- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- e2YT-44406-1171/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. D. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė R. L. K. (taip pat žinoma kaip L./L., kurios mergautinė pavardė T. (pavardės variacijos – T., T., T.)) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad kaip R. L. K. (taip pat žinoma kaip L./L., kurios mergautinė pavardė T. (pavardės variacijos – T., T., T.)) vaikaitė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Anot pareiškėjos, prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodė bei Migracijos departamentui pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog jos senelė R. L. K. (taip pat žinoma kaip L./L., kurios mergautinė pavardė T. (pavardės variacijos – T., T., T.)) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pateikdama prašymą pareiškėja Migracijos departamento prašė remtis giminaičio J. P. Y. Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo dokumentais. J. P. Y. yra pareiškėjos motinos R. D. K. brolio M. K., vėliau žinomo kaip J. M. K., brolis, kuriam pilietybė buvo atkurta 2025 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-4521 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“, nustačius, kad M. K. ir J. M. K. yra vienas ir tas pats asmuo, kurio motina yra L. K. (anksčiau – K., mergautinė pavardė – T.) ir patvirtintus, kad minėti asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo ją informavo, kad nepateikta pakankamai dokumentų, kurie patvirtintų, jog ji yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė. Taip pat sprendime nurodyta, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad R. L. T. (L. K.; iki santuokos T.), gim. ~1896 m. Rusijoje, arba L. T. (T.; K.) gim. 1905 m. sausio 2 d. Lietuvoje, yra tas pats asmuo – L. T., gyvenusi Gargžduose, ir kuriai buvo išduotas Lietuvos Respublikos pasas. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog yra R. L. K. (taip pat žinoma kaip L./L., kurios mergautinė pavardė T. (pavardės variacijos – T., T., T.), kuri iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. vaikaitė. Šią aplinkybę, pareiškėjos teigimu, patvirtina jos pateikti rašytiniai įrodymai: jos gimimo liudijimas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos motina yra R. D. K., pareiškėjos ištuokos liudijimas patvirtinamas pavardės pasikeitimą iš mergautinės pavardės W. į santuokinę pavardę D., jos motinos gimimo liudijimas, kuriame nurodyti jos tėvai M. K., 44 metų amžiaus, ir R. L. T., 38 metų amžiaus, pareiškėjos motinos ištuokos liudijimas, kuriuo patvirtinamas pavardės pasikeitimas iš mergautinės pavardės K. į santuokinę pavardę W..
Pareiškėjos Lietuvos valstybės istorijos archyvo surinkti ir teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos mamos brolio M. K. civilinės metrikacijos aktų valdybos archyviniame fonde, Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta (įrašas vokiečių kalba), kad 1923 m. kovo 29 d. užregistruotas M.(M.) ir L. (L.) iki santuokos T. (T.) Kaganų (K.) sūnus vardu M. (Morit?), gimęs 1923 m. kovo 23 d. Klaipėdoje (Memel). Byloje pateiki Gargždų valsčiaus valdybos išduotų 1920-1921 m. vidaus pasų žinių lapo ištraukos kopija, kurioje įrašyta L. T., gyvenusi Gargžduose, gavusi Lietuvos vidaus pasą, kurio blanko Nr. 114873. Taip pat byloje pateiktas Vokietijos F. H. valstybinio archyvo išduotas laivo „A. W.“ 1932 m. gruodžio 28 d. keleivių sąrašas, kuriame įrašyti L. K., M. K. ir R. K., gimę Gargdžuose, gyvenę Memel (Klaipėdoje), Lietuvos piliečiai, vykę į Keiptauną (Pietų Afriką). Byloje pateiktame pareiškėjos senelio M. K. pranešime apie mirtį, išduotame Pietų Afrikos Respublikoje, nurodoma, kad M. K. sutuoktinė – L. K. (mergautinė pavardė – T.), kurių santuokos vieta – Memel (Klaipėda), Lietuva. Pranešime apie mirtį išvardinti M. K. ir L. K. (mergautinė pavardė – T.) vaikai – J. M. K., R. R. K. ir R. W. (mergautinė pavardė – K.), kuri yra pareiškėjos motina. Juridinę reikšmę turinčio fakto, jog R. L. K. (taip pat žinoma kaip L./L., kurios mergautinė pavardė T.(pavardės variacijos – T., T., T.), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatymas suteiktų jai subjektinę teisę, įtvirtintą Pilietybės įstatyme, atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Pareiškėja tvirtina, kad dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens teigimu, dėl pareiškėjos pateiktų duomenų ir dokumentuose esančios informacijos nenuoseklumo, klaidų ir kitų iškraipymų nėra galimybės nustatyti pareiškėjos ir L. T. giminystės ryšį. Pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktas laivo keleivių sąrašas yra neįskaitomas.
2025 m. gruodžio 16 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose pakartotinai akcentavo būtinumą remtis pareiškėjos giminaičio Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo byla, kurioje, pareiškėjos teigimu, Migracijos departamentas pripažino tam tikrus faktus, kurie bus nustatinėjami ir šioje byloje, o būtent tai, kad pareiškėjos senelė L. T. K. ir L. K. yra vienas ir tas pats asmuo, ir kuri iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Pažymėjo, kad pareiškėjos giminaičio J. P. Y. prosenelis M. K., vėliau žinomas kaip J. M. K. yra pareiškėjos motinos brolis. Dėl ko tikėta, jog Migracijos departamentui sprendžiant J. P. Y. pilietybės atkūrimo klausimą, buvo vertintos ir pareiškėjos senelės, kurios vardas pareiškėjos motinos R. D. K. gimimo liudijime nurodytas kaip R. L. T., yra ta pati L. T. (T.) (vėliau žinoma kaip L. K.), kuri iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, aplinkybės. Prašė įpareigoti Migracijos departamentą pateikti teismui visą su byla susijusią medžiagą, įskaitant J. P. Y. teikimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
2025 m. gruodžio 17 d. pareiškėja pateikė papildomus dokumentus bei nurodė, kad atsisako nuo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pateikti teismui visą su byla susijusią medžiagą, įskaitant J. P. Y. teikimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kadangi prašomus dokumentus Migracijos departamentas pateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi ir 154 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir išsiunčiant teismo pranešimus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos patvirtinančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 – 2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis. Tuo tikslu pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prie prašymo pareiškėja pridėjo turimus dokumentus, turinčius patvirtinti, kad pareiškėjos senelė R. L. K. (taip pat žinoma kaip L./L., kurios mergautinė pavardė T.(pavardės variacijos – T., T., T.)) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2025 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymo netenkino. Migracijos departamentas sprendime konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelė R. L. K. (taip pat žinoma kaip L./L., kurios mergautinė pavardė T. (pavardės variacijos – T., T., T.)) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Taip pat konstatavo, kad pateiktų dokumentų neužtenka patvirtinti, kad pareiškėjos senelė yra tas pats asmuo kaip L. T., gyvenusi Gargžduose, ir kuriai 1920 m. gegužės 25 d. bei 1923 m. gegužės 25 d. išduoti Lietuvos Respublikos vidaus pasai, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė.
Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).
Iš byloje esančios pareiškėjos V. W. (dabar D.) gimimo liudijimo kopijos, išduotos Pietų Afrikos Respublikoje matyti, kad pareiškėja V. W. (dabar D.) (gimė 1961 m. gruodžio 19 d., Johanesburge, Pietų Afrikoje). Pareiškėjos tėvais nurodyti: tėvas W. J. J., gim. Prancūzijoje, ir motina K. R. D., gim. Boksburge.
Pareiškėjos V. D. ištuokos liudijimo kopija, išduota Pietų Afrikos Respublikoje, patvirtina, kad pareiškėjos mergautinė pavardė buvo W., po santuokos nutraukimo palikta santuokinė pavardė D..
Byloje pateiktas pareiškėjos motinos K. R. D. gimimo liudijimas Nr. 840698 išduotas Pietų Afrikos Respublikoje, patvirtina, kad pareiškėjos motina gimė 1934 m. balandžio 14 d. Boksburge. Jos tėvais nurodyti: tėvas K. M. 44 metų amžiaus gim. Rusijoje, ir motina T. R. L. 38 metų amžiaus, gim. Rusijoje.
Pareiškėjos motinos santuokos 1978 m. spalio 17 d. galutinis skyrybų sprendimas patvirtina, aplinkybe, kad pareiškėjos motinos R. D. W., mergautinė pavardė buvo K., kuri sutampa su jos gimimo liudijime išduotu įrašu.
Nurodyti dokumentai betarpiškai patvirtina, kad T. R. L., kurios vyro pavardė buvo K. yra pareiškėjos senelė.
Pareiškėja įrodinėja aplinkybę, kad jos senelė R. L. T. (K.), taip pat buvo žinoma kaip L. T., kuri gyveno Gargžduose ir kuriai 1920 m. gegužės 25 d. bei 1923 m. gegužės 25 d. buvo išduoti Lietuvos Respublikos vidaus pasai, ir kuri iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė ir 1932 m. gruodžio 28 d. išvyko į Keiptauną (Pietų Afriką) kartu su savo vaikais J. M. K. ir R. R. K., kurie yra vėliau gimusios pareiškėjos motinos broliai. Aplinkybę, kad J. M. K. ir R. R. K. buvo pareiškėjos motinos broliai, ir kurių motina (pareiškėjos senelė) buvo L. K. (gim. T.) patvirtina, byloje pateiktas pareiškėjos senelio M. K. pranešimas apie mirtį, kuriame nurodyta, kad M. K. sutuoktinė buvo pareiškėjos senelė L. K. (gim. T.), ir kurių vaikai buvo J. M. K., R. R. K., R. W. (gim. K.) (pareiškėjos motina). Minėtame pranešime apie mirtį nurodyta, kad pareiškėjos senelio M. K. ir senelės L. K. (gim. T.), santuokos sudarymo vieta buvo Mėmelis, Lietuva. Byloje pateikta 2024 m. lapkričio 25 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma „Dėl archyvo pažymos apie santuoką“, nurodoma, kad Gargždų žydų bendruomenės 1922-1923 ir nepilnai išlikusiose Klaipėdos civilinės registracijos 1921 – 1923 metų metrikų knygose M. K. ir L. T. (T.) santuokos duomenų nerasta. Lietuvos valstybės istorijos archyvas Gargždų žydų bendruomenės 1921 metų metrikų knygų saugoti negavo. Tačiau byloje pateikta 2023 m. spalio 12 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. P2-11227-(8.14 Mr) apie gimimą, kurioje nurodoma, jog Klaipėdos krašto civilinės metrikacijos aktų valdybos archyviniame fonde, Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta (įrašas vokiečių kalba), kad 1923 m. kovo 29 d. užregistruotas M. (M.) ir L.(L.) iki santuokos T. (T.) K. (K.) sūnus vardu M. (Morit?), gimęs 1923 m. kovo 23 d. Klaipėdoje (Memel), patvirtina, aplinkybę, apie M. (M.) ir L. (L.) iki santuokos T. (T.) K. (K.), santuoką ir jiems gimusį sūnų M. (Morit?).
Byloje pateikta 2023 m. rugsėjo 10 d. laidojimo organizacijos C. K. pažyma, patvirtina, kad pareiškėjos senelio M. K. hebrajiškas vardas buvo M..
Byloje pateikta 2023 m. gegužės 12 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-2021 „Dėl duomenų apie L. T. K. pateikimo“ patvirtina, kad L. T. Gargždų valsčiaus valdyba išdavė vidaus pasą 1920-1921 m., kurio blanko Nr. 114873.
Taip pat byloje pateiktas Vokietijos F. H. valstybinio archyvo išduotas laivo „A. W.“ 1932 m. gruodžio 28 d. keleivių sąrašas, kuriame įrašyti L. K., M. K. ir R. K., gimę Gargdžuose, gyvenę Memel (Klaipėdoje), Lietuvos piliečiai, vykę į Keiptauną (Pietų Afriką).
Nors pareiškėja teismui nepateikė tiesioginių įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai nustatyti, jog jos senelė R. L. T. (K.), taip pat buvo žinoma kaip L. T. (K.) yra tas pats asmuo, turėjusi iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau netiesioginiai įrodymai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjos senelė R. L. K., (L./L.) T., T. (T.) gyveno Lietuvoje iki 1932 m. gruodžio 28 d., kuomet su dviem vaikais (pareiškėjos motinos broliais) išvyko į Keiptauną (Pietų Afriką).
Byloje pateiktas gimimo akto įrašas patvirtina, kad pareiškėjos motinos brolis M. K. / M. K. / J. M. K., gimė Klaipėdoje 1923 m. ir jo tėvai, kurie yra ir pareiškėjos motinos tėvai buvo sudarę santuoką 1923 m. kovo 29 d. Mėmelį, Klaipėdoje.
Byloje pateiktas 2025 m. birželio 15 d. pareiškėjos giminaičio J. P. Y. teikimas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“, patvirtina, kad J. P. Y. prosenelis M. K. (M. K., J. M. K. ), kuris buvo pareiškėjos mamos brolis (pareiškėjos dėdė), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kadangi jo motinai (pareiškėjos senelei) L. T. (L. K., L./L. K.) 1920 m. gegužės 20 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas. Taip pat byloje pateiktas keleivių sąrašas vykstančiųjų laivu į Pietų Afriką, patvirtina, ir aplinkybę, kad 1932 m. gruodžio 28 d. keleivių sąraše, kuriame įrašyti L. K., M. K. ir R. K., gimę Gargdžuose, gyvenę Memel (Klaipėdoje), buvo Lietuvos piliečiai, vykę į Keiptauną (Pietų Afriką).
Apibendrinant nurodytus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjos pateiktuose įrodymuose fiksuoti tiesioginiai ir netiesioginiai duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę, patvirtinančią, kad pareiškėjos senelė R. L. K., (taip pat žinoma kaip L./L., kurios mergautinė pavardė T. (pavardės variacijos – T., T., T.) ir L. T. (L. K., L./L. K.) yra tas pats asmuo, ir kuriai 1920 m. gegužės 25 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas, 1932 m. gruodžio 28 d. kartu su savo vaikais M. K. / M. K. / J. M. K. (pareiškėjos motinos broliais) laivu išvyko į Keiptauną (Pietų Afriką).
Atsižvelgiat į tai, teismo nuomone, vardų ir pavardžių rašymo skirtumai atskiruose dokumentuose negali būti suabsoliutinti. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumu.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė R. L. K. (taip pat žinoma kaip L./L., kurios mergautinė pavardė T.(pavardės variacijos – T., T., T.)) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalimi, 444 – 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. D. senelė R. L. K. (taip pat žinoma kaip L./L., kurios mergautinė pavardė T. (pavardės variacijos – T., T., T.)) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.