Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. B. pareiškimą dėl įstatymu numatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. Š., A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Albina Radavičienė (notarinio registro Nr. 1524), trečiasis asmuo D. Š., kaip pardavėja, pardavė, o ji (pareiškėja) su sutuoktiniu P. B., kaip pirkėjai, sutuoktinio P. B. vardu nupirko nekilnojamąjį daiktą - Šilutės mieste, pastate (duomenys neskelbtini) (dešimtame „a“) Garažą (boksą) Nr. 2 (antrą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį dvidešimt tris ir devyniasdešimt keturias šimtąsias (23,94) kv. metrų bendro ploto (toliau - Garažas), esantį pastate, plane pažymėtame indeksu 17Glp (Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutartyje nurodyta, kad iki pardavimo šis garažas priklausė trečiajam asmeniui D. Š. pagal (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono notaro patvirtintą sutartį, registracijos Nr. 8676, (duomenys neskelbtini) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Klaipėdos filialo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu pareiškėja ir P. B. gyveno santuokoje, Garažą pirko šeimos poreikiams iš bendrų šeimos lėšų, todėl, nors sutartis buvo pasirašyta vien P. B. vardu, tačiau Garažą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Garažą pirko už penkių šimtų (500) litų kainą, sutartyje buvo įrašyta, kad „už parduodamą garažą, aš, D. Š., prieš sudarant sutartį, gavau iš pirkėjo P. B. penkis šimtus (500) litų“. Sutartyje taip pat nurodyta, kad pardavėja ir pirkėjas savarankiškai perskaitė sutartį, ją suprato, sutartis atitinka jų valią ir buvo jų pasirašyta. Po sutarties pasirašymo pardavėja D. Š. perdavė pirkėjui, pareiškėjos sutuoktiniui P. B., patį Garažą, jo raktus bei dokumentus. Nuo to laiko jie šį nekilnojamąjį daiktą atvirai valdė kaip teisėti jo savininkai, naudojo jį šeimos poreikiams ir niekas kitas į šį turtą nepretendavo. Atitinkamai po sutarties pasirašymo pardavėja D. Š. visus šiuos daugiau nei 23 metus laiko Garažo nebevaldė, juo nesinaudojo ir net jame neapsilankė. Sutartyje notarė buvo nurodžiusi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 255 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Klaipėdos filiale. Sutartį pasirašę pardavėja D. Š. ir pareiškėjos sutuoktinis P. B. nebuvo konkrečiai aptarę, kuri sandorio šalis - pardavėja ar pirkėjas, turi atlikti sutarties registraciją Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Klaipėdos filiale. Pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo įsitikinę, kad tai padarys D. Š. arba notarė, o pati pardavėja po Garažo pardavimo tikėtina taip pat nebesirūpino sutarties įregistravimu atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Būtent dėl šių priežasčių buvo praleistas 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties įregistravimui. Pareiškėja ir jos sutuoktinis P. B. buvo įsitikinę, kad notariškai patvirtinta sutartis buvo per tris mėnesius tinkamai įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, todėl daiktas jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Praėjus keliems metams po įsigijimo pareiškėja ir jos sutuoktinis P. B. suprato, kad Garažas jiems nebereikalingas, todėl nusprendė jį parduoti pirkėjui A. Š.. (duomenys neskelbtini) P. B., kaip pardavėjas, pasirašė su pirkėju A. Š. Garažo pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad pardavėjas P. B. parduoda pirkėjui A. Š. minėtą Garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 1000 Lt kainą. Pagal šią sutartį dar jiems, t. y. pardavėjams, buvo suteikta laiko iki (duomenys neskelbtini), todėl būtent nuo šios datos perdavė Garažą pirkėjo A. Š. valdymui, atidavė jam patalpų raktus ir visus turėtus dokumentus. Taigi nuo to laiko iki pat dabar A. Š. naudojasi Garažu savo poreikiams ir jie į šį nekilnojamąjį daiktą nebepretendavo, tačiau vis neprisiruošė kartu su juo nuvykti pas notarą ir pasirašyti notarinės formos pirkimo - pardavimo sutartį. Tik dabar, kai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. E. ėmėsi tikrinti nekilnojamojo turto registro duomenis, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis iki šiol nėra įregistruota viešame registre, todėl pareiškėja pareiškimu kreipiasi į teismą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Suinteresuotam asmeniui D. Š. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per

teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja B. B. ir P. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini).

Pateikta Šilutės rajono 1 -ojo notaro biuro notarės Albinos Radavičienės (notarinio registro Nr. 1524) sutartimi nustatyta, kad trečiasis asmuo D. Š., a/ k (duomenys neskelbtini) kaip pardavėja, pardavė, o P. B., a/ k (duomenys neskelbtini) kaip pirkėjas, už 500 litų, P. B. vardu nupirko nekilnojamąjį daiktą - Šilutės mieste, pastate (duomenys neskelbtini) (dešimtame „a“) Garažą (boksą) Nr. 2 (antrą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį dvidešimt tris ir devyniasdešimt keturias šimtąsias (23,94) kv. metrų bendro ploto (toliau - Garažas), esantį pastate, plane pažymėtame indeksu 17Glp (Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje notarinėje sutartyje yra nurodyta, kad iki pardavimo šis garažas priklausė trečiajam asmeniui D. Š. pagal (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono notaro patvirtintą sutartį, registracijos Nr. 8676, (duomenys neskelbtini) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Klaipėdos filialo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje taip pat nurodyta, kad pardavėja ir pirkėjas savarankiškai perskaitė sutartį, ją suprato, sutartis atitinka jų valią ir buvo jų pasirašyta bei, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Klaipėdos filiale. (duomenys neskelbtini) garažo pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, kad pardavėjas P. B. pardavė, o pirkėjas A. Š. už 1000 litų nusipirko mūrinį garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad paraduodamas garažas privačios nuosavybės teise priklauso pardavėjui P. B. pagal notarinę (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 7524. P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po P. B. mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė B. B. ir duktė V. B..

Tiek Sutarties sudarymo laiku galiojusiame Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekse (toliau - SŠK), tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas - turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnį, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pažymėtina, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, taip pat yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009-04-02. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja bei jos sutuoktinis P. B. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti nupirktą nekilnojamąjį turtą, nes per tris mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo nesikreipė į nekilnojamojo turto registravimo įstaigą dėl sandorio įregistravimo. Pareiškėja nurodė, kad pareigos įregistruoti sutartį neįvykdė, kadangi po sutarties sudarymo nebuvo konkrečiai aptarę, kuri sandorio šalis - pardavėja ar pirkėjas, turi atlikti sutarties registraciją, kad ji ir jos sutuoktinis P. B. buvo įsitikinę, kad tai padarys D. Š. arba notarė. Vertintina, kad pačioje sutartyje esantis įrašas dėl sutarties įregistravimo dėl teisinio neišprusimo galėjo būti netinkamai suprastas pareiškėjos ir jos sutuoktinio P. B., nes sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno pareiga įregistruoti sutartį. Įvertinus šias aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, o taip pat pareiškėja bei jos sutuoktinis visą laiką iki (duomenys neskelbtini) naudojosi ir valdė patalpas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise kaip savo, suinteresuotasis asmuo D. Š. po sutarties pasirašymo perdavė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui P. B. patalpas ir niekada į jas nepretendavo.

Šiuo atveju vadovaudamasis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pareiškimas tenkintinas – pareiškėjai atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti viešajame registre (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1524), kuria pardavėja D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o pirkėjas P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nupirko nekilnojamąjį daiktą - Šilutės mieste, pastate (duomenys neskelbtini) (dešimtame „a“) Garažą (boksą) Nr. 2 (antrą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį dvidešimt tris ir devyniasdešimt keturias šimtąsias (23,94) kv. metrų bendro ploto, esantį pastate, plane pažymėtame indeksu 17G1 p (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.