- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-1645-259/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00192-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- G. T.
- Išvadą teikia
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko
Pirmos instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas
2010 m. lapkričio 9 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei V. T., atsakovui R. T., trečiajam asmeniui G. T., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-822-59/2010 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui R. T., trečiajam asmeniui G. T., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl lėšų vaikų išlaikymui sumos padidinimo ir pagal atsakovo R. T. priešieškinį ieškovei V. T., trečiajam asmeniui G. T., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. T. ieškiniu (b.l.1-5) prašė pakeisti iš atsakovo R. T. priteisto išlaikymo dydį dukrų G. T. ir S. T. naudai ir nustatyti išlaikymą iki jų pilnametystės po 300 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. 2010-05-11 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad atsakovas mokėtų po 270 Lt periodinių išmokų kiekvienai dukrai kas mėnesį (b.l.124).
Atsakovas R. T. priešieškiniu (b.l.88-90) prašė: 1) nustatyti tokią jo dalyvavimo nepilnamečių vaikų G. T. ir S. T. auklėjime tvarką: leisti pasiimti dukras G. T. ir S. T. kas antrą penktadienį nuo 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; leisti pasiimti dukras G. T. ir S. T. jų mokyklinių atostogų metu pusę jų mokyklinių atostogų laiko, konkretų laiką suderinus su vaikų motina V. T., iš viso du mėnesius per metus; leisti pasiimti dukras G. T. ir S. T. per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas, konkretų laiką suderinus su vaikų motina; 2) pakeisti išlaikymą, priteistą 2005-05-11 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu iš R. T. nepilnamečiams vaikams G. T. ir S. T., taip: nustatyti, kad R. T. neteiks nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tris kalendorinius mėnesius per metus, pradedant skaičiuoti nuo 2010 m. sausio 1 d.; priteisti iš V. T. išlaikymą vaikams G. T. ir S. T. po 200 Lt kiekvienam vaikui už tris mėnesius per metus, iš viso 1 200 Lt per metus, pradedant skaičiuoti nuo 2010 m. sausio 1 d., pervedant šią išmoką vieną kartą per metus į R. T. sąskaitą banke; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-05-25 sprendimu (b.l.127-130) ieškinį ir priešieškinį tenkino dalinai: 1) pakeitė iš atsakovo R. T. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-05-11 sprendimu priteisto išlaikymo dydį dukrų G. T. ir S. T. naudai ir nustatė išlaikymą nuo 2010-01-21 iki atsakovo dukrų pilnametystės kiekvienai po 260 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jų motinai V. T.; 2) nustatė tokią R. T. dalyvavimo nepilnamečių vaikų G. T. ir S. T. auklėjime tvarką: leisti pasiimti dukras G. T. ir S. T. kas antrą penktadienį nuo 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; leisti pasiimti dukras G. T. ir S. T. jų mokyklinių atostogų metu pusę jų mokyklinių atostogų laiko, konkretų laiką suderinus su vaikų motina V. T., iš viso du mėnesius per metus; leisti pasiimti dukras G. T. ir S. T. per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas, konkretų laiką suderinus su vaikų motina; likusioje dalyje teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš R. T. ir V. T. solidariai 45,80 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad šalys buvę sutuoktiniai (b.l.9), šiuo metu gyvena skyrium. Šalių dukros G. ir S. (b.l.6-7) gyvena pas motiną Vilniaus rajone. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-05-11 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas šalių dukroms po 150 Lt kiekvienai kas mėnesį iki pilnametystės (b.l.10-11). Teismas nustatė, jog pasikeitė šalies ekonominė padėtis, išlaidos visose gyvenimo srityse padidėjo, ieškovė kas mėnesį kiekvienos dukros aprangai ir apavui, maistui, mokymosi priemonėms, būstui, higienos reikmėms ir t.t. išleidžia po 750 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad LAT Teismų praktikoje Nr. 22 publikuotoje nutartyje pažymėjo, jog vaikams išlaikyti reikia ne mažiau kaip po 1 minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt, teismas sprendė, jog vaikų išlaikymui atsakovas turėtų skirti ne mažiau kaip po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki dukterų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau įvertinęs atsakovo materialinę padėtį, taip pat tai, kad jis išlaikytinių daugiau neturi, yra sveikas, teismas pripažino, jog atsakovas yra materialiai pajėgus teikti vaikams išlaikymą po 260 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės. Kadangi atsakovo bendravimas su dukromis atitinka jų interesus ir yra naudingas jų brandai ir pasaulėžiūros formavimuisi, priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su dukromis tvarka neprieštarauja niekieno interesams, su tokia bendravimo tvarka sutinka ir ieškovė, teismas sprendė, jog atsakovo reikalavimas dėl dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos nustatymo tenkintinas. Teismas atmetė atsakovo prašymą leisti jam neteikti išlaikymo dukroms tris mėnesius per metus (dukrų buvimo pas atsakovą metu), kadangi nustatė, jog dukrų buvimas pas atsakovą yra tik epizodinis, pagrindinė dukrų materialaus išlaikymo našta tenka ieškovei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.139-144) atsakovas R. T. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė teismo sprendimą pakeisti: išlaikymą, priteistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-05-11 sprendimu iš R. T. nepilnamečių vaikų G. T. ir S. T. naudai, pakeisti, nustatant, jog R. T. nepilnamečiams vaikams - dukroms G. T. ir S. T. nuo 2010-05-25 iki vaikų pilnametystės teiks išlaikymą kiekvienai po 200 Lt kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti jų motinai V. T.; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) priteisdamas iš atsakovo po 260 Lt periodinių išmokų kiekvienai dukrai kas mėnesį iki jų pilnametystės, teismas neatsižvelgė į sunkią atsakovo materialinę padėtį, į kurią šis pateko dėl objektyvių priežasčių, neįvertino ieškovės geresnės materialinės padėties, todėl atitinkamai ir ieškovės pareigos teikti proporcingai didesnį išlaikymą vaikams (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas neanalizavo ir nevertino nei įrodymų viseto, nei kiekvieno įrodymo atskirai;
2) teismas nepagrįstai sprendime vadovavosi LAT praktika skirti vaikų išlaikymui ne mažiau kaip po vieną minimalią mėnesinę algą - 800 Lt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad LAT praktika panašaus pobūdžio bylose pakito. Kiekvienoje byloje teismai turi aiškintis konkrečias aplinkybes ir atsižvelgti į toje byloje esančius įrodymus. LAT 2010-02-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 pažymėjo, jog argumentai, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga pagal CK 6.461 str. 2 d. ir kad ši norma taikytina ir vaiko išlaikymo institutui, yra nepagrįsti;
3) teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas yra materialiai pajėgus teikti vaikams po 260 Lt išlaikymą kas mėnesį iki jų pilnametystės. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas, padidindamas išlaikymo dydį šioje byloje, neatsižvelgė į LAT suformuotą nuostatą, pagal kurią sunki tėvų materialinė padėtis įprastinėmis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis. Atsakovo materialinė padėtis po Alytaus rajono apylinkės teismo 2005-05-11 sprendimo priėmimo pablogėjo, o ieškovės – pagerėjo. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą: 103,01 kv. m gyvenamojo ploto gyvenamąjį namą su keturiais ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini) Alytaus r. (b.l.14-16). Namas yra įrengtas ir pritaikytas pobūvių organizavimui, jis naudojamas verslui vystyti - kaimo turizmui. Taigi, ieškovė gauna pajamas ne tik iš ūkininko ūkio, bet ir iš kaimo turizmo veiklos. Ieškovė taip pat turi ½ dalį 8,00 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Alytaus r. (b.l.17-18) ir ½ dalį 5,0600 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Alytaus r. (b.l.19-20) bei nebaigtą įrengti naujos statybos gyvenamąjį namą Sudervėje. Ieškovė teisme pripažino ūkininkaujanti, kartu su sugyventiniu A. V. laikanti galvijus, gyvenanti materialiai apsirūpinusi 2 aukštų gyvenamajame name Sudervėje, Vilniaus r. Teismas neįvertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų apie pablogėjusią atsakovo finansinę padėtį. Pablogėjusią atsakovo materialinę padėtį lėmė jo sveikatos būklė ir sunki ekonominė situacija šalyje. Nuo 2008-12-08 atsakovas buvo bedarbis (b.l.57), nuo 2008-12-08 iki 2009-06-01 gavo nedarbo draudimo išmokas (b.l.57), nuo 2009-10-20 įsidarbino UAB „Segmis“ autošaltkalviu (b.l.18), kur jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai yra 790,18 Lt. Dalį šių lėšų atsakovas išleidžia būtiniems mokesčiams: už elektrą (vidutiniškai 70 Lt per mėnesį), už atliekų tvarkymą (17 Lt per mėnesį). Apsirūpinimas kuru šaltuoju metų laikotarpiu kainuoja apie 12 000 Lt (apie 200 Lt vienam mėnesiui). Atskaičius 520 Lt, skirtų dukrų išlaikymui, ir sumokėjus būtinas išlaidas, atsakovui pragyvenimui lėšų nelieka. Geriau apmokamo darbo atsakovas gauti negali ne tik dėl sumažėjusios darbo pasiūlos, bet ir dėl sveikatos būklės - stuburo susirgimų, dėl kurių atsakovas negali dirbti darbo, susijusio su fiziniu krūviu. Ieškovė, kreipdamasi į antstolę dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, dar labiau padidino atsakovo išlaidas ir pablogino jo materialinę padėtį. Antstolis šiuo metu atskaito iš atsakovo darbo užmokesčio po 550 Lt, dėl ko atsakovui pragyvenimui lieka tik 240 Lt. Atsakovas yra priverstas skolintis lėšų pragyvenimui, kas dar labiau blogina jo padėtį. Be to, nors atsakovas turi žemės, tačiau žemės ūkio veikla nesiverčia ir iš žemės ūkio jokių pajamų negauna, jo nekilnojamasis turtas yra menkavertis. Todėl teismo priteistas išlaikymas prieštarauja ir CK 1.5 str. įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovas sutinka dukrų G. T. ir S. T. išlaikymui teikti po 200 Lt išlaikymą kas mėnesį iki jų pilnametystės. Toks išlaikymo dydis atitiktų CK 1.5 str. ir 3.192 str. nuostatas, objektyvias atsakovo materialines galimybes ir tenkintų dukrų būtiniausius poreikius pagal jų amžių;
4) teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę mokėti atsakovui dukrų išlaikymą, joms gyvenant pas atsakovą. Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad abu vaikai per metus su atsakovu praleidžia iš viso apie tris mėnesius (kas antras savaitgalis, mėnuo per vasaros atostogas ir kitas atostogas). Per šį laikotarpį vaikus išlaiko vienas atsakovas, ieškovė vaikams išlaikymo neteikia. Todėl atsakovas neprivalo dukrų buvimo pas atsakovą laikotarpiu teikti Alytaus rajono apylinkės 2010-05-25 teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį. Palikus galioti šio sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo, teisingumo principai (CK 1.5 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo R. T. apeliacinį skundą (b.l.150-152) ieškovė V. T. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) skundo argumentas, jog atsakovas negali mokėti 260 Lt išlaikymo dydžio kiekvienai dukteriai kas mėnesį, atmestinas, kadangi atsakovas neįrodė, jog išnaudojo visas galimybes savo pajamoms padidinti. Tai, kad laikinai sumažėjo darbo, nereiškia, jog taip bus ir ateityje. Juo labiau, kad darbo pasiūla jau po truputį atsigauna. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas turtinei padėčiai pagerinti ir pakankamas vaikui išlaikyti (LAT 2009-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009);
2) nors atsakovas pripažįsta, kad net šiuo metu priteista 260 Lt suma yra labai maža, tačiau vis tiek siekia ją sumažinti iki 200 Lt. Tai prieštarauja CK 1.5 teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovo argumentas, jog jis vien kurui šaltuoju metu laikotarpiu išleidžia 12000 Lt, yra prieštaringas ir neatitinka tikrovės. Šios sumos atsakovas niekaip nepagrindžia (nėra nei kuro įsigijimo dokumentų, nei kasos kvitų), be to, įvertinus atsakovo pajamas, jis tokios sumos, net neteikdamas vaikų išlaikymo, per metus neuždirba. Todėl akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai klaidina teismą arba dėl savo išlaidų, arba dėl pajamų;
3) vertindamas ieškovės turtinę padėtį, atsakovas neįsigilino į realią situaciją, tokiu būdu siekdamas suklaidinti teismą. Jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus ½ dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Alytaus r., ieškovė neturi. Namas Sudervės k., Vilniaus r., yra ieškovės draugo A. P. asmeninė nuosavybė. Ieškovė su draugu ūkininkauja - laiko galvijus, todėl jos turtinė padėtis su atsakovu panaši (atsakovas taip pat turi nemažai žemės). Atsakovas galėtų išnaudoti turimą turtą savo gerovei susikurti ir tokiu būdu prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo. Atsakovo argumentas, kad jo žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra menkaverčiai, nėra pakankamas pagrindas skųstis dėl savo prastos finansinės padėties, kadangi šiuo atveju svarbiausia yra žemės naudotojo (savininko) supratimas bei ūkiškumas. Akivaizdu, jog atsakovas net nebandė išnaudoti jokių kitų būdų savo finansinei padėčiai pagerinti;
4) atsakovo argumentas, kad per metus vaikai praleidžia iš viso apie tris mėnesius su juo, nepagrįstas. Po teismo sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovas atsisakė pasiimti vaikus vasaros atostogoms, motyvuodamas tuo, kad neturi finansinių galimybių dukras išlaikyti. Atsakovas taip pat atsisako su dukromis susitikti, nemoka išlaikymo, dėl ko ieškovė kreipėsi į antstolius. Todėl darytina išvada, kad atsakovo noras, jog dalį laiko vaikai praleistų pas jį, gali turėti vienintelį tikslą - išvengti teikti išlaikymą;
5) atsakovo motyvas apie finansinės padėties pablogėjimą dėl antstolio vykdomo priverstinio išieškojimo iš jo algos niekaip nesuderinamas su atsakovo minimais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Vengdamas išlaikyti savo vaikus, atsakovas pats šiais principais nesivadovauja. LAT yra ne kartą pasisakęs, jog nustatant priežastį, dėl ko sumažėjo asmens pajamos, svarbu nustatyti, ar dėl pajamų sumažėjimo nekaltas pats asmuo. LAT ne kartą konstatavo, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (LAT 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004, LAT 2006-09-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi, svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl ji imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą ir kt. Be to, jai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas neužtikrina reguliaraus ir pakankamo išlaikymo. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Dėl to nustatant atsakovo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukrų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Todėl nėra pagrindo perkelti dukrų išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, todėl natūralu, kad kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jų tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, atsiranda teisinis pagrindas vienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nustatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojama nuostata, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Bagdonienė v. V. Bagdonas, byla Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Jakimavičienė v. P. Jakimavičius, byla Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Jakimavičienė v. P. Jakimavičius, byla Nr. 3K-7-96/2003).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino ir pakeitė teikiamo išlaikymo dydį nuo 150 litų kiekvienam vaikui iki 260 litų tais motyvais, jog pasikeitė šalies ekonominė padėtis, išlaidos vaikų poreikiams padidėjo, o vien ieškovė kas mėnesį kiekvienos dukros aprangai ir apavui, maistui, mokymosi priemonėms, būstui, higienos reikmėms ir kitoms reikmėms išleidžia po 750 Lt. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog vaikų išlaikymui atsakovas turėtų skirti ne mažiau kaip po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki dukterų pilnametystės, tačiau įvertinęs atsakovo materialinę padėtį, taip pat tai, kad jis išlaikytinių daugiau neturi, yra sveikas, teismas pripažino, jog atsakovas yra materialiai pajėgus teikti vaikams išlaikymą po 260 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams teikiamo materialinio išlaikymo principus, šio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, jog teismas neatsižvelgė į sunkią atsakovo materialinę padėtį, dėl to nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas yra materialiai pajėgus teikti vaikams po 260 Lt išlaikymą kas mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas pateikė įrodymus, kad dirba, jo mėnesio pajamos yra 790 litų. Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis yra nedarbingas arba iš dalies darbingas. Apeliantas privalo imtis priemonių, jog gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Įvertinus byloje surinktą įrodymų visumą laikytina, kad palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, vaikams teikiamas išlaikymas yra ne per didelis nei reikalingas vaikų minimaliems būtiniems poreikiams tenkinti, tokį išlaikymą atsakovas teikti gali, to neišgalint, jis turi pat varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą savo išlaikytiniams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nustatytas išlaikymo dydis atitinka išlaikymo dydį reglamentuojančias Civilinio kodekso normas ir susiformavusią teismų praktiką. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir atsakovo pateiktus įrodymus.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę mokėti atsakovui už dukrų išlaikymą, joms gyvenant pas atsakovą. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (LR CK IV dalies XII skyriaus antrasis skirsnis). Pareigos mokėti vienam iš tėvų kitam tėvui ar motinai laikinai prižiūrint nepilnamečius vaikus įstatymų leidėjas neįtvirtino. Byloje nustatyta, kad atsakovas pageidavo praleisti su dukromis kas antrą savaitgalį, dalį atostogų, tačiau šis klausimas su teiktinu materialiniu išlaikymu nesietinas, vaikų poreikiai ir jų tenkinimas platesnė sąvoka nei laikinas buvimas su vienu iš tėvų.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir aukščiau išdėstytų motyvu pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-05-25 sprendimą palikti nepakeistą.