- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-11
- Bylos Nr.
- 1-75-1015/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09706-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- R. F.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. F. 2020 m. kovo 6 d., apie 23.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve, vairavo automobilį „Lexus LS 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Tokiais veiksmais R. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. F. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo pas draugus (duomenys neskelbtini) mikrorajone, po to važiavo į „Čili“ picą, kur išgėrė porą bokalų alaus, pasėdėjo. Namo su draugu važiavo po 1-2 valandų, jautėsi gerai, jis vairavo automobilį, draugas sėdėjo šalia jo. Po to juos sustabdė policijos pareigūnai ir liepė pūsti jam į alkotesterį. Jis atsisakė pūsti į alkotesterį, nes, visų pirma, kariuomenėje, kurioje jis tarnavo, į tokius dalykus žiūrima neigiamai, todėl bijojo pripūsti daugiau, nei leistina norma, kad neprarastų reputacijos. Kita vertus, jau buvo prasidėjusi pandemija, jis saugojo savo sveikatą, o pareigūnai jam davė alkotesterį, kurio antgalis jau buvo įstatytas, t.y. antgalis buvo išpakuotas. Jis matė policijos pareigūnų daromas klaidas, todėl jiems nepakluso ir atsisakė pūsti į alkotesterį. Dabar tokį savo poelgį vertina neigiamai, supranta, jog reikėjo paklusti pareigūnams ir pūsti į alkotesterį, arba apskritai, išgėrus alaus, nevairuoti automobilio. Nurodė, kad su policijos pareigūnais buvo įvykęs konfliktas, nes jo draugą apipurškė dujomis, jo automobilį apžiūrėjo be jo, dar jį pavadino durneliu ir uždėjo antrankius. Jis gailisi dėl savo veiksmų, baudžiamoji byla jau nagrinėjama dvejus metus, per tą laikotarpį jis jau įrodė, kad gyvena dorai, daugiau taip nesielgs, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Papildomai nurodė, kad po ikiteisminio tyrimo pradėjimo jis dvejus metus neturėjo nuobaudų, baigė kursus dėl alkoholio žalos sveikatai, papildomai įsirašė į B, E vairavimo kursus, juos baigė, mokosi suvirintojo amato. Be to, jis yra kraujo donoras ir jau 54 kartus yra davęs nemokamai kraujo, Sveikatos apsaugos ministras jam yra įteikęs garbės donoro ženklą.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja siekianti būti E. F. nurodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigusi socialinę pedagogiką, dirba klientų aptarnavimo srityje, prieš tai dirbo restorane. Apie nagrinėjamą įvykį ji sužinojo po kelių dienų, nes tuo metu nelabai bendravo su R., po įvykio pradėjo bendrauti labiau ir viskas išėjo į gera. R. aktyviai reiškiasi visuomeninėje veikloje, dalyvavo kursuose. Po šio įvykio jis buvo labai nusivylęs ir susikrimtęs. Dabar jie apskritai yra beveik atsisakę alkoholio, nes po šio įvykio pamatė, kokią žalą daro alkoholio vartojimas. Juos sieja bendri interesai – keliavimas, žygių organizavimas ir pan. R. visada būdavo kraujo donoras ir dabar tęsia šią veiklą. Ji mato, kad R. stengiasi, todėl prašo R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti ją R. F. laiduotoja.
Liudytojas D. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra R. F. brolis. Nurodė, kad tuo metu, kai R. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis (liudytojas) nuo praeitų metų vasario mėnesio vairuodavo jam priklausantį automobilį „Lexus“, būdavo, kad pastatydavo jį kur papuola. Pasirodo, kad taip daryti negalima. Paskirtas baudas sumokėdavo brolis, nes dėl 15 eurų neapsimoka kreiptis į policiją, o po to jis pinigus grąžindavo broliui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. F. paaiškino, kad 2020 m. kovo 6 d., apie 21.00 val. būdamas blaivus, jam priklausančiu automobiliu „Lexus LS 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jo vardu, nuvažiavo pas draugą P. M. į svečius. P. gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslesnio adreso nežino. Pas P. svečiuose buvo jų bendras draugas D. K.. P. su D. vartojo alkoholinius gėrimus, o jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Apie 23.00 va. Kartu su D., kuris buvo neblaivus, jam priklausančiu automobiliu „Lexus LS 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis vairavo būdamas blaivus, išvažiavo jo namų link. Po ko atvažiavęs adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio, kieme sustojo. Po 10-15 sekundžių prie jo automobilio privažiavo žymėtas policijos pareigūnų automobilis. Jis tuo metu savo automobilyje sėdėjo už vairo, o jo draugas D. sėdėjo priekinėje automobilio keleivio vietoje. D. su savimi turėjo vieną butelį degtinės, negali patikslinti ar butelis buvo pradarytas, ar ne. Policijos pareigūnas, žiūrėdamas į jį, teigdamas pasakė: ,,girtas, gėrei!“. Tai jį įžeidė, nes alkoholio nevartojo keletą mėnesių. Tada policijos pareigūnas priėjo prie jo su alkotesteriu, kuriame jau buvo įstatytas vamzdelis, ir liepė pūsti t.y. pasitikrinti neblaivumą. Į ką atsakė ,,aš tau nepūsiu“. Atsisakė, nes dėl gerklės skausmo vartojo vaistus ,,Jox“, nežinojo ar dėl vaistų vartojimo gali alkotesteris kažką parodyti, bet to vamzdelis į alkotesterį buvo jau įstatytas, jam niekas neleido to padaryti pačiam, jį įžeidė kokiu policijos pareigūno tonu su juo kalbėjo t. y. įsakymais, pastarasis neprisistatė ir teigė kad jis yra neblaivus, dar nenustatęs fakto ar neblaivumo laipsnio. Po ko policijos pareigūnas nuvedė jį į tarnybinį automobilį, kur dar kartą jo paklausė ar pūs. Į ką vėl atsakė, kad ne, ir dar pridėjo, kad nori priduoti kraujo mėginį tyrimui, paprašė nuvežti į ligoninę, bet nebuvo nuvežtas. Policijos pareigūnai nepaaiškino jam, kas gresia už tai t. y. nepaaiškino, kad jeigu atsisakys tikrintis neblaivumą, nors ir yra blaivus, kad bus sulaikytas ir jam bus pareikštas įtarimas, dėl vairavimo esant neblaiviam. Kai policijos pareigūnams pasakė kur dirba, pastarieji pradėjo uždavinėti klausimus, nesusijusius su įvykiu, o būtent: kiek kainuoja automobilis, pridėjo, kad atsisveikins su darbu, tai minėjo ir anksčiau. Šiais klausimais policijos pareigūnai jį išprovokavo, todėl iš principo atsisakė pūsti. Policijos pareigūnai teigė kad jaučia alkoholio kvapą, bet nenurodė, kad kvapas sklido jam iš burnos. Dar nori papildyti, kad jo automobilyje alkoholio kvapas galėjo jaustis, nes D. buvo išgėręs, turėjo su savimi vieną butelį degtinės. Apie tai, kad jis nevartojo alkoholinių gėrimų, gali paliudyti P. ir D.. Nori papildyti, kad policijos pareigūnai D. K. pripurškė dujų, bet nežino dėl ko, o jam uždėjo antrankius dėl to, kad norėjo dalyvauti pastariesiems apžiūrint jo automobilį, prieš išvežant į aikštelę. Pagal pareikštą įtarimą kaltės neprisipažįsta (1 tomas, b.l. 133).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas L. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. kovo 6 d. dirbo kartu su V. V.. Patruliuojant 5-6 policijos komisariatų teritorijoje, apie 23.58 val. iš Vilniaus VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad iš prekybos centro „Mada“ adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, aikštelės išvažiuoja juodos spalvos Lexus automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Pagal automobilio valstybinį numerį, duomenų bazėje patikrinus nustatė, kad automobilis priklauso R. F., kurio gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iškart pajudėjo link minėto adreso. Važiuojant M. Š. gatve prieš juos važiavo automobilis Toyota, o prieš jį matė, kaip juda tamsios spalvos automobilis, kuris prisiparkavo dešinėje kelio pusėje. Privažiavus arčiau sustojusio prie automobilio, pastebėjo, kad tai jų ieškomas automobilis Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipus ir priėjus prie automobilio vairuotojo durelių pastebėjo, kad už automobilio vairo ir šalia keleivio sėdynėje, sėdi du vyrai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Nuo vyrų sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba, tačiau vyras nesutiko, atsisakė, sakydamas „gal nereikia, man bus gėda, mano giminėje daug pareigūnų, kad pats yra karininkas“. Automobilio vairuotojo paprašė išlipti iš automobilio ir nueiti iki jų tarnybinio automobilio. Vyrui išlipus ir atsisėdus į tarnybinį automobilį dar kartą pasiūlė pasitikrinti girtumą. Vyras ir šį kartą atsisakė tikrintis ir pasakė, kad niekada nepūs. OVS budėtojui pranešė, kad faktas dėl neblaivaus vairuotojo pasitvirtino, todėl reikia traliuko automobilio pristatymui į saugojimo aikštelę. Taip pat informavo, kad vairuotoją R. F. veža į VPK OVS. Dar laukiant tralo R. F. pasakė, kad vežtų jį priduoti kraujo, kad būtų nustatytas alkoholio kiekis kraujyje. Informavo, kad jis bus vežamas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą G. V. g. 3, Vilnius. Vyras ten važiuoti atsisakė, teigdamas, kad važiuos į savo polikliniką. Kokią polikliniką nurodė, pasakyti negali. Jiems atsisakius jį vežti į jo nurodytą polikliniką, vyras į Priklausomybių ligų centrą važiuoti atsisakė, todėl buvo pristatytas į budinčią dalį (1 tomas, b.l. 116).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas V. V. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. kovo 6 d. dirbo kartu su L. S.. Patruliuojant po 5-6 policijos komisariatų teritoriją, apie 23.58 val. iš Vilniaus VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad iš prekybos centro „Mada“ adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, aikštelės išvažiuoja juodos spalvos Lexus automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Pagal žinomą valstybinį numerį, duomenų bazėje patikrino ir nustatė, kad automobilis priklauso R. F., kurio gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iškart pajudėjo link minėto adreso. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve prieš juos važiavo automobilis Toyota, o prieš jį matė, kaip juda tamsios spalvos automobilis, kuris prisiparkavo dešinėje kelio pusėje. Privažiavus arčiau prie sustojusio automobilio, pastebėjo, kad tai jų ieškomas automobilis Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio galiniai stop žibintai dar nebuvo išjungti, švietė. Išlipus ir priėjus prie automobilio vairuotojo durelių pastebėjo, kad už automobilio vairo ir šalia keleivio sėdynėje sėdi du vyrai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. O būtent nuo vairuotojo R. F. sklido stiprus alkoholio kvapas. Jam išlipus iš automobilio jo judesių koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli, todėl įtariama, kad vairuotojas yra vartojęs alkoholio. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba, tačiau vyras nesutiko, atsisakė, sakydamas „gal nereikia, man bus gėda, mano giminėje daug pareigūnų, kad pats yra karininkas“. Automobilio vairuotojo paprašė išlipti iš automobilio ir nueiti iki jų tarnybinio automobilio. Vyrui išlipus ir atsisėdus į tarnybinį automobilį dar kartą pasiūlė pasitikrinti girtumą. Vyras ir šį kartą atsisakė tikrintis ir pasakė, kad niekada nepūs. Kadangi po įvykio praėjo ilgas laikotarpis, negali tiksliai pasakyti, ką atsakomybėn traukiamas asmuo sakė, detalesnis pokalbis su juo yra užfiksuotas body kamerų vaizdo įraše. OVS budėtojui pranešė, kad faktas dėl neblaivaus vairuotojo pasitvirtino, todėl reikia traliuko automobilio pristatymui į saugojimo aikštelę. Taip pat informavo, kad vairuotoją R. F. veža į VPK OVS. Dar laukiant tralo R. F. pasakė, kad vežtų jį priduoti kraujo, kad būtų nustatytas alkoholio kiekis kraujyje. Informavo, kad jis bus vežamas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą G. V. g. 3, Vilnius. Vyras ten važiuoti atsisakė, teigdamas, kad važiuos į savo polikliniką. Kokią polikliniką nurodė, pasakyti negali. Jiems atsisakius jį vežti į jo nurodytą polikliniką, vyras į Priklausomybių ligų centrą važiuoti atsisakė, todėl buvo pristatytas į budinčią dalį. Sulaikymo metu R. F. elgėsi neadekvačiai (1 tomas, b.l. 120).
BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad 2020 m. kovo 6 d., 23.58 val. bendrojo pagalbos centro telefonu buvo pranešta, kad iš prekybos centro „Mada“ aikštelės išvažiavo juodas automobilis Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus (1 tomas, b.l. 10).
2020 m. kovo 7 d., 00.07 val. Neblaivumo nustatyto akte užfiksuota, kad R. F. vengia neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai (1 tomas, b.l. 12).
Transporto priemonės registracijos žurnalo duomenimis, juodos automobilis Lexus LS 600 h, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019-04-30 priklauso R. F., gim. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 16), pridėtas automobilio registracijos liudijimas (1 tomas, b.l. 17).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Lexus LS 600h (2008 m.), variklio galia 327 kW/444 AG, kaina Lietuvoje su PVM yra 16 400 eurų (1 tomas, b.l. 19).
2020 m. kovo 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkio dalies vadovas D. P. pateikė 9 ikiteisminiam tyrimui reikšmingus vaizdo įrašus, kuriuose nuo 2020 m. kovo 6 d., 23.50 val. iki 2020 m. kovo 7 d., 00.05 val. vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti prekybos centro „Mada“ aikštelės vaizdo įrašai (1 tomas, b.l. 39-40). Minėti vaizdo įrašai buvo apžiūrėti 2020 m. kovo 20 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog vaizdo įrašuose yra užfiksuotas kaltinamasis ir jo draugas, abiejų vyrų judesiai nekoordinuoti, aiškiai matosi, kad jie neblaivūs, pateiktos nuotraukos, darytos iš vaizdo įrašų (1 tomas, b.l. 41-44, 45, 46-52).
2020 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti pateikti 7 vaizdo įrašai iš tarnybinių automobilių V1713 ir V1715. Šiame protokole nurodoma, kad tarnybinis automobilis 00:05:12 sustoja prie tamsaus automobilio, matosi, kaip dega automobilio „stop“ žibintai. Tarnybiniam automobiliui pajudėjus ir sustojus už šalia stovėjusio automobilio, matosi tamsaus automobilio markė „Lexus“, valstybinių numerių skaičiai (duomenys neskelbtini), pirma raidė „(duomenys neskelbtini)“ ir trečia „(duomenys neskelbtini)“, pateiktos nuotraukos (1 tomas, b.l. 55-56; 57-61).
2020 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas „Body“ kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų ir kaltinamojo bendravimas nagrinėjamo įvykio metu, taip pat užfiksuotas kaltinamojo atsisakymas pūsti į alkotesterį (1 tomas, b.l. 64-67).
2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m. balandžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolais buvo apžiūrėti „Body“ kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti vaizdai iš tarnybinio automobilio, kuriuo buvo vežamas kaltinamasis (1 tomas, b.l. 70-73, 78-80, 83-86).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato veikos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V. – P. tarnybinio pranešimo dėl telefono abonento Nr (duomenys neskelbtini) analizės matyti, kad R. F. neigiant savo kaltę ir teigiant, kad 2020 m. kovo 6 d., 23:00 val., jis, būdamas blaivas (nevartojęs alkoholio) su draugu D. K. (kuris buvo neblaivus) iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono vyko į savo namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo susipažinta su abonento telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio telekomunikacijų bendrovei UAB „Bite Lietuva“, savininkas R. F., buvusiais telekomunikacijos įvykiais laikotarpiu nuo 2020-03-06, 00.00 val. iki 2020-03-07, 24:00 val. Išanalizavus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinę, nustatyta, kad minėtas telefono abonentas:
- nuo 2020-03-06 18:56:16 iki 2020-03-06 22:05:12 jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, esančių Pilaitės mikrorajone adresais Vydūno g. 27 ir M. J. g. 10, Vilniuje;
- nuo 2020-03-06 22:05:13 iki 2020-03-06 23:51:06 jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, esančių adresais Viršuliškių g. 42 ir Viršuliškių g. 43, Vilniuje.
- 2020-03-06 23:52:25 jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio adresu Ateities g. 14, Vilniuje. Viršuliškių g. 42, Viršuliškių g. 43, Vilniuje ir Ateities g. 14, Vilniuje, telekomunikacijos bokštų veikimo zona apima prekybos centro „MADA“ adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje ir įtariamojo R. F. kelio link namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, zoną, kuriuo, policijos pareigūnų teigimu, buvo pastebėtas važiuojantis ir 2020-03-07 00:05 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje sulaikytas neblaivus R. F. (1 tomas, b.l. 111).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi viena iš alternatyvių nurodyto straipsnio dispozicijoje veikų, už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė – neblaivumo patikrinimo vengimas, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Būtent šios veikos padarymas ir inkriminuotas R. F..
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad R. F. 2020 m. kovo 6 d., apie 23.55 val., Vilniuje, M. Š. gatve vairavo automobilį „Lexus LS 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis prisipažino, kad kaltinime nurodytu laiku, išgėręs alkoholio - porą bokalų alaus, vairavo automobilį „Lexus LS 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų.; policijos pareigūnai jam liepė pūsti į alkotesterį, tačiau jis atsisakė tai daryti, bijodamas, kad gali pripūsti daugiau promilių, nei leistina norma, taip pat ir dėl to, kad policijos pareigūnai jam davė alkotesterį su jau įstatytu antgaliu ir jis, bijodamas prasidėjusios pandemijos, atsisakė į jį pūsti.
Be kaltinamojo R. F. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta liudytojų – policijos pareigūnų L. S. ir V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, be kita ko, kad sustabdžius neblaivų vairuotoją R. F. ir liepus pastarajam pūsti į alkotesterį, jis į alkotesterio matuoklio tikrinimo vamzdelį oro nepūtė, sakydamas, kad jam yra gėda, nes jo šeimoje daug pareigūnų ir jis pats yra karininkas; kad tarnybiniame automobilyje R. F. buvo pasiūlyta dar kartą pūsti į alkotesterį, tačiau jis kategoriškai atsisakė tai daryti, t.y. visiškai sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo. R. F. kaltę taip pat patvirtina pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas kaltinamojo ir policijos pareigūnų bendravimas, taip pat apžiūros protokolai, kuriais buvo apžiūrėti įrašai iš Body kamerų ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK vyresniosios tyrėjos M. V.-P. 2020 m. gegužės 8 d. tarnybinis pranešimas, kad išanalizavus kaltinamojo naudojamo telefono numerio abonentą buvo nustatyta, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d., 00.00 val. iki 2020 m. kovo 7 d. 24.00 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, kurių veikimo zona apima prekybos centrą „Mada“ adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje ir įtarimo kelio link namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, zoną. Būtent šiuo maršrutu buvo pastebėtas ir 2020 m. kovo 7 d., 00.05 val. sulaikytas akivaizdžiai neblaivus R. F., vairuojantis automobilį „Lexus“.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje. Šie pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017).
Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais R. F. pažeidė atitinkamus teisės aktų reikalavimus, nes, kaip minėta, policijos pareigūnams nustačius akivaizdžius neblaivumo požymius ir pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, policijos pareigūnams nustačius akivaizdžius neblaivumo požymius (iš burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, sutrikusią judesių koordinaciją) ir pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, jis tai padaryti sąmoningai atsisakė, todėl nebuvo galimybės nustatyti kaltinamojo (ne)blaivumo. Tokie jo veiksmai laikytini vengimu pasitikrinti blaivumą, todėl pripažintina, kad kaltinamojo kaltė, padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra neabejotinai įrodyta.
Pastebėtina, kad kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad R. F., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus LS 600“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio. Vis dėlto šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo, kadangi šiuo atveju R. F. kaltinamas, grindžiant tai atitinkamais duomenimis, ne vairavimu, kai nustatytas atitinkamas neblaivumo laipsnis, o alternatyvia minėto straipsnio dispozicijoje nurodyta veika, t. y. neblaivumo patikrinimo vengimu. Minėtų aplinkybių šalinimas įtakos asmens veikos kvalifikavimui šiuo atveju neturi.
Dėl baudžiamosios atsakomybės
Spręsdamas klausimą dėl R. F. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas, baustas administracine tvarka už smulkius KET nusižengimus ir už tai, kad laiku nepateikė metinės gyventojo turto deklaracijos, turi galiojančių nuobaudų. Nors kai kurie R. F. pažymoje nurodyti KET nusižengimai buvo padaryti jau po jam skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, tačiau teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju R. F. brolis D. F. parodė, kad po to, kai broliui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis nuo praeitų metų vasario mėnesio vairuodavo jam priklausantį automobilį „Lexus“, pastatydavo jį kur papuola ir viskas, o baudos buvo skiriamos broliui, kaip automobilio savininkui; R. F. sumokėdavo paskirtas baudas. Šiuo atveju teismui nepateikta duomenų, paneigiančių tokius paaiškinimus, atkreipiant dėmesį, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. F. buvo skirtos dvi administracinės nuobaudos, t.y. 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. liepos 29 d. už transporto priemonės palikimą neleistinoje vietoje, t. y. pažeidimai buvo fiksuoti ne asmens (transporto priemonės vairuotojo) akivaizdoje. Savo ruožtu iš minėto išrašo nematyti, kad per specialiosios teisės atėmimo laikotarpį R. F. būtų buvęs sustabdytas vairuojantis automobilį.
Be to, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad R. F. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), iš viso neatlygintinai yra paaukojęs 55 kartus kraujo, jam yra suteiktas garbės donoro ženklo pažymėjimas, taip pat jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje ir kt., kas, teismo vertinimu, iš esmės teigiamai jį charakterizuoja.
Teismui pateiktas E. F. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti R. F. jos, t. y. E. F. atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodo, kad R. F. yra jos sutuoktinis, mano, kad ji galėtų daryti teigiamą įtaką R., nes jie yra šeima, gyvena kartu, sprendžia iškilusias problemas ir ieško geriausio sprendimo joms išspręsti taip pat kartu. Be to, juos vienija bendri pomėgiai – žygiai ir kelionių organizavimas, visuomeninė veikla. Nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką R. F. elgesiui dėl savo nepriekaištingos reputacijos ir neigiamo požiūrio į alkoholio vartojimą.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Vertinant galimybę R. F. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, ir dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra aktuali.
Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiuo atveju būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę ir šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Nagrinėjamu atveju R. F. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kelis kartus buvo baustas administracine tvarka už smulkius nusižengimus, nėra duomenų, kad per paskutinius dvejus metus, kai byla buvo perduota nagrinėti teismui, būtų padaręs atitinkamas priešingas teisei veikas ir pan., taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog R. F. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie E. F. (neteista, kelis kartus baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti), jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui R. F. – tiek dėl savo pačios požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl šeiminių santykių, pagrįstų tarpusavio pagarba ir pasitikėjimu.
Teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad E. F. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina R. F. laiduotoja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo R. F. bei jo laiduotoja skirtinos E. F. asmenybę, nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė R. F.. Taigi R. F. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
R. F. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis padarę nusikalstamą veiką eismo saugumui, t. y. pakankamai šiurkštų naudojimosi kelių eismo transporto priemones taisyklių pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą ir anksčiau už grubius KET pažeidimus baustas nebuvo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 (dvejų) metų laikotarpiui.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. K. 2020 m. kovo 7 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, straipsniais, R. F. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas (1 tomas, b.l. 140, 142). Atsižvelgiant į tai, kad R. F. teisę vairuoti transporto priemones faktiškai prarado nuo 2020 m. kovo 7 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, teismas sprendžia, jog R. F. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. kovo 7 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes byloje nėra jokių duomenų, iš kurių matytųsi, jog kaltinamasis po specialiosios teisės sustabdymo vairuotų transporto priemones.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone.
Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. F. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį bei policijos pareigūnams nustačius atitinkamus neblaivumo požymius –vengė neblaivumo. Pastebėtina, kad, kaip minėta, R. F. ir teismo posėdžio metu neneigė, kad prieš tai jis buvo išgėręs alkoholio. Tokie R. F. paaiškinimai rodo, kad padidinto pavojaus šaltiniu jis naudojosi nesusimastęs apie jo keliamą galimą pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad net ir atleidus R. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Lexus LS 600h (2008 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 16 400 eurų (1 tomas, b.l. 19). Teismo posėdžio metu buvo pateikti argumentai, nesutinkant su pastarąja automobilio verte, nurodant, be kita ko, kad šioje pažymoje nurodyta automobilio galia yra didesnė, nei kaltinamojo automobilio, bei kad būtent tokių charakteristikų automobilio rinkoje nebuvo, dėl ko ir nenustatyta jo kaina. Pastebėtina, kad tokius paaiškinimus (bei duomenis, kiek tai susiję su nurodoma automobilio galia) paneigiančių duomenų teismas neturi. Kaltinamasis nurodė, be kita ko, kad automobilį jis pirko už 10 000 eurų.
Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, susijusias ne neaiškumu dėl tikslios R. F. vairuoto automobilio vertės, taip pat į R. F. charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be to, siekiant užtikrinti ir, be kita ko, proporcingumo principo įgyvendinimą, skiriant atitinkamas poveikio priemones, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš R. F. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią dalį jo vairuojamo automobilio vertės, t.y. 4000 (keturis tūkstančius) eurų.
Dėl kitų klausimų
Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. K. 2020 m. kovo 7 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, straipsniais, R. F. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas (1 tomas, b.l. 140, 142). Šios kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas)– paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. F. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ Regitra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2020 m. kovo 12 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. F., a.k. (duomenys neskelbtini) automobiliui Lexus LS 600h, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du DVD-R diskai su vaizdo įrašais, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. F., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą R. F. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti R. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 7 d.
Paskirti R. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti iš R. F. dalį automobilio Lexus LS 600h, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 4000 (keturis tūkstančius) eurų valstybės naudai.
Kaltinamajam R. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, R. F. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei Regitra.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. F., a.k. (duomenys neskelbtini) automobiliui Lexus LS 600h, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2020 m. kovo 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. F., a.k. (duomenys neskelbtini) automobiliui Lexus LS 600h, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du DVD-R diskus su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti R. F., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
Išaiškinti E. F., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.