Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant S. V., dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajai D. P., jos atstovui advokatui Valerijui Karpovui, kaltinamosios gynėjai advokatei Angelei Fominienei, ekspertams S. S., S. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. J. (bylą perduodant į teismą buvo pavardė P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas – specialus vidurinis, susituokusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti, teista:

2014-12-15 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.( 2 epizodai), 64¹ str. - laisvės apribojimu 6 mėn., bausmė atlikta 2015-07-14, teistumas neišnykęs,

kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas, BK 140 str. 2 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. J. (P.), 2015-01-11, apie 23 val., bute (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną D. P., jai guminiu batu ne mažiau septynių kartų suduodama į galvą, penkis kartus įkasdama į nugarą, o taip pat, 2015-01-14, apie 23 val. smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną D. P., tai yra tris kartus rankos kumštimi suduodama jai į veidą, keturis kartus įkasdama į nugarą, bendrai padarė nukentėjusiajai D. P. poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, dešinio užausio srityje, pakaušyje, kairės akies apatiniame voke, dešinio peties srityje, nugaroje abipus, abiejuose žastuose, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimus kakle abipus, nugaroje, dešiniame žaste, padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.;

be to, ji, turėdama tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės už fizinį smurtą padarytą prieš motiną D. P., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku suklastojo tikrą dokumentą, tai yra VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų išraše iš medicininių dokumentų, pasirašytame gydytojo R. B., pakeitė datą iš „2015-02-14 - 2015 02-19“ į „2015-01-01 – 2015-01-14“, bei šį, žinomai suklastotą dokumentą, 2015-07-13 pateikė policijai - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato tyrėjai, taip jį panaudojo, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.

Kaltinamoji parodė, kad kuo yra kaltinama supranta, kaltės nepripažįsta, ji mamos nemušė, dėl dokumentų, tai buvo techninė klaida, nes šviesdama - kopijuodama kažką privėlė. Pakeitė ji tą datą, bet motinos 2015-01-11 nemušė, nes buvo išvažiavusi pas draugą T. P.. Mamos nebuvo namie, išsikvietė avarinę, po to ji vėl išvažiavo pas draugą. Dokumento - VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų išrašo, ji neklastojo, tik kažką sumaišė. Dokumentuose buvo techninė klaida, netyčia susimaišė dokumentuose, skenavo, kopijavo, norėjo sumažinti formatą, kažką su tomis programomis padarė - nemoka su kompiuteriu dirbti, čia buvo kompiuterio klaida. Neturėdama kompiuterinių įgūdžių ir privėlė klaidų tose datose. Atidarė taisymo programą, taisė, sumaišė. Dėl to atsiprašo. Tyčia nenorėjo to padaryti. Tą dokumentą pateikė kaip įrodymą tyrėjai, kad 2015-01-11 negalėjo sumušti motinos, nes tuo metu buvo ligoninėje. Kai grįžo iš ligoninės jos motina neįsileido į namus. Draugas visada būdavo šalia, iki sausio, po to ji išsikraustė gyventi į UAB „Dolitas“ įmonės bendrabutį Petrašiūnuose. Buvo išnuomojusi kambarį už 300 eurų. Ten gyveno nuo sausio vidurio iki vasario mėnesio. Po to baigėsi pinigai, tai vėl grįžo pas mamą. Beveik visą nėštumą išgulėjo ligoninėse. Mama seniai ant jos rašo pareiškimus, nors ji su mama net negyvena. Su mama blogi santykiai, susipyksta - kviečia policiją. Šuo buvo pas jas namuose, tai šuo galėjo 2015-01-11 apkandžioti mamą, ji mamos nekandžiojo. Šuo visada ją kandžioja, jis agresyvus. Tadas ateidavo į svečius, svetimų neįsileisdavo. Gal mamos draugės buvo atėjusios, ji nežino, jos mama draugavo su kažkokiu Sigitu, dar gal galėjo kokie kaimynai ateiti, nes su jais bendraudavo ir sumušti.

Nors kaltinamoji kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, tokią kaltinamosios poziciją laiko gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, teismas neturi pagrindo netikėti teisme apklaustų nukentėjusiosios, liudytojų ir specialistų parodymais, beto kaltinamosios kaltė neabejotinai įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka byloje surinktais kitais įrodymais.

Nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)

Iš nukentėjusiosios D. P. 2015-01-15 protokolo – pareiškimo matyti, kad 2015-01-11, apie 23 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), I. P. guminiu batu sudavė ne mažiau septynių kartų jai į galvos sritį, penkis kartus įkando į nugarą. Taip pat, ji 2015-01-14, apie 23 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tris kartus sudavė rankos kumščiu į veido sritį, keturis kartus įkando į nugarą. (t. 1, b. l. 7)

Nukentėjusioji D. P. teisme parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra, ji sutinka duoti parodymus. Ji kartu su dukra I. P., dviese gyvena trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su dukra bute gyvena nuo pat dukros gimimo 1990 m., iki kol dukra baigė profesinę mokyklą. Buvo laikotarpis, kai dukra mokėsi Klaipėdoje, tada jos gyveno atskirai. Dukrai yra paskyrusi du kambarius. Jos ir dukros santykiai konfliktiški, būna, kad pasipyksta, kaip sūpuoklėse - tai gerai, tai blogai. Ji stengiasi dukrai nusileisti, bet vis tiek konfliktuoja. Jos pačios išsilavinimas aukštasis filologinis - rusų kalba ir literatūra. Šiuo metu, nuo 2015-05-27, ji yra bedarbė. Prieš tai dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bibliotekoje ir informacijos centre bibliotekininke. Jos dukra serga šizofrenija. Ji serga nuo 1996 m., o dukra nuo 1998 m. Viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Ji pati visada vartoja vaistus, be jų būtų palūžusi. Jos dukra vartoja vaistus, bet nereguliariai. Kai dukra kažkuo įsitikina, jos neperkalbėsi. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, kai dukra buvo nėščia, pas ją pradėjo vaikščioti T. P., jie susiformavo kaip šeima. Po to dukra išsikraustė. Nuo rugsėjo dukra gyveno pas ją, tai ji dukrai užleido du kambarius. Dėl ko kilo konfliktas nepamena. Dukra pasideda daiktus ne į vietą, o kai neranda kaltina ją. Sausio 11 dieną dukra D. P. paėmusi guminį botą trenkė kokius 5 kartus jai per galvą. Gali būti, kad ir 7 kartus. Sausio 14 dieną dukra jai sukandžiojo nugarą, ji buvo su naktiniais. Visada, kai tik paūmėjimas, tada ji taip elgiasi. Nori pasakyti, kai dukrai gimė kūdikis, šito nebeliko, smurtavimo neliko. Gražiai sutariame, visą meilę ir rūpestį atidavė kūdikėliui, neliko laiko kabinėtis prie manęs ir smurtauti. Dabar viskas yra žymiai geriau, jų santykiai pagerėjo. Ji byloje civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas T. P. parodė, kad jis yra kaltinamosios vaiko tėvas, dabar jie gyvena atskirai. Kaltinamąją pažįsta daugiau kaip metus. Jie susipažino darbe UAB „Volfas Engelman“ ir pradėjo draugauti. Vaikas gimė 2015-09-02. Šiuo metu jų santykiai jokie, jis vaiką prižiūri, šiuo metu vaikas yra lopšelyje – kūdikių namuose, kaltinamoji vaiko neaugina, nes iš jos atėmė. Jis būdavo pas ją namuose, su jos mama nelabai bendravo. I. P. ir jos mamos santykiai buvo ne kokie, jis ten negyveno, tik lankydavosi. Konfliktų prie jo nebuvo. Pasakyti, kuri iš jų, mama ar dukra, yra labiau dominuojanti, negalėtų. Pasipykdavo, bet prie jo nesimušdavo. I. P. nesiskundė, nesakė, kad ją mama muštų ir nematė, kad būtų sumušta. I. P. kartą minėjo, kad mama puolė ją su peiliais, sužeidė. Jam jinai sakė, kad jos neįleidžia į namus, tai ji pasiėmė daiktus ir atvažiavo pas jį, tas dienas pas buvo jį. Jis po to lankėsi pas ją, ji grįžo pas mamą. Tuo metu ji laukėsi kūdikio. Tarp jų būdavo konfliktų, ji rėkdavo ant jo, tačiau fizinės agresijos nebuvo. Jam I. P. rodė pažymą, kad ji buvo ligoninėje. Ji pati atvažiavo iš ligoninės. Sausio 11 d. buvo ligoninėje, o sausio 14 d. ji grįžo iš ligoninės. Ji parodė pažymas. Jai grėsė persileidimas, todėl ji ir gulėjo ligoninėje. Kitais mėnesiais irgi gulėjo ligoninėje.

Teismo psichiatrijos ekspertas S. S. parodė, kad jis turi informaciją tik apie kaltinamąją. I. P. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė 2015-07-16 - 2016-07-21. Nustatyta, kad kaltinamoji I. P. serga šizofrenija, tačiau nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmus, šiuo metu taip pat gali suprasti, priverčiamųjų priemonių taikyti netikslinga, visuomenei ji nepavojinga. Jo nuomone dabar kaltinamosios būsena dar geresnė nei buvo seniau. I. P. yra pakaltinama, supranta savo veiksmus. Žino, kad I. P., būnant 8 m., besimokant jai pirmoje klasėje, dėl neadekvataus elgesio pirmą kartą buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas, diagnozuota šizofrenija, buvo regos, klausos haliucinacijos. Ji daug kartų gydėsi Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje. Jo duomenimis Dainavos Psichikos centre gydyta stacionariai 2014 m. Nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti, gali ir šiuo metu, parodymus gali duoti. D. P. teismo psichiatrinė ekspertizė atlikta 2015-09-17 – 2015-10-02 dėl nusikalstamos veikos 2015-04-21. D. P. buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – šizofrenija, nusikalstamos veikos metu negalėjo suvokti savo veiksmų ir valdyti, negali ir šiuo metu. D. P. siūlyta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Remiantis tuo, kad prieš nusikalstamą įvykį, tai yra nuo 2015-03-27 gydėsi 2015-04-16, ir po to įvykio balandžio 21 d. vėl buvo stacionarizuota, rašoma psichotinė būsena, kuomet žmogus yra nepakaltinamas. D. P. parodymai yra nuoseklūs, logiški. Ypač paskutinieji parodymai yra nuoseklūs, kai nurodomi kaimynai. Jo nuomone tuo metu, kai D. P. davė parodymus, nebuvo jokios psichozės. Kiek matė kaip teismo posėdžio metu kalbėjo D. P., jos elgesys adekvatus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistė S. B. davė išvadą Nr. G136/15(02), kad D. P. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, dešinio užausio srityje, pakaušyje, kairės akies apatiniame voke, dešinio peties srityje, nugaroje abipus, abiejuose žastuose, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimus kakle abipus, nugaroje, dešiniame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-01-11 ir 2015-01-14, tai patvirtina poodinių kraujosruvų spalva ir odos nubrozdinimų pobūdis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka/kumštis bei atsikišusiais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti nagai, dantys. Sužalojimai padaryti ne mažiau trisdešimties trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 20-21).

Ekspertė S. B. teisme bparodė, kad savo išvadą Nr. G136/15(02) tvirtina. Nukentėjusioji D. P. buvo apžiūrėta ir po to papildomai išreikalauti dokumentai, kur ji kreipėsi į gydymo įstaigą sausio 15 d. Tada pasakojo iš esmės tą patį. Kalbėjo normaliai, kaip ir dabar. Nukentėjusioji pasakė, kad serga, kuo serga, kad dukra serga. Jos kūne buvo stebėtos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio užausio srityje, pakaušyje, kairės akies apatiniame voke, dešinio peties srityje, nugaroje, abejuose žastuose, abejose šlaunyse, odos nubrozdinimai kakle, nugaroje ir dešiniame žaste. Pagal šašų pobūdį ir poodinių kraujosruvų spalvą sužalojimai padaryti skirtingu laiku, neprieštaravo užduotyje nurodytam laikui, tai yra, kad galėjo ir sausio 11 d., ir sausio 14 d. Buvo daugybiniai sužalojimai, kandimo žymės matyti, kandimo žymės buvo dviejų laikotarpių, vienur šašai besilupantys, kitur raudoni. Poodinės kraujosruvos atitiko, kad galėjo būti suduodant ranka, net ir lokalizacijos negriuvimui yra būdingos, kai kurios iš jų galėjo būti nugriuvus. Įkandant šuniui nebūna poodinių kraujosruvų, čia matosi, kad kąsta ir dar su užlaikymu. Šuns būna ir gilesni, bet priklauso nuo šuns dydžio. Pagal išsidėstymą labiau panašu į žmogaus kandimo žymes.

Kaltinamoji ir nukentėjusioji teismui pranešė ir raštu į bylą pateikė 2015-11-30 pranešimą, kad jos susitaikė, nusprendė nesibylinėti daugiau teismuose, dėl padarytos žalos pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 127).

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas savo šeimos narį ar kitaip smurtaudamas nežymiai jį sužalojo. Remdamasis bylos medžiaga teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamoji 2015-01-11, apie 23 val., bute (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną D. P., jai guminiu batu ne mažiau septynių kartų suduodama į galvą, penkis kartus įkando į nugarą, o taip pat, 2015-01-14, apie 23 val. smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną D. P., tris kartus rankos kumštimi sudavė į veidą, keturis kartus įkando į nugarą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai D. P. poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešiniame skruoste, dešinio užausio srityje, pakaušyje, kairės akies apatiniame voke, dešinio peties srityje, nugaroje abipus, abiejuose žastuose, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimus kakle abipus, nugaroje, dešiniame žaste - nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, kuri įrodyta, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., todėl kaltinamosios neteisėta veika užtraukia jai baudžiamąją atsakomybę ir ji privalo atsakyti.

Dokumento suklastojimas bei suklastoto dokumento panaudojimas (BK 300 str. 1 d.)

Liudytojas R. B. parodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jais galima vadovautis. Jis dirba akušeriu-ginekologu „Mažylio“ gimdymo namuose Ginekologiniame skyriuje. I. P. gulėjo ligoninėje dėl gresiančio persileidimo. Dokumentas jų gydimo įstaigoje visada išduodamas pacientui išvykstant iš ligoninės, išrašomas kompiuterine forma, pasirašant gydytojui savo parašu ir uždedant originalų atspaudą ir toks pats variantas įklijuojamas į ligos istoriją. Kai pas juos atvyko policija, jie pakėlė istoriją, patikrino visus dokumentus. Mes pažiūrėjo tas pažymas - vienoje skyrėsi data. Šitie dokumentais yra įklijuoti ligos istorijose. Jis dalina per pusę A4 formato lapą, kompiuteris spausdina, originalus antspaudas ir mėlynos spalvos gydytojo parašas. Buvo vieno mėnesio neatitikimas, skyrėsi numeris, data neatitiko numerio, skyrėsi ligos istorijos numeris, ligos istorijos numeris yra vieną kartą, o atvykstant vis naujas numeris. Numeris atitinka ligos istoriją, bet kitą laikotarpį. Atitinka ligos istoriją, tik gulėjimo laikas neatitinka. Klaidos būti negali. Jie pakėlė popierius, visus dokumentus, kurie buvo skirtingi. Jis tokių formų neišduoda, nes yra dedamas jo originalus atspaudas ir originalus parašas. Jei pacientė pameta dokumentą ji eina pas sesutes, ne pas gydytoją. Jo parašas buvo atšviestas, jis pats kopijos neišduoda - išduoda originalą. Ligos istorija yra laikoma archyve.

Kauno VPK ekspertas A. Z. apklaustas kaip specialistas parodė, kad ant pateiktas dokumentas yra suklastotas, šiame dokumente datos yra padarytos naudojant technines priemones. Gali būti panaudojus įvairius redaktorius, įkelta su kompiuteriu arba panaudojus kopijavimo techniką, tas vietas galima uždengti, uždėti savo ir gausis toks rezultatas. Matosi teksto užteršimai, eilutė nėra lygi. Skenuojant, kopijuojant taip negalėjo atsirasti savaime negalėjo, matosi, kad buvo bandyta nekvalifikuotai maketuoti šį dokumentą.

Iš 2015-07-13 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. P. tyrimui pateikė 8 lapus medicininių dokumentų išrašų kopijų. (t. 1, b. l. 49)

Iš medicininių dokumentų (pateiktame tarp 8 kopijų) matyti, kad išrašą iš Ist. Nr. 15PG-90 2015-01-14 išdavė VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namai. Išraše nurodyta, kad I. P. hospitalizavimo data 2015-01-01, išrašymo 2015-01-14. Išrašą pasirašęs gyd. R. B., antspaudas neįskaitomas. (t. 1, b. l. 50)

VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo P.Mažylio gimdymo namų 2015-08-13 rašte Nr. 117-57 nurodoma, kad I. P. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-01-14 imtinai VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filiale P. Mažylio gimdymo namuose nesigydė. (t. 1, b. l. 59)

Iš 2015-10-07 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namuose gydytojas R. B. iš I. P. medicininės kortelės apie jos gydymą, pateikė išrašo iš medicininių dokumentų kopiją Nr. 15PG-90. (t. 1, b. l. 96-97)

Iš medicininių dokumentų (pateiktų R. B. tyrimui 2015-10-07) išrašo matyti, kad išrašą iš ligos Ist. Nr. 15PG-90, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namai išdavė 2015-02-19. Išraše nurodyta, kad I. P. hospitalizavimo data 2015-02-14, išrašymo 2015-02-19. Išrašą pasirašęs gyd. R. B.. Yra gydytojo antspaudas. (t. 1, b. l. 98)

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas suklastojo tikrą dokumentą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą bei panaudojo. Remdamasis bylos medžiaga teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, kuri įrodyta visiškai, inkriminuota pagal BK 300 str. 1 d. teisingai ir pagrįstai, todėl kaltinamosios neteisėta veika užtraukia jai baudžiamąją atsakomybę ir ji privalo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59, 60 str.).

Ištyrus byloje surinktus ir patikrintus įrodymus nustatyta, kad kaltinamoji padarė dvi nusikalstamas veikas – tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Teismas skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į kaltinamosios I. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamoji pradėjo dirbti, turi mažametį vaiką, administracine tvarka nebausta. (t. 1, b. l. 39)

Kaltinamoji anksčiau jau teista vieną kartą už nusikaltimą žmogaus sveikatai – Kauno apylinkės teismo 2014-12-15 teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-3409-288/2014 nuteista už tai, kad ji 2013-10-19, apie 19 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui – motinai D. P. vieną kartą sudavė rankos kumščiu į lūpą ir vieną kartą į akies sritį, tokiu būdu padarydama D. P. poodinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas veide, taip mušdama bei smurtaudama nežymiai sutrikdė D. P. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.; už ką jai buvo paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; bausmė įvykdyta 2015-07-14; teistumas neišnykęs. Kaltinamoji vėl teisiama už nusikaltimą žmogaus sveikatai - analogišką nusikalstą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Šios nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkusi ir toliau daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, teigiamų išvadų nedaro, todėl už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltinamajai skirtina bausmė – laisvės apribojimas, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., bausmė - laisvės atėmimas; paskyrus bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant BK 63 str. 1, 4 d. pagrindais, bausmė – laisvės apribojimas keistina į bausmę - laisvės atėmimą pagal bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, numatytas BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2). Paskirtos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo vykdymas vadovaujantis BK 75 str. atidėtinas, suteikiant kaltinamajai šansą taisytis laisvėje, nes yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji daugiau nebenusikals. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį BK 69 str. pagrindu skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintina.

Į bylą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-02-24 pažymą Nr. NTP-7-2161, 2016-03-10 pažymą Nr. NTP-7-2822 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. P. pagal 2015-12-15 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2445-667. Iš viso valstybės naudai priteistina suma 110,01 eurų. (t. 1, b. l. 175, 176).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015-11-30 nutartimi (t. 1, b. l. 132) BPK 51 str. 1 d. 2 p., 55 str. 4 d. pagrindu nukentėjusiajai buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos (koordinatoriaus) parinktas įgaliotas atstovas. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti nukentėjusiosios teisę pasinaudoti BPK numatytomis nukentėjusiojo teisėmis įgalioto atstovo dalyvavimą teismas pripažino būtinu, nepriklausomai nuo pačios nukentėjusiosios valios. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji šiuo metu nedirba, neturi turto, t. y. galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti iš kaltinamosios už nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą - įgaliotajam atstovui atstovaujant nukentėjusiosios interesus nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. J. (P.) pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 300 str. 1 d., ir paskirti jai bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. – laisvės apribojimą 6 mėn.;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. – terminuotą laisvės atėmimą 3 mėn.;

Paskirtas bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. pagrindais, bausmes iš dalies sudedant, prieš tai paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, BK 65 str. 1 d. 1 p. bb p. pagrindu dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Taikyti BK 75 str. ir galutinės subendrintos bausmės - terminuoto laisvės atėmimo vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 8 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

4) įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. P..

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, jog už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos turėtas 110,01 Eur išlaidų iš I. J. (P.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.