- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-126-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24277-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Andrutė Kalinauskienė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 2.5.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-31894-864/2014 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys: socialinės globos asociacija „Tiesiame ranką“, politinė partija „Tautos vienybės sąjunga“, asociacija „Lietuvai pagrąžinti draugija“, Lietuvos „Žinijos“ draugija, BUAB „DC Holdingas“, BUAB „Jutra“, UAB „Kinema Post Pro“, UAB „Deika“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Vilniaus energija“ vienašalį sutarčių nutraukimą: 1) 2001 m. kovo 28 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20719, sudarytos su socialinės globos asociacija „Tiesiame ranką“; 2) 2006 m. vasario 14 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20793, sudarytos su politine partija „Piliečių sąjunga“; 3) 2009 m. vasario 26 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20755, sudarytos su asociacija Lietuvos „Žinijos“ draugija; 4) 2005 m. vasario 23 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20735, sudarytos su UAB „DC Holdingas“; 5) 2010 m. lapkričio 18 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20793, sudarytos su UAB „Kinema Post Pro“; 6) 2010 m. gruodžio 22 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20784, sudarytos su UAB „Deika“; 7) 2010 m. lapkričio 15 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20730/01, sudarytos su UAB „Jutra“. Paaiškino, kad:
– 1998 m. gruodžio 21 d. ieškovas su socialinės globos asociacija „Tiesiame ranką“ sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų panaudos sutartį Nr. 171, pagal kurią suteikė panaudos gavėjui teisę naudotis 31,82 kv. m. bendro ploto negyvenamąja patalpa. 2001 m. kovo 28 d. atsakovas su panaudos gavėju sudarė neterminuotą Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį Nr. 20719, kuria panaudos gavėjas įsipareigojo laiku atsiskaityti už naudojamoms patalpoms suteiktas paslaugas, t. y. šilumos tiekimą. Atsakovas 2009 m. vasario 12 d. raštu Nr. 008-12-1836r „Dėl šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties Nr. 20719 nutraukimo“ informavo panaudos gavėją bei ieškovę apie susidariusią 1 952,10 Lt skolą bei įspėjo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo galinčių atsirasti teisinių pasekmių, o panaudos gavėjui neapmokėjus šios skolos, 2001 m. kovo 28 d. sudarytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį laikė nutraukta;
– 2006 m. sausio 27 d. su politine partija „Piliečių sąjunga“ (dab. pavadinimas „Tautos vienybės sąjunga“) sudarė panaudos sutartį Nr. 400, kurios pagrindu panaudos gavėjui perdavė 122,70 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas. 2006 m. vasario 14 d. atsakovas su panaudos gavėju sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20793. 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 008-12-11493r „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20793 nutraukimo“ atsakovas informavo panaudos gavėją bei ieškovę apie susidariusią 2 439,58 Lt skolą bei įspėjo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo galinčių atsirasti teisinių pasekmių, o panaudos gavėjui neapmokėjus šios skolos, 2006 m. vasario 14 d. sudarytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį laikė nutraukta;
– 2009 m. sausio 30 d. su Lietuvos „Žinijos“ draugija sudarė panaudos sutartį Nr. A467-525-(2.14.1.17-TR2), pagal kurią perdavė panaudos gavėjui 991,9 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas. 2009 m. vasario 26 d. atsakovas su panaudos gavėju sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20755. 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. 008-02-5499r „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20755 nutraukimo“ atsakovas informavo panaudos gavėją bei ieškovę apie susidariusią 71 490,85 Lt skolą bei įspėjo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo galinčių atsirasti teisinių pasekmių, o panaudos gavėjui neapmokėjus šios skolos, 2009 m. vasario 26 d. sudarytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį laikė nutraukta nuo 2012 m. balandžio 20 d.;
– 2004 m. gruodžio 6 d. su UAB „DC Holdingas“ sudarė nuomos sutartį Nr. 1943, pagal kurią pastarajai išnuomojo 235,41 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas. 2005 m. vasario 23 d. atsakovas su UAB „DC Holdingas“ sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20735. 2010 m. spalio 21 d. raštu Nr. 008-02-16308r „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20735 nutraukimo“ atsakovas informavo UAB „DC Holdingas“ bei ieškovę apie susidariusią 8 699,43 Lt skolą bei įspėjo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo galinčių atsirasti teisinių pasekmių, o UAB „DC Holdingas“ neapmokėjus šios skolos, 2005 m. vasario 23 d. sudarytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį laikė nutraukta nuo 2010 m. gruodžio 1 d.;
– 2010 m. liepos 28 d. sudarė nuomos sutartį su UAB „Kinema Post Pro“, pagal kurią pastarajai išnuomojo 272,82 kv. m. negyvenamąsias patalpas. 2010 m. lapkričio 18 d. atsakovas su UAB „Kinema Post Pro“ sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20793. 2011 m. kovo 24 d. raštu Nr. 008-02-5371r „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20793 nutraukimo“ atsakovas informavo UAB „Kinema Post Pro“ bei ieškovę apie susidariusią 7 416,88 Lt skolą bei įspėjo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo galinčių atsirasti teisinių pasekmių, o UAB „Kinema Post Pro“ neapmokėjus šios skolos, 2010 m. lapkričio 18 d. sudarytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį laikė nutraukta nuo 2011 m. balandžio 1 d.;
– 2010 m. lapkričio 24 d. sudarė nuomos sutartį su UAB „Deika“, pagal kurią pastarajai išnuomojo 30 kv. m. negyvenamąsias patalpas. 2010 m. gruodžio 22 d. atsakovas su UAB „Deika“ sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20784. 2012 m. kovo 15 d. raštu Nr. 008-02-5119r „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20784 nutraukimo“ atsakovas informavo UAB „Deika“ bei ieškovę apie susidariusią 1 026,33 Lt skolą bei įspėjo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo galinčių atsirasti teisinių pasekmių, o UAB „Deika“ neapmokėjus šios skolos, 2010 m. gruodžio 22 d. sudarytą Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį laikė nutraukta nuo 2012 m. kovo 23 d.;
– 2001 m. spalio 5 d. sudarė nuomos sutartį su UAB „Jutra“, pagal kurią pastarajai išnuomojo 107,77 kv. m. negyvenamąsias patalpas. 2010 m. lapkričio 15 d. atsakovas su UAB „Jutra“ sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20730/01. 2011 m. kovo 22 d. raštu Nr. 008-02-5148r „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20730/01 nutraukimo ir pretenzijos dėl 3 782,79 Lt už šilumos energiją apmokėjo“ atsakovas informavo UAB „Jutra“ bei ieškovę apie susidariusią 3 782,79 Lt skolą bei 2010 m. lapkričio 15 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, nagrinėjamoje byloje jis turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, kadangi atsakovui nepagrįstai nutraukus šilumos pirkimo-pardavimo sutartis ir tokiu būdu perkėlus patalpų naudotojų prievolę atsiskaityti už faktiškai gaunamas šilumos tiekimo paslaugas ieškovui, yra tiesiogiai pažeidžiami ieškovo interesai. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas sutartis su faktiniais šilumos gavėjais nutraukė nepagrįstai, kadangi tam nebuvo pagrindo, numatyto Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje, t. y. nebuvo padaryta esminių sutarčių pažeidimų, kurie būtų nulėmę sutarčių vienašališką nutraukimą. Anot ieškovo, iš atsakovo siųstų raštų nėra aišku, už kurį laikotarpį faktiniai šilumos gavėjai buvo skolingi atsakovui už tiektą šilumos energiją, o susidariusios trečiųjų asmenų skolos atsakovui nėra didelės. Todėl atsakovo veiksmai laikytini siekiu paprastesniu ir greitesniu keliu išieškoti skolas už tiektą šilumos energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, šių teisinių santykių ypatumus ir teisinį reglamentavimą bei nustatyti, ar atsakovas tinkamai įgyvendino savo teisę nutraukti sutartinius teisinius santykius, ar buvo visos sąlygos šiam teisių gynybos būdui taikyti bei atitinkamai nustatyti, ar dėl atsakovo atlikto vienašališko sutarčių nutraukimo galėjo būti (buvo) pažeisti ieškovo, kaip patalpų savininko, interesai.
Teismas nustatė, kad dalyje ginčijamų sutarčių šalys buvo aiškiai aptarę atskirus atvejus, kuriais remiantis atsakovui yra suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjus kitą šalį prieš tam tikrą sutartyje nurodytą laikotarpį, o kitose – susitarę tokį teisių gynybos būdą taikyti tik įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka. Todėl vertinant atsakovo atlikto vienašališko sutarčių nutraukimo teisėtumą, pirmiausia, teismo nuomone, būtina nustatyti, ar ginčijamų sutarčių galiojimo metu egzistavo sutartyje ar įstatymuose nurodyti tokio teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, bei ar nutraukiant sutartinius teisinius santykius atsakovas laikėsi sutartyse bei įstatymuose įtvirtintos ginčijamų sutarčių nutraukimo tvarkos.
Teismas nurodė, kad, trečiajam asmeniui socialinės globos asociacijai „Tiesiame ranką“ laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d. netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimu už akių atsakovo naudai iš trečiojo asmens buvo priteista 2 050,53 Lt skolos. Taigi tretysis asmuo, žinodamas apie savo pareigą kiekvieną mėnesį atsiskaityti su atsakovu už suteiktas paslaugas, beveik metus šios pareigos tinkamai nevykdė, t. y. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Iš 2009 m. vasario 12 d. atsakovo rašto Nr. 008-02-18362 matyti, kad 2009 m. vasario 1 d. trečiojo asmens socialinės globos asociacijos „Tiesiame ranką“ skola atsakovui sudarė 1 952,10 Lt, o tretysis asmuo buvo raginamas iki 2012 m. vasario 28 d. sumokėti atsakovui susidariusį įsiskolinimą, o šios pareigos neįvykdžius – įspėtas dėl sutarties nutraukimo. Duomenų apie tai, kad tretysis asmuo per rašte nustatytą terminą padengė įsiskolinimą ar bent jau bandė tartis su atsakovu dėl skolos mokėjimo atidėjimo, išdėstymo ir pan., byloje nėra. Taigi akivaizdu, kad tretysis asmuo socialinės globos asociacija „Tiesiame ranką“, žinodamas apie savo įsiskolinimą, nesiekė bendradarbiauti su atsakovu ir toliau sąmoningai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dėl ko atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo teisė vienašališkai nutraukti sutartinius teisinius santykius, apie tai vartotojui pranešus prieš 18 mėnesių, buvo numatyta 2001 m. kovo 28 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens socialinės globos asociacijos „Tiesiame ranką“ sudarytoje Šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartyje Nr. 20719, trečiajam asmeniui ilgą laiką nevykdant pareigos atsiskaityti su atsakovu, laikytina, kad tokiu atveju atsakovui atsirado teisė vienašališkai nutraukti ginčijamą sutartį. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, nesilaikė sutartyje nustatyto 18 mėnesių įspėjamo termino, ši aplinkybė nepaneigia sąlygų vienašaliam sutarties nutraukimui buvimo ir nedaro jo negaliojančio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigos prieš trisdešimt dienų informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014). Analogiškai traktuotinos ir situacijos, kai nesilaikoma sutartyje nustatytos tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad 2001 m. kovo 28 d. ginčijama Šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis Nr. 20719 buvo nutraukta teisėtai, esant visoms šiam teisių gynybos būdui taikyti sąlygoms.
Vertindamas 2006 m. vasario 14 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20793, sudarytos su politine partija „Tautos vienybės sąjunga“, nutraukimo teisėtumą, teismas nurodė besiremiantis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1838-275/2013 nustatyta aplinkybe, kad UAB „Vilniaus energija“ pagrįstai nutraukė sutartį su šiuo trečiuoju asmeniu, bei konstatavo, kad pagrindo pripažinti šios ginčijamos sutarties nutraukimo neteisėtumą nėra (CPK 182 str.).
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtintas atsakovo 4 727,63 Lt kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens BUAB „DC Holdingas“ bankroto byloje. Iš 2010 m. spalio 21 d. atsakovo rašto Nr. 008-02-16308r matyti, kad 2010 m. spalio 1 d. trečiojo asmens BUAB „DC Holdingas“ skola atsakovui sudarė 8 699,43 Lt, o tretysis asmuo šiuo raštu buvo raginamas iki 2010 m. spalio 31 d. sumokėti atsakovui susidariusį įsiskolinimą, o šios pareigos neįvykdžius – įspėtas dėl sutarties nutraukimo. Taigi akivaizdu, kad tretysis asmuo sutartinių teisinių santykių galiojimo metu savo pareigą atsiskaityti su atsakovu vykdė netinkamai. Teismas pažymėjo, kad jau 2010 m. spalio mėn. trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad yra įsiskolinimas už atsakovo teiktas paslaugas, o aplinkybė, kad 2011 m. rugsėjo mėn. 14 d. buvo patvirtintas atsakovo turimas kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens atžvilgiu, anot teismo, liudija, kad savo pareigos atsiskaityti laiku su atsakovu tretysis asmuo ir toliau nevykdė. 2010 m. spalio 21 d. atsakovo rašte Nr. 008-02-16308r trečiajam asmeniui buvo nustatytas 10 dienų terminas prievolei sumokėti atsakovui įsiskolinimą įvykdyti, kuris laikytinas protingu ir pakankamu terminu tokio pobūdžio prievolei įvykdyti (Civilinio kodekso 6.209 str.). Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, kad tretysis asmuo per šį laiką būtų atsiskaitęs su atsakovu, teikęs prašymą šį terminą pratęsti ar atnaujinti, ėmęsis aktyvių veiksmų sutartinių teisinių santykių išsaugojimui, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad trečiajam asmeniui nevykdant savo pareigos laiku atsiskaityti bei nesiekiant toliau tęsti sutartinių teisinių santykių, laikytina, kad atsakovas pagrįstai turėjo teisę 2005 m. vasario 23 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20735 nutraukti Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi trečiajam asmeniui BUAB „Jutra“ buvo iškelta bankroto byla, o 2011 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtintas atsakovo 3 782,76 Lt kreditorinis reikalavimas. Pagal 2011 m. kovo 22 d. atsakovo raštą Nr. 008-02-5148r, 2011 m. kovo 1 d. trečiojo asmens UAB „Jutra“ skola atsakovui sudarė 3 782,76 Lt, o tretysis asmuo šiuo raštu buvo raginamas per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėti atsakovui susidariusį įsiskolinimą bei informuotas, kad trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą ir nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartis vienašališkai yra nutraukiama nuo 2011 m. kovo 15 d. Teismas pažymėjo, kad viena iš 2010 m. lapkričio 15 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 20730/01 nurodytų vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų – vartotojui pradėtos bankroto, restruktūrizavimo ar likvidavimo procedūros. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad sutarties nutraukimo momentu pagrindas nutraukti sutartinius teisinius santykius faktiškai buvo, kadangi ir nutartis dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo jau buvo įsiteisėjusi. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, nesilaikė sutartyje nustatyto 7 kalendorinių dienų įspėjamojo termino, ši aplinkybė nepaneigia sąlygų vienašaliam sutarties nutraukimui buvimo ir nedaro šio nutraukimo negaliojančio.
Teismas nustatė, kad, trečiajam asmeniui UAB „Kinema Post Pro“ laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimu už akių atsakovo naudai iš trečiojo asmens buvo priteista 10 192,62 Lt skolos. Trečiajam asmeniui UAB „Deika“ laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. kovo 22 d. netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių atsakovo naudai iš šio trečiojo asmens buvo priteista 1 226,88 Lt skolos. Tuo tarpu trečiajam asmeniui Lietuvos „Žinijos“ draugija laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 19 d. nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovui buvo išduotas teismo įsakymas dėl 56 699,96 Lt skolos priteisimo. Taigi, anot teismo, akivaizdu, kad tretieji asmenys UAB „Kinema Post Pro“, UAB „Deika“ bei Lietuvos „Žinijos“ draugija savo sutartinius įsipareigojimus taip pat vykdė netinkamai, t. y. laiku neatsiskaitydavo su atsakovu. Tuo tarpu iš atsakovo raštų matyti, kad atsakovas siekė išsaugoti sutartinius teisinius santykius, suteikdamas papildomą terminą padengti turimus įsiskolinimus ir tokiu būdu tinkamai įgyvendindamas savo pareigą pranešti prieš 7 kalendorines dienas apie sutarčių nutraukimą. Įrodymų, kad tretieji asmenys siekė atsiskaityti su atsakovu, tarėsi dėl skolos mokėjimo tvarkos ir pan., nėra. Todėl darytina išvada, kad tretieji asmenys nebendradarbiavo su atsakovu ir patys nesiekė sutartinių teisinių santykių išsaugojimo. Taigi esant byloje įrodymams, kad tretieji asmenys ilgiau nei vieną mėnesį visiškai neatsiskaitydavo su atsakovu, teismas padarė išvadą, kad pastarajam atsirado teisė nutraukti sutartinius teisinius santykius 2010 m. gruodžio 22 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20784, 2010 m. lapkričio 18 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20793, 2009 m. vasario 26 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20755 23.1 punkto pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo specialiaisiais šilumos ūkį reglamentuojančiais teisės aktais. Šilumos ūkio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje bei LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 17.2.2. punkte yra įtvirtinta šilumos tiekėjo teisė sustabdyti paslaugų teikimą šilumos vartotojams, jei pastarasis vengia atsiskaityti už tiektą šilumos energiją, o ne taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą. Taigi toliau tiekdamas šilumos energiją patalpoms, nors faktiniai šilumos gavėjai už ją neatsiskaitydavo, atsakovas veikė savo rizika, už ką ieškovė neturėtų atsakyti.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovui yra paprasčiau nutraukti sudarytas sutartis su ieškovei priklausančių patalpų naudotojais ir perkelti susikaupusių skolų apmokėjimą patalpų savininkui – Vilniaus miesto savivaldybei.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009, kadangi pastarosios ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
4. Dėl sutarties nutraukimo su socialinės globos asociacija „Tiesiame ranką“. Teismas nepagrįstai ignoravo sutartyje nustatytą 18 mėnesių įspėjimo terminą, o atsakovės nustatytas 16 d. terminas negali būti laikomas protingu (CK 6.209 str. 1 d., 6.217 str. 3 d.). Tokio termino nustatymas pažeidžia šalių sudarytos sutarties nuostatas, o tai turi įtakos ir ieškovės interesams, kuriai po sutarties nutraukimo perėjo mokėjimo našta. Be to, teismas tinkamai neįvertino, ar faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus. Skola tesiekė 1 952,10 Lt, įsiskolinimo laikotarpis buvo sąlyginai trumpas, atsakovas neturėjo jokių duomenų, kad kyla reali grėsmė, jog patalpų naudotojas ateityje nevykdys prisiimtų įsipareigojimų, be to, pats elgėsi nesąžiningai, nustatydamas visiškai neprotingą ir sutarties sąlygų neatitinkantį prievolės įvykdymo terminą. Be to, atsakovas ilgą laiką gavo būtent tai, ko buvo tikimasi pagal sutartį, todėl, esant 1 952,10 Lt skolai, nebuvo poreikio naudoti ultima ratio priemonės ir nutraukti sutartį. Ieškovė dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų patiria nuostolių, todėl sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad neva šalys nepatyrė papildomų nuostolių, bei konstatuoti vienašališką sutarties nutraukimą teisėtu, nėra pagrindo.
5. Dėl sutarties nutraukimo su UAB „DC Holdingas“. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2005 metais, t. y. trečiasis asmuo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ilgą laiką, ir tik atsakovo nurodytu laikotarpiu susidarė skola. Susidariusi skola nelaikytina tokio dydžio, kad sąlygotų ultima ratio priemonės – sutarties nutraukimo – panaudojimą, be to, atsakovas neturėjo jokių duomenų, kad faktinis šilumos gavėjas ir sutarties šalis nebus pajėgus padengti susidariusią skolą, todėl nebuvo būtina iš karto nutraukti sutarties. Be to, trečiojo asmens skola 2011 m. vasario 1 d. tesiekė 4 142,38 Lt, t. y. skola sumažėjo, taip pat bankroto byloje patvirtinto atsakovo finansinio reikalavimo suma buvo mažesnė, vadinasi, trečiasis asmuo iš dalies padengė skolą. Atsakovo nustatytas 10 dienų terminas skolai padengti nebuvo protingas.
6. Dėl sutarties nutraukimo su UAB „Jutra“. Teismas nevertino, ar sutarties nuostata, leidžianti šilumos tiekėjui vienašališkai nutraukti sutartį, jei šilumos vartotojui pradėtos bankroto, restruktūrizavimo ar likvidavimo procedūros, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir nepažeidžia ieškovės interesų. Atsakovui nutraukus šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su patalpų nuomininkais/ panaudos gavėjais, kai jiems yra pradėtos bankroto, restruktūrizavimo ar likvidavimo procedūros, bet toliau faktiškai užimant patalpas ir jų neatlaisvinant, būtent ieškovei nepagrįstai yra perkeliama mokėjimų už šilumos energiją našta.
7. Dėl sutarčių nutraukimo su UAB „Kinema Post Pro“, UAB „Deiko“, Lietuvos „Žinijos“ draugija. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas siekė išsaugoti sutartinius teisinius santykius, o tretieji asmenys ne. Per atsakovo nustatytus terminus tretieji asmenys objektyviai negalėjo nei teikti pasiūlymų dėl skolos apmokėjimo tvarkos, nei kitaip tartis šiuo klausimu, juo labiau tokių atsakovo veiksmų, t. y. raštų dėl sutarčių nutraukimo išsiuntimas, juose papildomai nurodant, kad susidariusią skolą galima apmokėti per 7-8 kalendorines dienas, negalima laikyti atsakovo bendradarbiavimu ir tuo pagrindu konstatuoti atsakovo veiksmų teisėtumą, vienašališkai nutraukiant sutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus energija“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Dėl šilumos tiekėjo teisės nutraukti sutartis su butų/ patalpų nuomininkais/ naudotojais. Apeliantės nurodomas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas reglamentuoja sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, o šioje civilinėje byloje nagrinėjami atvejai, kai sutartys buvo sudarytos, o vėliau nutrauktos su juridiniais asmenimis, kurie nėra buitiniai vartotojai (fiziniai asmenys). Nė vienas iš apeliantės nurodytų teisės aktų neįtvirtina atsakovui draudimo nutraukti sutartis (ne energijos tiekimą) su butų/ patalpų nuomininkais/ naudotojais. Nutraukus tokias rašytines sutartis, šilumos tiekimo-vartojimo teisiniams santykiams taikytini teisės aktai, kuriuose nurodoma, kad butų/ patalpų savininkas yra šilumos pirkimo-pardavimo sutartis šalis.
2. Dėl sutarčių nutraukimo pagrindo – CK 6.217 straipsnio. Šilumos tiekėjas yra savo rizika ir lėšomis veikiantis juridinis asmuo, kuris verčiasi ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas. Šilumos tiekėjas, sudarydamas sutartis su trečiaisiais asmenimis, tikėjosi, kad jam bus apmokėta už tiektą šilumos energiją, tačiau sutartys buvo vykdomos tik vienos šalies, ir šilumos tiekėjas negavo to, ko tikėjosi, sudarydamas šias sutartis. Trečiųjų asmenų nemokėjimas už patiektą šilumos energiją yra esminis sutarties pažeidimas, kuris atitinka CK 6.217 straipsnyje numatytas sąlygas. Taikyti kitokių poveikio priemonių trečiųjų asmenų atžvilgiu nei pagal sutartis, nei pagal teisės aktus šilumos tiekėjas negalėjo. Šilumos tiekėjas negalėjo nutraukti šilumos energijos teikimo tretiesiems asmenims, nes jų nuomojamos/ naudojamos patalpos yra daugiabučiuose namuose (Šilumos ūkio įstatymo 14 str.), todėl, vykdydamas ūkinę komercinę veiklą bei vengdamas didesnių nuostolių, nutraukė sutartis. Tuo tarpu apeliantė, priešingai, turi atitinkamas poveikio priemones, kad jos pasirinkti nuomininkai/ naudotojai mokėtų ne tik nuomos mokesčius, bet ir mokesčius už šilumos energiją. Be to, šilumos energija yra skirta ne tik vartojimui, bet yra ir priemonė turtui išlaikyti, todėl net ir esant teisinei bei faktinei galimybei nutraukti šilumos energijos tiekimą konkrečiam pastatui ar patalpoms, šilumos tiekėjas bet kuriuo atveju turėtų derinti tokius veiksmus su pastato/ patalpų savininku. Atsakovo nuomone, būtent apeliantė elgiasi nesąžiningai, siekdama permesti prievolę rūpintis savo turtu komunalinių paslaugų teikėjams. Šiuo konkrečiu atveju turi būti vertinami pati sutartis, jos esmė ir konkretus pažeidimas, o ne atsakovo dydis, finansinis pajėgumas ir pan.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vienašališko šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių, kurias sudarė patalpų nuomininkai/panaudos gavėjai, nutraukimo teisėtumo.
Apeliantas, patalpų savininkas, tvirtina, kad teismas, spręsdamas sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimą, turėjo vadovautis specialiosiomis šilumos ūkį reglamentuojančiomis teisės normomis, konkrečiai, Šilumos ūkio įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi bei LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 17.2.2. punktu, nustatančiomis galimybę už paslaugas neatsiskaitantiems vartotojams sustabdyti šilumos energijos tiekimą, o ne nutraukti sutartis.
Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutartys buvo sudarytos su juridiniais asmenimis. Kaip nurodo ir pats apeliantas, įstatyme nustatyta, tuo atveju, jeigu abonentas yra juridinis asmuo, tai energijos tiekimo įmonė turi teisę vienašališkai atsisakyti sutarties Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.390 str. 2 d.). Taigi, Šilumos ūkio įstatyme (apelianto minimas Aprašas nagrinėjamam ginčui netaikomas, Aprašo 1, 4 p., Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 8 d.) įtvirtinta galimybė sustabdyti šilumos tiekimą įsiskolinusiam šilumos vartotojui neapriboja šilumos tiekėjo teisės nutraukti su juo sudarytą sutartį, jeigu yra įstatyme nustatyti sutarties nutraukimo pagrindai. Be to, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 14 dalimi, sustabdyti šilumos tiekimą įsiskolinusiam vartotojui daugiabučiame name draudžiama. Taigi, apelianto argumentai, kad atsakovas turėtų pats prisiimti šilumos tiekimo išlaidas (nes galėjo sustabdyti šilumos energijos tiekimą), viena vertus, yra nepagrįsti, kita vertus, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Kaip minėta, šioje byloje yra sprendžiamas tik sutarčių nutraukimo teisėtumo, bet ne apelianto prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją klausimas. Dėl tos pačios priežasties (t. y. kad nesusijęs su bylos dalyku) teisiškai nereikšmingas yra ir apelianto argumentas dėl kasacinio teismo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2009 taikymo.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 str. 1, 2 d., specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 str.); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 str. 5 d.), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kotesa“ v. UAB „Autoera“, bylos Nr. 3K-3-102/2011). Be to, sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį taip pat ribojama tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka. Apie vienašališką sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.).
Dėl sutarties nutraukimo su socialinės globos asociacija „Tiesiame ranką“
Remiantis bylos šalių argumentais nustatyta, kad sutartį su socialinės globos asociacija „Tiesiame ranką“ atsakovas nutraukė dėl esminio jos pažeidimo – prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją nevykdymą. Apeliantas ginčija tiek esminio sutarties pažeidimo faktą, tiek įrodinėja, kad atsakovas nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos.
Apeliantas tvirtina, kad teismas, vertindamas sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, nepagrįstai ignoravo sutartyje nustatytą 18 mėnesių įspėjimo terminą. Šalių sudarytos 2001 m. kovo 28 d. Šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties 14 punkte nustatyta, kad tiekėjas, vienašališkai nusprendęs nutraukti šią sutartį, apie tai prieš 18 mėnesių raštu praneša vartotojui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta sutarties nuostata įtvirtina ne privalomą įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminą, taikytiną visais sutarties nutraukimo atvejais (ką įrodinėja apeliantė), bet savarankišką sutarties nutraukimo pagrindą, kuriam šis terminas yra taikomas, t. y. pagal minėtą sutarties punktą, tiekėjas turi teisę nutraukti sutartį nenurodydamas jokių sutarties nutraukimo priežasčių, su sąlyga, kad apie tokį nutraukimą praneša vartotojui prieš 18 mėn. Aiškinimas, kad 18 mėn. (t. y. 1,5 metų) įspėjimo terminas turėtų būti taikomas ir esminio sutarties pažeidimo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutartyje nustatytas 18 mėn. įspėjimo terminas nagrinėjamu atveju, t. y. nutraukus sutartį dėl esminio jos pažeidimo, nėra aktualus (taikytinas).
Byloje nustatyta, kad atsakovas, įspėdamas trečiąjį asmenį apie sutarties nutraukimą, nesilaikė CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų įspėjimo termino. Kasacinio teismo praktikoje, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, išaiškinta, kad pareigos prieš trisdešimt dienų informuoti apie sutarties nutraukimą pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad faktinis sutarties nutraukimo poreikis nebuvo akivaizdus. Nors įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją suma įspėjimo išsiuntimo metu ir nebuvo ypatingai didelė – 1 952,10 Lt (ką akcentuoja apeliantas), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ji susidarė už pakankamai ilgą laikotarpį – nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. (2 t., b. l. 38-39), į atsakovo raginimą atsiskaityti trečiasis asmuo nereagavo, tad atsakovas turėjo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ateityje. Be to, po sutarties nutraukimo atsiradusios aplinkybės, t. y. tai, kad trečiasis asmuo ir toliau nedengė savo įsiskolinimo, sutarties nutraukimo neginčijo, tik patvirtina, kad tęsti sutarties vykdymo trečiasis asmuo neketino, o atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas buvo adekvatus.
Pasisakydamas dėl CK 6.218 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant 30 dienų terminą, prieš kurį vienašališkai sutartį nutraukianti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie savo ketinimus, siekiama apsaugoti kitos šalies interesus, kad ši per nustatytą terminą pasirengtų sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams, siekdama išvengti papildomų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2004). Šiuo atveju apeliantas nėra ginčo sutarties šalis, todėl jo argumentai, kad dėl sutarties nutraukimo (be kita ko, nesilaikant nustatyto įspėjimo termino) jis patyrė nuostolių, vertinant sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, nėra reikšmingi.
Apelianto argumentas, kad atsakovas buvo nustatęs neprotingą (per trumpą) terminą prievolei įvykdyti, taip pat neturi teisinės reikšmės, nes, viena vertus, byloje sprendžiamas klausimas dėl sutarties nutraukimo esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 str. 1 d.), o ne neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 str. 3 d.), kita vertus, trečiasis asmuo netvirtino, kad nustatytas terminas jam buvo per trumpas (neprotingas).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sutarties nutraukimą pripažino teisėtu.
Dėl sutarties nutraukimo su UAB „DC Holdingas“
Byloje nustatyta, kad įspėjimo apie sutarties nutraukimą metu (2010 m. spalio 21 d.) trečiojo asmens įsiskolinimas atsakovui buvo 8 699,43 Lt, o įsiskolinta už 2009 m. gruodžio 1 d. – 2010 m. spalio 1 d. laikotarpį. 2010 m. spalio 18 d. trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, sutarties nutraukimo metu atsakovas turėjo pakankamai faktinių duomenų spręsti, kad trečiasis asmuo negalės tinkamai vykdyti sutarties. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors po sutarties nutraukimo trečiasis asmuo ir padengė dalį skolos (visas įsiskolinimas nebuvo padengtas), tai buvo padaryta jau po bankroto proceso inicijavimo, todėl labiau tikėtina, kad taip trečiasis asmuo siekė bent iš dalies likviduoti turimą įsiskolinimą, o ne tęsti su atsakovu susiklosčiusius sutartinius santykius (sutarties nutraukimo trečiasis asmuo neginčijo).
Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, nurodytos ginčo sutarties nutraukimą pirmosios instancijos teismas pripažino teisėtu pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį, t. y. neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą terminą. Apeliantas nurodo, kad nustatytas terminas nebuvo protingas, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad tokios pat nuomonės buvo ir trečiasis asmuo (kuriam šis terminas buvo nustatytas), todėl sutikti su apelianto pozicija nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo aktualią dalį) apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl sutarties nutraukimo su UAB „Jutra“
Apeliantas tvirtina, kad, spręsdamas šios sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, teismas turėjo įvertinti, ar sutarties nuostata, leidžianti šilumos tiekėjui vienašališkai nutraukti sutartį, jei šilumos vartotojui pradėtos bankroto, restruktūrizavimo ar likvidavimo procedūros, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir nepažeidžia ieškovės interesų.
Apeliantas nenurodo jokių imperatyvių teisės normų, kurioms minėta sutarties sąlyga, anot jo, prieštarautų, tačiau kadangi šį klausimą teismas turi vertinti ex officio, teisėjų kolegija nurodo tokių teisės normų pažeidimo taip pat nenustačiusi. Priešingai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš esmės analogiškų pasekmių nuostata (atsisakyti sudaryti sutartį, jeigu šilumos vartotojui pradėta bankroto procedūra) yra tiesiogiai numatyta teisės aktuose, o būtent, LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 19.3. punkte.
Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad minėta sutarties sąlyga pažeidžia apelianto teises ar teisėtus interesus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad galimi apelianto nuostoliai, kurie atsiranda nemokiems patalpų naudotojams toliau užimant apeliantui nuosavybės teises priklausančias patalpas, yra susiję su pačio apelianto, kaip turto savininko, teisių ir pareigų įgyvendinimu, kurio rizikos (atsirandančių nuostolių) apeliantas negali (neturi teisėto pagrindo) perkelti šilumos tiekėjui.
Dėl sutarčių nutraukimo su UAB „Kinema Post Pro“, UAB „Deiko“, Lietuvos „Žinijos“ draugija.
Sutarčių su UAB „Kinema Post Pro“, UAB „Deiko“ ir Lietuvos „Žinijos“ draugija nutraukimo kontekste apeliantas tvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas siekė išsaugoti sutartinius teisinius santykius, o tretieji asmenys ne. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kadangi duomenų, jog minėti tretieji asmenys iš tikrųjų siekė išsaugoti sutartinius santykius, tačiau atsakovo veiksmai tam sutrukdė, byloje nėra (CPK 178 str.).
Taigi, apeliacinio skundo ribose nenustačius, kad atsakovas visas pirmiau išvardytas sutartis būtų nutraukęs neteisėtai, apelianto nurodytas argumentas, kad atsakovui yra paprasčiau nutraukti sudarytas sutartis su patalpų naudotojais ir perkelti susikaupusių skolų apmokėjimą patalpų savininkui (t. y. apeliantei), jokios teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi.
Kita vertus, iš pareikšto ieškinio ir jame dėstomų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškinį teismas galėjo atmesti ir kitu savarankišku pagrindu, o būtent, pasisakydamas, kad ieškovas, nebūdamas ginčijamos sutarties šalis (įvertinus sutarties uždarumo principą), apskritai neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Kad egzistuotų pagrindas ieškovui už panaudos gavėjus reikšti netiesioginį ieškinį, byloje įrodymų taip pat nėra. Be to, šilumos energijos tiekėjui vienašališkai nutraukus sutartis su panaudos gavėjais, ieškovui nėra užkirsta galimybė iš naujo sudaryti šilumos energijos tiekimo sutartis, taigi ginčijamų sutarčių nutraukimas nepažeidė ieškovo, kaip buvo savininko, teisių, taigi ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.
Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.