- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-402-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01633-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- Ž. S., A. S.
- Ieškovas
- S. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovams Ž. S. ir A. S. dėl nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. L. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovus Ž. S. ir A. S. savo sąskaita per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nekilnojamojo daikto, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus – suremontuoti gyvenamojo namo stogą.
2. 2020 m. sausio 2 d. teisme gautas ieškovo S. L. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovai Ž. S. ir A. S. geranoriškai pašalino stogui padarytus sugadinimus ir vanduo nebeprateka į ieškovo kambarį. Ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.
Šalies argumentai
3. Taip pat, ieškovas 2020 m. sausio 3 d. pateikė pareiškimą, nurodydamas, kad ieškinį dėl nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo atsiima, nes atsakovai patys, savo lėšomis, geranoriškai suremontavo namo stogą, t. y. įvykdė ieškinio reikalavimus ir nekilnojamojo daikto trūkumus pašalino.
4. 2020 m. sausio 6 d. gautas atsakovų Ž. S. ir A. S. atstovo advokato E. M. prašymas priteisti iš ieškovo S. L. atsakovų naudai 2041,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato pagalbą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi priėmė ieškovo S. L. ieškinio atsakovams Ž. S. ir A. S. dėl nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo atsisakymą, civilinę bylą Nr. e2-100-239/2020 nutraukė, bei netenkino ieškovo pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo palikdamas jį nenagrinėtų ir priteisė iš atsakovų Ž. S., A. S. 37,45 Eur, t. y. iš kiekvieno po 18,73 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
6. Nustatė, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovo ir atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi atsakovai gera valia patenkino ieškovo reikalavimus. Ieškovas raštu pateiktame pareiškime patvirtino, kad jam yra žinomos procesinės reikalavimo atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, todėl ieškovo atsisakymas nuo ieškinio buvo priimtas ir civilinė byla nutraukta. Ieškovui išaiškinta, kad atsakovams nesutikus, kad ieškovas atsiimtų ieškinį, ieškovo 2020 m. sausio 3 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo buvo netenkintas.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys dėl nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo pareikštas pagrįstai, tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kad namo stogo trūkumai pašalinti tik 2019 m. gruodžio mėnesį, kuomet teisme jau vyko bylos teisminis nagrinėjimas. Taigi, atsakovų prašymas dėl 2041,88 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
8. Teismas įvertino, jog jei ieškovas nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą dėl nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo jis turėtų mokėti 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Taigi, iš atsakovų priteisė tik 25,00 proc. šio žyminio mokesčio kas sudaro 18,75 Eur. Taip pat, teismas iš atsakovų valstybės naudai priteisė 18,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantai Ž. S. ir A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės - priteisti iš ieškovo S. L. atsakovų Ž. S. ir A. S. naudai 2 041,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme; priteisti iš ieškovo S. L. valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat, apeliantai prašo priteisti iš ieškovo jų naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
10. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
10.1. Ieškovas suklaidino pirmosios instancijos teismą dėl to, kad neva atsakovai įvykdė ieškinio reikalavimus suremontuodami ginčo namo stogą. Nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei kita bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškovo ieškinys būtų pareikštas pagrįstai ir/ar atsakovai bylos eigoje būtų pašalinę ieškovo stogo dalies trūkumus. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl nekilnojamojo daikto trūkumo pašalinimo, teigdamas, kad atsakovai sugadino namo stogą ir reikalaudamas įpareigoti atsakovus savo sąskaita per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti namo trūkumus – suremontuoti stogą. Tačiau ieškovas nepateikė ir byloje nėra nei vieno dokumento ar kito įrodymo, kuris galėtų patvirtinti, kad namo stogas buvo sugadintas ir/ar kad atsakovai buvo sugadinę ginčo namo stogą, o vėliau jį sutaisė. Ieškovo ieškinio reikalavimas nuo pat pradžių buvo visiškai nepagrįstas ir ieškovas byloje nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų ieškovo reikalavimą.
10.2. Bylos nagrinėjimo metu, su policijos ir antstolio pagalba, atsakovams pavyko atlikti atsakovų stogo dalies remontą (t.y. iš viršaus užtaisyti tarp atsakovų ir ieškovo namo dalių esantį plyšį, kuris priklauso atsakovams), ko pasėkoje, kritulių vanduo nepatenka ir į ieškovo pastato dalį (ką ieškovas pats nurodė savo pareiškimuose). Remonto rezultatus patvirtinančius įrodymus (fotonuotraukas) atsakovai pateikė į bylą dar 2019 m. lapkričio 25 d. Iš šių nuotraukų (taip pat 2019 m. lapkričio 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų namo ir atliekamos rekonstrukcijos nuotraukų) aiškiai matyti, kad nėra ir nebuvo jokių ieškovo stogo dalies sugadinimų, o atsakovai remontavo atsakovams priklausančią namo dalį (iš stogo pusės uždengė plyšį tarp sienų), atsakovai netaisė ir neremontavo ieškovo stogo. Atsakovai jiems priklausančios namo dalies remontą/rekonstrukciją vykdė pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2016 m. gegužės 26 d. leidimą, kuris išduotas būtent atsakovų namo dalies rekonstrukcijai. Todėl atsakovai net neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti kokius nors remonto/rekonstrukcijos darbus, susijusius su ieškovo stogu, ir tokių darbų neatliko. Taigi, ieškovo elgesys sukėlė dideles bylinėjimosi išlaidas atsakovams, kurių atsakovai būtų nepatyrę, jeigu jiems nebūtų reikėję byloje atsikirtinėti į nepagrįstus ieškovo reikalavimus.
10.3. Dėl neteisėtų ir nesąžiningų ieškovo veiksmų kreipiantis su aiškiai nepagrįstu ieškiniu šioje byloje ir tokiu būdu piktnaudžiaujant teisėmis atsakovai patyrė ne tik didelių neigiamų emocinių išgyvenimų, sugaišo laiko, bet taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų, reikalingų atsikirsti į visiškai nepagrįstus ieškovo reikalavimus, atsakovų atstovo dalyvavimui posėdžiuose ir pan. Dėl ieškovo piktybiško ir nesąžiningo elgesio atsakovai ilgą laiką negalėjo rekonstruoti ir apšiltinti jiems priklausančios namo dalies. Ieškovas elgėsi neadekvačiai ir visokeriopai trukdė rekonstrukcijos darbams, šaukdamas keikė statybininkus ir jiems grasino, grasino sugadinti brangią statybinę techniką ir įrangą, numesti statybininkus nuo kopėčių, grasino ir atsakovui Ž. S., jog su juo susidoros, savavališkai ir be atsakovų leidimo patekdavo į statybvietę, neleido statybininkams lipti ant atsakovams priklausančios namo dalies stogo. Visa tai matė liudytojai. Ieškovas taip pat ne kartą nepagrįstai ir melagingai kvietė policijos pareigūnus, dėl ko yra nubaustas administracine tvarka.
10.4. Atsižvelgiant į tai, įvertinus ieškovo netinkamą procesinį elgesį ir proceso vilkinimą, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo turėtų būti priteistos pilnai, t.y. jokių priežasčių mažinti atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį byloje nėra.
Atsiliepimas
11. Ieškovas S. L. atsiliepime prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, nepakeistą, o atsakovų Ž. S. ir A. S. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas kreipėsi į teismą ne be pagrindo, kaip klaidingai nurodo atsakovai, o siekdamas pašalinti atsakovų veiksmais padarytus ir daromus jo nuosavybei pažeidimus. Pareikštų ieškinio reikalavimų atsakovams jis atsisakė tik po to, kai atsakovai po 4 mėnesių nuo ieškinio padavimo teismui ėmėsi priemonių pašalinti šiuos pažeidimus ir juos visiškai pašalino. Atsakovai, grubiai pažeidę ieškovo teises, nesąžiningai siekia prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovui atsisakius pareikšto ieškinio reikalavimų.
12.2. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo, prašydamas įpareigoti atsakovus savo sąskaita per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti namo trūkumus – suremontuoti stogą. Negalima sutikti su atsakovais, teigiančiais, jog ieškovas yra piktybiškas ir konfliktiškas asmuo, dar daugiau – ilgą laiką kliudė ir neleido atlikti rekonstrukcijos darbų, kadangi patys atsakovai pripažįsta, jog būtent ieškovas su savo sutuoktine dar 2013 metais jiems išdavė sutikimą namo dalies rekonstrukcijai. Negalima sutikti su atsakovais, esą ieškovas nepateikė ir byloje nėra nei vieno dokumento ar kito įrodymo, kuris galėtų patvirtinti, kad namo stogas buvo sugadintas ir/ar, kad atsakovai buvo sugadinę ginčo namo stogą, o vėliau jį sutaisė. Aplinkybė, kad atsakovai pasirinko poziciją kilusiame ginče nesutikti su ieškiniu, nereiškia, kad ieškovo ieškinys nuo pat pradžių buvo visiškai nepagrįstas ir jis piktnaudžiavo savo teisėmis.
Atsiliepimas
12.3. Atsakovų nurodomos su namo dalies remontu/rekonstrukcija susijusios aplinkybės ir jų pačių daromos išvados neginčijamai susietinos su jų konkrečioje byloje pasirinkta gynybine pozicija, kuri niekaip negali reikšti, kad ieškovas jų atžvilgiu pareiškė nepagrįstą ieškinį ir jį atsiimdamas privalo padengti atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Jeigu pasisakyti dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, kurį pabrėžia atsakovai, būtina pastebėti, kad jos pagal surašytų procesinių dokumentų turinį ir apimtis, realiai sugaištą laiką teismo posėdžiuose (faktiškai viename teismo posėdyje 2019 m. spalio 16 d., trukusiame apie 16 min.), yra akivaizdžiai per didelės.
12.4. Atsakovai nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atskirajame skunde jų nurodomą visišką ieškovo ieškinio nepagrįstumą, netinkamą procesinį elgesį ir, dar daugiau, jo piktnaudžiavimą teisėmis bei norą konfliktuoti, todėl jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovui išreiškus valią atsisakyti ieškinio reikalavimų po jų patenkinimo, yra nepagrįstas ir laikytinas netinkamu procesiniu elgesiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio prašymo netenkino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas S. L. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams Ž. S. ir A. S., kuriuo prašė įpareigoti atsakovus savo sąskaita per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nekilnojamojo daikto, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus – suremontuoti stogą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo prašymu priėmęs atsisakymą nuo ieškinio, bylą nutraukė ir priteisė iš atsakovų Ž. S., A. S. 37,45 Eur, t. y. iš kiekvieno po 18,73 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Apeliantai Ž. S. ir A. S. su minėta nutartimi dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutinka, prašo šią nutarties dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. priteisti iš ieškovo atsakovų naudai 2 041,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, bei valstybei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui nutraukus bylą.
16. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2014).
17. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi ir kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
18. Apeliantai teigia, kad byloje jiems buvo pareikštas nepagrįstas ieškinys dėl nekilnojamojo daikto trūkumų, o nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nei kita bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškovo ieškinys būtų pareikštas pagrįstai ir/ar atsakovai bylos eigoje būtų pašalinę ieškovo stogo dalies trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad nors byloje ieškinys buvo pareikštas dėl įpareigojimo atsakovams suremontuoti namo stogą, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu, kuris vyko 2019 m. lapkričio 26 d. metu ieškovas nurodė, kad reikšdamas ieškinį siekia, jog būtų išmūryta centrinė namo siena iki skliauto. Šio teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad minėtos aplinkybės ieškinyje nėra nurodytos, nes ieškinį parengusi savivaldybės juristė neva neįrašė visų ieškovo nurodytų aplinkybių į ieškinį – procesinį dokumentą parengė ne taip, kaip norėjo ieškovas. Ieškovas pageidavo ieškinį tikslinti teismo posėdžio metu, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas teismo posėdyje dalyvauja be atstovo (atstovui pareiškė nušalinimą), jam buvo pasiūlyta posėdį atidėti, pasirūpinti advokato pagalba ir ieškinio tikslinimus atlikti raštu. Iš 2019 m. gruodžio 9 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad iki šio teismo posėdžio ieškovas advokatą susirado, tačiau šis dar nebuvo spėjęs susipažinti su bylos medžiaga, todėl jokie ieškinio patikslinimai atlikti nebuvo, o pats ieškovas prašė atidėti teismo posėdį dėl ligos. Taigi, 2019 m. gruodžio 9 d. teismo posėdis buvo atidėtas. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu, atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškinys jų atžvilgiu yra pareikštas nepagrįstai, nurodė, kad apšiltintas stogas yra atsakovų, o ne ieškovo ir būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovai negali tinkamai atlikti stogo remonto darbų. Tai, kad atsakovai negalėjo atlikti statybos darbų patvirtina byloje pridėtas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. kovo 26 d. pranešimas apie ieškovo netinkamą elgesį su kaimynu (t. y. atsakovu) ir dėl to paskirta administracinė nuobauda. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas savo veiksmais, t. y. ieškinio pareiškimu, kuris galimai neatitinka jo tikrosios valios, advokato nušalinimu ir nepasirūpinimu tinkamu atstovavimu teismo posėdyje, prašymu atidėti posėdį, didino atsakovų bylinėjimosi išlaidas bei ilgino bylos nagrinėjimo laiką, kai tuo tarpu atsakovai byloje elgėsi atsakingai, dalyvavo teismo posėdžiuose, laiku byloje teikė procesinius dokumentus. Taigi, atsižvelgus į aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ieškovo elgesys atsakovų atžvilgiu negali būti pripažintas tinkamu.
19. Apeliantai nesutinka, kad ieškovas pagrįstai atsisakė nuo ieškinio atsakovams įvykdžius ieškinio reikalavimus. Apeliantai teigi, jog jie sutvarkė ne ieškovo, o savo stogą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 5 d. adresu Pakraščio 29, Lentvaryje, buvo iškviestas policijos ekipažas, nes ieškovas S. L. reiškė nepasitenkinimą dėl vykdomų statybos darbų ant namo stogo. Policijos pareigūnė ieškovui išaiškino, kad atsakovė turi statybos leidimą darbams atlikti, o patekti prie taisomo stogo dalies tarpo galima tik per ieškovo stogo dalį. Taip pat, šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolė užfiksavo, kad stogo tarpas, dėl kurio tvarkymo 2019 m. lapkričio 5 d. kilo šalių nesutarimas yra tarp A. S. (atsakovės) pastato sumūrytos antro aukšto namo dalies ir S. L. (ieškovo) naudojamo pastato stogo dalies. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje negalima teigti, jog ieškovas atsisakė nuo ieškinio dėl to, kad atsakovai įvykdė jo pagrįstus ieškinio reikalavimus.
20. Kita vertus, kaip jau minėta, ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ieškinį pareiškė, nes atsakovai nesiima išmūryti centrinės namo sienos ir planuoja patikslinti savo ieškinį, kai bus advokatas. Kadangi kitame teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, o vėliau atsisakė nuo ieškinio, bylos nutraukimo metu nebuvo aišku, kokia tiksli ieškovo pozicija dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų, t. y. ar ieškovas palaiko savo ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytus reikalavimus. Taigi, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų teigti, jog atsakovai įvykdė ieškovo reikalavimus, nes nėra aišku, ar ieškovas palaikė savo 2019 m. rugpjūčio 6 d. ieškinio reikalavimus.
21. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, jog ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovai įvykdė jo reikalavimus; taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai byloje elgėsi sąžiningai ir atsakingai, kai tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė būtent dėl ieškovo veiksmų. Taigi, sutiktina su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertinęs bylos situaciją, nepagrįsta atmetė atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
22. Apeliantai atskiruoju skundu prašo klausimą išspręsti iš esmės - priteisti iš ieškovo S. L. atsakovų Ž. S. ir A. S. naudai 2 041,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
23. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašomų priteisti 2 041,88 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių patvirtintų dydžių nustatytų maksimalių dydžių, tačiau vien tai dar nereiškia, kad teismas kiekvienu atveju ir privalo priteisti prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, teismui, yra suteikta teisė, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso bei Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintas nuostatas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
25. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėta civilinė byla nėra laikytina sudėtinga, ji nepasižymi teisinių paslaugų kompleksiškumu, specialių teisinių žinių poreikiu, teisinės problemos naujumu, todėl ji nereikalauja didelių advokato darbo laiko sąnaudų. Taip pat pažymėtina, kad byloje yra sprendžiamas neturtinis ginčas, byla baigta dar pasirengimo stadijoje, iš LITEKO duomenų nustatyta, kad nei vienas teismo posėdis byloje netruko ilgiau nei pusvalandį, o teismas neįpareigojo advokato į teismo posėdį vykti iš kitos vietos, nei ta, kurioje yra teismas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovų prašymo dėl 2 041,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo patenkintinas, šiuo atveju, neatitiktų teisingumo, protingumo bei lygiateisiškumo principų, todėl šios išlaidos sumažinamos iki 1 012,50 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
27. Byloje konstatavus, jog ieškovas ieškinio atsisakė ne dėl atsakovų veiksmų ir ieškinio pripažinimo, taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo nutartis toje dalyje, kuria iš apeliantų buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. 25,00 proc. žyminio mokesčio kas sudaro 18,75 Eur, bei 18,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jo taip pat negalėjo būti priteistos.
28. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarčiai dalyje dėl jų prašymo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas atmetimo bei priteisimo iš jų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų normas ir teismų praktiką reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla yra baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovų naudai iš ieškovo priteistina 1 012,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. po 506,25 Eur kiekvienam; nutarties dalis, kuria priteista iš atsakovų Ž. S. ir A. S. 37,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, panaikinama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
30. Apeliantai prašo priteisti jiems 544,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija rekomendacijose numatytos maksimalios galimos priteisti už atskirojo skundo parengimą sumos, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliantų atskirasis skundas iš esmės yra patenkintas, atsakovams iš ieškovo yra priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 272,25 Eur kiekvienam.
31. Patenkinus skundą, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas atsakovų Ž. S. ir A. S. atstovo advokato E. M. prašymas priteisti 2 041,88 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir iš atsakovų Ž. S. ir A. S. priteista 37,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei bei klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovo S. L. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1 012,50 Eur (vienas tūkstantis dvylika eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovų Ž. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir A. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai, t. y. po 506,25 Eur (penkis šimtus šešis eurus 25 ct) kiekvienam.
Priteisti iš ieškovo S. L. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) apeliantų Ž. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir A. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, t. y. po 272,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 25 ct) kiekvienam.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.