- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- e2-226-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01752-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Starapolės verslas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Starapolės verslas“ (toliau-BUAB „Starapolės verslas“, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės J. K. priteisti 80 242,00 Eur sumą žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys grindžiamas tokiais argumentais:
1.1 Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, jog iškėlus bankroto bylą, administratorius vertindamas duomenis nustatė, 2019 m. balandžio 30 d. ieškovės balanso duomenimis, įmonė turėjo turto 80 242 Eur sumai, iš jų: atsargos 22 071 Eur sumai, kitas trumpalaikis turtas 58 171 Eur sumai.
1.2 Ieškovės bankroto administratorius ne kartą elektroniniu paštu ragino sudaryti ieškovės turimo turto sąrašus ir pagal juos perduoti turtą. Atsakovė perdavė atsargų sąrašą, tačiau jame pateikti duomenys neatitiko su 2019 m. balandžio 30 d. balanse pateiktais duomenimis. Tarp ieškovės atstovo ir atsakovės vyko susirašinėjimas dėl turto perdavimo, tačiau iki šios dienos atsakovė ieškovės atstovui neperdavė sudarytų tikslių turto sąrašų ir turto pagal juos.
1.3 2019 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas skyrė atsakovei 100 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą nevykdymą.
1.4 2019 m. lapkričio 21 d. atsakovei buvo išsiųstas reikalavimas sudaryti atsargų ir kito trumpalaikio turto sąrašus ir pagal juos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą. Nustatytas terminas iki 2019 m. gruodžio 2 d. Iki nustatyto termino atsakovė su ieškovės atstovu nesusisiekė, tikslių turto sąrašų nepateikė, turto neperdavė. Tokiai savo veiksmais atsakovė padarė žalą ieškovei, kurią ir prašo priteisti.
2. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. K. atsiliepime nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
3.1. Atsakovė nurodo, jog neperduotą turtą sudaro maisto prekės, esančios dviejuose sandėliuose UAB „Elfanta“ ir UAB „Sidora“. UAB „Elfanta“ iš žaliavų yra: žemės riešutai, kmynai ir dar keletas prekių, pagal pateiktą atsargų sąrašą bankroto administratoriui. UAB „Sidora“ yra didelis kiekis džiovintų abrikosų. Ji informavo ir pranešė bankroto administratoriui, jog jis gali atsiimti prekes iš sandėlių, tačiau administratorius to nepadarė. Pati atsakovė negalinti atsiimti atsargų, nes yra susikaupusi skola, taip pat tam reikia finansinių galimybių ir fizinių jėgų, kurių atsakovė neturi. klaidingai teigia ieškovas, bendra turto vertė per abu sandėlius pagal balansą yra 21 000 Eur, tačiau šią vertę sudaro maisto prekės. Praėjus tiek laiko jau bus pasibaigę galiojimo terminai, kokybė, tikėtina, kad taip pat nebeatitinka reikalavimų, tad dabartinė reali atsargų vertė nėra didelė ar apskritai nulinė, nes prekės gali būti jau netinkamos vartoti, todėl rinkoje neturės jokios vertės. Paminėtina ir tai, kad dėl atsargų buvo susitarta su sandėlio atstovu ir pranešta ieškovės atstovui, prašant nuvykti ir pasiimti jas, kadangi atsakovė neturi galimybės to padaryti, bet ieškovės atstovas žinodamas, kur yra įmonės turtas ir būdamas įmonės oficialiu atstovu, atsakovės žiniomis, nesiėmė jokių veiksmų, kad turtą perimtų.
3.2. Nurodo, jog esant tokiai situacijai, kai nėra nustatyta, kokį konkretų ir kokios vertės turtą atsakovė privalo perduoti bankroto administratoriui ir konstatuojant, kad atsakovė nurodė, kur yra įmonės turtas ir susitarė, kad ieškovės atstovas jį pasiims, o pats bankroto administratorius, atsakovės nuomone, nepagristai vengia perimti turtą, civilinės atsakomybės taikymas atsakovei nėra galimas, nes nesant išspręstam įmonės turto (ne)perdavimo klausimui, neįmanomas ne tik tinkamas žalos fakto bei dydžio nustatymas, bet ir apskritai neteisėtų veiksmų (paties turto neperdavimo) konstatavimas. Juo labiau, kad įmonės turtas, kurį sudaro tik maisto atsargos, galimai apskritai nebeturi jokios vertės, o atsakovė netgi negali jo perimti iš sandėlių, kuriuose jie yra saugomi, nes jis gali būti perduoti tik oficialiam įmonės atstovui, kuriuo šiuo metu yra ieškovės atstovas, o ne atsakovė, kuri ne tik, kad neturi įgaliojimų veikti įmonės vardu, tačiau ir teisinio pagrindo perimti įmonės turto iš asmenų, kurie šiuo atveju jį saugo. Laikytina, kad atsakovė šiuo atveju atliko, visus jos valioje esančius veiksmus, t. y. nurodė, kur yra turtas ir susitarė su jį saugančiais asmenimis, kad ieškovės atstovas galėtų atvykti jį perimti.
3.3. Atsakovė teigia, kad šiuo atveju yra neįmanoma nustatyti atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos sukėlimo fakto, kuris nėra preziumuojamas. Iš kartu su atsiliepimu teikiamų duomenų bei faktinių aplinkybių yra matyti, kad atsakovė visuomet veikė sąžiningai ir rūpestingai bei įmonės turtas nebuvo iššvaistytas ar prarastas, o kaip tik atvirkščiai, atsižvelgus į tai, kad ginčo objektas yra maisto atsargos, jis buvo tinkamai sandėliuojamas ir perduotas įmonėms, su kuriomis buvo sudarytos atitinkamų paslaugų teikimo sutartys. Kadangi turtas yra gendantis maistas, kurio įmonė negalėjo saugoti, todėl buvo pasirinkti tam tinkami sprendimo būdai. Tokiu būdu yra nustatytinas atsakovės tinkamas ir rūpestingas veikimas ir nėra nustatyta pareigų ar norminių teisės aktų reikalavimų, kuriuos pažeidė atsakovė. Atsakovė atliko viską kas yra jos valioje, t. y. nurodė, kur yra turtas, ir susitarė su jį saugančiais asmenimis, kad ieškovės atstovas atvyks saugomų maisto atsargų pasiimti, tačiau pats ieškovės atstovas nesiėmė jokių veiksmų, kad turtas pereitų jo valdymui, todėl galima kaip tik atvirkščiai teigti, kad ieškovės atstovas sukelia žalą ieškovei, nes neveikia rūpestingai ir atsakingai.
2. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsikirtimus į ieškinį, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė turi sveikatos problemų ir jos turtinė padėtis yra prasta, ką patvirtina pateikti įrodymai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
3. Nustatyta, jog 2019 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Starapolės verslas“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Relina“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 23 d.
4. Pagal VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis ieškovės vadove nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo paskirta J. K., kuri kartu yra ir įmonės UAB „Starapolės verslas“ akcininkė.
5. 2019 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi įpareigojo UAB „Starapolės verslas“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
6. 2019 m. balandžio 30 d. įmonės balanso duomenimis, įmonė turėjo turto 80 242 Eur sumai, iš jų: atsargos 22 071 Eur sumai, kitas trumpalaikis turtas 58 171 Eur sumai.
Šalies argumentai
7. 2019 m. balandžio 30 d. ieškovės atstovas išsiuntė atsakovei įsakymą perduoti įmonės dokumentus ir turtą. 2019 m. gegužės 7 d. atsakovė pateikė bankroto administratoriui prašymą dėl dokumentų pateikimo bankroto administratoriui termino pratęsimo. Atsakovė nurodė, kad ji neturi galimybių pateikti dokumentus pagal nustatytus terminus, kadangi neturi buhalterinio išsilavinimo, specifinių žinių ir kompetencijos buhalteriniais klausimais. Įmonės buhalteriniai dokumentai ieškovės atstovui buvo perduoti 2019 m. gegužės 22 d.
Atsiliepimas
8. Atsakovė perdavė ieškovės administratoriui atsargų sąrašą, tačiau ieškovės atstovo teigimu, jame pateikti duomenys neatitiko su 2019 m. balandžio 30 d. balanse pateiktais duomenimis.
9. 2019 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas skyrė atsakovei 100 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą nevykdymą. Ieškovės atstovas neginčija, jog tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl turto perdavimo, tačiau ieškovės atstovo teigimu, atsakovė savo pareigos turtą perduoti neįvykdė.
10. Atsakovė pripažino faktą, jog įmonės turtas – atsargos, kuria sudaro maisto prekės – riešutai, džiovinti vaisiai, kmynai, yra neperduoti bankroto administratoriui, tačiau ne dėl jos kaltės, tačiau tik dėl to, jog pats administratorius neatvyksta šių prekių pasiimti į trečiųjų asmenų sandėlius, kuriuose minėtos įmonės prekės buvo saugomos.
11. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų elektroninių laiškų, įmonės atsargos, kurias sudaro maisto prekės yra saugomos sandėliuose, kurie priklauso įmonėms UAB „Elfanta“ ir UAB „Sidora“. Atsakovė informavo bankroto administratorių kur šios prekės yra ir informavo apie galimybę perimti šį įmonės turtą. Duomenų, jog bankroto administratorius perėmė turtą, byloje nėra. Taip pat ieškovės atstovė nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių atsakovės nurodyto turto neperima iš trečiųjų asmenų sandėlių.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų
12. Civilinio kodekso (toliau-CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.
13. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 2.246 – 6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
14. Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
15. Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas inter alia (be kita ko) dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo ir/ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
16. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
Šalies argumentai
17. Ieškovė nurodo, jog yra pagrindas atsakovei taikyti deliktinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 2 dalis) ir taikyti CK 2.87 straipsnį, Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ), galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas.
18. Ieškovės nurodo, jog ieškovės atstovas pasitelkė visas būtinas priemones siekdamas perimti ieškovės turtą, tačiau iki šiol ieškovės atstovui nėra perduotas įmonei priklausantis turtas (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Todėl dėl tokių atsakovės veiksmų (neveikimo) įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala. Ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovė savo neveikimu, t. y. įmonės turto – atsargų ir trumpalaikio turto neperdavimu padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
19. Teismas pažymi, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog įmonės bankroto bylos iškėlimo metu įmonės turtą sudarė 80 242 Eur suma, iš jų: atsargos 22 071 Eur sumai, kitas trumpalaikis turtas 58 171 Eur sumai. Tokie duomenys yra nurodyti 2019 m. balandžio 30 d. įmonės balanse, tačiau pažymėtina, jog šis balansas yra sudarytas tik pačios atsakovės kaip buvusios vadovės. Todėl nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog ieškovei yra padaryta konkretaus dydžio, t. y. 80 242 Eur, žala.
20. 2019 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas skyrė atsakovei 100 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą nevykdymą. Ieškovė nurodo, jog tai patvirtina, jog atsakovė yra atsakinga už ieškovei kilusią žalą. Atsakovė nurodė, jog įmonės turtą, kuris įvardintas kaip atsargos, sudaro maisto prekės, t. y. riešutai, kmynai, džiovinti vaisiai. Tiek iš prie ieškinio, tiek prie atsakovės atsiliepimo pridėtų rašytinių įrodymų – šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovė nevengė bendradarbiauti su administratoriumi ir nurodė tiek kokį turtą sudaro atsargos, tiek kur tas turtas yra, dėjo visas pastangas, kad įmonės turtas būtų perduotas bankroto administratoriui. Įvertinus rašytinius įrodymus byloje, atsakovės elgesys vertintinas kaip sąžiningas ir rūpestingas. Vien tai, jog bankroto byloje nutartimi jai buvo paskirta bauda už įpareigojimų nevykdymą, nesudaro pagrindo konstatuoti visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.
21. Teismas pažymi, jog iškėlus bankroto bylą ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas reglamentuoja, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Tokiu būdu konstatuotina, jog atsakovė neturėjo galimybės po bankroto bylos iškėlimo pasiimti iš trečiųjų asmenų sandėliuose esančio ieškovės turto – atsargų, nes ji neteko įgaliojimų. Atsakovė ne vieną kartą nurodė bankroto administratoriui, kad jis gali nuvykti ir atsiimti įmonės turtą, ką patvirtina prie atsiliepimo atsakovės pridėti įrodymai, tačiau ieškovės atstovas to nepadarė. Byloje nėra pateikta jokių argumentų, kodėl bankroto administratorius neperėmė įmonės turto. Tokiu būdu konstatuoti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus nėra pagrindo.
22. Be to, nėra pagrindo teigti, jog tarp ieškovės nurodomos žalos – neperduoto turto, ir atsakovės veiksmų būtų priežastinis ryšys. Kaip matyti byloje nustatyta, jog ieškovės atstovas buvo informuotas apie ieškovės turtą – atsargas laikomas trečiųjų asmenų sandėliuose. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės atstovas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, kad ieškovės turtas butų perimtas ar realizuotas, todėl galimai nevisiškai rūpestingai ir tinkamai atliko savo kaip administratoriaus pareigas.
23. Taip pat nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog atsakovė veikė tyčia siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Atsakovė, veikdama kaip ieškovės vadovė, prekes, kurių prekyba užsiėmė, sandėliavo tam skirtuose sandėliuose, tuo tikslu sudariusi sutartis su trečiaisiais asmenimis, kas laikytina įprasta verslo praktika. Po bankroto bylos iškėlimo, apie minėtų prekių atsargas atsakovė informavo ieškovės atstovą ir dėjo visas pastangas, jog turtas būtų perimtas, t. y. buvo susitarusi dėl prekių atsiėmimo. Todėl konstatuoti atsakovės kaltę dėl turto neperdavimo nėra pagrindo.
24. Tokiu būdu ieškovei neįrodžius ir nepagrindus visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Ieškinį atmetus iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų atsakovei J. K. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).
26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Starapolės verslas“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) bankroto administravimui skirtų lėšų 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.