Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo – AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas O. K. pagal laidavimą dvejų metų laikotarpiui be užstato. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., G. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti iki 2014 m. liepos 1 d. Priteista iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajai J. N. U. 8940 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2013 metų sausio 5 dieną, apie 17 val. 30 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 28 punkto reikalavimus – nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, važiuodamas reguliuojama sankryža esant leidžiančiam jam važiuoti šviesoforo signalui, tačiau privalėdamas duoti kelią nespėjusiam važiuojamosios dalies pereiti pėsčiajam, kuris įžengė į perėją esant neleidžiančiam jam eiti šviesoforo signalui, to nepadarė, nebuvo pakankamai atidus ir nestebėjo kelio priekyje, stebėdamas gretima eismo juosta važiuojančią transporto priemonę, dėl ko partrenkė bebaigiančią pėsčiųjų perėją pereiti pėsčiąją J. N. U., kuri į važiuojamąją dalį įžengė esant neleidžiančiam jai eiti šviesoforo signalui, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios J. N. U. sveikata. Jai nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos kaktoje ir viršutinėje lūpoje, kaktikaulio išorinės plokštelės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos I-o delnakaulio lūžis, kairio žastikaulio išnirimas, kairio žastikaulio pergumburinis lūžis.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinį skundą ar dėl kurių toks skundas buvo paduotas. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ nesutinka su neturtinės žalos nukentėjusiajai J. N. U. atlyginimo priteisimu ir prašo nuosprendžio dalį, kuria iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai J. N. U. priteista 8940 Lt neturtinei žalai atlyginti pakeisti ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiuo aspektu, netikrindama kitos skundžiamo nuosprendžio dalies teisingumo ir pagrįstumo.

Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 str. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji J. N. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama jai iš atsakovų priteisti 18 940 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 93-101), kurį palaikė ir apylinkės teisme. Civilinį ieškinį ji motyvavo tuo, kad dėl eismo įvykio ji patyrė daugybinius kūno sužalojimus, jai buvo susiūta galva ir lūpa, lūžusi ranka, alkūnė, jai teko iškęsti ne vieną operaciją, ji negalėjo valgyti, tik su šiaudeliu galėjo skystį gerti. Be to, būdama sužalota ji nesugebėjo pasirūpinti savo senyva ligota motina, jai teko samdyti prižiūrėtoją, prašyti kitų žmonių pagalbos. Ji dar ir dabar jaučia skausmus, iki galo nevaldo vienos rankos, jaučia baimę, kaip sužalojimas gali atsiliepti jos sveikatai ateityje. Dalį neturtinės žalos, t. y. 1060 Lt, jai atlygino draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“.

Apylinkės teismas, pripažinęs, kad dėl G. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai J. N. U. buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, jai teko santykinai nemažai laiko praleisti gydantis sužalojimą, kas nukentėjusiajai J. N. U. sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių, kad nukentėjusioji patyrė išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip sužalojimas paveiks jos sveikatą ateityje, kad jai teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, ir atsižvelgęs į šias bei kitas aplinkybes, t. y. į nukentėjusiosios materialinę padėtį, į nusikaltimu padarytą turtinę žalą (draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 2285,27 Lt turtinės žalos), taip pat į tai, kad pati nukentėjusioji nebuvo pakankamai atsargi ir dėmesinga (esant tamsiam paros laikui vilkėdama tamsiais drabužiais išėjo į G. S. važiuojamąją kelio dalį degant jai eiti draudžiamam šviesoforo signalui), įvertinęs ir paties neatsargią veiką padariusio G. S. turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiosios reikalaujamo neturtinės žalos atlyginimo dydį (18 940 Lt) sumažino iki 10 000 Lt, o kadangi draudimo bendrovė J. N. U. jau buvo atlyginusi 1060 Lt neturtinės žalos, skundžiamu nuosprendžiu iš AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajai priteisė 8940 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniame skunde teigia, kad neturtinės žalos dydis šiuo atveju turėtų būti nustatomas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 p. Tačiau kolegija pažymi, kad šis punktas apibrėžia patirtos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį tik laikino nedarbingumo atveju. Šių taisyklių 12.4 punktas nustato, kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1–12.3 punktai, atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžių, profesiją ir kt.), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusioji J. N. U. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neturtinę žalą patyrė ne tik dėl kilusio laikino nedarbingumo, bet ir dėl kitų fizinių ir emocinių nepatogumų.

Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Kolegija, išanalizavusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstai suabsoliutino įvykio pasekmes, į kitus kriterijus, tokius kaip pačios nukentėjusiosios veiksmus dėl padarinių atsiradimo, žalą padariusio asmens kaltės formą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus, teismų praktikos realijas, atsižvelgė tik formaliai, neįvertindamas jų visumos. Kaip jau minėta, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2000 iki 10 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), taip pat pasitaiko atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose, nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, priteisiamas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013). Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste.

Nors bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji J. N. U. pėsčiųjų perėjoje buvo parblokšta G. S. vairuojamo automobilio, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nepatogumus, išgyvenimus, susijusius su būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip sužalojimas paveiks jos sveikatą ateityje, jai teko nemažai laiko praleisti gydantis sužalojimus, pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius, tačiau šiuo atveju ne mažiau svarbia aplinkybe laikytina tai, kad tokių padarinių atsiradimą lėmė ir pačios nukentėjusiosios neatsargūs ir nedėmesingi veiksmai, o būtent, nukentėjusioji į pėsčiųjų perėją įžengė esant neleidžiamam jai eiti raudono šviesoforo signalui, be to, ji ėjo tamsiu paros metu vilkėdama tamsius rūbus, kas, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens (G. S.) kaltės formą – padarytas neatsargus nusikaltimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jo turtinę padėtį, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajai J. N. U. neatsargiais G. S. nusikalstamais veiksmais būtų sukelti kokie nors ypatingi, neatstatomi sveikatos sutrikdymai (byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji tapo invalide, prarado darbingumą ar jo dalį, kad negali gyventi savarankiškai, jai reikalinga slauga ar pan.), šiuo atveju leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajai priteistas 8940 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Įvertinęs pirmiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai visiškai atlygino G. S. neatsargiais veiksmais padarytą turtinę žalą (2285,27 Lt), taip pat jau sumokėjo 1060 Lt neturtinei žalai atlyginti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijais, aukštesnės instancijos teismas mano, kad iš draudimo bendrovės priteistina 4000 Lt (bendra suma – 5060 Lt, įskaitant jau atlygintus 1060 Lt), šioje konkrečioje situacijoje tinkamiausiai kompensuos nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą.

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, netinkamai taikė CK 6.250 str. nuostatas, neįvertino žalos atlyginimo kriterijų visumos, dėl ko iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajai J. N. U. priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą, todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo keistina ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis mažinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti dalį civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinio skundo.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo:

Iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ nukentėjusiajai J. N. U. priteistą 8940 Lt neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 4000 (keturių tūkstančių) Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.