Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. gruodžio 6 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį dviejų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį;

2) 2014 m. sausio 31 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį su 2013 m. gruodžio 6 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta galutine keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį;

3) 2014 m. liepos 14 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

4) 2014 m. spalio 28 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį su 2014 m. liepos 14 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta galutine devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) 2014 m. gruodžio 30 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1, 3 dalis, 215 straipsnio 1 dalį su 2014 m. spalio 28 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta galutine laisvės apribojimo devyniems mėnesiams bausme ir 14 MGL dydžio bauda, kuri 2015 m. sausio 29 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista trijų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 28 valandas per mėnesį;

6) 2021 m. liepos 23 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį trisdešimties parų areštu, kurio vykdymas atidėtas trims mėnesiams;

7) 2023 m. vasario 24 d. Utenos apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį trisdešimties parų areštu, kurio vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams (bausmė atlikta 2023 m. rugsėjo 18 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2023 m. lapkričio 1 d. apie 12 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinėje, kumščiu suduodamas vieną kartą K. P.-B. į kairį skruostą dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, pereinančios į kairės akies apatinį voką, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, stumdamas rankomis į nugarą, nukentėjusiajai K. P.-B. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu S. G. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad lapkričio 1 d. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu su juo buvo M., su kuria kartu augina vaiką, ir vaikas. Būdamas virtuvėje, girdėjo, kad kažkas pasibeldė į duris. Duris atidarė M.. Iš balso suprato, kad atėjo K.. Tarp M. ir K. kilo konfliktas, nes M. neįleido K. į namus. Ką M. kalbėjo su K., jis negirdėjo. Atėjęs prie durų, ranka pastūmė K. į krūtinę, nes ji buvo įsikibusi į durų rankeną. Nustūmęs K., iškart užsidarė duris ir užsirakino. Kas vyko toliau, nematė, tik girdėjo, kad K. rėkdama nubėgo laiptais. Pakalbėjo su M. apie tai, kas įvyko. M. jam pasakė, kad K. ją stūmė, laikydama tarpduryje koją, neleido M. uždaryti durų. Po pokalbio su M. atvažiavo policijos pareigūnai, jiems jis pasakė, kad K. pastūmė nuo durų. Prieš tai dar buvo užėjęs M. N., jis kažko klausė. Kas vyko tą dieną, gerai prisimena, nes lapkričio 1 d. alkoholio nevartojo, prieš tai keletą dienų vartojo alkoholį, taip pat ir spalio 31 d. vakare. Nežino, kodėl K. pranešė policijai, kad jis ją sumušė, galbūt supykusi, jog jis neįsileido jos į namus. Iš kur pas K. atsirado sužalojimai ant veido, taip pat nežino. Neatsimena, kaip K. buvo apsirengusi, į jos veidą nekreipė dėmesio, todėl negali pasakyti, ar jos veide buvo paraudimų. Jeigu būtų trenkęs K. į veidą, jos veidas ar dantys būtų lūžę.

Panašius parodymus S. G. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 147-148).

Nukentėjusioji K. P.-B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad lapkričio 1 d. norėjo užeiti pas pažįstamą S. G. į namus, nes einant pro S. namus, jai prireikė į tualetą. Ėjo kartu su draugais M. ir E., bet pas S. į butą ėjo viena. Nuėjusi prie S. buto durų, pabeldė į duris. Duris atidarė M., kuri susinervinusi pasakė jai, kad neįleis, paklaus S., liepė jai palaukti ir uždarė duris. Kai M. uždarė duris, ji stovėjo prie uždarytų durų ir laukė. Pravėręs duris ir pamatęs ją, S. supyko ir kumščiu staigiai jai kirto į kairę akį. Smūgis buvo labai stiprus, bet ji nenugriuvo, lyg truputį atsirėmė į kampą. S. liepė jai eiti. Kai ji buvo užsisukusi, ketindama eiti, S. pastūmė ją į nugarą, ji įsikibo į laiptų turėklą, kad nenugriūtų. Į krūtinę S. jos nestūmė. Ją pastūmęs, S. užsirakino duris. Tuo metu ji buvo neblaivi, dėl to, kas atsitiko labai susinervino. Buvo šoko būsenoje. Paskambinusi numeriu 112, pranešė apie patirtą smurtą. Prie namo, kuriame gyvena S., atvyko policijos ekipažas ir greitoji medicinos pagalba. Ją apžiūrėję medikai, patarė sumuštą vietą pašaldyti. Policijos pareigūnai daugiau bendravo su M., nei su ja. Tuo metu pareiškimo policijai nerašė. Tą pačią dieną vėl kreipėsi į medikus, kad ją nuodugniau apžiūrėtų ir parašė pareiškimą policijai. Ji buvo paguldyta į p. l.. Patinimas ant veido buvo ilgai, lūžių nebuvo, bet skruostikaulis sunkiai gijo.

Panašius parodymus nukentėjusioji K. P.-B. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 14-15).

Liudytoja apklausta medikė A. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog buvo nuvykusi prie namo adresu: (duomenys neskelbtini) pagal pranešimą, kad buvo sumušta moteris. Atvykus medikams, moteris buvo viena ir bendravo su policijos pareigūnais. Buvo du policijos pareigūnai. Moteris buvo apžiūrėta greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Moteris sakė, kad jai trenkė į veidą, akivaizdžiai matėsi, kad vienas žandas paraudęs. Moteris sakė, kad į veidą jai trenkė S. G.. Moteris buvo apgirtusi, daug kalbėjo, pasakojo tą patį per tą patį. Daugiau niekuo, išskyrus veido sumušimu, nesiskundė, būtinosios pagalbos priėmimo skyriuje jai nereikėjo. Vėliau tą pačią dieną ji pati atėjo į ligoninės priėmimo skyrių ir gydytojo siuntimu greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta į N. V.. Kartu vyko ir policijos pareigūnai, vežama moteris elektroniniu būdu rašė pareiškimą policijai.

Panašius parodymus liudytoja A. P. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 59-61).

Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. K. (A. K.) patvirtino, kad pagal iškvietimą buvo įvykyje, kurio dalyviai iš ankstesnių policijos įvykių žinomi S. G. ir K. P.-B.. Pranešėja buvo K., įvykis buvo įvykęs konflikto metu namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, sumušta buvo K.. Atvykus policijos pareigūnams, namo kieme buvo nukentėjusioji K. su draugais M. ir E., policijos pareigūnams žinomais iš kitų įvykių. K. sakė, kad su S. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu S. ją pastūmė, trenkė į veidą. Iš K. burnos sklido labai stiprus alkoholio kvapas, ji elgėsi neadekvačiai, nerišliai kalbėjo. M. sakė, kad K. yra girta, jai kažkas su galva negerai. M. su E. irgi buvo apkvaitę. Policijos pareigūnams nuėjus pas S. ir M. į jų butą, M. pasakojo, kad į jų butą brovėsi K., reikalavo kažkokių pinigų, o S. gynė savo būstą. Matėsi, kad S. yra bloga dėl alkoholio vartojimo, pats S. sakė, kad po vakarykščio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad 2023 m. lapkričio 1 d. apie 12 val. 26 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš penkias minutes pranešėją K. P.-B. sumušė pažįstamas, suduodamas į veidą. Pažįstamas nuėjo į butą, o pranešėja lauks prie namo. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), namo kieme laukė pranešėja K. P.-B. ir jos draugas M. N.. Toliau nuo jų stovėjo iš matymo policijai žinomas E. K.. M. N. paaiškino, kad K. P.-B. nuėjo pas S. G.. Kas ten įvyko, nematė, tačiau iš situacijos suprato, kad S. G. K. P.-B. neįleido ir ji „gavo į lempą“. Policijos pareigūnams nuėjus pas S. G. į namus, duris atidarė M. P., kuri paaiškino, kad K. P.-B. ją pastūmė ir brovėsi į namus, o S. G. ją apgynė, K. išstumdamas iš namų. S. G. paaiškino, kad pastūmė K. nuo durų, tiesiog pastūmė per visą kūną. K. P.-B. nurodė, kad ji užėjo pas S., nes norėjo į tualetą. Ji pasibeldė į duris, o S. jai sudavė į veidą. K. P.-B. ant kairio skruosto buvo matomas paraudimas, alkotesteriu jai buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas. S. G. girtumas nebuvo nustatinėjamas, tačiau matėsi, kad jis buvo po ilgo alkoholio vartojimo (1 t., b. l. 89-91).

Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. N. (M. N.) patvirtino, kad praeitų metų lapkričio mėnesį Ignalinoje su E. K. ir K. buvo pliaže, gėrė alų. Iš pliažo einant link bažnyčios, K. pasakė, kad nori užeiti pas S. į tualetą. Pas S. K. ėjo viena, jis ir E. liko jos laukti S. namo kieme prie laiptinės, kurioje gyvena S., durų. Kažkur po 10-15 minučių iš laiptinės išbėgo K., šaukdama, kad S. jai trenkė ir ji kviečia policiją ar greitąją. K. atrodė sutrikusi ir pasimetusi. Jos veidas buvo šiek tiek paraudęs. Kuri veido pusė buvo paraudusi, neatsimena, bet kažkur paaky. Iki atvykstant policijos pareigūnams ir medikams, jis buvo nuėjęs pas S. paklausti, kas atsitiko. S. pasakė, kad K. „bušavojo“ ar kažką panašiai. Kai jis pasakė S., kad K. kviečia policiją ir reikės aiškintis, jis atsakė, jog K. lenda į namus, trukdo šeimyninę ramybę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. N. nurodė, kad 2023 m. spalio 31 d. kartu su K. P.-B. atvažiavo į Ignaliną. 2023 m. lapkričio 1 d. iš ryto su K. buvo Ignalinoje. Prie bažnyčios sutiko pažįstamą E. K.. Ignalinoje, miškelyje visi vartojo alkoholį. Jis ir K. gėrė alų, E. gėrė degtinę. Išgėrę ėjo pasivaikščioti. Einant K. pasakė, kad nori į tualetą, tuo metu buvo netoli S. G. namų. Su E. atkalbinėjo K. eiti pas S., siūlė jai eiti į miškelį. Kažkas iš Ignalinos aplinkos buvo minėjęs, kad S. „baliavojo“. K. jų nepaklausė ir užėjo į namą, kuriame gyvena S. G.. Jis ir E. stovėjo prie S. namo ir rūkė. Praėjus maždaug 5-7 minutėms, iš namo išėjo K.. Ji buvo išsigandusi, rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną. Sakė, kad S. G. yra „svolačius“, kad jis kirto jai į veidą. Ant K. veido vienos pusės matėsi paraudimas. Ant kurios veido pusės matėsi paraudimas, neatsimena. K. paraudimo ant veido, prieš užeinant pas S., tikrai nebuvo. Būdamas kieme, girdėjo kaip K. skambino į policiją ir nurodė, kad ją sumušė. Netrukus į kiemą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Policijos pareigūnai bendravo su K.. Ką ji aiškino policijos pareigūnams, negirdėjo. Tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad prieš atvykstant policijos pareigūnams, jis ėjo pas S. paklausti kas atsitiko. S. buvo gerokai apgirtęs. Matėsi, kad alkoholį vartojo ne vieną dieną. Jis S. pasakė, kad pas K. bus gera kraujosruva, o S. G. jam atsakė: „Nereikia man daknisinėti!“. Po trijų dienų sužinojo, kad K. guli (duomenys neskelbtini). Nuvykęs aplankyti K., matė, kad jai po akimi yra kraujosruva, tačiau po kuria akimi, neatsimena (1 t., b. l. 83).

Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. K. patvirtino, kad lapkričio 1 d. su M. ir K. buvo prie ežero, vartojo alkoholį. Visi buvo apsvaigę, K. gal labiau. Einant nuo ežero, K. panoro užeiti pas S., lyg į tualetą. Pas S. K. užėjo viena, jis ir M. liko kieme prie įėjimo į S. daugiabutį, ten stovėjo ir rūkė. Praėjus gal dešimčiai minučių, K. išbėgo rėkdama, kad S. jai trenkė, keikėsi. Sakė, kad iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. M. lyg buvo užėjęs į viršų pas S.. Atvažiavo policija ir greitoji. K. buvo greitosios automobilyje. Policininkai liepė jiems vestis K. namo, bet ji kažkur dingo. Iš K. kalbų jis nesuprato, į kurią vietą S. jai trenkė. Ant jos veido lyg buvo kažkoks paraudimas, bet ji iš pykčio buvo visa paraudus. Ar kai prieš tai leido laiką su K., ant jos veido buvo kokie paraudimai, nekreipė dėmesio.

Panašius parodymus liudytojas E. K. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 71-73).

Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta M. P. nurodė, kad visko tiksliai neatsimena. Gerai atsimena, kad tą dieną ji su S. ir jų vaiku buvo namuose. Kažkas pabeldė į jų buto duris. Atidariusi duris, pamatė K.. K. buvo apgirtusi, todėl nenorėjo jos įsileisti į namus ir norėjo uždaryti duris. Tačiau K. pastatė koją tarp durų, todėl uždaryti durų ji negalėjo. Be to, K. ją stumtelėjo ir ji parkrito. Atbėgęs S., K. pastūmė ir uždarė duris. Po to labai greitai pas juos atvažiavo policija. Nurodė, kad matė, kad S. K. stūmė į krūtinę, tačiau po akimirkos jau teigė to nemačiusi. Kai ją K. stūmė, S. gal nematė, bet matė ją gulinčią ant grindų, bet tiksliai pasakyti negali. K. kartu su M. N. pas juos į butą buvo užėjusi ir spalio 31 d. Ir spalio 31 d. ir lapkričio 1 d. ji matė, kad K. akis buvo paraudusi, kurioje veido pusėje, neatsimena. Spalio 31 d. S. klausė pas K., kas nutiko jos veidui. K. sakė, kad nugriuvo. Į klausimą, kodėl S. apie tai nesakė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nežino. Į klausimą, kodėl apklausiama skirtingai pasakoja apie įvykį, atsakė, kad nemeluoja, tačiau painiojasi, nes situacija buvo ne vakar. Šiuo metu įvykio aplinkybes atsimena geriau, nei duodama parodymus 2023 m. gruodžio 14 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. P. nurodė, kad 2023 m. lapkritį, tikslios datos ir laiko neatsimena, kartu su S. G. ir sūnumi buvo namuose. Eidama iš bendro tualeto koridoriumi išgirdo, kad tuksena į bendras koridoriaus duris. Bendros koridoriaus durys buvo užrakintos. Priėjusi prie durų, jas atrakino ir atidarė. Pamatė laiptinėje stovinčią K. P.-B.. K. pasakė, kad nori į tualetą. K. apsilankymai yra nepageidaujami, todėl nieko K. nesakydama, tačiau leisdama jai suprasti, kad ji yra nepageidaujama, uždarinėjo duris. K. tuo metu pakišo koją tarp durų, neleisdama jų uždaryti. K. rankomis ją stumtelėjo, todėl ji griuvo koridoriuje. Atsikėlusi, nuėjo į savo kambarį, kuriame buvo S. su jų sūnumi. S. pasakė, kad atėjo K.. Ji liko kambaryje, o S. nuėjo pas K., kuri laukė laiptinėje. Kaip ir kas vyko toliau, nematė, nes buvo užsidariusi kambaryje. S. greitai atėjo į kambarį. S. pasakė, kad K. brovėsi į tualetą, jį pastūmė, o jis pastūmė K. ir uždarė bendras koridoriaus duris. Apie tai, kad S. sudavė K. į veidą, nežino. S. apie tai nieko nesakė. Po keleto minučių buvo atėjęs M. N. pakalbėti su S.. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. K. buvo neblaivi, jos elgesys buvo nekoordinuotas. Ji pastebėjo ant K. veido esantį paraudimą. Kuri veido pusė buvo paraudusi, negali pasakyti (1 t., b. l. 65-67).

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais kitais įrodymais.

K. P.-B. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 1 d. (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinėje S. G. sudavė jai dešine ranka į kairį skruostą, stūmė nuo laiptų ir tai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 6-7).

Nukentėjusioji K. P.-B. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus ir parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje liko stovėti su ja kartu ėję M. N. ir E. K.. Užlipus į namo trečią aukštą, laiptinės dešinėje pusėje nurodė metalines duris ir paaiškino, kad prie jų priėjusi pabeldė. K. P.-B. pademonstravo kaip S. G. rankos kumščiu staigiai sudavė vieną kartą į kairį skruostą, o ji nuo suduoto stipraus smūgio, neišlaikiusi pusiausvyros atsitraukė atgal. Parodė, kaip laikydamasi kaire ranka už turėklų, lipo laiptais žemyn ir kaip S. G. į nugarą ją pastūmė (1 t., b. l. 27-35).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir priedai patvirtina, kad K. P.-B. elektroniniu paštu pateikė savo veido nuotraukas, nurodydama, jog nuotraukos darytos 2023 m. lapkričio 1-3 dienomis (1 t., b. l. 18-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG 590/2024 (01) nurodoma, kad K. P.-B. poodinė kraujosruva kairiame skruoste, pereinanti į kairės akies apatinį voką, padaryta kieto buko daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu gali būti 2023 m. lapkričio 1 d. iki sužalojimo konstatavimo Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Neatmetama galimybė, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas kitam asmeniui sudavus smūgį kumščiu. Labiau tikėtina, kad K. P.-B. sužalojimas padarytas kitam asmeniui sudavus smūgį kumščiu. Kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 127-130).

Policijos registruojamų įvykių registro pažyma patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 1 d. 12 val. 22 min. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino K. P.-B. ir pranešė, jog prieš penkias minutes ją sumušė pažįstamas S. G., sudavė į veidą, žandikaulio trauma (1 t., b. l. 93-97).

Policijos registruojamų įvykių registro pažymos patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 1 d. 12 val. 57 min. ir 13 val. 18 min. pakartotinai į Bendrąjį pagalbos centrą skambino K. P.-B., pranešdama, jog ją bendrabutyje sumušė pažįstamas S. G. ir šiuo metu ji yra ligoninėje (1 t., b. l. 98-103).

Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota 2023 m. lapkričio 1 d. garso įrašuose, gautuose iš Bendrojo pagalbos centro esanti informacija. Skambučio pradžia 12 val. 22 min., garso įrašo (pokalbio) trukmė 2 min. 40 sek., garso įraše užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir pranešėjos K. P.-B. pokalbis. K. P.-B. nurodo, kad jai reikalinga pagalba, nes (duomenys neskelbtini) prieš keletą minučių sumušė pažįstamas S. G., kuris smūgiavo labai stipriai į kairį žandą. Nurodo, kad reikalinga greitoji pagalba, ji lauks prie S. G. namų. K. P.-B. paaiškino, kad S. G. yra savo namuose kartu su M. P.. Ne kartą K. P.-B. akcentavo, kad S. G. jai smūgiavo į kairį žandą. Skambučio pradžia 12 val. 57 min., garso įrašo (pokalbio) trukmė 10 sek., garso įraše užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir pranešėjos K. P.-B. pokalbis. Pokalbis neaiškus. Iš konteksto galima suprasti, kad K. P.-B. kviečia policiją Ignalinoje. Skambučio pradžia 13 val. 18 min., garso įrašo (pokalbio) trukmė 2 min. 49 sek., garso įraše užfiksuotas pokalbis, kurio metu K. P.-B. pakartotinai nurodo, kad ją prieš gerą valandą (duomenys neskelbtini) namo trečiame aukšte prie durų sumušė pažįstamas S. G.. K. P.-B. nurodė, kad ji pati atėjo į Ignalinos rajono ligoninę, kur šiuo metu ir yra (1 t., b. l. 104-105, 107-108).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso-vaizdo įrašuose, darytuose kameromis, pritvirtintomis prie policijos pareigūnų kūnų, esanti informacija. 2023 m. lapkričio 1 d. 12 val. 31 min. į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) namo atvyksta du policijos pareigūnai. Įvykio vietoje yra greitosios medicinos pagalbos automobilis. Vienas policijos pareigūnas bendrauja su K. P.-B.. Kitas policijos pareigūnas pasikviečia pabendrauti šalia buvusį M. N.. M. N. pareigūnui paaiškina: „Jinai pas S. atvarė. Norėjo „prisipaišyti“ į kompaniją, pasėdėti. Pas S. yra šeima ir jis pasakė, kad jo netrukdytų. Kiek aš supratau pagal situaciją, kad pas ją yra „fanaras“. Jinai pradėjo lysti „naglai“ ir tiesiog gavo į „lempą“. Jinai išgėrusi yra. Nors S. bet kokiu atveju yra „pagazavęs“, bet jis ramus, adekvatus. Aš nemačiau. Nebuvo manęs tenai. Tikriausiai S. pats galėtų pasakyti kaip ten kas buvo“. Policijos pareigūnai užeina į namus pas S. G.. Pabeldus į duris, duris atidaro M. P.. Kambaryje yra S. G.. Pareigūnai paprašo papasakoti kas įvyko. M. P. sako: „Buvo taip, kad jinai kiekvieną dieną braunasi pas mus namo, kiekvieną mielą dieną. Vakar buvo atėjusi. Ateina, mane keikia. Šiandien ėjau link durų. Tipo nežinojau, kas atėjo. Tiesiog atidarau duris, jinai mane norėjo prastumt, jinai braunasi pas mus namo. Nu ir S. mane apgynė. Ją prastūmė iš namų, jinai iš karto rėkti pradėjo“. Pareigūnas klausia S. G.: „Tu jai trenkei nors kartą?“ M. P. atsako: „Pastūmė“. S. G. sako: „Pastūmiau, kad atsitrauktų nuo durų“. Pareigūnas klausia S. G. „Į kurią kūno vietą stūmei?“ S. G., rodydamas į savo kambario duris, sako: „Va šitoj, kur lauko duris!“ Pareigūnas klausia: „Į petį stūmei, į veidą...?“ S. G. atsako: „Tiesiog pastūmiau per kūną visą. O tai ką man daryti „blemba“? Tiesiog tai ne pirmas kartas?! Ir vakar tas pats buvo, užvakar“. M. P. sako: „Iš tikrųjų. Jinai ateina prigėrusi ir nori gal čia padalyvauti, pagerti. Pinigų pastoviai prašo. Man jau iš tikrųjų atsibodo. Vakar mane iškeikė ir išėjo“. Pareigūnui paklausus, kur buvo M. P., ji parodo į savo vieno kambario duris, paaiškindama, kad K. P.-B. ėjo link šio kambario, kuriame ji gyvena su S. G.. Išėję pareigūnai iš S. G. namo kieme prie tarnybinio automobilio patikrina alkotesteriu K. P.-B. neblaivumą. A. K. P.-B. nustatomas 1,98 promilės girtumas. Ji nurodo, kad S. smūgiavo. Policijos pareigūnui paklausus, kodėl ji brovėsi į patalpas, K. P.-B. nurodo, kad ėjo į tualetą. Ji paaiškina, kad pasibeldė į duris, o S. jai smūgiavo. K. P.-B. pasako, kad užsidės ledą, užsišaldys, bet paaiškina, jog jis neturėjo jai smūgiuoti. Matyti, kad ant K. P.-B. kairio skruosto yra paraudimas. Kitame įraše matyti, kad policijos pareigūnai 13 val. 31 min. atvyksta į viešosios įstaigos Ignalinos rajono ligoninės Priėmimo skyrių, nes K. P.-B. atėjo į ligoninės priėmimo skyrių. Kito vaizdo-garso įrašo protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnas bendrauja prie greitosios medicinos pagalbos automobilio su pranešėja K. P.-B., kurios pasiteirauja, kas įvyko. K. P.-B. sako: „Man smūgiavo į veidą“. Pareigūnas klausia: „Kuris?“ K. P.-B. sako: „S. G.“. Pareigūnas klausia: „Kur jis šiuo metu yra?“ K. P.-B. nurodo, kad trečiame aukšte su M. P.. K. P.-B. aiškina: „Aš atėjau. Pasibeldžiau į duris. Mane P....“ Pareigūnas klausia: „O dėl ko jūs atėjote, pasibeldėt?“ K. P.- B. paaiškina: „Todėl, kad M. P. aš kažkada apmokėjau sąskaitą 192 eurus“. Pareigūnas liepia K. P.-B. atsisėsti į greitosios pagalbos automobilį, kad ją apžiūrėtų. K. P.-B. apžiūri greitosios pagalbos specialistė (1 t., b. l. 133-135).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad S. G. kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo pasitvirtino.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Tai, jog K. P.-B. dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, pereinančios į kairės akies apatinį voką padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. pG 590/2024 (01). Specialisto išvada netikėti pagrindo nėra, taip pat nėra pagrindo netikėti ir tuo, jog pastumdamas nukentėjusiąją kaltinamasis sukėlė jai fizinį skausmą.

Nukentėjusiosios K. P.-B. parodymai teisme visiškai atitiko jos pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir iškart po įvykio. Nukentėjusiosios parodymai dėl smūgio į veidą sudavimo ir pastūmimo aplinkybių buvo nuoseklūs, detalūs ir logiški, jie atitiko ir liudytojų parodymus. Pagal bylos medžiagą paties įvykio, kai buvo smurtaujama nukentėjusiosios atžvilgiu, niekas iš pašalinių asmenų nematė, tačiau liudytojai M. N. ir E. K. patvirtino, kad nukentėjusiajai išėjus iš kaltinamojo namų ant jos veido buvo paraudimas, kurio jie prieš jai einant pas kaltinamąjį nepastebėjo, nors iki to praleido nemažai laiko kartu. Kad ant nukentėjusiosios veido buvo paraudimas patvirtina ir liudytoju apklausto policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą pagal nukentėjusiosios pranešimą, parodymai, tai pat ir liudytoja apklaustos medikės, apžiūrėjusios nukentėjusiąją parodymai. Kaltinamasis teigia, jog nukentėjusioji galėjo susimušti veidą griūdama nuo laiptų. Šią kaltinamojo versiją paneigia anksčiau minėta specialisto išvada, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad labiau tikėtina, jog K. P.-B. sužalojimas padarytas kitam asmeniui sudavus smūgį kumščiu. Nukentėjusioji iškart po įvykio, viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje iš esmės vienodai, nuosekliai teigė, kad jos atžvilgiu smurtavo būtent kaltinamasis S. G..

Teismas nenustatė, kad nukentėjusioji būtų turėjusi interesą tyčia melagingai apkaltinti S. G.. Nukentėjusioji byloje netgi nepareiškė civilinio ieškinio, taigi nėra nustatyta ir jokio turtinio suinteresuotumo melagingai kaltinti S. G.. Tai, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji buvo neblaivi, savaime nedaro jos parodymų neteisingais ar nepatikimais. Iš aptartos ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, nukentėjusiosios parodymų teisme, matyti, kad situaciją nukentėjusioji suvokia adekvačiai.

Paties kaltinamojo S. G. ir kartu su juo gyvenančios liudytojos M. P., su kuria jie veda bendrą ūkį, parodymais teismas netiki ir jais nesiremia dėl šių parodymų prieštaringumo, nenuoseklumo, nelogiškumo ir prieštaravimų kitiems bylos duomenims. Vertinant kaltinamojo S. G. poziciją ir vadovautis kaltinamojo paaiškinimais bei duotais parodymais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų nusikalstamos veikos aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, nes kaltinamasis ikiteisminio tyrimo ar teisiamojo posėdžio metu nėra prisaikdinamas už melagingų parodymų davimą. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Liudytoja M. P. duodama parodymus painiojosi pasakodama, kaip viskas vyko jai atidarius duris, kai į jas pabeldė nukentėjusioji. Tvirtino ir nemačiusi, kas vyko, kai S. nuėjo prie durų, ir nurodė, mačiusi, kai S. pastūmė K. į krūtinę. Taip pat nurodė mačiusi, jog K. veidas jau buvo paraudęs iš anksčiau, neva apie tai žinojo ir S., nors S. kėlė versiją, kad K. veidą susimušė griūdama nuo laiptų, kai jis jos neįsileido į namus. Prieštaringus kaltinamojo parodymus teismas laiko niekuo nepagrįsta jo gynybine versija. Kartu su kaltinamuoju bendrą ūkį vedanti liudytoja neabejotinai yra suinteresuota padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jos parodymai nelaikytini patikimais, priešingai jie didžiąja dalimi neatitinka tikrovės.

Surinkti įrodymai: pačios nukentėjusiosios, liudytojų M. N., E. K., A. P., A. K. parodymai, kita anksčiau aptarta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad S. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kumščiu suduodamas vieną kartą K. P.-B. į kairį skruostą dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, pereinančios į kairės akies apatinį voką, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, stumdamas rankomis į nugarą, nukentėjusiajai K. P.-B. sukėlė fizinį skausmą, todėl S. G. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), pasikėsinta į asmens sveikatą, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis teisiamas jau aštuntą kartą, keturis kartus yra teistas už smurtinius nusikaltimus (2 t., b. l. 10-24), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 30-40).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalsta ir yra teisiamas ne pirmą kartą, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, tačiau yra dirbantis (vykdo individualią veiklą) (2 t., b. l. 42), turi mažamečių išlaikytinių (2 t., b. l. 7-8), kaltinamajam teismas skiria arešto bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, jog yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių aplinkybių nėra, nustatomas didesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkį.

Kadangi S. G. yra teistas, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmenos CD su garso, vaizdo-garso įrašais, darytais įvykio vietoje policijos pareigūnų kūno kameromis, telefoninių pokalbių su Bendruoju pagalbos centru metu, paliktinos baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – šešiasdešimties parų areštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – duomenų laikmenas CD su garso, vaizdo-garso įrašais, darytais įvykio vietoje policijos pareigūnų kūno kameromis, telefoninių pokalbių su Bendruoju pagalbos centru metu, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuteistasis S. G. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, bausmės atlikimo vietos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.) atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu 866360132, el. paštas: kaunas@kalejimai.lt.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.