Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. A. B. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2021 m. sausio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)TP-20-NT-1436-779 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai P. A. B..

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. spalio 6 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr.(8.3) KLTP-1436) dėl žalos atlyginimo apliejus buto balkoną (b. l. 34-36).

2020 m. spalio 13 d. Tarnyba raštu Nr. (8.1)TPS-19407 informavo pareiškėją, jog gautas prašymas yra netikslus, kadangi pareiškėja nenurodė žalos dydžio ir rūšies bei nepateikė tai įrodančių dokumentų. Tarnybai taip pat nėra aišku, kas byloje bus atsakovu. Nurodė, kad advokatas negalės tinkamai parengti ieškinio, kol nebus aiškus atsakovas. Tarnyba taip pat informavo, kad turi būti pateikta pakankamai kokybinė informacija, leidžianti manyti, kad iškeltas ginčas bei suteiktas atstovavimas yra teisiškai prasmingas ir rezultatas gali būti pasiektas. Šie duomenys reikalingi ne tik Tarnybai nagrinėjant prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, bet ir teismui nagrinėjant ieškinio pagrįstumo klausimą. Tarnyba prašė pareiškėjos per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos patikslinti prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti, nurodant, patirtos žalos dydį ir rūšį, pateikti tai įrodančius dokumentus, nurodyti duomenis apie atsakovą, iš kurio ketina prisiteisti žalą (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą arba juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, juridinio asmens adresą) bei pateikti kitus su reikalavimu susijusius dokumentus.

2020 m. spalio 23 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjos patikslintas prašymas, reg. Nr. (8.3)TPP 1-7305, kuriuo pareiškėja nurodė, kad siekia kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes buvo aplietas buto balkonas iš savivaldybei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat patikslintame prašyme pareiškėja nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga ir dėl sandėliuko savavališko užėmimo bei kad dėl savavališko sandėliuko užėmimo padaryta 1200 Eur žala.

2020 m. spalio 30 d. Tarnyba raštu Nr. (8.3)TPS-20580 paprašė pareiškėjos per 30 dienų patikslinti reikalavimą, t. y. pateikti įrodymus, kad raštiškai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės buto nuomininkę su siūlymu kilusį ginčą spręsti taikiai ir gauto atsakymo kopiją. Taip pat informavo, kad nepateikus prašomos informacijos iki nurodytos datos, Tarnyba, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, priims sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Klaipėdos skyrius 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-20-NT-1436-779, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 2 punktu, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti: 1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą; 2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje; 3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kurie nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje. Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu, be kitų pagrindų, pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; atstovavimas byloje yra neperspektyvus; pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (11 straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 9 punktai).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Tarnybos Klaipėdos skyriui nepateikė jai padarytą žalą įrodančių dokumentų. Pateikta tik 2009 m. birželio 20 d. sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir rangovo A. S., dėl balkono įstiklinimo kopija. Tačiau šis dokumentas nėra tinkamas žalai pagrįsti, todėl skundžiamu sprendimu Tarnyba nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos 2020 m. spalio 6 d. prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017).

Pažymėtina, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi realios teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011).

Antrinė teisinė pagalba neteikiama pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Sprendimas neteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos negavusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos neteikimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu neteikti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrįstumą.

Iš byloje pateiktų pareiškėjos prašymų Tarnybai matyti, kad pareiškėja siekia kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes, kaip ji teigia, buvo aplietas buto balkonas iš savivaldybei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat patikslintame prašyme pareiškėja nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga ir dėl sandėliuko savavališko užėmimo bei kad dėl savavališko sandėliuko užėmimo jai padaryta 1200 Eur žala.

Tarnyba, priimdama sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2, punktais ir 18 straipsnio 2, 4 dalimis, padarė išvadą, kad pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo apliejus buto balkoną bei dėl sandėliuko užėmimo, laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.

Tarnyba vertino Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio nuostatas, kuriose yra nurodyta, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, kuriame turi būti nurodoma ne tik aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bet ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pareiškėja, siekdama inicijuoti procesą dėl žalos atlyginimo, turi pateikti įrodymus, suteikiančius pagrindą kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba padarė išvadą, jog vien tik pareiškėjos paaiškinimo, jog patyrė žalą, nepakanka, kadangi nėra oficialių įrodymų, patvirtinančių galimai atsiradusią žalą.

Teismas sutinka su Tarnybos atsiliepime pateiktais argumentais, kad suteikus pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, nesant įrodymų, advokatui nebus galimybės parengti ieškinį, kaip reikalauja CPK nuostatos. Tai reiškia, kad pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes nėra galimybės parengti dokumentą, atitinkantį materialinės ir procesinės teisės normas. Tokiu atveju, antrinės teisinės pagalbos teikimas neatitiktų Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principų.

Be to, iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja dėl tariamai jos pažeistų teisių raštiškai kreipėsi į įvairias institucijas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamentą, VšĮ „Klaipėdos butai“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrių, UAB „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio būsto skyrių, UAB „BNRG“, tačiau iš šių institucijų pareiškėjai pateiktų atsakymų matyti, kad pareiškėjos skunduose nurodyti faktai nepasitvirtino.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėja nenurodė, kokio dydžio žala jai padaryta, nepateikė patirtą žalą patvirtinančių dokumentų.

Atmestini pareiškėjos argumentai, kad Tarnyba sprendime nenurodė, kokiu pagrindu jai atsisakyta teikti teisinę pagalbą, kadangi iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, 18 straipsnio 2, 4 dalimis.

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išadą, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, siekdamas įvertinti pareiškėjos prašymo pagrįstumą bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nepateikė prašymą pagrindžiančių dokumentų, laikydamasis įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytų terminų, 2021 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, teismas daro išvadą, kad Tarnybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)TP-20-NT-1436-779 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas Įstatyme numatytais pagrindais, o Tarnyba pagrįstai ir teisėtai ginčijamu sprendimu nesuteikė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos. Sprendime aiškiai nurodyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindai ir priežastys, išaiškinta jo apskundimo tvarka, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus.

Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos P. A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.