Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-290-2013

Teisėjas Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01185-2010-0

2013 m. birželio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei, nuteistajam M. M., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajam A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 138 str. 1 d. 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš M. M. jam priteista 2140,51 litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 800 litų turėtoms teisinių paslaugų išlaidoms apmokėti.

Iš nuteistojo M. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1458,60 litai A. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. M. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., už tai, kad 2010-09-19, apie 04.00 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, laiptinės antrame aukšte, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kumštimi sudavė A. P. ne mažiau du smūgius į kairės pusės galvos sritį, po ko, pastarajam praradus pusiausvyrą ir parkritus ant laiptinės betoninių grindų bei gulint ant dešinio šono, koja spyrė ne mažiau keturis smūgius į kairės pusės galvos sritį, tuo metu atbėgus R. Z. ir papurškus dujų, M. M. keliu sudavė ne mažiau kaip du smūgius A. P. į kairės pusės šoną, po ko tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus ne mažiau vieną smūgį A. P. į krūtinės sritį, ir, tyrimo metu nenustatytam asmeniui bei R. Z. ištempus nukentėjusįjį į daugiabučio namo kiemą, nukentėjusiajam gulint ant žemės ir tuo metu tyrimo metu nenustatytam asmeniui užlaužus A. P. rankas už nugaros bei jas vienos kojos keliu prispaudus, M. M. sudavė kumštimi ne mažiau keturis smūgius nukentėjusiajam į kairės pusės šoną, šiais bendrais veiksmas padarant nukentėjusiajam stuburo juosmeninių II ir III slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus veide, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiojo prašymus nuteistojo skundą atmesti, bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę bei stengiasi sumenkinti nukentėjusiojo parodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20, 301 str.), t.y. kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo nagrinėjamoje byloje atitinka faktines bylos aplinkybes, o ištirtų įrodymų visetas: nukentėjusiojo A. P., liudytojų: E. G., R. Z., M. R., I. P., S. P., iš dalies liudytojų V. J., L. K., R. M. parodymai, rašytiniai bylos duomenys (2010-09-21 A. P. pareiškimas, 2010-10-19 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada Nr. G 885/10(09), 2011-02-17 akistatos protokolas tarp nukentėjusiojo A. P. ir M. M., 2011-02-25 akistatos protokolai tarp: liudytojų L. R. ir M. R., L. R. ir R. Z., V. R. ir R. Z., V. R. ir M. R., liudytojo R. Z. teismui pateikto susirašinėjimo programos „Skype“ pokalbio išklotinė ir kt.), patvirtina nuteistojo M. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendis paremtas prieštaringais ir nepatikimais nukentėjusiojo parodymais, atmestinas kaip nepagrįstas. Nors nukentėjusysis pirminių apklausų metu (t.1, b.l. 69-70, 76, 77) nurodė, kad daugiabučio namo laiptinėje jį mušė apsaugos darbuotojas, atlikus atpažinimus iš nuotraukų, suklydo, jose nurodydamas ne tuos asmenis, tačiau nuo pirmųjų apklausų akcentavo, kad galėtų atpažinti jį sumušusį asmenį, ir pamatęs M. M. per apklausą, kategoriškai ir neginčytinai įsitikino, kad tai būtent tas pats asmuo, kuris jį persekiojo nuo konflikto pradžios bare ir sumušė namo laiptinėje (t. 1, b.l. 84-85). Nukentėjusysis pirminių apklausų metų įvardijo kaltininką kaip apsaugos darbuotoją, kadangi M. M. apranga ir išvaizda buvo itin panaši į kitų tame klube dirbusių apsaugos darbuotojų, ir faktas, kad nukentėjusysis A. P. pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje klydo, jog buvo sumuštas apsaugos darbuotojų, apsiriko juos atpažindamas iš nuotraukų, dar nesudaro pagrindo vertinti jo parodymų kaip nepatikimų. Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo skunde, nukentėjusiojo A. P. parodymai viso proceso metu dėl visų kitų esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, be to, jie sutampa su taip pat dėl esminių įvykio aplinkybių nuosekliais liudytojų E. G., R. Z. ir M. R. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais ar vertinti juos kritiškai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliantas prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais grindžia versiją, kad nukentėjusysis ir minėti liudytojai jį tik apkalba dėl nusikaltimo padarymo, tačiau teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis bei liudytojai E. G., R. Z. ir M. R. būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąjį, duoti apie įvykį klaidinančius parodymus. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, pagrindo teigti, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi nėra dar ir dėl to, kad liudytojas E. G. nuteistojo anksčiau nepažinojo, o apsaugos darbuotojai - R. Z. ir M. R., nuteistąjį žinojo tik kaip konfliktišką baro lankytoją, palaikantį ryšį su įtartina kompanija, kas nesudaro pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu.

Nuteistojo gynėjas M. M. nekaltumą iš esmės grindžia liudytojų: L. K., V. R., L. R., L. K., E. T. ir R. M. parodymais, kurie, pasak skundo autoriaus, visiškai paneigia M. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Apygardos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais ir juos atmeta, kadangi minėtų liudytojų parodymai nesutampa tarpusavyje ir iš esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Iš 2011-02-25 akistatos protokolų tarp liudytojų: L. R. ir M. R., L. R. ir R. Z., V. R. ir R. Z., V. R. ir M. R. (t. 1, b.l. 118-119, 121-122, 127-128, 130-131), matyti, kad M. R., R. Z. parodymai esminėse aplinkybėse sutampa, tačiau jie prieštarauja tarpusavyje prieštaringiems L. R. ir V. R. parodymais. Apylinkės teismas išsamiai ištyręs visų liudytojų parodymus, jų atitikimą nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei byloje esantiems rašytiniams dokumentams, juos tarpusavyje sugretinęs ir bandydamas pašalinti visus prieštaravimus, pagrįstai nesirėmė liudytojų L. R. ir V. R. parodymais, kurie buvo nenuoseklūs viso proceso metu - L. R. nurodė, kad matė, kaip gulintį nukentėjusįjį iš laiptinės išsitempia ir muša M. Z., suduodama jam eilę smūgių į galvą ir ant jo spjaudo (pastarosios aplinkybės nenurodo net pats nukentėjusysis), tuo tarpu V. R. nurodė, kad iš laiptinės nukentėjusįjį išsitempė M. R. ir po to gulintį nukentėjusįjį kojų keliais prie žemės prispaudė ir sudavė ne mažiau keturių smūgių į galvą, o po to nuo jo nulipo ir dar smūgiavo. Taip pat kaip nenuosekliais ir faktinių aplinkybių neatitinkančiais teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo E. T. parodymais. Nors šis liudytojas teigia kad pavežė nukentėjusįjį persekiojantį apsaugos darbuotoją vardu Linas, tačiau tokio asmens išvis nebuvo net pagal M. M. versiją, kurią patvirtina V. R. L. R., abu apsaugininkai turėjo važiuoti su jais kartu, o ne būti pavežami E. T.. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas taip pat pagrįstai liudytojo L. K. teisme pakeistus parodymus vertino kaip pagalbą M. M., siekiant jam išvengti atsakomybės, kadangi iš liudytojo R. Z. teismui pateikto susirašinėjimo programos „Skype“ pokalbio išklotinės matosi, kad pokalbio metu L. K. nurodė, kad „prieš M. tikrai neliudys“ ir turės problemų dėl melagingų parodymų davimo, teisme, nes duodamas parodymus teisme nurodė, jog niekur nebuvo ir nieko nematė (t. 3, b.l. 19-21).

Be to, pažymėtina ir tai, jog nuteistojo keliama versija, kad jis nebuvo nusikaltimo padarymo vietoje, nes visą tą laiką buvo prie baro (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, patikimai nustatytų pirmos instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, ir yra paneigta A. R. parodymais (t. 1, b.l. 114), taip pat nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymais. Byloje nustatyta, kad M. M. prie baro buvo sulaikytas 4.20 val., kai nusikaltimas, kuriuo jis yra kaltinamas šioje byloje, įvykdytas apie 4.00 val., atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir liudytojų nurodomas aplinkybes, kad po to, kai nukentėjusysis iš laiptinės buvo išneštas į lauką, M. M. staigiai nubėgo, bei į tai, kad atstumai tarp baro (duomenys neskelbtini) ir įvykio vietos Lietuvninkų g. 4, Marijampolėje, nėra tolimi ir per nurodytą laiko tarpą įveikiami (t.2, b.l.103-106), apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad M. M. po pasišalinimo iš įvykio vietos net ir pėsčiomis pakako laiko patekti į tą vietą, kurioje jis pasipriešino pareigūnams ir buvo sulaikytas.

Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, nuteistasis teisingai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra objektyvus, pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentais jį naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutarė:

nuteistojo M. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.