- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- A-3482-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00140-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- P. A. B.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. A. B. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja P. A. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-20-NT-1436-779 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad pateikė Tarnybai prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, nes nori kreiptis į teismą dėl sandėliuko užėmimo bei balkono lubų užliejimo. Pareiškėja yra senyvo amžiaus, todėl be advokato pagalbos negali sutvarkyti reikiamų dokumentų.
3. Pareiškėja teigė, kad Sprendime nenurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjai negali būti skirtas advokatas, visus dokumentus Tarnybai pareiškėja pateikė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, jog Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2020 m. spalio 6 d. gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo apliejus buto balkoną. 2020 m. spalio 23 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjos patikslintas prašymas, reg. Nr. (8.3)TPP 1-7305, kuriuo pareiškėja nurodė, kad siekia kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes buvo aplietas buto balkonas iš savivaldybei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat patikslintame prašyme pareiškėja nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga ir dėl sandėliuko savavališko užėmimo, kad dėl savavališko sandėliuko užėmimo padaryta 1 200 Eur žala.
Žemesnės instancijos teismas
6. Tarnybos Klaipėdos skyrius Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos Klaipėdos skyrius laikėsi antrinės teisinės pagalbos skyrimo taisyklių, atliko objektyvų, nešališką, visapusišką tyrimą dėl pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos skunde nenurodyta jokių teisinių argumentų, dėl ko Sprendimas yra nepagrįstas.
II.
7. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai P. A. B.
9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:
Šalies argumentai
9.1. Pareiškėja 2020 m. spalio 6 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr.(8.3) KLTP-1436) dėl žalos atlyginimo apliejus buto balkoną.
9.2. 2020 m. spalio 13 d. Tarnyba raštu Nr. (8.1)TPS-19407 informavo pareiškėją, jog gautas prašymas yra netikslus, kadangi pareiškėja nenurodė žalos dydžio ir rūšies bei nepateikė tai įrodančių dokumentų. Tarnybai taip pat nebuvo aišku, kas byloje bus atsakovu. Tarnyba pažymėjo, kad advokatas negalės tinkamai parengti ieškinio, kol nebus aiškus atsakovas. Tarnyba taip pat informavo, kad turi būti pateikta pakankamai kokybinė informacija, leidžianti manyti, kad iškeltas ginčas bei suteiktas atstovavimas yra teisiškai prasmingas ir rezultatas gali būti pasiektas. Šie duomenys reikalingi ne tik Tarnybai nagrinėjant prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, bet ir teismui nagrinėjant ieškinio pagrįstumo klausimą. Tarnyba prašė pareiškėjos per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos patikslinti prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti, nurodant patirtos žalos dydį ir rūšį, pateikti tai įrodančius dokumentus, nurodyti duomenis apie atsakovą, iš kurio ketina prisiteisti žalą (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą arba juridinio asmens pavadinimą, juridinio asmens kodą, juridinio asmens adresą) bei pateikti kitus su reikalavimu susijusius dokumentus.
9.3. 2020 m. spalio 23 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjos patikslintas prašymas, reg. Nr. (8.3)TPP 1-7305, kuriuo pareiškėja nurodė, kad siekia kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes buvo aplietas buto balkonas iš savivaldybei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat patikslintame prašyme pareiškėja nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga ir dėl sandėliuko savavališko užėmimo bei dėl savavališko sandėliuko užėmimo padarytos 1 200 Eur žalos atlyginimo.
9.4. 2020 m. spalio 30 d. Tarnyba raštu Nr. (8.3)TPS-20580 paprašė pareiškėjos per 30 dienų patikslinti reikalavimą, t. y. pateikti įrodymus, kad raštiškai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės buto nuomininkę su siūlymu kilusį ginčą spręsti taikiai ir gauto atsakymo kopiją. Tarnyba nurodė, kad, nepateikus prašomos informacijos iki nurodytos datos, Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, priims sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
9.5. Pareiškėja nepateikė savo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, todėl Tarnyba 2020 m. gruodžio 1 d., 2020 m. gruodžio 14 d. raštais kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, suteikdama pareiškėjai galimybę pateikti papildomą informaciją, susijusią su reikalavimu, tačiau pareiškėja reikiamų dokumentų Tarnybai nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
9.6. Tarnyba Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 2 punktu, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
10. Teismas vadovavosi Įstatymo nuostatomis (11 str. 2 d. 1 p., 2 p., 9 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas akcentavo, kad pareiškėja Tarnybos Klaipėdos skyriui nepateikė jai padarytą žalą įrodančių dokumentų. Pateikta 2009 m. birželio 20 d. sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir rangovo A. S., dėl balkono įstiklinimo kopija nėra tinkamas dokumentas žalai pagrįsti, todėl Sprendimu Tarnyba nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjos 2020 m. spalio 6 d. prašymą.
11. Teismas pabrėžė, kad Tarnyba vertino Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 135 ir 178 straipsnių nuostatas. Teismas nurodė, kad pareiškėja, siekdama inicijuoti procesą dėl žalos atlyginimo, turi pateikti įrodymus, suteikiančius pagrindą kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba padarė išvadą, jog vien tik pareiškėjos paaiškinimo, jog patyrė žalą, nepakanka, kadangi nėra oficialių įrodymų, patvirtinančių galimai atsiradusią žalą. Teismas sutiko su Tarnybos atsiliepime pateiktais argumentais, kad suteikus pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, nesant įrodymų, advokatui nebus galimybės parengti ieškinį, kaip reikalauja CPK nuostatos. Tai reiškia, kad pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes nėra galimybės parengti dokumentą, atitinkantį materialiosios ir procesinės teisės normas. Tokiu atveju, antrinės teisinės pagalbos teikimas neatitiktų Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principų.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja dėl tariamai jos pažeistų teisių raštu kreipėsi į įvairias institucijas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamentą, viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) „Klaipėdos butai“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrių, uždarąją akcinę bendrovė (toliau – ir UAB) „Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio būsto skyrių, UAB „BNRG“, tačiau iš šių institucijų pareiškėjai pateiktų atsakymų matyti, kad pareiškėjos skunduose nurodyti faktai nepasitvirtino.
13. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba Sprendime pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėja nenurodė, kokio dydžio žala jai padaryta, nepateikė patirtą žalą patvirtinančių dokumentų.
14. Teismas nurodė, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, 18 straipsnio 2, 4 dalimis, todėl pareiškėjos argumentus, kad Tarnyba sprendime nenurodė, kokiu pagrindu pareiškėjai atsisakyta teikti teisinę pagalbą, teismas atmetė.
III.
15. Pareiškėja P. A. B. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
16. Pareiškėja apeliaciniame skunde dėsto faktines aplinkybes dėl užlieto balkono ir pavogtų iš sandėliuko daiktų ir prašo teismo įpareigoti Tarnybą skirti pareiškėjai advokatą.
17. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė paaiškinimus ir prašymą pridėti papildomus įrodymus.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, kuriais remdamasis padarė argumentuotas išvadas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnyba Sprendime pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėja nenurodė, kokio dydžio žala jai padaryta, nepateikė patirtą žalą patvirtinančių dokumentų.
22. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo bylos faktines aplinkybes ir prašo teismo įpareigoti Tarnybą skirti pareiškėjai advokatą.
23. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
24. Pasisakydama dėl pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimų ir prašymo pridėti prie bylos naujus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Akcentuotina, kad pareiškėja nenurodo, kodėl negalėjo šių įrodymų ir paaiškinimų pateikti pirmosios instancijos teismui, nors iš pateiktų dokumentų matyti, kad jie visi buvo gauti dar iki pradedant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjos kartu su 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymu pateiktų papildomų įrodymų nevertina.
25. Atsakovas ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai P. A. B. dėl žalos atlyginimo apliejus buto balkoną ir savavališko sandėliuko užėmimo, motyvuodamas tuo, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos patikslintą prašymą nustatė, kad nenurodyta kokio dydžio žala padaryta, nepateikti patirtą žalą pagrindžiantys dokumentai, bei nenurodyta kas įvertino padarytą žalą. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.
26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11–12 straipsniuose konkretizuota, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019). Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).
27. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.); jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).
28. Administracinių teismų praktikoje pažymima, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019).
29. Taigi šiuo atveju Tarnyba turėjo teisę vertinti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjai kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo ir ar atstovavimas tokioje byloje bus perspektyvus. Tokio vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrą vėliau atlieka teismas, jei asmuo skundžia Tarnybos sprendimus. Tai atliekama ir šioje byloje.
30. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja siekė gauti teisinę pagalbą tam, kad galėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėja žalos atsiradimą siejo su tuo, kad buvo užlietas jos balkonas (2020 m. spalio 6 d. prašymas) ir savavališkai užimtas jos sandėliukas (2020 m. spalio 23 d. patikslintas pareiškėjos prašymas). Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus ir kitus duomenis, pareiškėjos Tarnybai teiktų prašymų ir kitų dokumentų turinį (žr. šios nutarties 9.1–9.5 p.), sprendžia, jog nagrinėjimu atveju Tarnyba Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos atstovavimas byloje nėra perspektyvus, kadangi pareiškėja iš esmės nepateikė ir byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių žalos dydį. Pažymėtina, kad Tarnyba, spręsdama dėl pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, vadovavosi CPK nuostatomis. Nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, pareiškėjai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad jos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas yra neperspektyvus. Akcentuotina, kad Tarnyba net 4 kartus prašė pareiškėjos pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau pareiškėja to nepadarė, taip pat pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir teisme.
31. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos P. A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.