Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-767-327-2014

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01453-2012-8

2014 m. gruodžio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekre­to­riau­jant Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei R. J., nuteistajam G. K., nu­teistojo gynėjai advo­ka­tei Stasei Kupčiūnienei, vie­ša­me teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pro­kurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lie­pos 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Res­pu­bli­kos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir pritaikius BK 54 str. 3 d. nubaustas 50 MGL, t. y. 6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, iš­bū­tas sulaikyme bei suėmime nuo 2013-03-13 iki 2013-03-27, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną pri­lyginant 2 MGL baudos, ir laikyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 20 (dvidešimties) MGL, t. y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) litų dydžio bauda. Konfiskuoti kratos metu paimti pinigai – 690 litų (BK 72 str.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 10,1228 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. kovo 6 d., neteisėtai pardavė, o būtent:

2012 m. spalio 4 d. apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje M. T. už 20 litų pardavė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių);

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. spalio 10 d. apie 13.35 val. (duomenys neskelbtini) antroje laiptinėje R. K. už 20 litų pardavė nedidelį kiekį nar­ko­ti­nės medžiagos – 0,478 g kanapių (ir jų dalių), kuriose yra 5,4 % psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. lapkričio 8 d., apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje U. M. už 20 litų pardavė nedidelį kiekį narko­ti­nės medžiagos – 0,4478 g kanapių (Cannabis L.) dalių, kuriose yra 8,5 % psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 14 d., apie 13.45 val. (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje V. P., iš anksto susitarusiam su A. L. įsi­gyti narkotinės medžiagos kanapių, už 20 litų pardavė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,5401 g kanapių, kuriose yra 5,1 % delta-9-tetrahidrokanabinolio;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 15 d., apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, pirmame aukšte esančiame bute V. G. už 80 litų pardavė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,9817 g kanapių (Cannabis L.), kuriose yra 9% delta-9-tetrahidrokanabinolio;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 5 d., apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje L. M. už 20 litų pardavė nedidelį kiekį narkotinės me­džia­gos – 0,5267 g kanapių dalių, kuriose yra 6,8 % psichotropinės medžiagos – delta-9-tetra­hidro­ka­nabinolio;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 5 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje P. V., iš anksto susitarusiam su M. T. įsigyti nar­ko­tinės medžiagos - kanapių, už 140 litų pardavė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos –3,5953 g ka­na­pių (Cannabis L.), kuriose yra 5,8 % psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 6 d., apie 19 val. (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, pirmame aukšte N. P. už 20 Lt pardavė nedidelį kiekį nar­kotinės medžiagos – 0,4697 g kanapių (Cannabis L.) dalių, kuriose yra 8,0 % delta-9-tetra­hidro­ka­na­binoklio;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2013 m. kovo 6 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, pirmame aukšte esančiame bute M. V., iš anks­to susitarusiam su M. M. įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių, už 50 litų pardavė nedi­delį kiekį narkotinės medžiagos – 1,5835 g kanapių (Cannabis L.), kuriose yra 7,9 % delta-9-tetra­hidrokanabinolio.

Prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, paskirti G. K. pagal BK 260 str. 1 d. 3 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose, pripažinti, kad G. K. namuose 10,1228 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) neteisėtai laikė turėdamas tikslą parduoti, ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą klaidą, nurodant, kad G. K. 10,1228 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pardavė laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2013 m. kovo 6 d.

Skunde prokurorė nurodo, kad teismas, neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, kad G. K. 10,1228 g narkotinę medžiagą – kanapių (ir jų dalių), savo namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė neturėdamas tikslo jas platinti, dėl ko iš kaltinimo nepagrįstai pašalino aplinkybę – tikslo platinti turėjimą. Priimdamas sprendimą teismas iš esmės vertino tik G. K. palankias aplinkybes, tačiau neįvertino turinčių reikš­mės spren­džiant apie asmens tikslo platinti narkotines medžiagas buvimą, aplinkybių, o būtent: rastų drau­džia­mų medžiagų rūšies (buvo įgytos jaunimo tarpe paplitusios psichoaktyvios medžiagos – ka­na­pių dalys), jų kiekio (10,1228 g), taip pat to fakto, kad G. K. narkotinę medžiagą – kana­pes ir jų dalis namuose laikė, nes norėjo jas parduoti ir tokiu būdu susigrąžinti jos įsigijimui iš­leis­tus pinigus, ką pripažino ir kaltinamasis G. K.. Be to, nustatyta, kad narkotinę medžia­gą G. K. pardavinėjo daugiau nei penkis mėnesius. Byloje apklausti liudytojai T. K., N. P. pa­tvir­ti­no, kad narkotinių medžiagų pas G. K. yra pirkę ne vieną kartą. Taip pat nustatyta, kad atliekant kratą G. K. namuose į butą buvo atėję asmenys, byloje ap­klaus­ti liudytojais – D. S., T. K., tikslu įsigyti narkotinės medžiagos. Visos šios aplin­ky­bės rodo, kad G. K. narkotinę medžiagą laikė turėdamas tikslą platinti.

Prokurorė skunde taip pat pažymi, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad tai­ky­damas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straips­nio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos pa­darymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių teismas byloje nenustatė ir nuosprendyje nenurodė. Tai, kad G. K. dirba, išlaiko nepilnametį vai­ką, o žmona laukiasi, negali būti pripažintos išimtinėmis ap­linkybėmis, jos tik apibūdina kalti­na­mo­jo G. K. asmenybę. G. K. padarė sunkų nu­sikaltimą, padaryta veika nebuvo at­si­tiktinis, vienkartinis atvejis. Be to, nors ir teismas pripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe G. K. prisipažinimą ir gailėjimąsi, tačiau sutikti su tuo nėra teisinio pagrindo. Pagal teismų praktiką taikant BK 59 str. l d. 2 p. lengvinančia bau­džia­mą­ją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. K. iki­teisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, pareigūnams padėti nesu­ti­ko, pirmosios instan­ci­jos teisme parodymus sutiko duoti ir davė tik po liudytojų parodymų. Ir nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog prisipažįsta ir labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau iš esmės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neatskleidė. Todėl G. K. dėl padaryto nusikaltimo prisi­pa­ži­no ne savo noru, bet verčiamas įrodymų, jo gailestis buvo tik formalus.

Taip pat prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje padarė klaidą, nurodydamas, kad G. K. 10,1228 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pardavė laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. kovo 6 d., nors nustatyta, kad šiuos nusikalstamus veiksmus G. K. atliko nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2013 m. kovo 6 d., todėl ši klaida turi būti ištaisyta.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Prokurorės apeliaciniame skunde nėra keliamas klau­si­mas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 str. 1 d., nuosprendis ginčijamas dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties elementų apimties, t. y. dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netei­singai paskirtos bausmės.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nu­teis­tas. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nu­sta­tyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, va­dovaudamiesi įstatymu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis ir savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuos­pren­dy­je, pagrindė išsamia įro­dy­mų vi­su­mos analize bei išdėstė motyvus, kuriais rem­damasis ver­ti­no įrodymus. Apylinkės teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir skirdamas G. K. bausmę laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas nepažeidė įstatymo reikalavimų ir šį savo sprendimą pakankamai motyvavo.

Skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas G. K. kaltu teismas rėmėsi įstatymo nu­s­ta­tyta tvarka teis­minio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuos­prendyje nuo­sek­liai išdėstė, išanalizavo ir įver­tino įro­dymus. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą surašiusiai prokurorei nepri­imtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos fak­ti­nių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pa­žeidimu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nustatyti visi būtini BK 260 str., 1 d. nu­ma­ty­to nusikaltimo sudėties požymiai. BK 260 str. 1 d. dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių, joje pasakyta: “Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas...“ Veika kvalifikuojama pagal BK 260 str. 1 d., jei bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių veikos požymių ir tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas.

Prokurorė skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplin­kybę – tikslo platinti turėjimą. BK 260 str. numatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Sprendžiant klausimą apie kaltininko tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sulaikant G. K. pas jį narkotinių medžiagų nerasta, darant kratą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), narkotinių medžiagų ar narkotinių prie­monių nerasta, liudytojai A. V., A. K. taip pat parodė, kad ne kartą dalyvavo at­lie­kant kratas pas G. K., nagrinėjamu atveju ir su šunimi, tačiau nei narkotinių medžiagų, nei nar­kotinių priemonių bute nerado. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, jog G. K. jau įsigydamas narkotines medžiagas turėjo išankstinį tikslą jas par­duoti ar kitaip platinti, ir iš kaltinimo šią aplinkybę pašalino. Apeliacinio skundo argumentai, kad išankstinio tikslo platinti narkotinę medžiagą buvimą patvirtina ir rastų drau­džia­mų medžiagų rūšis – jaunimo tarpe paplitusios ka­na­pių dalys, ir jų kiekis (10,1228 g), yra prielaidų pobūdžio. Nuro­dy­tas narkotinės medžiagos kiekis nedaug viršija nedideliu kvalifikuojamą šios medžiagos kiekį, iš kurio būtų galima neabejotinai spręsti, kad medžiaga akivaizdžiai viršija asmeninius poreikius. Tei­sė­jų kolegija sprendžia, kad nei bylos duomenimis ir apeliacinio skun­do motyvais nėra paneigta nuteistojo versija, kad nurodytą šios narkotinės medžiagos kiekį įsigijo savo reikmėms, tačiau, kai jam ji netiko, norėjo atgauti pinigus ir nusprendė ją realizuoti. Pripažįstant nepaneigta šią G. K. versiją ir iš bylos medžiagos sekant, kad G. K. sau įgytas narkotines medžiagas pa­laipsniui realizavo beveik penkis mėnesius, akivaizdu, kad per visą tą laikotarpį po kiekvieno reali­za­vimo tam tikras vis mažesnis šių medžiagų kiekis liko pas nuteistąjį. Tai pripažino ir pats nu­teis­tasis. Tokiu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad G. K. turėtas narkotines medžiagas laikė savo namuose jau su tikslu jas visas realizuoti, ką ir padarė. Todėl apylinkės teismas šioje dalyje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai pašalino iš kaltinimo tikslą parduoti neteisėtai laikomas narkotines medžiagas. Todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 3 p.), atitinkamai suformuluojant padarytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam pas­kir­tos bausmės teisingumu. Skir­da­mas nuteistajam bausmę, pir­mo­sios instancijos teismas BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimų nepa­žei­dė, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusi­kals­ta­mos veikos pobūdį ir pavo­jin­gu­mo laipsnį, kal­tės for­mą ir rūšį, į nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, į visas by­los aplin­ky­bes ir ski­ria­mą bausmę tinkamai motyvavo. Nors prokuroro apeliaciniame skun­de nurodoma, jog paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė yra per švelni, tačiau, teisėjų ko­legijos nuomone, nuteistajam paskirta baus­mė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui, atitinka bausmės paskirtį, teisingumo ir pro­por­cin­gumo principus.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuos­prendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nu­bausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgy­vendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Baudžiamojoje bylo­je nus­ta­ty­ta, kad nuteistasis G. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Pir­mo­sios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo aplinkybes, įver­tino iš jo įgytų pas kitus as­me­nis rastų narkotinių medžiagų rūšį (šios narkotinės medžiagos pavojingumas nėra pats didžiausias), kiekį (remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsa­ky­mu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai di­de­lio kiekio nustatymo rekomendacijomis (su vėlesniais jų pakeitimais), 10,1228 g nedaug viršija nedideliu kvalifikuojamą šios medžiagos kiekį, baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 str. 1 d. užtraukia šios medžiagos kiekis nuo 5 g iki 500 g) ir jų poveikio žmogui ypatybes (nuteistasis nar­ko­tinę medžiagą realizavo devyniems asmenims nedideliais kiekiais (dozėmis), t. y. nuo 0,4478 g iki 3,5953 g). Teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo teistas, tačiau teistumas seniai išny­kęs, be to, anksčiau buvo teistas už kitokio pobūdžio nesunkią nusikalstamą veiką. Nuo nuteis­ta­jam inkri­mi­nuotos nu­si­kalstamos veikos padarymo praėjo jau beveik dveji metai ir nėra duomenų, kad per tą laiką jis būtų dar nusikaltęs. Tei­sėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pas nuteistąjį yra susi­formavusios an­tivisuomeninės nuosta­tos, kad nu­sikaltimas būtų loginė jo gy­ve­ni­mo būdo ir anks­tes­nio elgesio pa­sek­mė. G. K. dirba, darbdavio charakterizuojamas tei­giamai, turi tvirtus so­cia­linius ryšius su savo šeima, augina du vaikus, iš kurių vienas yra gimęs 2014-09-05, be to, su­tuoktinei skubiai reikalinga atlikti kojos, kurią susilaužė nėštumo metu, operaciją. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis jau sumokėjo visą jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudą.

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nuteistojo atsa­ko­mybę sunkinančių aplinkybių nenus­ta­tyta. G. K. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pri­pažino, ­gai­lėjosi įvykdęs nu­si­kal­timą ir apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma prokuroro skunde, pagrįstai šią aplinkybę vertino kaip jo atsakomybę lengvinančią. Nors prokurorė skunde nurodo, kad G. K. iki­teisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, pareigūnams padėti nesutiko, pirmosios instan­ci­jos teisme parodymus sutiko duoti tik po liudytojų parodymų, tačiau padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytas kaip alternatyvi dalis prisipažinimui padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiam gailėjimuisi, todėl jų pakanka šios lengvinančios aplinkybės konstatavimui. Be to, spręsti dėl aplinkybių pripa­žinimo atsakomybę lengvinančiomis yra teismo teisė.

Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir dėl BK 54 str. 3 d. taikymo galimybės G. K. atžvilgiu. Šioje BK normoje numatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiš­kiai prieštarautų teisingumo principui, teis­mas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali moty­vuo­tai paskirti švelnesnę bausmę. BK neapi­brė­žia teisingumo prin­cipo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos baus­mės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. apibrėžtą baus­mės paskirtį ir BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Remiantis teismų praktika, švel­nin­da­mas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, ro­dan­čios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos vei­kos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos ir nu­teis­tojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie mažesnį nuteistojo G. K. asmenybės bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir manyti, kad BK 41 str. 2 d. numa­tyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tiek nusi­kals­tamos veikos pobūdis, tiek visi aukščiau paminėti nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys atitinka BK 54 str. 3 d. taikymo sąlygas, o laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo prin­ci­pui, nes tai turėtų neigiamos įtakos tiek nuteistojo, tiek jo šeimos svar­biems socialiniams interesams. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrus švel­nesnę nei nustatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje bausmę – baudą (BK 47 str.), nuteistajam G. K. paskirta bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­cipus.

Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas skundžiamą nuosprendį dalyje dėl narkotinių medžiagų laikymo turint tikslą jas realizuoti, sprendžia kad ši aplinkybė esmingai neįtakoja bau­s­mės, todėl nemato pagrindo keisti bausmę dėl šios aplinkybės.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas aprašomojoje nuosprendžio da­ly­je padarė klaidą, nurodydamas, kad G. K. 10,1228 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pardavė laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. kovo 6 d., nors nustatyta, kad šiuos nusikalstamus veiksmus jis atliko nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2013 m. kovo 6 d. Pa­žy­mė­ti­na, kad nuosprendyje nurodant pirmą nusikalstamos veikos epizodą (dėl narkotinės medžiagos par­da­vimo M. T.), jo padarymo laikas nurodomas 2012 m. spalio 4 d., todėl laikytina, kad teismas, nurodydamas neteisingą narkotinių medžiagų pardavimo laikotarpio pradžią, padarė klaidą, kuri turi būti ištaisyta pakeičiant nuosprendį remiantis BPK 328 str. 4 p.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai ar kiti BPK pažeidimai. Atsižvelgiant į visa tai, prokurorės apeliacinis skun­das tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas aukščiau nurodytoje dalyje.

Byloje gauta 2014-11-04 Kauno vals­tybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pa­žy­ma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje antrinės tei­si­nės pa­galbos, tei­kiamos nuteistajam G. K., išlaidas iki 2014-11-05 sudaro 200 Lt. BPK 322 str. 1 d. im­pe­ratyviai nuro­dy­ta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užti­k­rinti run­gi­mo­si principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą už­tikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn trau­kia­mam as­me­niui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš ape­lian­to gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pa­reikš­to kaltinimo. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog na­gri­nėjant bylą apeliacine tvarka skiriant advokatą nuteistajam buvo išaiškinta, jog dėl būtino gy­nė­jo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos gali būti iš jo priteistos, į tai, kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo pajamas ir turtinę padėtį, ir jo turtinės padėties ati­ti­ki­mo įsta­ty­mo nuostatoms teismas tinkamai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos advokato pa­galbai apmo­kėti apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lie­pos 2 d. nuosprendį – pakeisti nuosprendžio apra­šo­mojoje dalyje įrodytomis pripažintų aplinkybių dalį dėl narkotinių medžiagų laikymo tikslo ir jų pardavimo laikotarpio pradžios, ir ją išdėstyti taip:

„G. K. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 10,1228 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2013 m. kovo 6 d., neteisėtai pardavė <...>“

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.