Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-625-752/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-04
Bylos Nr.: 2-625-752/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19252-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vida Agurkienė
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: J. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-625-752/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19252-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.2.8; 3.2.6.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Paulinai Petrauskaitei,dalyvaujant ieškovės A. P. atstovei advokatei R. A.,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. E.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, byloje išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2016-09-22 ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo J. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. P. kaltės; neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti ir bylą nagrinėti iš esmės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – D.; šalims išlaikymo nepriteisti; nepilnamečio vaiko – V. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo J. P. bendravimo su nepilnamete dukra V. P. tvarką; priteisti iš atsakovo J. P. išlaikymą nepilnametei dukrai V. P. periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pervedant lėšas į A. P. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, indeksuojant vaiko išlaikymui skirtą sumą Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei skiriant ieškovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d.; priteisti iš atsakovo J. P. ieškovės A. P. patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas pagal pateiktus dokumentus ( b.l. 3-10).

Ieškovė nurodė ieškinyje ir teismo posėdžio metu jos atstovė paaiškino, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra V. P., kuri yra nepilnametė. Nuo 2016 m. sausio mėnesio ieškovės ir atsakovo šeimyniniai santykiai yra visiškai nutrūkę, jų atnaujinti nebeįmanoma, dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad iš pradžių su atsakovu sugyveno gražiai. Tačiau metams bėgant ženkliai pasikeitė atsakovo kaip sutuoktinio elgesys: atsakovas pradėjo visiškai neišlaikyti šeimos ir nesirūpinti jos gerove, neprisidėjo prie namų apyvokos darbų, nesidomėjo mažametės dukros auklėjimu ar laisvalaikiu, nesistengė kartu su ieškove spręsti bendrus šeimos klausimus ir ieškoti abiems priimtinų sprendimų. Visa namų ruošos, mokesčių mokėjimo, rūpinimosi mažamete dukra ir namais našta gulė tik ant ieškovės pečių. Atsakovas, visiškai neprisidėdamas prie bendro namų ūkio vedimo ir nesirūpindamas dukters priežiūra, rūpinosi tik savimi, reikalaudavo namuose gaminto maisto ir sutvarkytos namų aplinkos, o laisvalaikį leisdavo vienas savo nuožiūra. Atsakovas nepasilikdavo prižiūrėti dukros, todėl ieškovei, kuri dirba trimis pamainomis, dažnai tekdavo pasiimti mažametę dukrą pas save į darbą, kur mergaitė yra ne kartą ir nakvojusi, kai jos mama dirbo naktinėje pamainoje. Toks atsakovo abejingumas šeimai, visiškas atjautos, lojalumo ir moralinio palaikymo nebuvimas ieškovės atžvilgiu, nulėmė faktišką šeimos iširimą – nuo 2016 metų sausio mėnesio ieškovė su mažamete dukra išėjo gyventi atskirai. Būtent šios priežastys nulėmė ieškovės apsisprendimą pradėti gyventi atskirai. Ieškove ne kartą bandė su atsakovu gražiuoju aptarti klausimus, susijusius su jų santuokos pasibaigimu, tačiau nesėkmingai.

Sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai, atsakovas nepradėjo rūpintis dukra, nesiekė su ja bendrauti. Nepasikeitė ir atsakovo požiūris į gyvenimo vertybes, o atsakovo motina, sužinojusi apie skyrybas, pradėjo visaip terorizuoti ieškovę, skambinti jai telefonu ir grasinti, kad tuo atveju, jei ieškovė nesugrįš gyventi su jos sūnumi, ieškovei prasidės tikras pragaras, bus paskleistas gandas apie mažametės tvirkinimą, bus atimta iš jos dukra, kt. 2016 m. rugpjūčio 13 d. ieškovei su dukra atostogaujant sodyboje pas savo pažįstamus žmones Prienų rajone, atsakovo motina atvyko į ieškovės pažįstamos namus, kur pradėjo visaip šmeižti, keikti tiek namų šeimininkę, tiek ieškovę, grasino paimti ieškovės dukrą, o vakare iškvietė policiją dėl tariamo girtavimo šiuose namuose, nors ieškovės pažįstama - namų šeimininkė - yra kaime gerbiamas žmogus ir iki atsakovo motinos veiksmų policija jos namuose nesilankė. Sekančią dieną, t.y. 2016 m. rugpjūčio 14 d., į sodybą atvyko atsakovas su savo motina ir sukėlė barnį, keikė, šmeižė, įžeidinėjo tiek ieškovę, tiek jos pažįstamus, grasino ieškovei padaryti jos gyvenimą pragaru, atimti iš jos dukrą ir t.t. Po įvykusio incidento ieškovei su dukra prireikė medikų pagalbos, nuvykus į VšĮ Prienų ligoninę joms abiems buvo suteikta medicininė pagalba ir rekomenduotas gydymas pas psichologus. Po šio incidento ieškovė, supratusi, kad jai nesaugu būti sodyboje, taip pat baimindamasi dėl dukros sveikatos ir psichinės būklės, iš sodybos išvyko ir apsistojo pas pažįstamus. Netrukus po minėto incidento atsakovo motina su savo giminaitėmis savavališkai, t. y. be ieškovės žinios ir sutikimo, iškraustė visus ieškovės daiktus, rūbus iš buto, kuriame ji su atsakovu gyveno, ir nuvežė juos pas ieškovės tėvus. Visi daiktai buvo sujaukti, netvarkingai sumesti, trūko iš Kauno kolegijos bibliotekos ieškovės pasiimtų knygų. Paminėtina ir tai, kad atsakovo motina ieškovę šmeižia ir kitiems asmenims, jos tėvams, o atsakovas apšmeižė ieškovę vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl tariamo jos girtavimo ir vaiko nepriežiūros. Tačiau 2016 m. rugpjūčio 17 d. minėtai tarnybai atlikus patikrinimą, atsakovo pateikti faktai nepasitvirtino. Dėl šių nurodytų aplinkybių, ieškovei sukelto didelio streso ir įtampos, 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieškovei teko kreiptis į medikus, kurie ją pristatė į Kauno Respublikinę ligoninę. Ligoninėje jai buvo suteikta psichologinė ir medicininė pagalba, po to ieškovė buvo nukreipta į VšĮ Kauno Respublikinės ligoninės Krizių intervencijos centrą, kur buvo paguldyta ir jai buvo suteiktas medikamentinis gydymas. Po išleidimo iš Krizių intervencijos centro ieškovei buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas, po kurio ieškovė iki šiol tęsia gydymą pas psichologus.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad atsakovo priešingas nusiteikimas ir psichologinio smurto naudojimas ieškovės atžvilgiu, intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nesirūpinimas mažamete dukra, visiškai skirtingas požiūris į visas gyvenimo vertybes nulėmė sutuoktinių santykius ir galiausiai faktišką santuokos iširimą. Todėl prašė netaikyti termino susitaikymui, nes sprendimas santuoką nutraukti yra apgalvotas ir galutinis ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – D. Po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros V. P. gyvenamąją vietą ieškovė prašė nustatyti su ja, nes mažametė dukra yra labai prie mamos prisirišusi, dukros atskyrimas nuo motinos traumuotų mergaitę psichologiškai, nes ją su mama sieja itin stiprus emocinis ryšys. Pažymėjo, kad po anksčiau minėtų incidentų nepilnametė V. P. pageidauja toliau gyventi tik su savo motina, o ne su save tėvu.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnametei dukrai, po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymo dydis, ieškovės vertinimu, yra realus ir atitinkantis vaiko poreikius. Ieškovė nurodė, kad mergaitė lanko darželį už kurį reikia mokėti 50 Eur per mėnesį. Pagal ieškovės pateiktą poreikių lentelę, mergaitės poreikiams per mėnesį skiriama: 25 Eur laisvalaikio skaitiniams, stalo žaidimams, žaislams; 80 Eur maitinimui namuose; mergaitei tenkanti būsto nuomos ir komunalinių mokesčių dalis sudaro apie 80 Eur; asmeninės higienos priemonėms, buitinei chemijai išleidžiama po 15 Eur; medicininėms paslaugos ir priemonėms - 20 Eur; drabužiams, avalynei, patalynei ir įvairiems aksesuarams 50 Eur; laisvalaikiui, t.y. muziejams, kinui, spektakliams, draugų gimtadieniams 48 Eur (t.y. 12 Eur vienam savaitgaliui); atostogoms skiriama suma mėnesiui sudaro 12,50 Eur, metams 150 Eur; gimtadienio šventei mėnesiui 10 Eur, metams 120 Eur; papildomai edukacinei veiklai per mėnesį skiriama po 10 Eur; transporto išlaidos per mėnesį sudaro 60 Eur; papildomoms, neišvengiamos ir nenumatytoms išlaidoms per mėnesį skiriama po 10 Eur. Iš viso, ieškovės paskaičiavimu, dukters būtiniesiems poreikiams skiriama apie 470,50 Eur suma per mėnesį. Tačiau dukrai augant, jos poreikiai ir išlaidos didės. Ieškovės vertinimu, atsakovas vaiko išlaikymui turėtų skirti pusę būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos, tačiau sutinka, kad atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui būtų po 190 Eur kas mėnesį. Išlaikymo dydis dukrai po 190 Eur kas mėnesį atitiktų mažametės interesus turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įsipareigoja leisti atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra V. P. ir dalyvauti ją auklėjant. Todėl mano, kad nebūtina nustatyti kasdieninio bendravimo su dukra tvarką. Apie ketinimą išvykti su dukra už Lietuvos Respublikos ribų, A. P. įsipareigojo pranešti J. P. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki išvykimo. Taip pat nurodė, kad atsakovo bendravimas su dukra ir dukros pristatymo į jos gyvenamąją vietą laikas kiekvieną kartą bus sprendžiamas atskiru išankstiniu šalių susitarimu. Tačiau ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukra išeiginėmis dienomis, atostogų, kasmetinių ir asmeninių švenčių metu tvarką pagal ieškinyje nurodytą pasiūlymą.

Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sutuoktiniai vertingo turto neturi, kol ji gyveno kartu su atsakovu, jokių solidarių kreditorinių įsipareigojimų šalys neturėjo. Kadangi nuo 2016 m. sausio mėnesio ieškovė su mažamete dukra išėjo gyventi atskirai ir nuo to laiko jai nežinoma apie asmeninius sutuoktinio kreditorius, ieškovė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinyje išdėstytus argumentus ir reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių įteiktas asmeniškai (b.l. 46). Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą atsakovui pranešta tinkamai, atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Jokių prašymų, pareiškimų ar prieštaravimų byloje negauta. Todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, ieškovė su dukra V. P. pagal nuomos sutartį nuomoja 2 kambarius ir virtuvę privačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mergaitei yra skirtas atskiras kambarys, bute yra visi reikalingi baldai, švaru ir tvarkinga. Buto nuoma sudaro 180 Eur ir mokesčiai už komunalines paslaugas. Mergaitė lanko vaikų lopšelį darželį „Žvangutis“. Ieškovė lankosi tėvų susirinkimuose, bendrauja su auklėtojomis. Ieškovė dirba slaugytojos padėjėja privačioje slaugos tarnyboje, jos darbo valandos nuo 8 val. iki 18 val. ,atlyginimas sudaro apie 450 Eur. V. lankomas darželis dirba nuo 7 val. iki 19 val. Ieškovei pasirūpinti dukra padeda jos motina, gyvenanti Kaune. Reikalui esant, ieškovė iš darbovietės turėtų galimybę gauti laisvą dieną. Mergaitė registruota Šilainių poliklinikoje. Ji yra sveika, pas gydytoją lankosi dėl profilaktinio sveikatos patikrinimo, kartais serga peršalimo ligomis, lankosi pas stomatologą. Mergaitė yra nealergiška, jai ribojami saldumynai, apetitas geras. V. pati pasikloja lovą, padedant motinai susitvarko savo kambarį ir rūbus. Mergaitei patinka padėti ruošti maistą. V. gera mergaitė, todėl nenaudojamos jokios drausminimo priemonės. Namuose laikomasi dienos režimo, V. laiku keliasi, laiku eina miegoti. Švenčiamos visos tradicinės šventės, gimtadieniai. Laisvalaikį ieškovė su dukra leidžia įvairiai – nueina į kino filmus, apsilanko pas draugę, močiutę, nuvažiuoja į močiutės sodybą, esančią Birštone. Su seneliais iš tėvo pusės pastaruoju metu mergaitė bendrauja mažai, kartais močiutė aplanko anūkę darželyje. Su tėvu V. bendrauja. Atsižvelgiant į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyriumi, V. liko gyventi su motina, kuri ja tinkamai rūpinasi, V. P. gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. P., o iš tėvo J. P. priteistinas išlaikymas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17, santuokos liudijimo originalas).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesirūpino šeima, dukra, neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo, jos neprižiūrėjo, nesidomėjo mažametės dukros auklėjimu ar laisvalaikiu. Ieškovės teigimu, visa namų ruošos, mokesčių mokėjimo, rūpinimosi mažamete našta gulė ant ieškovės pečių. Tuo tarpu atsakovas laisvalaikį leisdavo savo nuožiūra, buvo abejingas šeimai. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovei netgi tekdavo pasiimti mažametę dukrą su savimi į darbą, kur mergaitė ir nakvodavo, kuomet ieškovė dirbo naktinėje pamainoje. Tokį atsakovo elgesį ieškovė įvardijo kaip visiškas atjautos, lojalumo ir moralinio palaikymo nebuvimą, kurį sąlygojo visiškai skirtingas atsakovo požiūris į gyvenimą, dvasines ir moralines vertybes, šeimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai su dukra išėjus iš namų ir apsistojus sodyboje pas pažįstamus asmenis, iš atsakovo pusės buvo naudojamas psichologinis smurtas. Šių aplinkybių visuma nulėmė faktišką šeimos iširimą – nuo 2016 metų sausio mėnesio ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai.

Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Nesant priešingų įrodymų bei atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas vertintina, jog ieškovės nurodytos aplinkybės – atsakovo abejingumas savo sutuoktinei, nesirūpinimas šeimos poreikiais, šalių nepilnamete dukra bei jos auklėjimu, - yra įrodytos (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Vertintina, kad tokiais savo veiksmais, neleistinu elgesiu, nesirūpinimu šeima, atsakovas grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalyje. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Iš ieškovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nuo 2016 metų sausio mėnesio šalys negyvena kartu. Todėl darytina išvada, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti. Todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė jai palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – D. Atsakovas prieštaravimų nepateikė. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei suteiktina iki santuokos sudarymo turėta pavardė – D, atsakovui paliktina pavardė – P.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo sau nereikalavo. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis). Todėl išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nustatyta, kad gyvendamos santuokoje, šalys susilaukė dukters V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pateikto prašymo nereiškė.

Iš ieškovės nurodytų aplinkybių, jos atstovės paaiškinimų bei Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, nustatyta, kad tėvams pradėjus gyventi skyriumi, šalių nepilnametė dukra V. P. mergaitė liko gyventi su motina. Ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, mergaitei yra sudarytos sąlygos sveikai augti ir vystytis. Ieškovės ir nepilnametės dukters santykiai yra artimi, jos daug bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyriumi, mergaitė liko gyventi su motina, kuri ja tinkamai rūpinasi, šalių nepilnametės dukters V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukters būtiniesiems poreikiams reikalinga apie 470,50 Eur suma per mėnesį, tačiau iš atsakovo prašė priteisti išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį. Atsakovas ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos neginčijo.

Bylos duomenimis, šalys nuosavybės teise nekilnojamojo, kilnojamojo turto nėra įgijusios (b.l. 19-21). Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro maždaug 450 Eur (VTAS 2017 m. kovo 14 d. išvada Nr. 19-6-141). Atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „G4S Lietuva“ (b.l. 68). Įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra). Prieštaravimų dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio atsakovas nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnametei dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai V. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. rugsėjo 22 d.) iki jos pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė A. P.. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo J. P. bendravimo su nepilnamete dukra V. P. tvarką išeiginėmis dienomis, atostogų, kasmetinių ir asmeninių švenčių metu, t.y.:

1. Kas antrą savaitgalį J. P. paima dukrą V. P. iš jos gyvenamosios vietos ar, suderinus su jos motina A. P., iš kitos dukters buvimo vietos penktadienį ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį.

2. Vasaros atostogų metu J. P. turi teisę praleisti su dukra dvi savaites. Šis laikas gali būti padalintas į keletą laikotarpių. Apie konkretų atostogų laiką J. P. praneša ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko. J. P. privalo atostogų laiką derinti taip, kad jos nesutaptų su A. P. atostogomis.

3. Ilgalaikių su nakvyne susitikimų su nepilnamete dukra metu J. P. turi pristatyti dukrą į jos tuo metu privalomai ar savanoriškai lankomas ugdymo įstaigas (darželį, pradinio, vidurinio lavinimo ir (arba) spec. ugdymo mokyklas), taip pat gydymo įstaigas, užtikrinančias vaiko specialius poreikius sveikatos būklei pagerinti (privalomos planinės medicinės patikros, stomotologinės paslaugos, sveikatinimo procedūros, kt).

4. Esant svarbioms priežastims (vaiko liga, taip pat atsakovo liga, nenumatyta komandiruotė, kt.) ilgalaikio su nakvyne susitikimo su nepilnamečiu vaiku metu, dėl kurių keistųsi minėto susitikimo trukmė ir (arba) vaiko pristatymo į jo gyvenamąją vietą laikas, J. P. privalo nedelsiant informuoti A. P. apie pasikeitusias išankstinio susitarimo aplinkybes, o vaiko ligos atveju pagal galimybes jį pristatyti į artimiausią gydymo įstaigą.

5. Ilgalaikių su nakvyne susitikimų su nepilnamete dukra metu įpareigoti J. P. užtikrinti tiek savo, tiek vaiko pasiekiamumą mobiliojo ryšio telefonu (-ais), kad, reikalui esant, A. P. bet kuriuo paros metu galėtų susisiekti su J. P. dukrą liečiančiais klausimais, taip pat pagal savo asmeninus poreikius su ja pabendrauti.

6. Kasmetinių ir asmeninių švenčių metu nustatyti tokią J. P. bendravimo su dukra tvarka: kiekvienais metais per Tėvo dieną - birželio pirmą sekmadienį; kiekvienais metais per J. P. gimtadienį - birželio 23 d.; poriniais metais sekančią dieną po dukters gimtadienio - rugsėjo 5 d.; neporiniais metais per dukters gimtadienį - rugsėjo 4 d.; poriniais metais - Šv. Velykų antrą dieną; neporiniais metais - Šv. Velykų pirmą dieną; poriniais metais - Šv. Kalėdų antrą dieną; neporiniais metais - Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną; neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31d. ir sausio 1 d.

Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nepareiškė.

Nesant kitokios bendravimo tvarkos pasiūlymų, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, apimanti išeigines dienas, atostogas, kasmetines ir asmenines šventes. Darbo dienomis bendravimo tvarka nenustatytina, kadangi tokio reikalavimo šalys nepareiškė, be to, ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad šalims dėl kasdieninio bendravimo pavyksta susitarti, ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su dukra.

Pažymėtina, kad tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms neatitinkant vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, nes santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio.

Pažymėtina ir tai, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikas gyvena, pareiga; jis neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti. Nagrinėjamu atveju, ieškovė turi prisidėti prie įprasto dukters bendravimo su tėvu. Padėti ir skatinti dukrą bendrauti su tėvu yra ir motinos pareiga, nes motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi padėti vaikui įgyvendinti jo teises bei veikti vaiko interesais, priešingu atveju galėtų kilti tinkamo tėvų pareigų vykdymo klausimas, kas prieštarauja vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis).

Dėl santuokinio turto padalijimo, kreditorinių prievolių.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Ieškovė nurodė, kad šalys santuokoje jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, todėl nėra ką dalinti. Tai, kad šalių vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys (b.l. 19-21). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nesant pareikšto reikalavimo, pripažintina, kad nutraukiant santuoką, dalintino turto nėra.

Ieškovės teigimu, gyvenant santuokoje su atsakovu (iki faktinio santuokos iširimo), jie neįgijo kreditorinių prievolių. Asmeninių kreditorių ieškovė taip pat neturi. Todėl nutraukiant santuoką, kreditoriniai įsipareigojimai nedalintini.

Ieškovė taip pat prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d., t.y. nuo šalių gyvenimo skyrium. Byloje nesant duomenų paneigiančių ieškovės nurodytą aplinkybę dėl šalių faktinio gyvenimo skyrium, ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Pažymėtina, kad nustačius, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 2016 m. sausio 1 d., paaiškėjus, kad ieškovė ar atsakovas turi kreditorių, jų prisiimti finansiniai įsipareigojimai nuo tos dienos bus laikomi asmeninėmis prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41 Eur žyminis mokestis (b.l. 35), 450 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso 491 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos 491 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Iš atsakovo J. P. valstybei priteistinas 68 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas šioje byloje turėjo 4,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos ir atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės A. P. (iki santuokos sudarymo D.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. P. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – D., atsakovui J. P. palikti pavardę P.

Patvirtinti ieškovės A. P. atsisakymą nuo išlaikymo iš atsakovo.

Nustatyti nepilnametės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. rugsėjo 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pagal kurią:

1. Kas antrą savaitgalį J. P. paima dukrą V. P. iš jos gyvenamosios vietos ar, suderinus su dukros motina A. P., iš kitos dukters buvimo vietos penktadienį ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį.

2. Vasaros atostogų metu J. P. turi teisę praleisti su dukra dvi savaites. Šis laikas gali būti padalintas į keletą laikotarpių. Apie konkretų atostogų laiką J. P. praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko. J. P. privalo atostogų laiką derinti taip, kad jos nesutaptų su A. P. atostogomis.

5. Ilgalaikių su nakvyne susitikimų su nepilnamete dukra metu J. P. įsipareigoja užtikrinti tiek savo, tiek vaiko pasiekiamumą mobiliojo ryšio telefonu (-ais), kad, reikalui esant, A. P. bet kuriuo paros metu galėtų susisiekti su J. P. dukrą liečiančiais klausimais, taip pat pagal savo asmeninus poreikius su ja pabendrauti.

6. Kasmetinių ir asmeninių švenčių metu nustatytina tokia J. P. bendravimo su dukra tvarka:

-kiekvienais metais per Tėvo dieną - birželio pirmą sekmadienį;

-kiekvienais metais per J. P. gimtadienį - birželio 23 d.;

-poriniais metais sekančią dieną po dukters gimtadienio - rugsėjo 5 d.;

-neporiniais metais per dukters gimtadienį - rugsėjo 4 d.;

-poriniais metais - Šv. Velykų antrą dieną;

-neporiniais metais - Šv. Velykų pirmą dieną;

-poriniais metais - Šv. Kalėdų antrą dieną;

-neporiniais metais - Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną;

neporiniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31d. ir sausio 1 d.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės A. P. ir atsakovo J. P. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 2016 m. sausio 1 d.

Priteisti ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 491 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 4,64 Eur (keturis eurus, 64 ct) išlaidų susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. spalio 10 d. ir 2016 m. spalio 24 d. nutartimis.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė