Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr.

A11.-503-284/2021m.

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.7; 12.29; 21.9.4; 21.9.10; 21.13.1.

2021 m. gegužės 24 d.

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos atstovei G. M.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovei advokatei Linai Meškauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybėje, aukštojo išsilavinimo, dirbančio UAB „M“ direktoriumi neteisto,

administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos inspekcijos viršininkas G. C. 2021 m. kovo 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-486-2021 V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad 2021 m. sausio 30 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, medžioklės vadovas V. M. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdydamas ypatingo atidumo ir atsakomybės reikalaujančią veiklą – medžioklę. Būdamas medžiotojas selekcininkas, gebantis skirti akivaizdžiai sergantį gyvūną, pareigą įsitikinti ką gabens ir užtikrinti, kad nebūtų gabenami neteisėtai sumedžioti gyvūnai, 2021-02-30 apie 15 val. iš būrelio vadovo gavęs pranešimą apie sužeistą žvėrį (stirną), „S“ medžioklės plotų vienete, medžiokliniu graižtviniu šautuvu „CZ 527, 223 Remington“, Nr. (duomenys neskelbtini), 112 m. atstumu nuo gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), Pakruojo r.), draudžiamu metu, neteisėtai sumedžiojo sveiką stirnos jauniklį (2021-02-05 gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 13). V. M., nesant būtinybės, sumedžiotą stirnos jauniklį transportavo automobiliu „Š“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Parvežęs į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., stirną išdorojo, taip pažeisdamas Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus, stirnos ir jos dalių į gyvūninių atliekų duobę nesumetė. Neteisėtai sumedžiojus stirnos jauniklį padaryta žala gyvūnijai 1052,70 Eur. Medžiotojas V. M., 2021-01-30 sumedžiojęs stirnos jauniklį, pažeidė LR aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 15.2.4; 15.3.1; 15.3.3; 58.2.2; 58.2.3; 72.11 p. reikalavimus.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad V. M. 2021 m. sausio 30 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, S. medžioklės plotų vienete, draudžiamu medžioti metu, 112 m. atstumu nuo gyvenamojo namo, sumedžiojo stirnos jauniklį ir jį parsivežė automobiliu „Š“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., stirną išdorojo, taip pažeisdamas Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus, stirnos ir jos dalių į gyvūninių atliekų duobę nesumetė. Medžioklės taisyklių 15.2.4. papunktyje nustatyta, kad stirnų pateles ir jauniklius leidžiama medžioti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.; taisyklių 72.11. papunktyje nustatyta, kad draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja. Pareigūnams nepavyko surinkti duomenų, kad savininkas būtų davęs tokį leidimą. Yra savininko paaiškinimas byloje, kad jis tokio sutikimo nėra davęs. Apie sumedžiotos stirnos faktą medžiotojas yra įrašęs į medžioklės lapą, tačiau pastabose nurodė, kad gautas pranešimas apie sužeistą žvėrį. Nuvykus rastas išsekęs, agresyvus stirnos jauniklis, sunaikintas ir utilizuotas pirminio apdorojimo duobėje. Tačiau iš pranešėjo pateiktos video medžiagos matyti, kad stirnos jauniklis nėra išsekęs ar sužeistas, kaip nurodo medžioklės taisyklių 2.1. papunktis, akivaizdžiai sergantis gyvūnas apibūdinamas kaip gyvūnas, kurio ligos požymiai matyti jo kūno išorėje. Nelabai sutinka su papildomai pateikta medžiaga, kurioje teigiama, kad pateiktoje filmuotoje medžiagoje tarp 51 ir 54 sekundės aiškiai dešinėje gyvūno galvos pusėje matoma mušta žaizda, kas galėjo sukelti stirnos jauniklio elgesio sutrikimus. Akivaizdu, kad tos žaizdos ir pats medžiotojas nepastebėjo, mano, kad ta žaizda galėjo atsirasti nušovus gyvūną, krentant jam. Vadovaujantis medžioklės taisyklių 15.3.1. papunkčiu, medžiotojas V. M., sumedžiojęs tariamai akivaizdžiai sergantį stirniuką, pirmiausia vaizdo fiksavimo priemonėmis turėjo užfiksuoti gyvūno sužeidimus, sužalojimus ar ligos požymius ir telefonu informuoti departamento pranešimų priėmimo skyrių, o šis informaciją perduotų teritorijoje budraujančiam pareigūnui. Kaip nurodyta medžioklės taisyklių 15.3.3. papunktyje, tik gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, V. M. turėjo teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną, laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų. Departamentas neleistinu metu sumedžioto gyvūno vidaus organus perdavė ištirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritoriniam skyriui. Gauta specialisto išvada, kad jokių ligos požymių stirniukui nenustatyta. Abejonių neliko, kad V. M. sumedžiojo būtent sveiką stirniuką. Atkreiptinas dėmesys, kad V. M. medžioja nebe pirmus metus, yra ilgametis medžiotojas, 2010 m. yra suteikta medžiotojo selekcininko kvalifikacija. V. M. puikiai suvokė, kad neleistinu metu sumedžiotas gyvūnas, kuris tuo metu buvo nemedžiojamas ir tą draudė daryti medžioklės taisyklės ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 str. 1 ir 8 dalyse. Atlikęs šiuos veiksmus ir būdamas patyrusiu medžiotoju, privalėjo įvertinti tai, kad tas stirnos jauniklis nebūtinai turėjo būti nušautas, be to ir pranešėjas prašė nešauti šio gyvūno, todėl pagrįstai kyla abejonė ar tas gyvūnas nušautas teisėtai. Už tai, kad neteisėtai, draudžiamu metu sumedžiojo stirnos jauniklį, V. M. savo veiksmais padarė 1052,70 Eur žalą gyvūnijai. Už padarytą nusižengimą ANK 290 str. 10 d. yra nustatyta, kad už 8 dalyje padarytą nusižengimą yra privalomas įrankių ir transporto priemonių konfiskavimas. V. M. pažeidė tai, kad medžiojo draudžiamu metu ir sumedžiojo stirnos jauniklį, tai medžioklės taisyklių 15.2.4 papunktis. Pažeidė taisyklių 15.3.1 papunktį (cituojamas papunktis); it tik tada, gavęs pareigūno pranešimą, kaip nurodo 15.3.1 papunktis, gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžiotojas V. M. turėjo teisę pradėti doroti gyvūną, laikydamasis veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų. Medžioklės taisyklių 58.2 punktas numato draudimus asmeniui, turinčiam teisę medžioti. Jis pažeidė 28.2.3 papunktį, tai gabenti ir doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, šiuo atveju – stirnos jauniklį. Medžioklės taisyklių 72.11. papunktis, kalba apie tai, kad šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja, - užfiksuota, kad šauta 112 m. atstumu, neturint sodybos savininko leidimo. Medžioklės taisyklių 74 punkte yra išvardinti pažeidimai, kurie laikomi šiurkščiais. Protokolas surašytas remiantis gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu, kuriuo pagrindu abejoti nėra. Jei gyvūnas būtų apsinuodijęs, tai nebūtų pagrindo jo žudyti. Gal gyvūnas buvo prijaukintas, to niekas nevertino. Filmuotoje medžiagoje, kad jo svoris būtų ar sulysęs būtų, abejonių nekilo. Šiuo atveju turėjo pranešti V. M., nurodymo nušauti gyvūną šiuo atveju jam niekas nedavė, nei būrelio vadovas ar kas. Taisyklės yra kuriamos ne šiaip sau ir jų privaloma laikytis. Laikosi tos nuomonės, kad šiuo atveju medžioklės plotų naudotojas yra V. M.. Yra nustatyti reikalavimai kaip medžiotojas turi elgtis nušovęs gyvūną. Gyvūnas yra neteisėtai sumedžiotas dėl to, kad sumedžiojo draudžiamu metu.

V. M. šiuo metų sausio 30 d. „S“ medžioklės plotų vienete, draudžiamu metu, 112 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo, neturėdamas savininko sutikimo, ką savininkas ir patvirtino, sumedžiojo stirnos jauniklį, kuriuos galima medžioti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taip pažeidė Medžioklės taisyklių 15.2.4 ir 72.11 papunkčių reikalavimus. Stirnos jauniklį automobiliu „Š“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), parvežė į savo sodybą (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. kur išdorojo, tuo pažeisdamas Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus. Stirnos jauniklio ir jo dalių į atliekų duobę nesumetė. Šiuo konkrečiu atveju padarė 1052,70 Eur žalą gyvūnijai, kuri iki šiol nėra atlyginta. Kalbant apie medžioklės lapą, sumedžiotą stirnos jauniklį įrašė į medžioklės lapą, lapas buvo galiojantis, tačiau medžiotojas pastabose nurodė, kad gautas pranešimas apie sužeistą žvėrį 2021.01.30 apie 15 val. netoli (duomenys neskelbtini). Nuvykus rastas išsekęs, agresyvus stirnos jauniklis. Sunaikintas ir utilizuotas pirminio apdorojimo duobėje. Patikrinimo metu medžioklės lape nebuvo įrašyta medžioklės pabaigos valanda ir nebuvo medžiotojo pasirašyta, tai užfiksuota tyrimą atlikusių pareigūnų. Kilus abejonei, buvo paprašyta pateikti originalų medžioklės lapą. Kalbėti apie sąžiningą klydimą – negalima, tai reikia laikyti gynybine pozicija. Pridėtas atsakymas su paaiškinimu tai paneigia. Vertinat video medžiagą matyti, kad gyvūnas nebuvo išsekęs, akivaizdžiai sergantis ar sužeistas. Liudytojai paneigė, kad jis būtų sužeistas, būtų akivaizdžiai sergančio gyvūno požymiai. V. M., sumedžiojęs tariamai „akivaizdžiai sergantį stirniuką“, visų pirma, vaizdo fiksavimo priemonėmis turėjo užfiksuoti gyvūno sužeidimus, sužalojimus, ligos požymius. Taisyklėse nurodytu telefonu informuoti aplinkos apsaugos departamento pranešimų priėmimo skyrių, o patį gyvūną sumedžioti galėjo tik tada, kai būtų gavęs aplinkos apsaugos departamento pareigūnų leidimą. Taip pat paaiškinime nurodo, kad yra matoma muštinė žaizda, kas taip pat galėjo sukelti elgesio sutrikimus, su tuo nesutinkama, nes sužeidimų nematė nei pareigūnai, apžiūrėdami stirnos galvą, nei liudytojai, nei pačioje pradžioje V. M. to nefiksavo. Be to, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus išvadoje nurodoma, kad atlikus patologinį anatominį tyrimą, sužalojimų stirnos organuose, galvoje ir kailyje nenustatyta. Pateiktas straipsnis dėl apsinuodijimo rapsais, - jis parengtas remiantis kai gyvūnai šeriami vien tik rapsais. Tačiau perkėlus gyvūną į kitą vietą, pažėrus jį pilnaverčiu maistu, pagirdžius, gyvūnas per tam tikrą laiką atsigauna ir gali toliau gyventi. Taip pat neaišku dėl ko tas gyvūnas taip elgėsi. Pastebėtina, kad svirduliuojantis gyvūnas negali būti agresyvus, atvirkščiai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo tarnybos išvada, kad jokių ligoms būdingų požymių stirniukui nenustatyta. Tai patvirtina faktą, kad V. M. draudžiamu metu sumedžiotas stirnos jauniklis buvo sveikas ir nebuvo būtinybės imtis tokių drastiškų priemonių. V. M. medžioja ne pirmus metus 2010 m. jam suteikta medžiotojo-selekcininko kvalifikacija. Sumedžioję sveiką stirnos jauniklį, turėdamas medžiotojo-selekcininko kvalifikaciją, puikiai suvokė, kad sumedžiotas draudžiamu metu neleistinas stirnos jauniklis, kuris tuo metu nemedžiojamas. Tą draudė daryti Medžioklės taisyklių reikalavimai, elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, gabeno ir dorojo neteisėtai sumedžiotą stirnos jauniklį. V. M. turėjo žinoti Taisyklių reikalavimus, jo paaiškinimas, kad buvo įsitikinęs, kad šauna į akivaizdžiai sergantį žvėrį, yra neįtikinamas, tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Palaiko kaltinimą ir prašo V. M. už sumedžiotą stirnos jauniklį, kurio neturėjo teisės sumedžioti, sumedžiojimą, nubausti pagal ANK 290 str. 8 d., o už gabenimą pagal 7 d., kadangi nuo 2020 m. gegužės mėn. nebėra licencijuojamų gyvūnų nei gyvūnas priskiriamas prie limituojamų gyvūnų, privalomai skirti teisės medžioti atėmimą. ANK 290 str. 10 d. skirti administracinio nusižengimo priemonių konfiskavimą, privalomas automobilio, kuriuo buvo gabentas neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas. Prašo V. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1, 7 ir 8 dalis. Dėl gyvūnijai padarytos žalos – prašo priteisti iš V. M..

Teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad kaltės nepripažįsta, realiai ant lygios vietos įkliuvo, nieko bendro neturėdamas su tais ketinimais, kurie yra išvardyti. Yra medžiotojas 10 m. ir priklauso „S“ medžiotojų būreliui, yra medžiotojas selekcininkas. Sausio 30 d. buvo sodyboje M. kaime kai paskambino būrelio vadovas. Būrelio vadovas visada taip elgiasi kur yra arčiausiai medžiotojas kai reikia dabaigti ar nutraukti kančias sužeistam žvėriui. Tą dieną buvo minus 15 ir buvo stipriai užsnigta. Yra būrelio pareiga, gavus pranešimą ir departamento žalos skyriaus, kad jie turi tą gaišeną, tą pareigą atlikti. Vadovas pasakė, kad pasiimk šautuvą, nes gali tekti nutraukti kančias. Būrelio vadovas gyvena Šiauliuose, jis gavo pranešimą, kaip sakė, iš departamento žalų registravimo skyriaus. Jį susirado kaip tų plotų naudotoją ir pasakė, kad jie turi atlikti pareigą. Jis kartu su žmona, kuri taip pat yra medžiotoja, nuvažiavo. Tą dieną tikrai nebūtų važiavęs su įmonės mašina, nes ten yra džipukas, bet nuvažiavo. Nuvažiavę, kai buvo ne vienas, buvo drąsiau kai važiuoji į tokią nekasdieninę situaciją, ką ten reiks nuveikti ir ką reiks padaryti. Nuvažiavę rado laukianti pranešėją. Jis paklausė kas toks esąs, atsakė, kad yra būrelio medžiotojas, įpareigotas išsiaiškinti situaciją. Dar paklausė Ar atvažiuos gamtosauga, jam atsakė, kad nežino, nes jie surado juos, kad išspręstų situaciją. Nuėjo, jis to stirniuko nematė, pranešėjo paklausė kur jis yra, jam atsakė, kad ten griovy guli. Einant su žmona pastebėjo, kad yra neadekvatus jo gulėjimas – guli ant sniego, stirna gamtoje taip nesielgia. Stirna visada guli atsikasusi ir guli ant plikos žemės. Jiems tai buvo pirmas požymis, tai laukinis žvėris, kuris pamatęs medžiotoją, bėga kuo toliau. Jiems priėjus iki 5 m., tas stirniukas pakėlė galvą, atsistojo ir tiesiu puolimu ant jų. Jis vieną kartą stirniuką su ranka nustūmė, ir iškarto jo toks keistas tas momentas, kai jį pastūmė, tai kokį 10-15 minučių toks kaip išvargęs, tas požymis kaip apsinuodijusio, tas neadekvatus laukinio žvėries elgesys, kokias 10-15 min. pastovi, pasvirduliuoja ir vėl atakuoja. Paskui pradėjęs straipsnius žiūrėti, analizuoti šią situaciją, tai gal jis jau ir aklas buvo, nes jis reagavo į jų žingsnius, kalbą. Jei jie būtų ramiai, tyliai stovėję, dar neaišku ar jis būtų puolęs ant jų. Nes, peržiūrėjęs visus straipsnius, susidarė nuomonę, kad rega jis nereagavo. Buvo tik laiko klausimas, pirmiausia jis būtų ant sniego sušalęs, nes jau ir dieną buvo -15 laipsnių, ir tikrai laukiniai plėšrūnai, nežino ar tai būtų humaniška ar ne, jį būtų sudraskę. Buvo gilus sniegas ir jis, eidamas per gilų sniegą link to stirniuko, kai eini per gilų sniegą, tas atstumo jausmas, jis ko gero susiklaidino, nes atsistojus į tą vietą, tai buvo keliukas, jį sumedžiojo ant keliuko, keliukas apžėlęs medžiais, per kuriuos matėsi ta sodyba ir gi apžėlusi medžiais, didelis sodas. Jam įvertinti, kad tai nebuvo 200 m., buvo labai sudėtinga. Jis buvo įsitikinęs, kad tai yra saugus atstumas. Kai priėmė sprendimą, kad reikia nutraukti jam kančias, tuo momentu jis vėl pastūmė tą stirniuką, jis svirduliavo. Šautuvą prisidėjo prie peties ir, nežiūrėdamas per optiką, šovė jam į kaklą, atstumas buvo pusė metro. Jis dar pažiūrėjo ar tas šūvis bus saugus. Jis buvo įsitikinęs, kad jo kulka, jeigu nepataikytų į sprandą, niekur nenuskris. Per 10 metų yra tekę susidurti su tokiais atvejais, yra buvę, kad išbėgo stirninas be vienos kojos, tokio gyvūno nepaliksi. Būrelyje, pasikartodami taisykles, žino kaip reikia elgtis. Šiuo atveju jam nė į galvą nebuvo, kad dar jam reikia skambinti, kai visi žino kur jis nuvažiavo. Jam buvo skirta užduotis nuvažiuoti ir įvertinti, jis kaip medžiotojas įvertino, kad tikrai tam gyvūnui reikia nutraukti kančias, dėl to nenupaveikslavo ir nepaskambino. Paskui vakare su žmona sako, kad palikim tas gaišenas, o gal kas atvažiuos, bet ne tą dieną, o kitą dieną atvažiavo, nes todėl, kad jie žinojo. Įstatymiškai, jam vadovas paskambino, jis pasiėmė lapą, užrašė datą, antroje pusėje užrašė pastabas, kad gavo pranešimą, kad tokioj vietoj, tokia situacija, viską aprašė lape. Ir jis, jau važiuodamas į tą vietą, nevažiavo nieko neįrašęs lape, jis jau viską buvo suforminęs tame lape. Lapas – dokumentacija supildyta, žvėris įvertintas ir sunaikintas, jo kančios nutrauktos. Toliau įsideda į mašiną ir veža. Su žmona šneka, tai buvo jau po keturių truputį, žiemos laikas, jau temo. Žmona sako lupykloje atjungta šviesa, nežinojo kas buvo lupykloje po „kovido“, būrelyje buvo keturi atvejai. Sako lupykloje nėra šviesos, prisnigę daug kol atsikasim, sako, yra virvė, pasikabinam krūmuose ir nulupam, taip ir padarė. Nulupus, viską sudėjo į vonelę. Iš gretimo kaimo atvažiavo veterinorius V., kaip klientas medaus. Jis paprašė V. žvilgtelėti į stirniuko organus ir pasakyti savo nuomonę. Jis sako, ar tu matei televiziją, kiek rodo, kiek rašo, kad šiuo metu yra stirniukų, kurie neadekvačiai puola po traktoriaus ratais, vaikai glosto. Sako, čia yra vienas iš tų atvejų, kai apsinuodijęs žvėris neadekvačiai elgiasi gamtoje. Pažiūrėjęs sako, kad iš kepenų nieko nepasakysi, nes yra ilgesnis procesas, o žarnyne vien rapsas. Paskui pažiūrėjęs straipsnius, kur sakoma, kad jei pas žvėrį yra 60% ir daugiau rapso, žvėris yra negrįžtamai pažeidžiamas. Po to dar sako, kad plaučiai – yra plaučių uždegimas, žvėris yra sergantis ir jam buvo tik valandų klausimas, daugiausia paros laiko, tai jau buvo jo įvertinimas. Plaučius įmetė į kitą dėžę, todėl su visais organais jie nebuvo atiduoti gamtos apsaugai. Jam pačia yra labai didelė nuoskauda dėl to, kad tikrai nėra brakonierius. Jei teismas šią situaciją vertins kitaip, tai jis tikrai nuoširdžiai atsiprašo ir labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, kurių kaip medžiotojas, gal neįvertino ar kažką ne taip padarė. Automobilis priklauso įmonei, tikrai nebūtų važiavęs, jei ne tas gilus sniegas. Stirną dorojo krūmuose, tai buvo ne namų teritorijoje. Kitą dieną, kai atvažiavo gamtos apsaugos inspektoriai, jis rašydamas tiesiog susimėtė. Kai jį pradėjo apklausinėti, jis tiesiog pasimetė, - ką dabar prisidirbo. Liekanos paimtos iš sodybos M. kaime. V. pasakė, kad mėsos tikrai negalima vartoti maistui, ji yra pamėlusi, pasakė, kad galima atiduoti šunims, todėl ir atidavė šunims, plaučiai liko kitoje dėžėje. Veterinarijos gydytojas sakė, kad mėsą galima atiduoti šunims. Keistas paradoksas - pirma nušauni, o paskui apžiūri, tai tada įstatyme turėtų būt - pirma apžiūrėt, o jau paskui sumedžiot, tai kam bežiūrėt, jei jis sumedžiotas yra. Jis vietoje priėmė sprendimą sumedžioti, kadangi yra sergantis, apsinuodijęs ir jam reikia nutraukti kančias.

Po sausio 30 d. jis dar vykdė kelias medžiokles ir darė įrašus, o parašas įstatymiškai yra padedamas pabaigus medžiokles lapą, jį priduodant atsakingam žmogui. Jam kaip medžiotojui atrodė ir buvo įsitikinęs, kad žvėris tuo metu buvo sergantis. Buvo nuspręsta gamtos, kad jis arba bus sudraskytas laukinių žvėrių, arba būtų neišgyvenęs. Kištis į gamtą ir vien tik gydyti laukinius žvėris – yra neteisinga. Dėl saugumo yra įsitikinęs, kad šūvį padarė saugų, nekeldamas niekam grėsmės, gal žiemą to atstumo ir neįvertino. Dėl išdorojimo – nebuvo kitur galimybių. Jis labai gailisi, jei tai yra jo klaida ir palieka tai vertinti teismui.

Liudytojas G. C. parodė, kad tuo metu dirbo Šiaulių valdybos Pakruojo inspekcijos viršininku. 2021 m. sausio 31 d. kartu su inspekte E. J. vykdė gyvosios gamtos apsaugos reidą Pakruojo rajone, paskambino iš Bendrojo pagalbos centro ir informavo, kad apie 9 val. buvo gautas pranešimas, kad vakar apie 15 val. V. k. medžiotojas nušovė stirną apie 100 m. nuo namų be gyventojo sutikimo. Buvo duotas medžiotojo numeris. Gavus tokį pranešimą, nuvažiavo į V. kaimą kur sutiko du vietinius gyventojus. Juos apsiklausė ką matė, šie teigė, kad vakar čia buvo toks įvykis. Paprašė parodyti vietą kur tiksliai buvo rasta stirna, viską parodė. Po to buvo paskambinta pranešėjui V. D. patikslinti įvykio aplinkybes. Šis paaiškino, kad šitas stirniukas yra nufilmuotas. Paprašė atsiųsti filmuotą vaizdo medžiagą, atsakė, kad ją galima matyti „feisbuko“ profilyje. Tą medžiagą pamatė, kokia buvo stirniuko būklė tą dieną. Buvo paskambinta į BPC ir pasitikslinta kas buvo pranešta. Tas žmogelis skambino 112 ir pranešė, kad mato leisgyvią stirną, važiuojant pakeliui į Joniškį. Po to jis nuėjo prie stirnos ir pamatė, kad ji visiškai neleisgyvė, po 15 min. vėl skambino, bet jam buvo pranešta, kad lauktų vietoje, atvažiuos aplinkosauga. Jis laukė, bet atvažiavo medžiotojai, - V. M. su žmona. Tas V. prašė nešauti, sakęs, kad gal yra galimybė išgelbėti ar panašiai. Sakė, kad medžiotojai jo neklausė ir priėmė sprendimą sumedžioti tą stirnelę. Tada paprašė V. duoti to medžiotojo telefono numerį. Iš V. gavo V. M. telefono numerį. Susisiekti su V. M. nepavyko, tada skambino „S“ būrelio vadovui. Paklausė ar buvo toks įvykis, ar buvo atvažiavęs medžiotojas. Jis atsakė, kad jis pirmas gavo tokį pranešimą, po to paskambino V. ir paprašė nuvažiuoti į vietą ir įvertinti stirnos būklę. Paklausė kur gyvena, nuvažiavo pas jį į namus, tačiau jo nebuvo. Bendraujant su būrelio vadovu. paklausė kur yra liekanos, kur dorojo, atsakė, kad yra pirminio dorojimo duobėje. Nuvažiavo prie duobės, būrelio vadovo paprašė, kad kas nors atvažiuotų ir atrakintų, nes reikėjo įvertinti. Paskambino V. M. ir pasakė atvažiuoti pas jį į namus, paklausus kur stirna, atsakė, kad yra pas jį automobilyje. Nuvažiavo į sodybą, ten automobilyje „Š“ rado stirnos organus, galvą, kailį. Tada apklausė kokios buvo aplinkybės. Paaiškino, kad pranešimą gavo iš būrelio vadovo, kad yra galimai žeista stirna ir pasakė pasiimti šautuvą, nes galimai reikės nutraukti kančias stirnai. Nuvažiavus, tai stirnai bėgo žalios putos, svirduliavo, todėl priėmė sprendimą sumedžioti. Žiūrėjo video ir rodė V. iš filmuotos medžiagos nesimatė akivaizdžių požymių, kad ta stirna būtų nesveika ar žeista. Tačiau vien iš video medžiagos vertinti ir bausti nesiryžo, todėl buvo paimti vidaus organai, kurie buvo automobilyje. Įvertinti organus vežė į Kauno patologijos kliniką, kad atlikti tyrimus ar stirną buvo būtina šauti. Gavus išvadas, jose buvo parašyta, kad jokių ligos požymių nenustatyta, kas būtų buvę toliai – nėra ko spręsti kas būtų, jeigu būtų. Šūvio metu stirna buvo sveika, todėl buvo priimtas sprendimas V. M. surašyti protokolą už neteisėtai sumedžiotą stirną, nes medžioklės terminas jau buvo praėjęs. Šiuo atveju buvo praėję medžioklės terminai ir nebuvo jokių požymių, kad būtų stipriai serganti arba žeista, todėl konstatuotina, kad žvėris sumedžiotas neteisėtai. Šauta arčiau kaip 200 m. nuo gyvenvietės ir žvėries dorojimas vyko ne būrelio dorojimo vietoje. Akivaizdžiai sergantis gyvūnas, - tai medžioklės taisyklių 2.1. p. p. – gyvūnas, kurio ligos požymiai matomi jo kūno išorėje, o jei mato akivaizdžiai sužeistą, tai turi paskambinti 112, bet šiuo atveju jam paskambino apie leisgyvę stirną, bet nebuvo nurodymo nušauti, pribaigti. Nei BPC, nei medžioklės vadovas nepasakė to, kad būtent reikia važiuoti nutraukti kančias. Buvo pranešimas apie leisgyvę, merdinčią stirną. Pagal medžioklės taisyklių 15.3.1 p. p. (cituojamas papunktis), tai reiškia, kad sumedžiojus gyvūną, ligos požymius užfiksuoti foto nuotraukomis, susisiekti su aplinkos apsaugos pareigūnais – budraujančiu ekipažu arba su tuo pačiu BPC. Tada BPC skambina jau budraujantiems pareigūnams, jie pagal nuotraukas įvertina ar medžiotojas gali atlikti dorojimą. Gali užtekti telefonu, jei galima įvertinti pagal nuotraukas arba pareigūnas atvažiuoja į vietą. Kad rapsu apsinuodijęs, tai čia faktas, nes šiais metais ypatingai daug buvo pranešimų, tai buvo dešimtimis atvejų, bet per respubliką nebuvo nei vieno atvejo, kad būtų sumedžiota būtent apsiėdus rapso, tai nėra būtinybė šauti. Šiuo atveju paprasčiausiai reikėjo paimti gyvūną ir nuvežti į mišką. Būna atvejų kai ne medžiotojai pasiima stirniuką pas save į tvartą ir ten globoja, o paskui skambina, kad stirniukas pasveiko, pasiimkit, bet taip daryti negalima, reikia vežti į mišką arba į gyvūnų globos asociaciją. Po šio atvejo, jis pats asmeniškai vežė dar keturias stirnas iš kurių tik viena neišgyveno. Iš nuotraukos jis nieko negali pasakyti dėl sužalojimo virš akies, nes pagal praktiką iš nuotraukų nesprendžiama. Galva buvo nuvežta tyrimams, ten galėjo pasakyti, kad tai akiai kažkas buvo, galva buvo pateikta ekspertams. Jis pats tos akies nepastebėjo, bet viskas buvo nuvežta atlikti tyrimus. Šiuo atveju žvėris galėjo išgyventi, reikia būti įsitikinusiam, kad tas žvėris kenčia. Čia pirmas atvejis per penkiolika metų jo darbo praktiką – kai nušovė, šiuo atveju suklydo, bet žvėris sumedžiotas neteisėtai. Būrelio vadovas sužinojo iš BPC, bet jie nedavė nurodymo nušauti. Grįžtama prie taisyklių 15.3.1 p. p., sprendimą nušauti priima medžiotojas, bet tada turi nupaveiksluoti. Viena iš medžioklės taisyklių yra ta, kad turi įsitikinti ką šauna, jei neįsitikinęs – nešauna. Būrelio medžioklės plotų naudotojas ir yra medžiotojas. Buvo pavesta įvertinti, jei būtų atsiųsta nuotrauka ir jam būtų pasakyti, kad šauk, jokių problemų nebūtų kilę, bet šiuo atveju žvėris nekentė.

Liudytoja E. J. parodė, kad šių metų sausio 31 d. iš BPC gavo pranešimą, kad V. kaime per mažu atstumu, tai buvo įvardinta 100 m., nuo sodybos buvo sumedžiota stirna. Nuvyko į vietą, susisiekė su pranešėju. Pranešėjas paaiškino, kad jau diena prieš, t. y. sausio 30 d. kreipėsi į pranešimų priėmimo centrą, dėl stirnos, kad buvo pranešęs, kad yra apdujusi leisgyvė stirna, kad laukia aplinkosaugininkų, veterinarų pagalbos, bet sulaukė medžiotojo ir stirna buvo sumedžiota. Apsiklausė artimiausios sodybos gyventoją, jie tą įvykį matė ir patvirtino, kad matė sustojusį automobilį. Nuvažiavus automobiliui, jis nuėjo ir pamatė stirną, ta stirna nebėgo, jis nunešė vandens, bet negėrė. Dar pamatė automobilį kur žmogus informavo, kad yra iškviestas aplinkosaugininkų ir laukia pagalbos. Kitu automobiliu atvyko vyras ir moteris, ir stirna buvo sumedžiota. Tas žmogus buvo įsitikinęs, kad čia buvo būtent aplinkosauga. Parodė sumedžiojimo vietą. Paskambino pranešėjui, pranešėjas davė sumedžiojusio asmens telefono numerį, jis pasakė, kad buvo gavęs iš medžiotojo skambutį, kad lauktų ir parodytų kur ta stirna. V. M. neatsiliepė, skambino būrelio vadovui. Vadovas patvirtino, kad iš pranešimų priėmimo centro buvo gautas pranešimas. Stirna yra sumedžiota, viskas yra gerai, paklausus kur ta stirna, pasakė, kad išmesta į pirminio apdorojimo duobę. Nuvažiavo prie duobės ir prašė sudaryti galimybę surasti tą stirną. Dar kartą paskambinus medžiotojo turimu numeriu, šis patvirtino, kad yra sodyboje, kad tikrai stirną sumedžiojo, kad buvo pranešimas. Pasakė, kad stirnos duobėje nėra, kad liekanos automobilyje. Nuvykus apklausė medžiotoją. Tiek medžiotojas, tiek medžiotojo žmona gyvūno sumedžiojimo pagrįstumą motyvavo tuo, kad gyvūnas buvo akivaizdžiai sergantis, - gyvūnas buvo svirduliuojantis, agresyvus – puolė. Svirduliuojantis ir puolė, kaip ir prieštaravimas būtų. Buvo įvardinta, kad gyvūnas buvo lengvo svorio – apie 10 kg. Paminėta, kad mėsa žalsvos spalvos, kad iš burnos bėgo žalias skystis, kad kepenys tamsios. Pagal tai, ką matė video, tai nebuvo matyti, kad gyvūnas buvo akivaizdžiai sergantis. Dar buvo motyvuojama tuo, kad buvo iškviestas nušauti. Paėmė skerdenos liekanas, buvo motyvuojama, kad mėsa sušerta šunims. Buvo grįžta į įvykio vieta, iš ten gyvenusio asmens paimtas paaiškinimas, iš pranešėjo taip pat buvo paimtas paaiškinimas. Šis patvirtino, kad kol laukė atvažiuojant, pamatė, kad ta stirna yra gyvybinga, buvo padarytas video įrašas, dar aiškino, kad medžiotojo prašė nešauti. Tačiau medžiotojas pasakė, kad sprendimą priima jis pats. Ne neigė, kad vakare skambino medžiotojui moralizuodamas jo poelgį ir informavo, kad taip nepaliks. 1.45 val. Atstumas – 72.11 p., - gyventojų sutikimas, kai duodamas nurodymas, visada prašoma laikytis etikos, nusivežti tą gyvūną kur nors nuošaliau. Visada yra teisę, bet yra ir moraliniai aspektai kaip reikėtų elgtis. Jei sodyboje gyventojų nėra, kaip ir formalus pažeidimas, bet toje sodyboje gyventojai yra ir ji yra 112 m. atstumu. Iš filmuotos medžiagos gali pasakyti, kad ji kaip aplinkosaugininkė ir kaip medžiotoja, tokios stirnos tikrai nėra nušovusi ir nešautų, ir neduotų leidimo. Motyvuoja tuo, kad gyvūnas nėra, kad akivaizdžiai gulėtų, be gyvybės ženklų, o šiuo atveju gyvūnas reaguoja į žmogų, laksto, gal šiuo atveju gyvūnas buvo prijaukintas, nesimato, kad būtų viduriavusi. Visada reikia suteikti galimybę išgyventi. Jei šiuo metu intoksikacija yra, gavusi šakelinio pašaro, atsigerti – išgyventų, aišku yra buvę ir mirčių atvejų. Ji dalyvavo paimant gyvūno liekanas ir ji jokių sužalojimų gyvūno galvoje nematė. Tamsesnės kepenys tai netik ligos požymis, pvz. jei buvo šauta į kaklą – tai kraujo nenubėgimo požymis. Kepenys paimtos kitą dieną, tai aišku, kad ir nekroziniai požymiai spalvą priduoda. Tamsios kepenys tai ne ligos požymis, kaip ir įvardintas žalios spalvos skystis iš burnos, kurio nerado. Kadangi stirna atrajojantis gyvūnas, tai galėjo būti maitinimosi požymis. Stirnos sumedžioti neturėjo teisės, nes terminas pasibaigęs, draudžiamas. Yra medžiotojas padaręs administracinį teisės pažeidimą, o „brakonierius“, tos etiketės nelipdykim, draudžiamu metu sumedžiojo stirnos jauniklį. Lape įrašas yra, tačiau viršijo, pažeidė veterinarinius reikalavimus ir lupimas, ir liekanos, tai 1 dalis. Jei pareigūnas būtų iškvietęs nutraukti kančias, tai turėtų būti užpildytas lapas ir priedas, tačiau nei pranešimų priėmimo centras patvirtina, kad davė nurodymą sumedžioti, nei būrelio vadovas. Nurodymo sumedžioti niekas nedavė, tai nusprendė jis pats. Turėjo pranešti pranešimų priėmimo centrui, užfiksuoti. Jai, kaip pareigūnei paskambina tiesiogiai medžiotojai, bet ji visada sako pranešti pranešimų priėmimo centrui, kad būtų užfiksuota kaip nurodyta medžioklės taisyklėse. Kad akivaizdžiai sergantis, tai turėjo užfiksuoti ir pranešti pranešimų priėmimo centrui. Budraujantys pareigūnai susisiekia, apklausia, jei kyla abejonių - parašo video. Pareigūnai gali nurodyti dorojimą atidėti. Jei yra įsitikinęs, kad tikrai serga, tai sumedžioja, skambina. Medžioklės taisyklės pasikeitė, bet 58.2.3. yra aiškiai įrašyta: draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, o kodekse yra gabenti neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą žvėrį. Bet jis gabeno, stirnos šiuo metu nelicencijuojamos. Pažeista, kad gyvūnas neteisėtai sumedžiotas. Liepos 1 d. kodeksas keisis, ji neatsako už kodekso netikslumus. Gabenimas, vėl yra kita tvarka kada automobilis yra konfiskuojamas. Motyvuoja tuo kuo gabeno ir kada gabeno, sumedžioti neturėjo teisės.

Liudytojas V. D. parodė, kad V. M. nepažįsta. Ta dieną buvo miške Pakruojo rajone, grįždamas pamatė tą stirniuką ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, kad žvėrelis žmonių nebijojo, kad tam žvėreliui reikalinga gamtosaugininkų pagalba. Nesulaukus perskambino. Po to jam paskambino medžiotojas, paklausė kokioje vietoje randasi, pasakė, kad privažiuos. Privažiavo, jis sako palaukim gamtosaugininkų, pasakys ką su juo daryt. Privažiavo medžiotojas V. M. su žmona. Jis žmonai pasakė nueiti įvertinti stirniuko būklę, ši pasakė, kad reikia nutraukti stirniuko kančias. Jis sakė, kad dar palaukit nešaukit, palaukit gamtosaugininkų, jis paklausė ar dar reikalingas, ar gali važiuoti, atsakė, kad nereikalingas. Jis dar palaukė, iš kokių dviejų metrų atstumo nušovė tą stirniuką. Jam tą dieną neperskambino nei gamtosauga, niekas. Kitą dieną jis paskambino 118 ir paprašė, kad sujungtų su gamtosauga, jam davė numerį. Jis paskambino ir tada pas jį atvažiavo gamtosaugos pareigūnai. Kai šovė, tuo metu įvykio vietoje buvo vienas. Netoli gyvenantis gyventojas buvo priėjęs, jam pasakė, kad dėl stirniuko pranešė gamtosaugai ir laukia, šis ir nuėjo. Stirniuką jis pamatė gulintį, priėjo prie jo, likus kokiems 5-3 metrams atsistojo ir pribėgo, paglostė jį. Mašinoj turėjo grūdų, padavė, buvo prisiėdęs rapso, buvo sveikas. Jokių sužalojimų nesimatė, jis glostė. Jis nebijojo, buvo reikalinga kelias paras jam paduoti kito maisto ar suleisti vaistų. Neatrodė sergantis, buvo drąsus, ėjo prie rankų. Stirniukas priėdęs rapsų būna kelias dienas toks apspangęs. Mano, kad stirniuką galima buvo išgelbėti nenušovus. Būna, kad kelias dienas ar savaitė kas priglaudę, padavęs sauso pašaro. Jis laikė gamtosaugininkų, kad atvažiavę įvertintų jo būklę, bet atvažiavo medžiotojas, jo dar paklausė ar kam nors dar pranešė. Pasakė, kad nieko nebus, būklę įvertinti jam iš bendrojo pagalbos centro 112. Kaip nušovė, matė, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Iki sodybos nebuvo 200 metrų. Mano, kad paskubėjo padaryti išvadas, reikėjo palaukti gamtosaugininkų, kad įvertintų. Jis pats nėra medžiotojas, jis prašė nešauti gyvūno, sužalojimų jis nematė.

Liudytojas R. J. parodė, kad V. M. nepažįsta. Jis gyvena V. kaime. 2021 m. sausio 30 d. jis buvo namuose, ėjo parsinešti laikraščių iš pašto dėžutės. Pamatė stovinčias dvi mašinas, matė dvi moteris. Viena mašina nuvažiavo, nespėjus jam daeiti nuvažiavo ir kita mašina. Eidamas jis pamatė stirniuką, buvo pamesta obuolių, stirniukas ėjo priekyje, jis norėjo paglostyti, stirniukas jį sekė iki pat šlagbaumo iki namų. Vėl atvažiavo mašina, moteris sako paduok jam vandens. Jis atnešė vandens, bet į vandenį net nežiūrėjo. Ten yra toks buvęs V. dvaras, tai stirniukas nuėjo į dvaro pusę. Jis matė, kad atvažiavo mašina, jau po kurio laiko, vėliau, jis nuėjo iki tos mašinos. Išlipo esantis salėje liudytojas, pasakė, kad čia dėl to stirniuko. Už kiek laiko, gal už pusvalandžio, atvažiavo dar viena mašina, paklausė kas čia kvietė, jis atsakė, kad nežino, gal jis, nuvažiavo prie ja. Pasiėmė šautuvą iš mašinos ir nuėjo prie dvaro ir nušovė, dar buvo moteris. Kai atvažiavo, jis stovėjo savo pusėje už šlagbaumo savo pusėje, tik matė. Stirniukui jokių sužalojimų nematė. Kiek iš medžiotojų ir iš spaudos žino, daug stirniukų būna apsinuodiję rapsu. Nuo jo namų iki tos vietos kur buvo nušautas stirniukas, yra gal 150 m. Nušautą stirniuką atsitempė, įsidėjo į vonelę ir nusivežė. Sekmadienį buvo atvažiavę gamtosaugininkai ir apklausinėjo. V. M. jo neprašė leidimo šauti, net nekalbėjo. Šūvis saugus, šovė iš arti, ginklas nukreiptas žemyn.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Lina Meškauskienė paaiškino, kad administracinė teisena V. M. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant ANK 290 str. 1 d. ir 290 str. 8 d. numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymių. Pagal ANK 290 str. numatyta atsakomybė už šias veikas: gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą; neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą; neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimą. Dėl stirnos jauniklio sumedžiojimo V. M. negali būti taikoma atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą nes V. M. veiksmuose, sumedžiojant stirnos jauniklį, nebuvo neteisėtų veiksmų ir jo kaltės, kadangi kiekvienas medžiotojas šioje situacijoje būtų vertinęs, kad stirnos jauniklis yra akivaizdžiai sergantis ir todėl turi būti sumedžiotas, tokiu būdu nutraukiant jo kančias. Šiuo atveju vertinant V. M. veiksmų, sumedžiojant stirnos jauniklį, teisėtumą svarbu atsižvelgti į šios Bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip yra nurodyta ir protokole, V. M. stirnos jauniklį sumedžiojo, gavęs pranešimą iš medžiotojų būrelio pirmininko, į kurį kreipėsi specialistai iš Bendrojo pagalbos centro, apie sužeistą stirnos jauniklį ir apie sumedžiotą stirnos jauniklį, ir jo sumedžiojimo aplinkybes V. M. pažymėjo medžioklės lape. Remiantis Medžioklės taisyklių 15.3 p., būtent medžiotojui, pastebėjusiam, kad gyvūnas yra akivaizdžiai sužeistas, yra suteikta diskrecija įvertinti gyvūno būklę ir priimti sprendimą sumedžioti akivaizdžiai serganti gyvūną. Šiuo atveju V. M., nuvykęs į medžiotojų būrelio nurodytą vietą, kurioje buvo pranešta apie sužeistą stirnos jauniklį, įvertino stirnos jauniklio būklę pagal jo išorės požymius ir padarė pagrįstą išvadą, kurią būtų padaręs bet kuris medžiotojas, kad stirnos jauniklis yra akivaizdžiai sergantis ir todėl reikia nutraukti tokio gyvūno kančias. Tokia išvada V. M. buvo padaryta atidžiai įvertinus stirnos jauniklio visiškai neįprastą elgseną - gyvūno elgesys buvo neadekvatus ir nebūdingas sveikoms stirnoms gamtoje, gyvūnas buvo praradęs pavojaus baimę, nekoordinuotas, agresyvus, svirduliavo. Stirnos jaunikliui išoriškai pasireiškė požymiai, būdingi apsinuodijimui žieminiais rapsais, dėl kurio stirnos jauniklis nebūtų išgyvenęs, todėl reikėjo nutraukti jo kančias. Stirnos jauniklio elgesys prieš jį sumedžiojant buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kurį analogiškai kaip ir V. M. įvertino ir mokslininkai bei specialistai. Vytauto Didžiojo universiteto miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai pateikė išvadą, kad „pamatęs tokį stirnos jauniklį, kuris nurodytas pateiktoje video medžiagoje, medžiotojas visiškai patikimai galėjo vertinti, kad stirnos jauniklis yra akivaizdžiai sergantis, ligos požymiai matomi pakitusioje elgsenoje, nes tokio gyvūno ligos požymiai, sukelti dėl apsinuodijimo rapsais matomi išoriškai: gyvūno elgesys neadekvatus, sulėtėjusi reakcija, nekoordinuoti judesiai, svirduliuoja“, bei, kad „medžiotojai tokius pakitusius elgsenos požymius aiškiai pastebi ir identifikuoja kaip vadinamos “rapsų ligos“ požymius.“ Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos specialistai, kurie patvirtino, kad stirnos jauniklis yra akivaizdžiai sergantis. Medžioklės trofėjų ekspertai, kurie patvirtino, kad kiekvienas medžiotojas esamoje situacijoje, pamatęs tokį stirnos jauniklį, suprastų, kad šis gyvūnas, esantis įprastoje jam gamtinėje aplinkoje akivaizdžiai elgiasi neadekvačiai - nebėga nuo žmogaus, jo nebijo, net jį seka, leidžiasi liečiamas, net glostomas, kas rodo, kad minėtas gyvūnas akivaizdžiai yra sergantis, nes apsinuodijo rapsais. Veterinarijos gydytojas V. V. patvirtino, kad stirnos plaučiai buvo su nekrozės židiniais. Be to, stirnų apsinuodijimas rapsais yra gausiai aprašytas mokslinėje literatūroje, žiniasklaidos priemonėse. Teismo posėdyje apklaustas aplinkos apsaugos specialistas G. C. taip pat patvirtino, jog yra faktas, kad stirnos jauniklis apsinuodijo rapsais, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, nepaisant specialistų ir mokslininkų paaiškinimų, to nevertina kaip pagrindo nutraukti gyvūno kančias. 2021-02-05 gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte pateiktas atsakymas, jog įvertinus pateiktus vidaus organus, ligos požymių nenustatyta, nesudaro pagrindo vertinti, kad stirnos jauniklis nebuvo akivaizdžiai sergantis. Akte nurodyta, kad stirnos jauniklio didžiajame prieskrandyje buvo rasta žalios spalvos su žaliais augalų lapeliais pašaro, įtariama rapso, kas patvirtina, kad stirnos jauniklis galėjo būti apsinuodijęs rapsais. Be to, teikiamoje Vytauto Didžiojo universiteto miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkų išvadoje yra pažymėta, kad „gyvūną ištikusį intoksikacijos lygį galima nustatyti tik atlikus kraujo sudėties ar šlapimo tyrimus soektrometrijos metodais, kurie šiuo atveju nebuvo. Įvertinus aplinkybę, kad stirnos jaunikliui nebuvo atlikti tyrimai, kuriais nustatomas apsinuodijimas rapsais, taip pat atsižvelgiant j tai, kad stirnos jauniklio prieskrandyje buvo rasta rapsų bei įvertinus stirnos jauniklio išorinius požymius, visiškai neįprastą elgesį, mokslininkų išvadas dėl stirnos jauniklio ligos požymių, darytina išvada, kad stirnos jauniklis buvo akivaizdžiai sergantis, todėl V. M. buvo sumedžiotas teisėtai, siekiant nutraukti akivaizdžiai sergančio gyvūno kančias. Nesant V. M. veikoje neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 290 str. 8 d. Be to, net jeigu teismas vertintų, kad stirnos jauniklis nebuvo akivaizdžiai sergantis, tai V. M. esamoje situacijoje negalėjo ir neturėjo numatyti, kad stirnos jauniklis nėra akivaizdžiai sergantis, nes stirnos jauniklio ligos požymiai, sukelti apsinuodijimo rapsais, buvo visiškai aiškiai matomi išoriškai, dėl ko V. M. negalėjo esamos situacijos įvertinti kitaip, t. y. V. M. veiksmuose nėra kaltės. Kaltė yra būtinoji kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės taikymo sąlyga. Šiuo atveju V. M. valia, sumedžiojant stirnos jauniklį, buvo sutelkta į jo, kaip medžiotojo, pareigą nutraukti akivaizdžiai sergančio gyvūno kančias, ką patvirtina ir bylos aplinkybės, kad V. M. ne pats nusprendė sumedžioti stirnos jauniklį, o buvo iškviestas medžioklės būrelio vadovo pagal gautą pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro apie sužeistą stirnos jauniklį, taip pat ir jo veiksmai po stirnos jauniklio sumedžiojimo, medžioklės lape pažymint apie 2021-01-30 sumedžiotą akivaizdžiai sergantį stirnos jauniklį. Be to, šiuo atveju turi būti vertinama ir tai, kad šiuo atveju V. M. negali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 290 str. 8 d., nes neteisėtu sumedžiojimu nelaikomi tie atvejai, kai apie sumedžiojimą yra fiksuojama medžioklės lapuose. Medžioklės taisyklių 22 p. nurodyta, kad jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Be to, ir Taisyklių 15.3.1, 15.3.3 punktuose nurodyti reikalavimai patvirtina, kad juos įgyvendinus gyvūnas laikomas sumedžiotu teisėtai, nes 15.3 punkte aiškiai nurodyta, kad medžiotojai, norėdami nutraukti gyvūno kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti tokį gyvūną, laikydamiesi nurodytų reikalavimų, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. V. M. turėjo įsitikinti, kad gyvūnas yra akivaizdžiai sergantis. Šiuo atveju taip ir buvo. Užpildomas medžioklės lapas antroje pusėje. Tai buvo padaryta. Užfiksuojami gyvūno ligos požymiai. Yra video medžiaga. Informuojami aplinkos apsaugos pareigūnai. Jie buvo informuoti. V. M. žinojo, kad aplinkos apsaugos pareigūnai informuoti, nes gavo pranešimą iš medžioklės būrelio vadovo, kuris patvirtino, kad jie yra kviečiami vykti aplinkos apsaugos specialistų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinė teisena pagal ANK 290 str. 8 d. turi būti nutraukta, nesant V. M. veiksmuose ANK 290 str. 8 d. nustatyto administracinio nusižengimo požymių.

Dėl stirnos jauniklio gabenimo ir dorojimo. V. M. netaikytina atsakomybė už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ir dorojimą (ANK 290 str. 8 d ), kadangi V. M. negabeno ir nedorojo licencijuojamo gyvūno, nes stirnos jauniklis nėra licencijuojamas gyvūnas, tokios sąvokos teisės aktuose veikos atlikimo metu net nebuvo, t. y. nėra šio administracinio nusižengimo dalyko. Protokole yra nurodyta, kad V. M. sumedžiotą stirnos jauniklį transportavo automobiliu ir stirną išdorojo. Tačiau net jeigu Teismas vertintų, kad V. M. neteisėtai sumedžiojo stirnos jauniklį, su kuo V. M. nesutinka dėl visų nurodytų argumentų, šiuo atveju nėra šio administracinio nusižengimo dalyko, nes ANK 290 str. 8 d. nustatyta atsakomybė ne už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą, o konkrečiai tik už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Tuo tarpu stirnos jauniklio sumedžiojimo metu (2021- 01-30) galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė jokių nuostatų, susijusių su licencijuojamų gyvūnų medžiojimo tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-05-07 įsakymu Nr. D1-365 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 "Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" nuo 2018-05-15 buvo panaikintos licencijos medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, ir nei ANK, nei Medžioklės taisyklėse, galiojusiose 2021-01-30 (stirnos jauniklio sumedžiojimo metu), nėra apibrėžta, kas yra licencijuojamas gyvūnas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad V. M. sumedžiotas stirnos jauniklis nebuvo licencijuojamas gyvūnas, nėra ir ANK 290 str. 8 d. nurodyto administracinio nusižengimo požymio - jo dalyko, todėl administracinė teisena V. M. atžvilgiu dėl šio administracinio nusižengimo turi būti nutraukta. Dėl teisinio reguliavimo, susijusio su licencijuojamų gyvūnų medžiokle, pasikeitimo įtakos taikant ANK 290 str. 8 d. išsamius išaiškinimus yra pateikęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-04-21 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2AT-20-648/2020, yra išaiškinta, kad „ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė ne už bet kokio neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, o konkrečiai tik už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą. Aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 buvo pripažinti netekusiais galios ar pakeisti Medžioklės taisyklių punktai, reguliavę licencijuojamų gyvūnų medžiojimo tvarką, nuo 2018 m. gegužės 15 d. buvo panaikintos licencijos medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, nustatyta, kad medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama, yra briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas. <...> Vadinasi, veiksmų, už kurios yra nubaustas A. S., atlikimo metu Medžioklės taisyklėse nebebuvo nuostatu dėl medžiojamu gyvūnu, kuriu naudojimas buvo reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę. <...> Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nusižengimo, už kurį A. S. traukiamas atsakomybėn, padarymo metu ANK 290 straipsnio 8 dalis nustatė atsakomybę už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą, tačiau tiek ANK, tiek galiojančiose Medžioklės taisyklėse nėra apibrėžta, kas yra licencijuojamas gyvūnas. Kadangi negalima nustatyti vieno iš būtinųjų nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymių - dalyko, nėra visų administracinio nusižengimo būtinųjų požymių, todėl negalima ir administracinė atsakomybė.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2AT-61-648/2020 yra išaiškinta, kad „<...> laukinių gyvūnų medžiojimo tvarka galiojo tol, kol aplinkos ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 buvo pripažinti netekusiais galios ar pakeisti Medžioklės taisyklių punktai, reguliavę licencijų medžiojamam gyvūnui sumedžioti išdavimo tvarką, ir nuo 2018 m. gegužės 15 d. šios licencijos buvo panaikintos. Vadinasi, veikų, už kurias yra nubaustas G. G., padarymo metu Medžioklės taisyklėse nebebuvo nuostatų dėl medžiojamų gyvūnų, kurių naudojimas buvo reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę. Nėra pagrindo laikyti, kad kaltinime nuoroda į Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto, kuris draudžia gabenti neteisėtai sumedžiotą kanopinį gyvūną, pažeidimą atitinka aptariamo administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius (dalyką). Nors G. G. administracinio nusižengimo protokole surašytame kaltinime ir apygardos teismo suformuluotame kaltinime yra nurodyta, jog jis vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno gabenimą ir dorojimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad taip yra išsprendžiama nusižengimo sudėties požymio dalyko nustatymo problema. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad negalima laikyti, jog sąvokos limituojami gyvūnai (gyvūnai, kuriu medžioklė limituojama, nustatant leidžiamu sumedžioti gyvūnu skaičių vieno medžioklės sezono metu) ir licencijuojami gyvūnai (gyvūnai, kuriu medžioklė galima tik turint nustatyta tvarka įsigytas licencijas jiems sumedžioti) yra tapačios. Aiškinant priešingai būtu išplėstos administracinės atsakomybės ribos. Taigi nors ANK 290 straipsnio 8 dalis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą, tačiau tiek ANK, tiek galiojančiose Medžioklės taisyklėse nebėra apibrėžta, kas yra licencijuojamas gyvūnas. Kadangi negalima nustatyti vieno iš būtinųjų nusižengimo objektyviosios pusės sudėties požymio - dalyko, tai nėra visų administracinio nusižengimo sudėties požymiu, todėl negalima ir administracinė atsakomybė. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas netinkamai taikė įstatymą, dėl to padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, todėl teismo nutarimas keistinas, pašalinant iš kaltinimo aplinkybes dėl neteisėtai sumedžioto licencijuojamo (limituojamo) gyvūno gabenimo ir dorojimo". Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, V. M. negali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 290 str. 8 d. už stirnos jauniklio gabenimą ir dorojimą, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta. Papildomai atkreipia teismo dėmesį, kad būtent todėl negali būti taikomas ir automobilio konfiskavimas.

Dėl ANK 290 str. 1 d. taikymo. Remiantis ANK 290 str. 1 d. numatyta atsakomybė už Medžioklės taisyklių pažeidimus, kuriais šiuo atveju be jau aptartų Medžioklės taisyklių punktų, yra šie Medžioklės taisyklių pažeidimai: 15.2.4 p., 15.3.1 p., 15.3.3 p. 58.2.2 p., 58.2.3 p., 72.11 p. Dėl Medžioklės taisyklių 15.2.4 punkto, 58.2.2 punkto ir 58.2.3 punkto: Medžioklės taisyklių 15.2.4 p. nustato, kad stirnų jauniklius leidžiama medžioti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taip pat Medžioklės taisyklių 58.2.2 p. draudžia asmeniui, turinčiam teisę medžioti, sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus, o Medžioklės taisyklių 58.2.3. p. draudžia asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes ir argumentus, patvirtinančius, kad V. M. teisėtai sumedžiojo akivaizdžiai sergantį stirnos jauniklį, nes tokią teisę numato Medžioklės taisyklių 15.3 p., nustatantis, kad medžiotojai turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti akivaizdžiai sergantį medžiojamąjį gyvūną, siekiant nutraukti jo kančias, vertintina, kad V. M., sumedžiojęs akivaizdžiai sergantį stirnos jauniklį ne jo medžiojimo terminu ir jį gabenęs bei dorojęs nepažeidė Medžioklės taisyklių 15.2.4 p., 58.2.2 p. ir 58.2.3 p. Dėl Medžioklės taisyklių 72.11 punkto: Medžioklės taisyklių 72.11 p. draudžia šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų. Vertintina, kad šiuo atveju dėl gausaus sniego ir medžių, V. M. esamoje situacijoje vertino, kad yra išlaikomas 200 metrų atstumas ir V. M. negalėjo ir neturėjo situacijos vertinti kitaip, nes bet kuris medžiotojas analogiškoje situacijoje, esant sudėtingoms oro sąlygoms ir esant gausiam sniegui, būtų vertinęs, kad yra išlaikomas 200 metrų atstumas. Pažymėtina, kad nors V. M. ir atidžiai įvertino aplinką, tačiau nebuvo jokių požymių, kurie būtų leidę V. M. spręsti, kad atstumas iki gyvenamosios sodybos yra mažesnis nei 200 metrų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje vietoje nebuvo vykdoma (organizuojama) medžioklė, o V. M. vyko į konkrečią stirnos jauniklio buvimo vietą, pagal medžiotojų būrelio vadovo iškvietimą, gavus pranešimą iš aplinkosaugos specialistų apie stirnos jauniklį, dėl ko V. M. neturėjo galimybės iš anksto pasiruošti tiksliam atstumo iki sodybos nustatymui, kadangi reikėjo skubiai vykti į stirnos jauniklio buvimo vietą. Taigi šiuo atveju V. M. veikoje nėra kaltės, o tai yra būtina administracinės atsakomybės taikymo sąlyga. Bet kokiu atveju nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. M. veikė būtinojo reikalingumo situacijoje, nes reikėjo nutraukti gyvūno kančias, kuris buvo konkrečioje vietoje (ANK 16 str.). Dėl Medžioklės taisyklių 15.3.1 punkto: Medžioklės taisyklių 15.3.1 p. nustato, kad medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą pažymi antrojoje medžioklės lapo pusėje, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoja gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu praneša Departamento pareigūnams, kas šiuo atveju ir buvo padaryta: apie akivaizdžiai sergančio stirnos jauniklio sumedžiojimą V. M. pažymėjo antrojoje medžioklės lapo pusėje; stirnos jauniklio ligos požymiai yra užfiksuoti video medžiagoje; V. M. jau žinojo, kad Departamento pareigūnai informuoti, nes V. M. gavo pranešimą iš medžioklės būrelio vadovo, kuris patvirtino, kad jie yra kviečiami vykti aplinkos apsaugos specialistų. Kai posėdyje aplinkos apsaugos specialistų – G. C. ir E. J. buvo pasiteirauta kokiu tikslu reikėjo juos informuoti antrą kartą, jie negalėjo paaiškinti, taigi šiuo atveju nebuvo padarytas Medžioklės taisyklių 15.3.1 p. pažeidimas. Dėl Medžioklės taisyklių 15.3.3 punkto: Medžioklės taisyklių 15.3.3 p. numato, kad gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną laikydamasis veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų. Šiuo atveju vertintina, kad buvo gausiai prisnigta, medžiotojų būrelio dorojimo patalpoje tuo metu nebuvo elektros energijos, be to medžiotojų būrelyje buvo nustatyti COVID-19 ligos atvejai. Esant nurodytoms objektyvioms aplinkybėms, V. M. išdorojo stirnos jauniklį kitoje saugioje, atokioje vietoje ir parsivežė gaišenas namo, o kitą dieną atidavė gaišenas Departamento pareigūnams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-19 nutartyje, administracinio nusižengimo byloje Nr.N-662-13-10 išaiškino, kad „teleologiniu metodu analizuojant Taisyklėse ir Reikalavimuose įtvirtintas atitinkamas teisės normas akivaizdu, jog pareiga sumedžiotus žvėris apdoroti ir dorojimo atliekas sumesti į tam skirtą vietą, kyla siekiant apsaugoti aplinką, laikytis veterinarijos, sanitarijos reikalavimų vykdant tokia veiklą, užtikrinti tinkama atliekų tvarkymą“. Šiuo atveju V. M. išdorojo stirnos jauniklį saugioje miško aikštelėje, gaišenų ir/ar jokių atliekų nepaliko, o parsivežė jas namo ir kitą dieną sumedžioto stirnos jauniklio gaišenas atidavė Departamento pareigūnams. Taigi nebuvo pažeisti jokie veterinarijos, aplinkos apsaugos reikalavimai, kurių apsaugos tikslais ir yra įtvirtinta Medžioklės taisyklių 15.3.3 p. nuostata. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeistas Medžioklės taisyklių 15.3.3 p. Be to, bet kokiu atveju V. M. veikė būtinojo reikalingumo situacijoje, nes reikėjo nutraukti akivaizdžiai sergančio stirnos jauniklio kančias nedelsiant, o tuo metu dėl nurodytų aplinkybių nebuvo galimybės išdoroti sumedžioto gyvūno medžiotojų būrelio dorojimo patalpoje ir sumesti į gyvūninių atliekų duobę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinė teisena pagal ANK 290 str. 1 d. turi būti nutraukta, nesant V. M. veiksmuose ANK 290 str. 1 d. nustatyto administracinio nusižengimo požymių.

Dėl administracinės atsakomybės taikymo. Net jeigu teismas vertintų, kad V. M. padarė ANK 290 str. 1 ir/ar 8 d. nurodytus administracinius nusižengimus, tai, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, V. M. neskirtina administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, arba V. M. skirtina švelnesnė administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė. ANK 34 str. 5 d. nustato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-02 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017 yra konstatavęs, kad „administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. <...> Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir ii padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktu priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas): už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimas). Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir šios bylos aplinkybes, vertintina, kad net jeigu teismas vertintų, kad V. M., sumedžiojęs stirnos jauniklį, padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 290 str. 1 d. ir/ar ANK 290 str. 8 d., tai šiuo atveju yra pagrindas netaikyti atsakomybės V. M.. Šiuo atveju atsižvelgtina, kad: V. M. siekė teisėto tikslo - nutraukti akivaizdžiai sergančio gyvūno kančias ir veikė būtinojo reikalingumo situacijoje; V. M. neturėjo tikslo neteisėtai sumedžioti stirnos jauniklį, nes būtent aplinkos apsaugos specialistai Bendrojo pagalbos centro telefonu iškvietė medžiotojus atvykti dėl sužeisto (sergančio) stirnos jauniklio; nebuvo padaryta jokia žala gamtai, valstybei ir visuomenei (sumedžiotas stirnos jauniklis sirgo ir bet kuriuo atveju nebūtų išgyvenęs, ką patvirtino ir apklausti aplinkos apsaugos pareigūnai); V. M. neneigė ir neslėpė stirnos jauniklio sumedžiojimo fakto ir apie tai pažymėjo medžioklės lape; V. M. netrukdė ir bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, neslėpė jokių įvykio aplinkybių, be to, išsaugojo sumedžioto stirnos jauniklio gaišenas ir atidavė jas Departamento pareigūnams; Teismo posėdyje V. M. gailėjosi, jeigu suklydo vertindamas stirnos jauniklio būklę, bei paaiškino, kad per ilgametę praktiką taip bus suklydęs pirmą kartą.

Pažymėtina, kad ANK 290 str. 8 d. yra numatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą. Nurodyto administracinio nusižengimo tiesioginis objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nusižengimo dalykas - medžiojami gyvūnai, tai yra laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 str. 7 d.). Veika - laukinės gyvūnijos medžiojimas šiuos gyvūnus sekant, tykant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Nusižengimo subjektas - medžiotojas (Medžioklės įstatymo 2 str. 18 d.). Šiuo atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, būtų visiškai nepagrįsta ir neteisinga V. M. veiksmus sumedžiojant akivaizdžiai sergantį stirnos jauniklį, siekiant nutraukti jo kančias, prilyginti veikai, numatytai ANK 290 str. 8 d., t. y. neteisėtai medžioklei (brakonieriavimui). Juo labiau, kad patys aplinkos apsaugos specialistai kreipėsi į „S“ medžiotojų būrelį dėl akivaizdžiai sergančio stirnos jauniklio, kurio elgesys buvo visiškai neadekvatus, ir V. M. į stirnos jauniklio buvimo vietą vyko iškviestas medžiotojų būrelio vadovo. Taigi akivaizdu, kad V. M. neturėjo jokių teisei priešingų tikslų, nevykdė neteisėtos medžioklės, siekiant sumedžioti gyvūną draudžiamu metu, o tik siekė nutraukti akivaizdžiai sergančio stirnos jauniklio kančias. Todėl, net jeigu būtų vertinama, kad V. M. klydo dėl stirnos jauniklio sveikatos būklės, nors visi stirnos jauniklio išorės požymiai ir rodė akivaizdžius ligos požymius, tai ANK 290 str. 8 d. nustatytos administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės taikymas V. M. atžvilgiu neatitiktų šios teisės normos keliamų tikslų ir būtų akivaizdžiai neproporcingas, nes V. M. veiksmai būtų prilyginami neteisėtai medžioklei (brakonieriavimui) ir V. M. būtų taikoma tokia pati atsakomybė kaip už gyvūno, kurio medžiotojas neturi teisės sumedžioti, sumedžiojimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija turi būti vertinama atsižvelgiant į protingumo, teisingumo, proporcingumo principus ir turi būti įvertinta, kad šioje situacijoje V. M. tik vykdė savo kaip medžiotojo pareigą nutraukti akivaizdžiai sergančio gyvūno kančias. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad, net jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl ginklo konfiskavimo, su kuo V. M. nesutinka, nes nepadarytas administracinis nusižengimas, tai turi būti įvertinta tai, kad optinis taikiklis nebuvo naudojamas nutraukiant stirniuko kančias, ką patvirtino teismo posėdyje ir pats V. M., todėl visiškai nesuprantama, kodėl pareigūnai paėmė ne tik ginklą, bet ir optinį taikiklį, kuris yra savarankiškas daiktas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės taikymas V. M. atžvilgiu, įvertinus jo sąžiningą elgesį, siekiant nutraukti akivaizdžiai sergančio stirnos jauniklio kančias, būtų akivaizdžiai neadekvatus jo padarytam teisės pažeidimui, jeigu teismas visgi vertintų, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, esant nurodytoms aplinkybėms, egzistuoja pagrindas neskirti V. M. administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės arba skirti V. M. švelnesnę administracinę nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo prašo administracinę teiseną V. M. atžvilgiu nutraukti.

Iš BPC gautos informacijos apie pranešimus išrašo matyti, kad 2021-01-30 14:56 gauta informacija, kad rado leisgyvą stirniuką pakelėj, nežino, kas jam atsitikę, kelias S. Laukia vietoje. Pranešėjas V., telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš AAD Pranešimų priėmimo tarnyboje gautos informacijos apie pranešimus išrašo matyti 2021-01-31 09:00 gauta informacija, kad vakar apie 15 val. V. k. medžiotojas nušovė stirną apie 100 m. nuo namų be gyventojo sutikimo. Medžiotojo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Vakar pranešta BPC 14:56 val.: „(duomenys neskelbtini) V. D. Pakruojo r. (duomenys neskelbtini) leisgyvą stirniuką pakelėj, nežino, kas jam atsitikę, kelias S. Laukia vietoje“.

Iš patikrinimo akto Nr. 14.9-PA-272 matyti, kad 2021 m. sausio 31 vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė E. J. ir vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. C., dalyvaujant „S“ būrelio medžiotojui V. M., atliko patikrinimą dėl 2021 m. sausio 30 d. sumedžiotos stirnos V. gyv. prieigose. Pagal pirminius duomenis pažeisti Medžioklės taisyklių 24.13 p., 15.3.5 p. ir 72.11 p.

Iš daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad 2021 m. sausio 31 d. M. k., Pakruojo r. paimtas stirnos kailis, galva, vidaus organai.

Iš 2021-03-01 sprendimo dėl patikrinimo Nr. SPR1-369 ir patikrinimo akto Nr.(14.9)-PA-539 su foto lentele matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad neteisėtai sumedžiojus stirnos jauniklį padaryta 1052,70 Eur žala gyvūnijai ir medžiotojas V. M. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 15.2.4; 15.3.1; 15.3.3; 58.2.2; 58.2.3; 72.11 p. reikalavimus.

Iš patikrinimo akto 1 priedo matyti, kad 2020-11-19 išduotas medžiotojų būrelio „S“ medžioklės lapas Nr. 39 medžioklės vadovui V. M., galiojantis nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d., medžioti tykojant / sėlinant. Medžioklės lapo pirmoje pusėje užpildytoje paskutinėje eilutėje įrašyta data „21.01.30“, medžiotojo vardo raidė ir pavardė „V. M.“, medžiotojo bilieto numeris „061423“, medžioklės pradžia „15⁰⁰“, tačiau grafoje „Medžiotojo parašas“ - nepasirašyta. Antrojoje medžioklės lapo pusėje, grafoje „pastabos“ įrašyta „Gautas pranešimas apie sužeistą žvėrį 21.01.30 apie 15 val. netoli S. – V.. Nuvykus rastas išsekęs, agresyvus stirnos jauniklis. Sunaikintas utilizuotas pirminio apdorojimo duobėje“.

Iš 2021-02-05 gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 13 matyti, kad stirnos galva – kailis nesuteptas, burnoje pašaro likučiai, kailis švarus, nesuteptas, didysis prieskrandis pripildytas pašaro, pašaras žalsvos spalvos su žaliais augalų lapeliais (įtariama rapso); žarnyne apvirškintas pašaras, suformuotos spriros; kepenys tamsiai rudos, nepadidėjusios, pjūvyje nesikeičia, kepenų kraštai neužapvalėję; blužnis tamsiai pilka, nepadidėjusi, pjūvyje nesikeičia. Patologinė anatominė diagnozė (nozologinė): ligoms būdingų požymių nenustatyta.

Iš žalos aplinkai paskaičiavimo matyti, kad 2021-01-30 Pakruojo r. S. medžiotojų būrelio S. medžioklės plotų vienete sumedžiojus stirną, padaryta žala laukinių gyvūnų rūšims 1052,70 Eur.

Iš ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolo matyti, kad pas V. M. paimtas medžioklinis graižtvinis šautuvas „CZ 527, 223 Remington“, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Meostar R2“ Nr. (duomenys neskelbtini) su prie ginklo esančiu diržu ir dėklu.

Iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad automobilio „Š“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Iš DVD vaizdo įrašo 1612168974955 matyti, kad apsnigtame lauke, prakapstytoje ir išmindžiotoje vietoje guli stirna pakelta galva. Priartėjus žmogui stirna atsikelia ir atbėga link žmogaus, leidžiasi glostoma, seka paskui žmogų, daro šuolius į žmogaus pusę.

Iš S. medžiotojų būrelio pirmininko paaiškinimų matyti, kad patvirtinama, kad 2021-01-30 apie 14-15 val., buvo gautas skambutis iš Bendrojo pagalbos centro, kuriuo pranešta apie pakelėje sužeistą, (sergantį) stirniuką S. medžioklės plotų vienete. Būrelio pirmininkas susisiekė su Būrelio medžiotoju V. M., informavo jį apie gautą Bendrojo pagalbos centro pranešimą apie sužeistą, (sergantį) stirniuką ir pavedė medžiotojui nuvykti į Bendrojo pagalbos centro nurodytą vietą V. k., Pakruojo r., kurioje buvo sužeistas gyvūnas. 2021-01-30 būrelio žvėrių apdorojimo patalpoje nebuvo tiekiama elektros energija, apie ką buvo žinoma būrelio medžiotojams. Taip pat būrelio medžiotojams buvo žinoma, kad dėl COVID-19 ligos nerekomenduojama lankytis būrelio žvėrių apdorojimo patalpoje.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Visa tai reiškia, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administraciniam teisės nusižengimui, kaip ir kitiems teisės nusižengimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra administracinio nusižengimo sudėties. Kaltė yra administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, situacija, kuriai esant buvo padarytas nusižengimas. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik nusižengimo faktą, bet jį padariusio asmens kaltę. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas. Byloje turi būti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas.

ANK 290 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimus. Šios teisės normos dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šiuos administracinius nusižengimus reikalinga nustatyti medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė.

ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, kas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą, kas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. Nr. 258 įsakymu,

2.1. papunktyje nustatyta, kad akivaizdžiai sergantis gyvūnas – gyvūnas, kurio ligos požymiai matomi jo kūno išorėje;

15.2. papunktyje nustatyta, kad medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama:

15.2.4. stirnas: patinus – nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.; pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

taisyklių 15.3. punkte nustatyta, kad medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu, arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną laikydamiesi šių reikalavimų:

15.3.1. medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą nedelsiant pažymi antrojoje medžioklės lapo pusėje, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoja gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo skyrių, kuris šią informaciją nedelsdamas perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui (toliau – pareigūnas);

15.3.3. gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ (toliau ? Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai). Gavęs pareigūno nurodymą dorojimą atidėti, medžioklės plotų naudotojas sumedžiotą gyvūną nugabena į medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę ar medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpą, kur jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo atidėjimo terminą apžiūrės sumedžiotą gyvūną ir, surašę laisvos formos aktą, patvirtins sumedžiojimo pagrįstumą. Jeigu per nustatytą dorojimo atidėjimo laiką pareigūnas neatvyks apžiūrėti sumedžioto gyvūno, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną; <......>.

taisyklių 21 punkte nustatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. <.........>.

taisyklių 24 punkte nustatyta, kad medžioklės vadovas privalo: 24.1. turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka;

taisyklių 58.2.2. papunktyje nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus;

taisyklių 58.2.3. papunktyje nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį

taisyklių 72.11. papunktyje nustatyta, kad draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja.

Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų (toliau – Reikalavimų), patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 su vėlesniais pakeitimais, nustato reikalavimus medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėms, medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpoms, gyvūninių atliekų duobėms ir sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų apdorojimui. Reikalavimų 27 punkte nustatyta, kad „Aikštelėje arba apdorojimo patalpoje turi būti atliekamas sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų, kurie pagal Medžioklės taisyklių 3 punktą priskiriami prie stambiosios medžiojamosios faunos (rudoji meška, stumbras, briedis, taurusis elnias, dėmėtasis elnias, danielius, muflonas, stirna, šernas, vilkas, lūšis, kurtinys), pirminis apdorojimas (nepriklausomai nuo to, ar jų mėsa bus naudojama maistui, ar ne), išskyrus sumedžiotus elninius gyvūnus (briedžius, tauriuosius elnius, dėmėtuosius elnius, danielius, stirnas) ir paukščius, kuriems galima nuleisti kraują, pašalinti skrandį, žarnas ir kitus vidaus organus sumedžiojimo ar radimo vietoje. Sumedžiotų elninių gyvūnų ir paukščių nuleistą kraują, pašalintus skrandį, žarnas ir kitus vidaus organus galima palikti neužkastus arba užkasti sumedžiojimo ar radimo vietoje, arba sudėtus į Reikalavimų 8.2.5 papunktyje nurodytas talpas nuvežti ir sumesti į medžioklės plotų naudotojo gyvūninių atliekų duobę. Reikalavimų 33 punkte nustatyta, kad „Sumedžioti medžiojamieji gyvūnai, kurių mėsa nenaudojama maistui ir kurie nenaudojami trofėjams, iškamšoms ruošti ar kitaip perdirbti, turi būti sumetami į gyvūninių atliekų duobę, o 35 punkte nustatyta, kad „ Jeigu sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų mėsa nenaudojama maistui, aikštelėje ar apdorojimo patalpoje atskyrus dalis, naudojamas trofėjams ir iškamšoms ruošti ar kitaip perdirbti, likusios sumedžiotų stambiųjų medžiojamųjų gyvūnų dalys sumetamos į gyvūninių atliekų duobę arba naudojamos vilkų, lapių, usūrinių šunų, paprastųjų meškėnų jaukui ar masalui“.

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog medžiotojų būrelio „S“ medžiotojas V. M. neužpildė medžioklės lapo Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, nes iš būrelio pirmininko telefonu gavęs nurodymą nuvykti į Bendrojo pagalbos centro nurodytą vietą, - (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, kurioje buvo galimai sužeistas gyvūnas – stirnos jauniklis, įvertinti gyvūno būklę. Medžiotojas (medžioklės vadovas) V. M., prieš išvykdamas į būrelio pirmininko nurodytą vietą, medžioklės lape Nr. 39, išduotame 2020 m. lapkričio 19 d. medžiotojų būrelio „S“ įgalioto asmens R. M. medžioklės vadovui V. M., galiojančiame nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d., medžioklės lapo pirmoje pusėje įrašė datą - „21.01.30“, medžiotojo vardo raidę ir pavardę - „V.M.“, medžiotojo bilieto numerį - „(duomenys neskelbtini)“, medžioklės pradžią - „15⁰⁰“, tačiau grafoje „Medžiotojo parašas“ – nepasirašė ir tuo nepatvirtino, kad dalyvauja medžioklėje.

Kaip apklausos metu teismo posėdžio metu akcentavo pats V. M.: „Jau važiuodamas į tą vietą, nevažiavo nieko neįrašęs lape, jau viską buvo suforminęs tame lape, lapas – dokumentacija supildyta, žvėris įvertintas ir sunaikintas, jo kančios nutrauktos“. Iš šių V. M. parodymų seka, kad jis jau iš anksto, net nenuvykęs į nurodytą vietą ir nematęs galimai sergančio ar sužaloto žvėries, ir neįvertinęs jo būklės, medžioklės lapo antroje pusėje padarė įrašą: „Gautas pranešimas apie sužeistą žvėrį 21.01.30 apie 15 val. netoli (duomenys neskelbtini). Nuvykus rastas išsekęs, agresyvus stirnos jauniklis. Sunaikintas utilizuotas pirminio apdorojimo duobėje“. Tai reiškia, kad stirnos jauniklio likimas buvo nuspręstas iš anksto, jo net nemačius, kad šis žvėris bus sunaikintas, nesvarbu kokios būklės jis bebūtų. Šios virš išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje išdėstytą versiją, kad stirnos jauniklis buvo akivaizdžiai sergantis ir buvo būtina nutraukti jo kančias, vertinti kaip gynybinę, nepatvirtintą kitais objektyviais įrodymais ir tokią, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės.

2021 m. sausio 30 d. V. M., nebūdamas pasirašęs medžioklės lapo grafoje „Medžiotojo parašas“, nuvykęs į V. kaimą, neturėjo teisės medžioklinio ginklo net išsiimti iš dėklo, nes Medžioklės taisyklių 60 punkte yra nustatyta, kad „Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, <.....>, tačiau protokole kaltinimas dėl šio Medžioklės taisyklių punkto pažeidimo jam nėra inkriminuotas. 2021 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu pateiktame ir prie bylos prijungtame medžioklės lape Nr. 39, prie 2021 m. sausio 30 d. vykusios medžioklės yra medžiotojo V. M. parašas, tačiau 2021 m. kovo 1 d. patikrinimo akto Nr. (14.9)-PA-539 1 priede matyti, kad medžiotojo V. M. parašo nėra, taip pat prie šio akto esančiame DVD-R diske, faile „medžioklės lapas“ matyti, kad medžiotojo V. M. parašo nėra.

Iš DVD vaizdo įrašo 1612168974955 matyti, kad stirnos jauniklis nėra sužalotas, išsekęs ar akivaizdžiai sergantis, - jo kūno išorėje ligos požymių nematyti (Medžioklės taisyklių 2.1. papunktis). Matoma, kad stirnos jauniklis atbėga prie žmogaus, leidžiasi glostomas, seka paskui žmogų, daro šuolius į žmogaus pusę. Kad stirnos jauniklis neatrodė akivaizdžiai sergantis, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai V. D. bei R. J.. Liudytojas V. D. parodė, kad stirniukas atsistojo ir pribėgo, paglostė jį, buvo prisiėdęs rapso, buvo sveikas. Jokių sužalojimų nesimatė, jis nebijojo, neatrodė sergantis, buvo drąsus, ėjo prie rankų. Mano, kad stirniuką galima buvo išgelbėti nenušovus. Prašė palaukti gamtosaugininkų, nešauti. Liudytojas R. J. parodė, kad pamatė stirniuką, buvo pamesta obuolių, stirniukas ėjo priekyje, jis norėjo paglostyti, stirniukas jį sekė. Stirniukui jokių sužalojimų nematė. Nuo jo namų iki tos vietos kur buvo nušautas stirniukas, yra gal 150 m.

Iš paskutinių viešai esančių straipsnių: 2021.02.13 18:00 / Šaltinis: TV3 „Išsigando dėl pernelyg draugiškų stirnų: pasirodo, jos apgirsta prisiėdusios rapsų. Užsitęsus šaltukui gyventojai vis dažniau pastebi neadekvačiai ir keistai besielgiančias stirnas. Šios lyg bebaimės – eina artyn, net leidžiasi glostomos. Specialistai turi atsakymą – tokį laibakojų elgesį lemia apsinuodijimas rapsais. Rapsų nuodingos medžiagos pažeidžia organų veiklą, nervų sistemą, dėl ko pakinta elgesys, gali baigtis ir žūtimi. Nusilpusi stirna nepajėgia ir tinkamo guolio ant žemės įsiruošti, sniege šąla, tad gresia plaučių uždegimas, o iš vidaus – rapsų nuodai graužia. Išskrodus tokią stirną, randama daug putų skrandyje ir mažo apvirškinto maisto. Kepenys labais stipriai pažeidžiamos ir vėlgi šitie nuodai, bendrine kalba galima vadinti, jie patenka į kraują, išnešiojami po visą organizmą, pažeidžia nervinę sistemą, mes turime gyvūno psichozę, taip pat rapsai sukelia tokį poveikį, kad gyvūnas apanka. Tačiau specialistai prašo gyventojų, pastebėjus sutrikusio elgesio gyvūną jo nebaidyti, negaudyti, kad neįvyktų avarija. Jei šis priklydo į sodybą – pavaišinti jį vandeniu, kuokštu šieno ar želmenų, stebėti ir pasitarti su specialistais. Nereikia skubėti gyvūno temptis į namus, dėtis į mašiną. Kartais ne tokio lygio būna tie apsvaigimai, kad reikia jį globoti, gal užtenka atnešti kibirą vandens, ar grūdų, ar geresnio maisto ir gyvūnas pasveiksta, ta prasme jaučiasi geriau, ir pasišalina iš tos vietos. Visas straipsnis - https://www.tv3.lt/naujiena/video/issigando-del-pernelyg-draugisku-stirnu-pasirodo-jos-apgirsta-prisiedusios-rapsu-n1080901.

Iš 2021-02-05 gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 13 matyti, kad atlikus 2021 m. sausio 30 d. sumedžiotos stirnos galvos, kailio, kojų dalių, organų: skrandžio, žarnyno, kepenų, blužnies patologinį anatominį tyrimą ir įvertinus vidaus organus, ligoms būdingų požymių nenustatyta.

V. M. į stirnos jauniklį šovė būdamas 112 m. atstumu nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje. Parvežęs į savo sodybą, esančią M. kaime, P. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, (negavęs AAD pareigūno leidimo doroti sumedžiotą gyvūną) žvėrį išdorojo, stirnos ar/ir jos dalių į gyvūninių atliekų duobę nesumetė, taip pažeisdamas Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus. Teismo vertinimu, tokiais veiksmais V. M. pažeidė Medžioklės taisyklių 15.3.3. ir 72.11. papunkčių reikalavimus, kas atitinka ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Be to, administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad V. M. pažeidė Medžioklės taisyklių 15.3.1. papunkčio reikalavimus, t. y. vaizdo fiksavimo priemonėmis neužfiksavo gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu 8 (5) 273 2995 neinformavo AAD Pranešimų priėmimo skyriaus. Teismo vertinimu, Medžioklės taisyklių 15.3.1. papunkčiu numatyto draudimo pažeidimas atitinka ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau toks kaltinimas administracinio nusižengimo protokole nėra suformuluotas ir inkriminuojamas, todėl nuoroda į minėtą poįstatyminio akto normą šalintina.

Neatsižvelgiant į tai, iš kur ar kas pranešė V. M. apie galimi sužalotą ar sergantį stirnos jauniklį, V. M. privalėjo įvykdyti medžioklės taisyklių 15.3 papunktyje nurodytus reikalavimus, nes Taisyklėse jokių išimčių nėra nustatyta. Medžioklės taisyklių 15.3. papunktyje nurodytų veiksmų neatlikimas sukuria gyvūno sumedžiojimo neteisėtumą, o pagal ANK 290 straipsnio 11 dalies ir Medžioklės taisyklių 58.2.2. ir 15.3. papunkčių reikalavimus, nepranešus Aplinkos apsaugos departamentui nėra pašalinamas jau esantis gyvūno sumedžiojimo neteisėtumas. ANK 290 straipsnio 11 dalyje, Medžioklės taisyklių 58.2.2 bei 15.3. papunkčiuose nustatytas griežtas ir formalizuotas reglamentavimas turi racionalų pagrindą, nes, iš karto nepranešus medžioklę Lietuvos Respublikoje kontroliuojančiai institucijai (Aplinkos apsaugos departamentui) apie gyvūno sumedžiojimą, užkertamas kelias greitai ir objektyviai patikrinti, ar iš tiesų gyvūnas prieš sumedžiojimą jau buvo sužeistas, sužalotas arba akivaizdžiai sergantis. Tuo tarpu, praėjus kelioms dienoms po medžioklės, kai gyvūnas jau išdorotas, objektyvus gyvūno sumedžiojimo aplinkybių patikrinimas praktiškai tampa neįmanomas. Aplinkybės, kad buvo sumedžiotas sužeistas, sužalotas arba akivaizdžiai sergantis gyvūnas, turi būti nustatytos Medžioklės taisyklių 15.3 punkte nustatyta tvarka, o šios tvarkos nesilaikius (nepranešus Institucijai), minėtos aplinkybės vertintinos kaip neįrodytos (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-57-491/2020).

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos atstovė teismo posėdyje prašė V. M. veiką papildomai kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį už neteisėtai sumedžioto žvėries gabenimą, motyvuojant tuo, kad nuo 2020 m. gegužės mėnesio nebėra licencijuojamų gyvūnų sąvokos bei sumedžiotas gyvūnas nepriskiriamas ir prie limituojamų gyvūnų. Šis prašymas atmestinas, nes ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia <...> neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas. Medžioklės taisyklų 58.1.2. punktas draudžia doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, o asmeniui, turinčiam teisę medžioti, Medžioklės taisyklių 58.2.3. punktas draudžia gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Į bylą pateikta V. M. medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtina, kad teisę medžioti aptariamo įvykio metu jis turėjo.

Sistemiškai aiškinant dabar galiojančias ANK 290 straipsnio nuostatas, galima daryti išvadą, kad 7 dalis yra taikoma teisės medžioti neturinčiam asmeniui, o 8 dalis – turinčiam teisę medžioti asmeniui (medžiotojui). Tačiau ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už bet kokių gyvūnų, kai jie neteisėtai sumedžiojami, gabenimą ir dorojimą, tuo tarpu 8 dalyje – tik už neteisėtai sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų gabenimą ir dorojimą, tuo tarpu, kaip minėta, Medžioklės taisyklių 58.2.3. punktas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžia gabenti ar doroti tik neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą pagal minėto ANK straipsnio 8 dalį nebegali būti taikoma 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 pasikeitus Medžioklės taisyklėms, panaikinus licencijas gyvūnams medžioti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. 2AT-20-648/2020, 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje 2AT-61-648/2020). Taigi, šiuo metu galiojančios ANK 290 straipsnio nuostatos nenumato teisę medžioti turinčiam asmeniui (medžiotojui) administracinės atsakomybės už neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimą ir dorojimą. Tačiau plečiamai aiškinti įstatymą ir turintiems teisę medžioti asmenims (medžiotojams) taikyti ANK 290 straipsnio 7 dalies nuostatas už neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimą ir dorojimą nėra teisinio pagrindo.

Neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas ar dorojimas yra neteisėtos medžioklės pasekmė, todėl kai tai daro pats neteisėtai gyvūną sumedžiojęs asmuo, jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal skirtingas šio straipsnio dalis. Medžiojamų gyvūnų limitavimas yra teisėtos medžioklės reglamentavimo elementas. Tai, kad šiuo metu galiojančios Medžioklės taisyklės, vietoj anksčiau buvusio licencijavimo, numato medžiojamų gyvūnų limitavimą (Medžioklės taisyklių VI skyrius), nekeičia šio proceso tikslo – reguliuoti gyvūnų sumedžiojimą. Be kita ko pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančių Medžioklės taisyklių 28 punktą stirnų medžioklė nėra limituojama. Todėl vien tai, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje vartojama licencijuojamo gyvūno sąvoka, neduoda pagrindo neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabenančio medžiotojo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį.

Atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį taikytina už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje byla Nr. 2AT-61-648/2020). ANK 290 straipsnio 8 dalis numato atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą. Nusižengimo dalykas šios veikos atveju yra bet koks gyvūnas, neatsižvelgiant, ar jis patenka į limituojamų gyvūnų sąrašą ar nepatenka. Kai kurių medžiojamų gyvūnų medžioklė yra limituota ir terminuota (pvz. vilkų, briedžių) arba tik terminuota (pvz. kiškių, bebrų, stirnų), arba neterminuota (pvz. lapių, šernų). Kadangi V. M. nušovė nelicencijuojamą ir nelimituojamą, bet medžiojamą kanopinį gyvūną – stirnos jauniklį, pasibaigus šio gyvūno medžiojimo terminui (medžioti galima nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., Taisyklių 15.2.4. papunktis), taigi neteisėtai, o administracinio nusižengimo protokole išdėstyta veika dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno yra įrodyta.

Teismo vertinimu, anksčiau minėtuose V. M. veiksmuose yra ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Tačiau, nustatyta, kad į administracinio nusižengimo protokolą nepagrįstai buvo įrašytas sumedžioto gyvūno gabenimas, kadangi, kaip aukščiau minėta, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas šalintinas iš administracinio kaltinimo.

Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto 2021-03-29 pateiktoje išvadoje nurodoma, kad „Pamatęs tokį stirnos jauniklį, kuris nurodytas pateiktoje video medžiagoje, medžiotojas visiškai patikimai galėjo vertinti, kad stirnos jauniklis yra akivaizdžiai sergantis (ligos požymiai matomi pakitusioje elgsenoje), nes tokio gyvūno ligos požymiai, sukelti dėl apsinuodijimo rapsais, matomi išoriškai: gyvūno elgesys neadekvatus, sulėtėjusi reakcija, nekoordinuoti judesiai, svirduliuoja. Nors 2021-02-05 gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte pateiktas atsakymas, jog įvertinus pateiktus vidaus organus, ligos požymių nenustatyta, tačiau medžiotojas, sumedžiojęs šį stirnos jauniklį, esamoje situacijoje negalėjo ir neturėjo numatyti, kad stirnos jauniklis nėra akivaizdžiai sergantis. Kaip jau buvo paaiškinta, šio gyvūno ligos požymiai, sukelti dėl apsinuodijimo rapsais, visiškai aiškiai matomi išoriškai: gyvūno elgesys neadekvatus, prarasta pavojaus baimė, sulėtėjusi reakcija į aplinkos dirgiklius, svirduliuoja“. Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos 2021-04-02 atsakyme į užklausą, nurodoma, kad medžiotojas esamoje situacijoje pamatęs stirnos jauniklį spręstų, kad reikia nutraukti tokio gyvūno kančias, nes jis yra akivaizdžiai sergantis. Tačiau, kaip minėta, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad stirnos jauniklis nėra nei sužalotas, nei sulysęs, jis nesvirduliuoja, jo neadekvatus elgesys pasireiškia tik tuo, kad visiškai nebijo žmogaus, leidžiasi glostomas, seka paskui žmogų. Be to, kaip anksčiau minėta, medžiotojas V. M. jau iš anksto, nematęs galimai sergančio žvėries ir neįvertinęs jo būklės, medžioklės lapo antroje pusėje padarė įrašą, kad rastas išsekęs, agresyvus stirnos jauniklis, kuris sunaikintas, t. y. sprendimas nušauti stirnos jauniklį buvo priimtas tik gavus pranešimą iš būrelio vadovo ir net neišvykus iš namų. Be to, kaip matyti iš anksčiau cituoto viešo straipsnio apie stirnų apsinuodijimą rapsu, matyti, kad kartais tie apsvaigimai būna ne tokio lygio, kad gyvūną reikia globoti, užtenka atnešti kibirą vandens, ar grūdų, ar geresnio maisto ir gyvūnas pasveiksta.

Į bylą pateiktas privataus veterinarijos gydytojo V. V. paaiškinimas, kad 2021 m. sausio 30 d. atvykus į M. kaimą pas V. M., jam buvo parodyti stirnos plaučiai, kuriuos įvertinęs jis nustatė, kad plaučiai buvo sumažėję, sustandėję su karnifikuotais plotais ir nekrozės židinėliais, teismas šiuos paaiškinimus vertina kaip nepatikimus ir duotus galimai suinteresuoto asmens, nes iš sumedžioto žvėries vidaus organų būtent tik stirniuko plaučiai nebuvo pateikti ir paimti 2021 m. sausio 31 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu bei jie nebuvo ištirti ir įvertinti atliekant gaišenos patologinį anatominį tyrimą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritoriniame skyriuje. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į bylą pateiktą medžioklės trofėjų ekspertų paaiškinimą dėl stirnos jauniklio, teismas vertina kaip subjektyvią šių asmenų asmeninę nuomonę, tuo labiau, kad stirnų sumedžiojimo limitai nebėra nustatomi ir kiekvienas medžiotojų klubas ar būrelis gali individualiai spręsti kiek šių žvėrių medžioklės sezono metu sumedžioti, kad jos nedarytų žalos miškų ar žemės ūkui, tačiau jų medžioklė turi būti vykdoma medžioklės taisyklėse nustatytais terminais ir atvejais (Taisyklių15.2.4., 15.3. papunkčiai).

Bylos teisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. sausio 30 d. V. M., turėdamas teisę medžioti (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas medžiotoju selekcininku ir būdamas „S“ medžiotojų būrelio medžiotoju, vykdydamas ypatingo atidumo ir atsakomybės reikalaujančią veiklą – medžioklę. Turėdamas medžiotojų būrelio „S“ 2020-11-19 išduotą medžioklės lapą Nr. 39 (galiojusį nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d.) ir būdamas medžioklės vadovu, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, „S“ medžioklės plotų vienete, antrojoje medžioklės lapo pusėje iš anksto pažymėjęs apie galimai akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą ir sumedžioto gyvūno utilizavimą pirminio apdorojimo duobėje; medžiokliniu graižtviniu „CZ 527, 223 Remington“ Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu „Meostar R2“ Nr. (duomenys neskelbtini), 112 m. atstumu nuo gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), Pakruojo r.), draudžiamu metu, neteisėtai sumedžiojo kanopinį žvėrį, - stirnos jauniklį (2021-02-05 gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas Nr. 13). Neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, - stirnos jauniklį išdorojo, pažeisdamas Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimus. Neteisėtai sumedžiojus stirnos jauniklį padaryta žala gyvūnijai 1052,70 Eur. Medžiotojas V. M., 2021-01-30 neteisėtai sumedžiojęs stirnos jauniklį, pažeidė LR aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 15.2.4.; 15.3.3.; 58.2.2.; 58.2.3.; 72.11 p. reikalavimus.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti V. M. paskiriant už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse, didesnes nei minimalios sankcijose numatyto dydžio baudas (ANK 32, 34–36 straipsniai).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Todėl už atskirus administracinius nusižengimus V. M. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnyje numatytas taisykles.

ANK 290 straipsnio 9 dalis numato, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. To paties straipsnio 10 dalis numato, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus taip pat privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.

Remdamasis nurodyta įstatymo nuostata, teismas sprendžia V. M., paskyrus už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą administracinę nuobaudą, skirti ir ANK 27 straipsnyje reglamentuojamas administracinio poveikio priemones: teisės medžioti atėmimą (ANK 28 straipsnis) ir medžioklinio graižtvinio šautuvo su jo priedais, kaip nusižengimo padarymo įrankio, „CZ 527, 223 Remington“ Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu „Meostar R2“ Nr. (duomenys neskelbtini), su prie ginklo esančiu diržu, konfiskavimą (ANK 29 straipsnio 2 dalis).

Medžioklinio ginklo dėklas gražintinas V. M..

Atsižvelgiant į tai, kad iš administracinio kaltinimo pašalintas neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas, transporto priemonės - automobilio „Š“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas netaikytinas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas <....>, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-719/2020 ir kt.).

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo nustatytų išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų administracinių nusižengimų pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. savo kaltės, padarius administracinius nusižengimus, nepripažino, jo gailėjimasis buvo tik formalus, sąlyginis – „jei tai buvo klaida“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6 punkte baziniai tarifai yra nustatyti už sunaikintus žinduolius. Iš šios metodikos 1 punkto taip pat matyti, kad žala yra padaroma neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje gyvenančias, laikinai esančias, migracijos ar kitu metu pastebimus ar aptinkamus laukinius gyvūnus ar jų buveines.

ANK 664 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Iš žalos aplinkai apskaičiavimo matyti, jog padarytos žalos laukinei gyvūnijai dydis – 1052,70 eurų. Šis apskaičiavimas buvo įteiktas V. M., žala nebuvo atlyginta. Aplinkos apsaugos departamento atstovė teismo posėdžio metu prašė priteisti laukinei gyvūnijai padarytą ir nesumokėtą žalą pagal apskaičiavimą. Remiantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsniu, gamtai padaryta žala priteistina iš administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M., kaip žalą tiesiogiai padariusio asmens.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22, 28, 29, 32, 34–36 straipsniais, 38 straipsnio 2 dalimi, 635–637, 646, 665 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iš kaltinimo pašalinti aplinkybes dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo ir nuorodą į medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 15.3.1. papunktį.

V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje, bei paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą;

pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą ir specialios teisės – teisės medžioti – atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis, nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, V. M. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą ir specialios teisės – teisės medžioti – atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Konfiskuoti medžioklinį graižtvinį šautuvą „CZ 527, 223 Remington“ Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Meostar R2“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir su prie ginklo esančiu diržu.

Medžioklinio ginklo dėklą gražinti V. M..

Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK 21128073661).

Neturint galimybės sumokėti visą baudą iš karto, mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1052,70 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt du eurus 70 ct) aplinkai padarytos žalos, įpareigojant šią žalą atlyginti per 4 (keturis) mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, nurodytą sumą pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT62 4010 0510 0425 0887, Luminor bankas AB, nurodant įmokos kodą – 7410.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.