- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- 2-419-876/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- T. L.
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
- Kategorijos
- 2.6.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį pareikštą atsakovui T. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui atstovui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2016 m. kovo 4 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo nustatyti vaiko E. L. gyvenamąją vietą su vaiko motina J. K. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje bei priteisti iš atsakovo T. L. nuo 2015-11-15 išlaikymą dukrai E. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur iki ji taps pilnametė, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai J. K.. Priteistų vaiko išlaikymui lėšų tvarkytoja paskirti ją, vaiko motiną J. K.
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas T. L. yra nepilnamečio vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tačiau išlaikymo dukrai jis neteikia nuo dukters gimimo dienos. Nurodė, kad atsakovo parama yra būtina su ja kartu gyvenančio vaiko išlaikymui. Vaiko išlaikymui reikia 250 Eur per mėnesį (maitinimui - 150 Eur, drabužiams, avalynei, vaistams, žaislams ir higienos priemonėms - 100 Eur). Nurodė, kad jai ir taip tenka kasdieniniai darbai ir rūpesčiai dukters atžvilgiu. Ji turi būti pavalgydinta, aprengta, reikalui esant, gydoma, rūpinamasi jos kultūriniu gyvenimu ir ugdymu. Nurodė, kad dukra visą laiką gyvena su ja, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Jeigu atsakovas pageidaus bendrauti su dukra, ji tam neprieštaraus.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jam yra žinoma ir pranešta tinkamai. Byloje gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad sutinka su ieškovės pateiktu ieškiniu ir sąlygomis bei nurodė, jog sutinka, kad teismo posėdis vyktų jam nedalyvaujant.
Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad J. K. ir T. L. turi mažametę dukrą E. L., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi dar tris nepilnamečius vaikus: E. S., gimusią (duomenys neskelbtini), G. K., gimusį (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą priešingą vaikų interesams Skyrius nėra gavęs. Nuo 2015 m. liepos mėnesio ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas nuosavybės teise priklauso R. D.. Moteris yra susitarusi su savininke naudotis namo dalimi neterminuotai. Gyvenamojoje namo dalyje yra du kambariai, namas su daliniais patogumais. Namuose švaru, tvarkinga, sudarytos minimalios, tačiau tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams. Ieškovė dirbo UAB „MEDIRESTA“ defektuotoja/pakuotoja, o šiuo metu yra išėjusi dvejiems metams motinystės atostogų. Ji gauna motinystės pašalpą - 203,40 Eur; išmoką už vaikus: E. - 28,50 Eur, už E., G., D. - 45,60 Eur; taip pat paramą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondų lėšų ir iš Vaikų išlaikymo fondo už vaikus: E., G., D. - 137 Eur. Ieškovė pasakojo, jog atsakovas nesidomi dukra, nedavė jai nei karto pinigų. Moters žiniomis, vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju, Jurbarke. Ji prašė atsakovo, kad šis duotų pinigėlių dukros vaistukams, kurie buvo reikalingi po skiepukų, tačiau tėvas pinigų nedavė. Ji teigė, kad iš viso nupirkęs dukrai du daiktus: t. y. vaistukų nuo pilvo diegliukų ir vitamino D. Šiuo metu tėvas užpykęs, kad ji pateikė ieškinį teismui dėl išlaikymo priteisimo, todėl jis neskambina, nebendrauja. Skyriaus duomenimis, T. L. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. kovo 5 d. atsakovas dirba UAB „Manvesta“. Skyrius nurodė, kad E. L. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatytina su motina, kadangi yra sudarytos gyvenimo sąlygos, motina rūpinasi mergaite, atitinkamai išliekant tėvo teisei maksimaliai bendrauti su dukra, taip pat turėtų būti iš tėvo priteistas išlaikymas vaiko naudai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, jog ieškovė J. K. ir T. L. turi nepilnametę dukrą E. L., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Atsakovas T. L. sutiko su ieškovės J. K. reikalavimais dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo nepilnametei E. L. (b. l. 20).
Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo.
Teismas, remdamasis ieškovės, atsakovo bei Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS paaiškinimais, kad nepilnametė E. L. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, jos namuose švaru, tvarkinga, sudarytos minimalios, tačiau tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnametei E. L. gyventi, augti ir vystytis bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepareiškė noro jog E. L. gyventų su juo, teismas sprendžia, jog nepilnametės E. L. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove J. K., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).
Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).
Šioje byloje ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas sutinka su prašoma vaiko išlaikymui suma. Laikytina, jog prašomas priteisti 120 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnametės dukros E. L. poreikius, todėl iš atsakovo priteistinas 120 Eur dydžio išlaikymas dukrai E. L. iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 2 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė J. K..
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. vasario 18 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP)-16-T-569-2353, kurio pagrindu ieškovei J. K. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. kovo 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-3150, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą J. K. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 115,80 Eur advokato užmokestis. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 43 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 120 Eur = 1440 Eur – 3 proc. = 43,20 Eur, suapvalinus – 43 Eur), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 99 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 271 str., CK 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti E. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki vaiko pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai J. K.
Ieškovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti E. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų aštuoniasdešimt centų) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.