Telšių apylinkės teismo įsakymas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00272-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2016 m. liepos 29 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje;

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus – (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. ir P. V. sukčiavo, t. y. 2016 m. rugpjūčio 2 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą apgaulės būdu įgyti (duomenys neskelbtini) seife, laikomus 2016 m. gegužės 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame parkelyje, globotinių A. S. ir A. K. rastus pinigus – 135 eurus, G. B. pasakius P. V. kada, kokiomis kupiūromis rasti pinigai ir kaip jie supakuoti bei pastarajam pasiūlius jam nueiti pas (duomenys neskelbtini) direktorę ir tuos pinigus paimti kaip jam priklausančius, P. V. nuėjus pas (duomenys neskelbtini)direktorę ir pastarajai melagingai nurodžius, kad (duomenys neskelbtini) parkelyje rasti pinigai priklauso jam, tokiu būdu jie apgaule bendrai savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – 135 eurus.

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip įtariamasis G. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad apie (duomenys neskelbtini) parke rastus pinigus sužinojo iš L. D.. Pastarasis jam pasakė, kad A. S. parke rado 140 eurų, kuriuos padavė globos namų socialiniai darbuotojai. Apie rastų pinigų kupiūras ir jų kiekį, jam pasakė pats A. S.. Jam būnant draugų kompanijoje su L. O., R. R. ir A. S., sugalvojo, kaip susigrąžinti tuos pinigus. Sugalvojo, kad vietinis gyventojas P. V. nueitų į (duomenys neskelbtini) globos namų administraciją ir nurodytų, kad rasti pinigai priklauso jam. Už tai jam pažadėjo 15 eurų atlygį. Sutikus P. V., su juo aptarė, kaip galima apgaule susigrąžinti pinigus ir juos pasidalinti. Apgaule gautus pinigus pasidalino. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (96, 106, 97–99, 107–108 b. l.).

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip įtariamasis P. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neatsimena, ėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę. Šalia parduotuvės yra parkelis, kuriame pastebėjo sėdinčius Vaikų globos namuose gyvenančius vaikus. Jų buvo daug ir merginų, ir vaikinų. Tarp jų buvo ir G. B., kuris priėjęs prie jo, jį užkalbino. Pastarąjį pažinojo tik iš matymo, nes kaimas mažas. G. B. pradėjo pasakoti, kad globos namų vaikai (duomenys neskelbtini) parke buvo radę pinigus, lygtai 140 eurų ir juos atidavė auklėtojai, nes neatsirado pinigų savininkas. G. B. pasiūlė nueiti iki direktorės ir pasakyti, kad šiuos pinigus esą pametė jis ir juos taip paimti. Už tai pasiūlė duoti 10 eurų. Jis sutiko su tokiu jo pasiūlymu. G. B. jam pasakė kokiomis kupiūromis buvo pinigai ir, kad jie buvo supakuoti maišelyje. Tą pačią dieną jis vienas nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančius vaikų globos namus pas direktorę, kuriai pasakė, kad girdėjo kalbas, kad parke rasti pinigai, kuriuos jis pametė ir yra pas juos. Direktorė pradėjo klausinėti, kur jis pametė, kokiomis kupiūromis pinigai buvo, kaip supakuoti. Jis direktorei viską pasakė kaip jam sakė G. B.. Įtikino direktorę, kad pinigus esą jis pametė ir jie priklauso jam. Direktorė jam atidavė 135 eurus ir paaiškino, kad kelių eurų trūksta, nes vaikai už radybas nusipirko ledų. Taip pat direktorė jam davė lapą, kuriame jis surašė prašymą grąžinti neva jo pamestus pinigus. Paėmęs pinigus išėjo iš globos namų. Nuėjo į tą patį parką, kur sėdėjo G. B. ir jam atidavė visus pinigus. G. B. jam davė 10 eurų, kaip ir buvo susitarę. Kartu su G. B. buvo ir daugiau jaunuolių, tačiau jis nežino, ar G. B. su jais pasidalino pinigais ir pasiėmė vienas. Kas tuos pinigus pametė, jis nežino. Taip pasielgė tik dėl to, kad buvo sunki finansinė padėtis, neturėjo pinigų ir net nepagalvojo apie pasekmes. Taip pat tą dieną buvo truputį vartojęs alkoholio ir mano, kad alkoholis šiek tiek turėjo įtakos jo tokiam poelgiui. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (63, 68, 64–65, 69 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Z. nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. į jos kabinetą atėjo socialinė darbuotoja J. D. su globiniais A. S. ir A. K., kurie pasakė, jog penktadienį vaikai (duomenys neskelbtini) parkelyje rado pinigus – 140 eurų. Vaikai paaiškino, kad 5 eurus išleido, o 135 eurus padavė jai. Tą pačią dieną ji tuos pinigus perdavė globos namų direktorei, kuri juos padėjo į seifą, kol atsiras teisėtas jų savininkas. Ji pati kreipėsi į (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkę ir pranešė apie rastus pinigus, siekiant rasti pamestų pinigų teisėtą savininką. 2016 m. rugpjūčio 2 d. atvyko P. V., kuris nurodė, kad jis pametė pinigus. Pinigus jam atidavė, jis parašė raštą, kad pinigus iš jų gavo. Vėliau sužinojo, kad P. V. tie pinigai nepriklauso ir jis juos išviliojo apgaule. P. P. Vazbys atidavė globos namų gyventojams, tačiau konkrečiai kam, neįvardino (24–25 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, direktore. Globos namų vaikai (duomenys neskelbtini) parkelyje rado 140 eurų ir juos atidavė saugoti, tikėdamiesi, kad atsiras pinigus pametęs asmuo. Apie rastus pinigus pasakė (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkei. 2016 m. rugpjūčio 2 d. pas juos atėjo P. V. ir pasakė, kad grįžo iš užsienio ir (duomenys neskelbtini) parkelyje vartojo alkoholinius gėrimus, bei ten pametė 140 eurų. Prisimena, kad P. V. išvardino kupiūras, kokiomis jis juos pametė. Jis surašė prašymą grąžinti jam jo pinigus ir jie jam buvo grąžinti. (duomenys neskelbtini) pasiėmęs pinigus išėjo iš įstaigos, jiems kilo įtarimas, kad pastarasis juos apgavo, nes tik išėjęs iš jų jis kažkam skambino. Iškart nesikreipė į policiją, nes patys pradėjo aiškintis dėl to, kad juos galimai apgavo. Tą pačią dieną kaimelyje surado alkoholinius gėrimus vartojantį P. V., kuris jiems prisipažino, kad pinigus iš jų paėmė paprašytas globos namų vaikų. Sakė, kad jis už tai, kad paėmė iš jų pinigus, gavo 10 eurų. Jis minėjo G. B., dar kažkokius vaikus. Tada jie dėl šio įvykio kreipėsi į policiją (16–17 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nepilnametis liudytojas A. S. nurodė, kad 2016 metų gegužės mėn. jis su A. K. vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) esantį parkelį ir pamatė maišelį, kuriame buvo pinigai – 140 eurų. Buvo dvi po 50 eurų, viena 20 eurų, viena 10 eurų ir dvi po 5 eurus kupiūros. Jis su A. K. iš tų pinigų išleido 5 eurus, o likusius atidavė auklėtojai J. D., kuri kitą dieną tuos pinigus nunešė direktorės pavaduotojai S. Z. (20, 21 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nepilnametis liudytojas R. R. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neatsimena, su G. B. ir L. O. sėdėjo (duomenys neskelbtini) parke. Prieš keletą dienų Vaikų globos namų auklėtinis A. S. papasakojo, kad jis tame pačiame parke, kur jie sėdėjo, rado pinigus, ir juos perdavė saugoti direktorei, kol atsiras pinigų savininkas. Tą dieną, kai susitiko su A. S., buvo ir G. B.. Pastarasis užsipuolė A. S., sakydamas, kad jis žino kam priklauso pinigai, lyg įvardino asmens vardą – P. Tą dieną, kai jie sėdėjo parke, A. S. parodė vietą, kur jis rado pinigus. Po kurio laiko parke pastebėjo einantį žmogų, kurį G. B. pažino ir jam einant pro juos pasakė, kad jo pamesti pinigai yra pas globos namų direktorę. P. padėkojo G. B. ir nuėjo teisiai į globos namus. G. B. pasiliko su jais. G. B. su P. dviese nesikalbėjo arba jis nematė, arba jie kalbėjosi anksčiau, kai jo nebuvo. Jis net nesuprato ir neįtarė, kad tie pinigai galėtų priklausyti kitam asmeniui. Sėdint parke P. grįžo iš vaikų globos namų su pinigais. Matė kaip P. pinigus padavė G. B., o B. jam davė 10 eurų, L. O. davė 10 eurų (27–28 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nepilnametis liudytojas L. O. nurodė, kad 2016 m., tikslaus laiko nepamena, iš A. S. sužinojo, kad jis su A. K. (duomenys neskelbtini) parke rado pinigus ir juos padavė globos namų direktorei. Jokio susitarimo išvilioti pinigus nebuvo. G. B. parke sutiko P. V. ir jam pasakė apie rastus pinigus, kur jie yra. P. V. už tai jiems davė pinigų. Kad minėti pinigai įgyti nusikalstamu būdu, jis nežinojo (32 b. l.).

Iš 2016 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame parkelyje (10–14 b. l.).

2016 m. rugpjūčio 3 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų direktorė V. M. pateikė 2016 m. rugpjūčio 2 d. P. V. prašymą, 1 lapas, 2016 m. rugpjūčio 2 d. P. V. paaiškinimą, 1 lapas, ir P. V. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo kopiją, 1 lapas, estų kalba pažymėjimo kopiją, 1 lapas, 2014 m. rugsėjo 29 d. Marijampolės pataisos namų pažymėjimo apie paleidimą kopiją, 1 lapas (33–38 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 3 dalies dispoziciją sukčiavimas yra apgaule nedidelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo dalykas yra svetimas turtas. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, o jo įgijimo metu yra valstybės ar asmens nuosavybė ar teisėtai valdomas.

Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Suklaidintas nukentėjusysis perduoda turtą kito asmens laikinam valdymui, naudojimui ar nuosavybei, manydamas, kad šis asmuo turi teisę į turtą, dėl kurio kreipėsi kaltininkas. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtą, turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę, o nukentėjusysis patiria turtinę žalą, nes netenka turto.

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdymui sprendimus, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau kreipimosi dėl teisės į turtą momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui ar valdytojui turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-613-696/2015).

Byloje neabejotinai nustatyta, kad G. B. ir P. V. nebūdami turto – 135 Eur savininkais, turėdami išankstinį sumanymą sukčiauti, t. y. žinodami, kad pinigai jiems nepriklauso – nebūdami jų savininkais, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, kuris turėjo teisėtą valdytoją, tai yra (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, nes juose rasti pinigai buvo laikinai saugomi.

Taigi, teismas vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei G. B. ir P. V. kaltei įrodyti.

G. B. ir P. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nes jie bendrais veiksmais apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Prokuroras siūlė G. B. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalyje skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, kurio metu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, įpareigojant jį išdirbti 40 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. P. V. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalyje skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

G. B. ir P. V. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro prašoma jiems skirti bausmės rūšimi ir dydžiu (109–111, 112–114 b. l.).

Skirdamas bausmę G. B. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, jo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikalstama veika baigta. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad G. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad G. B. veiką padarė bendrininkų grupėje. Teismas taip pat atsižvelgią į jo asmenybę: nepilnametis, neteistas, tačiau 2016 m. liepos 29 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsniu (75–76 b. l.), baustas administracine tvarka (79–80 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro duomenis G. B. įrašytas į įskaitą. Gydytas stacionare bei socializacijos centre. Dgn.: (duomenys neskelbtini). Iš specialisto išvados Nr. 104MS-106/2016 matyti, kad G. B. (duomenys neskelbtini) neserga ir jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (86, 87-88 b. l.).

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą bei G. B. asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels jam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Skirdamas bausmę P. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, jo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikalstama veika baigta. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad P. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 13 punktu atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad P. V. veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į jo asmenybę: teistas (41–46 b. l.), baustas administracine tvarka (53–56 b. l.), nedirbantis ir darbo biržoje neregistruotas (57–58 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro duomenis centre nesilankė, priklausomybių ligų registre neįrašytas (60 b. l.). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą bei P. V. asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels jam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pradėjus bausmės vykdymą naikintina P. V. 2016 m. spalio 20 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti G. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti G. B., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Pripažinti P. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 valandų).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu P. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 80 valandų).

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti P. V. 2016 m. spalio 20 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti P. V., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti G. B. ir P. V., kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.