordinatės Pamatų geodeziniame plane 1:500 pažymėtos taškais (duomenys neskelbtini), buvo perduoti J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pagal 1997-04-29 GNSB „Namas“ pažymą, t. y. tuo pačiu metu kaip butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Patikslinto pareiškimo pagrindu nurodė, kad 1992-03-27 Darbo komisijos akto apie pastatų ir įrengimų perdavimo užsakovui matyti, kad į Gargždų 6 butų gyvenamojo namo statybos sudėtį įėjo gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Statyba buvo vykdoma pagal projektą Gyv. namas 114-22-59-12 (Ž-7K) ir ūkio past. 817-190. Šie įrašai patvirtina, kad ūkio pastato pamatai buvo išpilti teisėtai ir turėjo tuo metu būtinus projektus. Gyvenamojo namo, ūkinio pastato dokumentų dingimo faktas nurodytas Kooperatyvo ,,NAMAS“ 1997-01-02 prašyme, skirtame Klaipėdos rajono apskrities valdytojui. Jame nurodyta: Iširus Gargždų tarybiniam ūkiui, pasikeitus sistemai rajone, dalis namo statybos dokumentų nebuvo išsaugoti. Žmonės įsirengė butus ir pasistatė ūkinius pastatus iš savo lėšų. Dabar kooperatyvo „Namas“ nariai prašo leisti teisiškai registruoti gyv. namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. “ Faktą, kad ūkinio pastato pamatai buvo perduoti atsakovės sutuoktiniui J. G. (miręs 2002-01-22), patvirtina 2020-09-28 „Paliudijimas“. Buvę GSNB „Namas“ nariai ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai patvirtino, kad 1992 m. J. G. kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini) buvo paskirti pamatai ūkiniam pastatui statyti, 2020-09-28 Paliudijimą pasirašo: I. Š., R. J., L. D., J. Ž., E. R., Z. G. ir J. G.. Šis dokumentas patvirtina, jog pamatai kartu su butu buvo perduoti J. G.. Asmenys surašę 2020-09-28 paliudijimą yra šiai dienai išregistruoto GSNB „NAMAS“ (kitur dokumentuose nurodyta - kooperatyvas „Namas“) nariai. Tai patvirtina šie pridėti dokumentai: 1992-11-03 Klaipėdos rajono Gargždų tarybinio ūkio pažyma Nr. 176 (ši pažyma į civilinę bylą pateikta kartu su 2021-11-15 atsiliepimu į ieškinį) matyti, kad siekdami užbaigti gyvenamojo namo statybą, šiame name butus gavusieji gyventojai 1992-07-22 protokolu Nr. 1 įkūrė kooperatyvą ir išsirinko valdybą. Ryšium su tuo, ūkio laikinoji administracija perdavė nebaigtą statyti gyv. namą įsteigtam kooperatyvui „Namas“; Iš 1997-01-02 Kooperatyvas „Namas“ prašymo (į civilinę bylą pateiktas kartu su 2021-11-15 atsiliepimu į ieškinį) matyti, kad Klaipėdos rajono valdyba 1992-10-05 įregistravo kooperatyvą „Namas“, kurį sukūrė žmonės, gavę butus; 1992-07-22 Klaipėdos rajono Gargždų ūkio įsakymo Nr. 59 (j civilinę bylą pateigtas kartu su 2021-11-15 atsiliepimu į ieškinį) matyti, kad gyvenamajame name butus gavo šie asmenys: E. R., I. Š., S. J., L. D., J. G. ir V. R.. Būtent šie asmenys ir sudarė GNSB „Namas“ narius. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti dokumentai bei buvusių GNSB „Namas“ narių paliudijimas patvirtina aplinkybes, jog ūkinio pastato pamatai buvo perduoti Z. G. sutuoktiniui J. G., teismo prašome pripažinti šį faktą, kaip juridinę reikšmę turintį faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Z. G., paaiškino, jog 1989 m. jos vyrui J. G. buvo skirtas butas. Tuo pačiu metu žodžiu buvo perduoti ūkinio pastato pamatai. Z. G. patvirtino, jog jų šeimai buvo perduoti antri pamatai. Pripažino, jog neturi rašytinių dokumentų patvirtinančių apie ūkinio pastato pamatų perdavimą. Po sutuoktinio J. G. mirties, paveldėjo visą nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos Z. G. atstovas advokatas Donatas Lengvinas teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino patikslintuose pareiškimuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai nurodė, kad pareikštu pareiškimu pareiškėja Z. G. savo pažeistas teises gina kitu įstatymo nustatytu būdu, nei buvo ginta civilinėje byloje Nr. e2-85-1180/2023. Pareiškimu suformuluotas reikalavimas nėra tapatus civilinės bylos Nr. e2-85-1180/2023 priešieškinio reikalavimui. Pareiškimu formuluojamame reikalavime prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pamatų, kurie yra fiksuoti kadastrinio matavimo byloje ir turintys skirtingą unikalų numerį nei ankstesnėje byloje. Į civilinę bylą su pareiškimo priedais yra pateiktas ir rašytinis suinteresuotų asmenų 2020-09-28 „Paliudijimas“, kuriame patvirtinamas faktas, kad ūkinio pastato pamatai buvo perduoti atsakovės sutuoktiniui J. G. (miręs 2002-01-22). Buvę GSNB „Namas“ nariai ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai patvirtino, kad 1992 m. J. G. kartu su butu, adresu (duomenys neskelbtini) buvo paskirti pamatai ūkiniam pastatui statyti. 2020-09-28 Paliudijimą pasirašo: I. Š., R. J., L. D., J. Ž., E. R., Z. G. ir J. G.. Šis dokumentas patvirtina, jog pamatai kartu su butu buvo perduoti J. G.. Pažymėjo, kad nė vienas iš suinteresuotų asmenų, kuriems savo laiku buvo skirti pamatai ūkiniam statiniui pasistatyti neginčija fakto, jog G šeimai taip pat buvo skirti pamatai, išskyrus R, kurie savo ūkinio pastato sieną pasistatė ant J. G. skirto pamato nepalikdami vietos pareiškėjos ūkinio pastato sienai. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nurodė, kad iš dokumentų pateiktų į civilinę bylą matyti, jog pamatai buvo pastatyti ne 1989 m., bet vėliau. Pareiškėja į teismą kreipiasi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o tai reiškia, kad statiniui įregistruoti VĮ Registrų centre nėra išlikę visi reikalingi dokumentai. Identiškai buvo registruoti ir suinteresuotų asmenų (kaimynų) ūkiniai pastatai. Faktą, kad pamatai buvo pradėti statyti 1989 m. patvirtina ir Kooperatyvo „Namas“ 1997-01-02 prašymas teiktas Klaipėdos rajono apskrities valdytojui (į civilinę bylą pateiktas kartu su pareiškimo priedais). Prašyme nurodoma: „1992-01-15 Gargždų tarybinio ūkio visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta, kad 1989 m. statybos nebaigtame 6-ių butų gyv. name skirti butus ūkio dirbantiesiems, kuriuos jie patys įsirengs ir ant esančių pamatų pasistatys ūkiniu pastatus.“ Tame pačiame rašte nurodoma, kad „Iširus Gargždų tarybinam ūkiui, pasikeitus sistemai rajone, dalis namo statybos dokumentų nebuvo išsaugoti.“ Liudytojų parodymai, bei VĮ Registrų centre registruotas faktas apie ūkinių pastatų statybos pradžią (2021-10-27 NTR išrašas su istorija Nr. 50/120469 prijungtas į civilinę bylą 2024-07-16) patvirtina faktą, jog ir J. G. skirti pamatai buvo statyti 1989 m. LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad „Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų D. R., V R. B., L. R. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius atsiliepimu į patikslinta pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo patikslinta pareiškimo reikalavimas yra tapatus tam reikalavimui, kuris buvo pareikštas prieš tai nagrinėtoje civ. byloje ir dėl kurio jau pasisakė Klaipėdos apylinkės teismas 2023-04-18 sprendime civ. byloje Nr. e2-85-1180/2023. Pažymėjo, kad 1992-03-27 akte yra nurodyta, kad rengiant gyvenamojo namo projektą, buvo parengtas ir vieno ūkinio pastato projektas. Koks tai vienas ūkinis pastatas, niekur nėra nurodyta, nėra likę jokių projektinių dokumentų, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad čia kalba eina apie ūkinį pastatą, kurio vietoje yra teisėtai pastatyti keturi ūkiniai pastatai ir ginčo ūkinis pastatas. 2020-09-28 paliudijimas yra niekinis dokumentas, kadangi neatitinka jam keliamų reikalavimų. Minėti paliudijimai iš esmės yra liudytojų parodymai. LR CPK 192 str. nuostatomis liudytojas privalo duoti parodymus teismui betarpiškai ir prieš duodamas parodymus privalo prisiekti ir būti įspėtas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Tik išimtinais atvejais galima vadovautis rašytiniais liudytojų parodymais ir tik tokiais, kurie duoti notaro akivaizdoje ir jo patvirtinti, prieš tai liudytojui prisiekus ir esant įspėtam dėl melagingų parodymų davimo (LR CPK 192 str. 8 d.). Nei vienas iš paliudijimą pasirašiusių asmenų nebuvo nei įspėti apie melagingų parodymų davimą, nei prisiekę, nei parodymus davė notaro akivaizdoje, paliudijimas nėra notaro patvirtintas, todėl juo negalima vadovautis (LR CPK 176 str. 2 d., 177 str. 3 d.). Visi minėti paliudijimą pasirašę asmenys gali būti iškviesti į teismą ir pateikti liudijimus tokia tvarka, kaip to reikalauja LR CPK. Klaipėdos apylinkės teismo civ. byloje Nr. e2-85-1180/2023 buvo apklausti paliudijimą pasirašę asmenys, kurie po priesaika nepatvirtino paliudijime nurodytų aplinkybių ir nurodė, kad toks paliudijimas iš jų buvo išgautas apgaulės būdu. Be to, minėtame paliudijime yra nurodyta tik, kad Z. G. sutuoktiniui G buvo skirti pamatai ūkinio pastato statybai, tačiau nėra nurodyta, kad jie jam buvo perduoti. Skirti statybai ir perduoti nuosavybėn yra du skirtingi ir netapatūs dalykai. G nuosavybės teisėmis buvo perduotas tik butas, kas matyti iš bendrijos 1997-04-29 pažymos Nr. 6, kurią pasirašė tuometinė bendrijos pirmininkė L. D. ir buhalterė I. Š., kurios, beje, pasirašė ir minėtą liudijimą. Tačiau nurodytoje pažymoje ir liudijime yra nurodytos skirtingos, viena kitai prieštaraujančios aplinkybės, kas leidžia daryti išvadą, kad paliudijime yra nurodytos neteisingos aplinkybės dėl to, kad jis surašytas praėjus 23 metams po pažymos išrašymo. Pavyzdžiui R buvo perduotas ne tik butas, bet ir ūkinis pastatas su pamatais, kas aiškiai yra nurodyta jam skirtoje 1997-04-29 bendrijos pažymoje Nr. 5, kurią pasirašė tie patys asmenys. G nepasinaudojo siūlymu ant pamatų statytis ūkinį pastatą kol viską valdė bendrija, todėl jam pamatai ir nebuvo perduoti. Siūlymu statytis ūkinį ir gauti nuosavybėn pamatus nepasinaudojo ir dar vienas tuometinis daugiabučio gyventojas - R. Todėl būtent ir liko niekam neperduoti dveji pamatai. Be to, minėtame liudijime yra nurodyta ir klaidinga G skirtų pamatų lokalizacija: nurodoma, kad jie buvo šalia R, tačiau būsimų ūkinių pastatų išsidėstymas buvo pasiūlytas pagal tą pačią schemą, kaip ir šalia daugiabučio esančių daržų išsidėstymo schemą, kur šalia R daržo buvo skirtas daržas R, o už jo - J, ir tik po to buvo G daržas. Kadangi G ir R atsisakė statytis ūkinius, tai J susimainė savo ūkinio pastato vietą su G, kad tarp J ir Š ūkinių nebūtų tarpo. Vėliau R daržą nupirko R. Tai aiškiai matyti iš pradinių daržams skirtų žemės sklypų planų ir NTR CDB išrašų. Tokias aplinkybes patvirtino ir Klaipėdos apylinkės teismo civ. byloje Nr. e2-85-1180/2023 apklausti liudytojais asmenys. Minėtoje byloje yra ne tik minėtų asmenų apklausos, bet ir virš išdėstytas aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai, o taip pat ir pažyma, pagal kurią J. G. buvo perduotas butas ir kurios pagrindu prašo pareiškėja nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl pamatų perdavimo, paminėta byla yra prijungta prie šios bylos. Ginčo pamatai nepriklausė J. G., o priklausė tretiesiems asmenims kaip bendraturčiams, kooperatyvo nariams. Anuomet buvo įsteigtas kooperatyvas, kuriam buvo perduotas gyvenamasis namas ir pamatai. Atitinkamai kooperatyvas suteikė leidimus ir sutikimus statytis ūkinius pastatus panaudojant esamus pamatus ir kas pasistatė ūkinius pastatus, tam bendrija tuos pamatus perdavė. Kadangi G ūkinio pastato nepasistatė, jiems nuosavybė į pamatus nebuvo perduota, G buvo perduotas tik butas. Kooperatyvo leidimas statyti ūkinius pastatus ant pamatų galiojo, kol gyvavo kooperatyvas. Kadangi E. R. ir G leidimu ir šia teise nepasinaudojo, ta pamatų dalis, t. y. dvi vietos priklauso likusiems savininkams, kurie pasistatė ūkinius pastatus.
Suinteresuotas asmuo D. R. teismui paaiškino, kad nežino, kada buvo pastatyti pamatai, tačiau jie buvo pastatyti iki jo gimimo iki 1992 m. Pripažino, jog jo ūkinis pastatas yra įregistruotas, šalia jo ūkinio pastato buvo R pamatai, kuris vėliau pardavė butą ir pamatus su daržu perdavė žodžiu D. R.. Perėmęs daržą D. R. naudojosi šiais pamatais, ateity planavo juos įteisinti. 2020 m. D. R. nebūnant Lietuvoje, J. G. ant šių pamatų pradėjo ūkinio pastato nelegalią statybas. Pamatai buvo statyti per kelis kartus, 2020 m. J. G. prailgino pamatus, juos pakėlė, išbetonavo grindis.
Suinteresuotų asmenų D. R., V R. B., L. R. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius teismo posėdžio metu prašė patikslintą pareiškimą atmesti. Patvirtino atsiliepime į pareiškimą nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.
Suinteresuoto asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad Departamentas atliko tyrimą pagal Departamente gautą 2020-08-28 skundą dėl galbūt savavališkai adresu (duomenys neskelbtini), statomo statinio. Atlikus tyrimą, 2020-10-09 buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2167(16.2) (toliau - aktas). Patikrinimo metu nustatyta ir akte užfiksuota, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), šalia vakarinės ūkinio mūrinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sienos, priblokuojant prie jos, statomas I grupės nesudėtingosios kategorijos medinis sandėlis (toliau - pastatas), kurio pamatai betoniniai, sienos medinės, grindys neįrengtos, stogas vienšlaitis, dengtas metaline skarda. Statinio matmenys: ilgis 10,50 m, plotis 4,15 m, aukštis nuo 3,16 m iki 4,20 m, plotas apie 43,6 m². Pastato paskirtis - pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Pagal statytojo J. G. (toliau - statytojas) paaiškinimą pastato statyba pradėta 2020 m. rugpjūčio mėn. ant dalies senų ir dalies naujų pamatų. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1.1 papunkčiu, konstatuota, kad šio pastato statybai nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, kadangi teritorija nepatenka į šiame papunktyje išskirtas teritorijas, t. y. kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortus, Kuršių neriją bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Kitą vertus, STR 1.05.01:2017 50 nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad pastatas buvo pastatytas nesuformuotoje valstybinėje žemėje, Inspekcijos Departamentas 2020-10-20 raštu Nr. 2D-15060 ,,Dėl (duomenys neskelbtini).“ kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) prašydamas pateikti išvadą, ar NŽT Klaipėdos rajono skyrius yra davęs sutikimą pastato (sandėlio) statybai valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020-11-19 raštu Nr. 12SD-6500-(14.12.137 E.) informavo Departamentą, kad sutikimo statyti pastatą Departamento rašte nurodytoje vietoje nėra išdavęs. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas pažeidė STR 1.05.01:2017 50 punkto reikalavimus ir Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 2020-11-30 jam buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-1653 (toliau - privalomasis nurodymas), kuriuo jis buvo įpareigotas nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2021-05-30. 2021-03-09 statytojas pateikė prašymą, pranešimą, paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2021-03-08 VĮ Registrų centre įregistravo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu įvykdė privalomąjį nurodymą. Departamentas 2021-08-19 surašė ir užregistravo deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą Nr. UTA-77, kurio 1.2 punkte konstatuotas pažeidimas: 2021-02-25 deklaracijoje apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, statytoju nurodomas asmuo Z. G. neturėjo teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas, t. y. pastatas pastatytas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pažeidžiant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą imperatyvą, nes deklaraciją pateikęs asmuo žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys nevaldo nuosavybės teise, o taip pat nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Nurodytina, kad Inspekcija 2021-10-07 kreipėsi į Teismą ir prašė panaikinti atsakovės Z. G. 2021-02-25 surašytos deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą. Teismo 2023-04-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-85-1180/2023 buvo nuspręsta Inspekcijos ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo 2023-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-659-460/2023 Inspekcijos ieškinys buvo patenkintas, t. y. panaikintas atsakovės Z. G. 2021-02-25 surašytos nekilnojamojo daikto - pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centrui pateiktos deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimas. Pažymėjo, kad pasibaigus visiems teisminiams procesams Inspekcija 2023-10-16 raštu Nr. 2D-17765 kreipėsi į antstolę prašydama pradėti priverstinį J. G. surašyto privalomojo nurodymo vykdymą. Tuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/23/01558.
Suinteresuoto asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė Jurgita Kurtinaitienė teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime į pareiškimą nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.
Suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad administracija negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų aplinkybių apie galimai J. G. (miręs (duomenys neskelbtini)) perduotus pamatus pagal 1997-04-29 GNSB „Namas“ pažymą. Sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tik teismui nustačius, kad yra visos sąlygos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimui pareikštam pareiškimui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Iš prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2A-659-460/2023 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Z. G. dėl deklaracijos panaikinimo, pagal trečiųjų asmenų D. R. ir V. R. - B savarankiškus reikalavimus atsakovei Z. G. dėl deklaracijos, nuosavybės teisės liudijimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir teisinės registracijos panaikinimo ir pagal atsakovės Z. G. priešieškinį dėl žemės naudotojo teisės pripažinimo, pamatų perdavimo fakto pripažinimo ir teisės suteikimo įteisinti statinį nesant kaimynų sutikimo, tretieji asmenys byloje notarė Genė Pietarienė, L. R., V R. B., D. R., J. G., I. Š., V. V., M. V., S. J., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. 2023 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą. Panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys buvo atmestas ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti – panaikinti atsakovės Z. G. 2021 m. vasario 25 d. surašytos nekilnojamojo daikto – pagalbinio ūkio paskirties ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centrui pateikta deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą.
Aukščiau nurodytoje išnagrinėtoje byloje ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu (jį 2022 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu patikslino atsisakydama reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovei nustatymo), juo prašė panaikinti atsakovės Z. G. 2021 m. vasario 25 d. surašytos deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau ir Deklaracija) galiojimą. Nurodo, jog atlikus tyrimą pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. gautą skundą dėl galbūt savavališkai adresu (duomenys neskelbtini), statomo statinio, 2020 m. spalio 9 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2167(16.2) (toliau – ir aktas). Patikrinimo metu nustatyta ir akte užfiksuota, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje, šalia daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., šalia vakarinės ūkinio mūrinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sienos, priblokuojant prie jos, statomas I grupės nesudėtingosios kategorijos medinis sandėlis (toliau – ir ginčo pastatas). Pastato paskirtis – pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Pagal statytojo J. G. paaiškinimą pastato statyba pradėta 2020 m. rugpjūčio mėn. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 12SD-6500-(14.12.137 E.) informavo, kad sutikimo statyti pastatą nurodytoje vietoje nėra išdavusi. Atsižvelgiant į tai, kad statytojas J. G. pažeidė STR 1.05.01:2017 50 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2020 m. lapkričio 30 d. jam buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo buvo įpareigotas nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2021 m. gegužės 30 d. Statytojas 2021 m. kovo 9 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad VĮ Registrų centre 2021 m. kovo 8 d. įregistravo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu įvykdė privalomąjį nurodymą. Statytojas 2021 m. kovo 10 d. pateikė papildomą prašymą panaikinti privalomąjį nurodymą, o kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštas Nr. 12SD-1050-(14.12.104) (toliau – ir NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštas), kuriame NŽT, atsakydama Z. G., nurodė neprieštaraujanti dėl pastato įregistravimo VĮ Registrų centre. Statybos inspekcija 2021 m. balandžio 7 d. kreipėsi į NŽT su prašymu patikslinti, ar minėtu NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštu yra duotas sutikimas pastato statybai valstybinėje žemėje. Informaciją, kad tai yra NŽT sutikimas pastato statybai valstybinėje žemėje, NŽT Statybų inspekcija pateikė 2021 m gegužės 5 d. raštu Nr. 12SD-2227-(14.12.137 E.) (toliau – ir NŽT 2021 m gegužės 5 d. raštas). Atsižvelgiant į tai, 2021 m. gegužės 14 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Tačiau 2021 m. gegužės 13 d. buvo gautas dar vienas skundas dėl to paties statinio statybos. Statybos inspekcijai buvo pavesta patikrinti pagalbinio ūkio paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) pagrindo, t. y. 2021 m. vasario 25 d. Deklaracijos teisėtumą. Statybos inspekcija, įvertinusi visas aplinkybes dėl pastato statybos valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, 2021 m. rugsėjo 2 d. surašė naują privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad statytojas privalomojo nurodymo neįvykdė ir neteisėtai pastatyto pastato nenugriovė. Mano, jog su NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštu pateiktas pritarimas pastato statybai nėra pagrindas statytojo teisei įgyvendinti, jei kartu nėra perduodamos valdymo ir naudojimo teisės į žemės sklypą, kuriame yra statomas statinys. Ieškovė nustatė, kad ginčo pastatas pastatytas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir surašyta Deklaracija, neišpildant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos statytojo teisės įgyvendinimui reikalingos sąlygos, t. y. statytoju nurodomas asmuo Z. G. neturėjo teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi ji žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, nevaldo nuosavybės teise, o taip pat nevaldo ir nenaudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Ginčo pastatas yra I grupės nesudėtingasis pastatas, todėl jo statybai nereikia rengti statinio projekto ir nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, tačiau yra privalomas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl nurodyto statinio statybos valstybinėje žemėje. Tokio sutikimo neturėjimas pažeidžia STR 1.05.01:2017 50 punktą, kuriame nurodyta, kad statant valstybinėje žemėje privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Nagrinėjamu atveju toks sutikimas iš NŽT buvo gautas, tačiau tokio sutikimo gavimas nepašalino Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto imperatyvaus reikalavimo žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų numatytais pagrindais. Atsakovė Z. G., negalėdama įgyvendinti statytojo teisės Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, neteisėtai surašė Deklaraciją ir neteisėtos Deklaracijos pagrindu įregistravo statinį NTR. Kadangi Deklaracija surašyta neteisėtai, jos galiojimas naikintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad J. G., Z. G. sūnus, 2020 m. rugpjūčio mėn. pradėjo statyti ūkio paskirties ginčo pastatą - malkinę. Gavusi 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, Statybos inspekcija atliko patikrinimą, 2020 m. spalio 9 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2167(16.2) ir J. G. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo jis buvo įpareigotas nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę iki 2021 m. gegužės 30 d. J. G. 2021 m. kovo 9 d. pateikė pranešimą Statybos inspekcijai, kuriame nurodė, kad 2021 m. kovo 8 d. VĮ Registrų centre įregistravo ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu įvykdė privalomąjį nurodymą. Statytojas 2021 m. kovo 10 d. pateikė papildomą prašymą panaikinti privalomąjį nurodymą, o kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas NŽT 2021 m. kovo 5 d. raštas Nr. 12SD-1050-(14.12.104), kuriame NŽT, atsakydama Z. G., nurodė neprieštaraujanti dėl pastato įregistravimo VĮ Registrų centre. Informaciją, kad tai yra NŽT sutikimas pastato statybai valstybinėje žemėje, NŽT Statybų inspekcijai pateikė 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 12SD-2227-(14.12.137 E.). Atsižvelgiant į tai, 2021 m. gegužės 14 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Ieškovė 2021 m. gegužės 13 d. gavo dar vieną skundą dėl to paties statinio statybos. Statybos inspekcijai buvo pavesta patikrinti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravimo NTR pagrindo, t. y. 2021 m. vasario 25 d. Deklaracijos teisėtumą. Statybos inspekcija 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktu konstatavo, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. 2021 m. vasario 25 d. Deklaracijoje nurodytas asmuo Z. G. neturėjo teisės būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Vykdant Inspekcijos vyriausiojo patarėjo pavedimą Departamentas 2021 m. rugsėjo 2 d. surašė naują privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-343, kuriame konstatavo, kad statytojas privalomojo nurodymo neįvykdė ir neteisėtai pastatyto pastato nenugriovė.
Juridiniai faktai - tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 421/2008; 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 388/2010).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti šias aplinkybes: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą galiojusių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009, 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 155/2010).
Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos.
Pažymėtina, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį (ar jo dalį) ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei jo statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą (LAT 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 669/2013). „Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į statinius būtų įgyjama tik tuomet, jeigu statyba pradėta, vykdyta ir baigta laikantis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2007-09-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007, LAT 1999-06-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999).
CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad nuosavybė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, yra registruotini daiktai, be to, jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 straipsnio 1 dalis) (Teismų praktika 2001, 16, Nr. A3-51).
Pareiškėja nurodo, kad pamatai buvo išpilti 1989 metais ir perduoti jos sutuoktiniui, mirusiam 2002-01-22. Nurodo, kad iš Darbo komisijos 1992-03-27 akto matyti, kad į Gargždų 6 butų gyvenamojo namo statybos sudėtį įėjo gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Pareiškėjos atstovas pažymi, kad iš minėto akto matyti, kad statyba vyko pagal projektą Gyvenamasis namas 114-22-59-12 (Ž-7K) ir ūkio pastatas 817-190, todėl anot pareiškėjos, minėtas aktas patvirtina, kad ūkinio pastato pamatai buvo išpilti teisėtai ir turėjo tuo metu būtinus projektus.
Pareiškėjos atstovas nurodo, kad iš Kooperatyvo „Namas“ 1997-01-02 prašymo matyti, kad 1992-01-15 Gargždų tarybinio ūkio visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta, kad 1989 m. statybos nebaigtame 6 butų gyvenamajame name skirti butus ūkio dirbantiesiems, kuriuos jie patys įsirengs ir ant esančių pamatų pasistatys ūkinius pastatus. Taip pat minėtas dokumentas patvirtina, kad iširus Gargždų tarybiniam ūkiui dalis namo statybos dokumentų nebuvo išsaugoti.
Teismas pažymi, jog laikotarpiu nuo 1987 iki 1989 m., kuomet buvo išlieti pamatai, statinių statybą reglamentavo Ministrų Tarybos 1983-08-05 nutarimas Nr. 213 „Dėl individualinės statybos“ (kuris neteko galios 1988-12-14) bei Ministrų Tarybos 1988-12-14 nutarimas Nr. 364 „Dėl individualinės statybos“ (neteko galios 1991-07-12), kuriuose buvo nustatytos pagrindinės statybos sąlygos. Minėtuose teisės aktuose buvo nurodoma, kad pagrindinė sąlyga pradėti bet kokią statybą yra sklypo suteikimas, po to atitinkamai patvirtintas projektas bei išduotas leidimas. Buvo nurodyta, kad pilietis, kuris pasistatė, stato arba perstato individualinį gyvenamąjį namą (jo dalį), ūkinį, buitinį pastatą ar kitokį įrenginį, neturėdamas nustatytąja tvarka išduoto leidimo ar atitinkamai patvirtinto projekto, iš esmės nukrypdamas nuo projekto arba pažeisdamas pagrindines statybos normas ir taisykles, traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Leidimą statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamąjį namą, statyti priestatą, antstatą, įrengti rūsį, mansardą bei statyti ūkinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformina miesto arba rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba. Leidimas įforminamas, statytojui pateikus patvirtintą statybos techninę dokumentaciją ir valstybinės notarinės kontoros patvirtintą sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą statybos proceso reglamentavimą, teismas pripažįsta, jog pareiškėja nepateikė įrodymų kurie pagrįstų, kad pamatai buvo pradėti statyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Byloje pateiktas 1992-03-27 darbo komisijos aktas apie pastatų ir įrengimų perdavimo užsakovui 5 p. yra nurodyta, kad projektinė dokumentacija buvo patvirtinta tik 1990 m. sausį, todėl pamatai negalėjo būti pastatyti 1989 m. To paties akto 6 p. yra nurodyta, kad montavimo darbai buvo vykdomi nuo 1990 m. vasario mėn. iki 1992 m. kovo mėn., kas reiškia, kad statiniai buvo pastatyti po 1991-07-25, todėl jų įteisinimui minėto LRV nutarimo nuostatos netaikomos. Minėto akto 14 p. nurodyta, kad statybos montavimo darbai atlikti pagal SN ir T objektas nebaigtas tik užsandarintas. Akto 9 p. kaip Objektas nurodytas tik gyvenamasis namas. Akto rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad komisija nusprendė jog tik gyvenamasis namas (ūkio pastatas išbrauktas) laikomas priimtu iš genrangovo ir paruoštu dėl pateikimo valstybinei priėmimo komisijai. Tai reiškia, kad ūkinis pastatas net nebuvo priimtas komisijos iš rangovo.
Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. e2A-659-460/2023 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjos statinys, pastatytas panaudojus ginčo pamatus, buvo pastatytas neteisėtai, kas reiškia, kad ir ginčo pamatus negalima laikyti pastatytais teisėtai.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos pareiškimas atmestinas, pareiškėjai neįrodžius, kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą statybos proceso reglamentavimą, teismas pripažįsta, jog nepateiktą rašytinių įrodymų, kad pamatai buvo pradėti statyti laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nenustačius tokių aplinkybių, pareiškėjos pareiškimas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuotas asmuo D. R. rašytiniais dokumentais pagrindė turėtas 1500,00 Eur teisinių atstovavimo išlaidų. Pareiškimą atmetus, suinteresuoto asmens D. R. bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.
2024 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos teismas pagal pareiškėjos Z. G. atskirąjį skundą taikė laikinąsias apaugos priemones - sustabdė antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0075/23/01558, iki kol bus išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-10444-904/2023 ir įsiteisės joje priimtas sprendimas. Sprendimui įsiteisėjus, priimtos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Byloje yra susidariusių 365,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pareiškimą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 445 – 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Suinteresuotam asmeniui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš pareiškėjos Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjos Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 365,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2024 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos teismo taikytas laikinąsias apaugos priemones – stabdyti antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0075/23/01558.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti civilinę bylą e2-85-1180/2023 (2 tomai) Klaipėdos apylinkės teismo archyvui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.