- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-185-526/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Eugenijus Antanauskas, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- K. A.
- Nukentėjusysis
- A. K., V. K.
- Advokatai
- Galina Korobliova, Sigitas Jasevičius, Sigitas Jasevičiausap
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Editos Lapinskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A., nukentėjusiosios A. K., nuteistojo ir nukentėjusiojo V. K. bei A. K. ir V. K. atstovo advokato Sigito Jasevičiaus apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje;
K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nuosprendžiu patenkintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys ir iš V. K. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 166,48 Eur K. A. gydymo išlaidų.
Nuosprendžiu patenkintas Valstybinės ligonių kasos ieškinys ir iš K. A. Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 114,90 Eur A. K. ir V. K. gydymo išlaidų.
Nuosprendžiu iš dalies patenkintas A. K. ir V. K. ieškinys ir iš K. A. A. K. ir V. K. naudai priteisti po 100 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. K. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 23 val. (duomenys neskelbtini), po įvykusio tarpusavio konflikto tarp K. A. ir jo žmonos A. K., pargriovė nukentėjusįjį K. A. ant žemės ir kumščiu sudavė pastarajam ne mažiau kaip du smūgius į kairę akį ir nosį, taip K. A. padarė kairės akiduobės odos nubrozdinimus, vokų kraujosruvas, nosies sumušimą ir odos nubrozdinimus, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. K. A. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą: 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 23 val. (duomenys neskelbtini) esančiame kelyje, konflikto su A. K. metu, tyčia kumščiu sudavė pastarajai du smūgius į dešinę veido pusę, taip nukentėjusiajai A. K. padarydamas dešinės veido pusės smilkinio ir skruosto srities sumušimus ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K. gulint ant žemės, jis, K. A., ranka sudavė du smūgius V. K. į dešinę veido pusę bei rankomis suėmęs už kaklo, smaugė, taip nukentėjusiajam V. K. padarė dešinio skruosto odos nubrozdinimus bei kairiojo peties sąnario patempimą ir nukentėjusiajam V. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. K. ir V. K. bei jų atstovas advokatas S. Jasevičius prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo bei priteisti iš nuteistojo K. A. po 1000 Eur A. K. ir V. K. neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur A. K., o V. K. 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.1. Apeliantai skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų jiems priteisimo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad jie nukentėjo nuo K. A. neteisėtų veiksmų, patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, tai patvirtino ir proceso metu apklausti liudytojai V. B. ir N. B.. Be to, nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, tačiau neatsižvelgė į K. A. turtinę padėtį, t. y. kad jis ūkininkauja, augina mėsinius galvijus pardavimui, todėl mano, kad priteista neturtinė žalą – tik po 100 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, yra per maža ir priteista neatsižvelgus į visas išvardintas aplinkybes, patirtus išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą. Be to, apeliantai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas S. Jasevičius prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį, kuria jis, V. K., buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 140 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti. Apeliantas ir jo gynėjas mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl V. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Be to, nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino V. K. baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – kad jis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė gindamas nuo užpuolimo kitą asmenį – žmoną A. K..
4.1. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarydamas klaidingas išvadas, remdamasis prielaidomis. Nurodo, jog nukentėjusioji A. K. parodė, kad ganykloje įvykusio konflikto dėl palaidų K. A. galvijų metu, pastarasis, būdamas girtas, be jokios priežasties du kartus kumščiu smogė jai į veidą ir galvą, padarydamas sužalojimus. Tuo metu jos vyras V. K., būdamas netoliese, rišo gyvulius. A. K. pradėjo šaukti „padėk, gelbėk“. V. K., pribėgęs prie jų, atstūmė nuo jos K. A.. K. A. įsikibo į jos vyrą, parvertė ant žemės, sudavė smūgius, smaugė. Juos išskyrė kaimynas Ž. P.. Nurodo, kad tokius pačius parodymus davė ir V. K., kuris nurodė, kad ganykloje jo žmona A. K. konfliktavo su girtu K. A. dėl jo palaidų gyvulių. Išgirdęs, kad žmona šaukia „padėk, gelbėk, ką darai“, prišoko prie K. A. ir jį atstūmė nuo žmonos, bijodamas, kad K. A. jos nebemuštų ir dar stipriau nesužalotų. Jokių smūgių, prišokęs prie K. A., jam nesudavė. K. A., sugriebęs parvertė jį ant žemės, smogė jam į veidą, smaugė. Nurodė, kad smūgio nesudavė, sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių metu, besiginant nuo K. A. užpuolimo. Savo veiksmus įvertina tik kaip pagalbą žmonai, kad K. A. jos daugiau nesužalotų. Pažymi, jog nors teismas nuosprendyje nurodė, kad neįrodyta jog įvykio metu K. A. buvo neblaivus, pastarojo girtumo faktą patvirtino apklausti liudytojai V. B. ir N. B.. Nurodo, kad liudytojai Ž. P. ir D. P. parodė, kad ganykloje įvyko konfliktas tarp A. K. ir K. A. ir girdėjo kaip jo metu A. K. pradėjo šaukti „gelbėk, padėk“. Taip pat girdėjo, kaip V. K. sušaukė nemušti jo žmonos, matė, kaip jis pribėgo ir atstūmė K. A.. Po to jie susikibo ir prasidėjo grumtynės. Ž. P. juos išskyrė. Apeliantų manymu, teismas netinkamai įvertino surinktų duomenų visumą ir neįvertino to, kad V. K. turėjo teisę į būtinąją gintį, gindamas savo žmoną nuo K. A. užpuolimo bei gindamasis nuo K. A., kai pastarasis jį parvertė ant žemės, mušė bei smaugė.
4.2. Apeliantai pažymi, kad teismas, nepripažindamas V. K. baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, rėmėsi prielaidomis, būtent tuo, kad K. A. yra ramaus būdo, neįvertino aplinkybės, jog daug liudytojų nurodė, kad jis buvo girtas. Nurodė, kad objektyviai nebuvo jokių požymių, kad K. A. galėtų tęsti smurtą prieš A. K. ir, kad būtų pakakę to, kad V. K. atsistotų tarp A. K. ir K. A.. Mano, kad tai prieštarauja surinktiems įrodymams ir objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Pažymi, kad tai patvirtina aukščiau nurodytų nukentėjusiųjų liudytojų parodymai. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad gelbėdamas žmoną V. K. veikė būtinosios ginties ribose, nes atstumdamas K. A., jam nesmogė nei kumščiu, nei kokiu pašaliniu daiktu, o tik atitraukė jį nuo užpultos žmonos. Be to, nurodo, kad V. K. yra žymiai vyresnis už K. A., ir jis ir jo žmona jautėsi teisūs šiame įvykyje, nes po įvykio iškart kvietė policijos pareigūnus. Apeliantams kelia abejones, ar išties įvykio metu K. A. buvo padaryti kūno sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje, nes ir nukentėjusieji A. ir V. K., liudytojai V. B., N. B., Ž. P., D. P. nematė jokių sužalojimų ant K. A. veido. Pažymi ir tai, kad K. A. į gydymo įstaigą kreipėsi tik po dviejų parų ir neatmetama galimybė, kad būdamas girtas galėjo pats susižaloti griūdamas arba jį galėjo sužaloti kiti asmenys. Todėl mano, kad teismas netinkamai įvertino duomenų visumą, be pagrindo V. K. veiksmus prieš K. A. neįvertino kaip būtinosios ginties pagal BK 28 straipsnį, todėl nuosprendis V. K. turėtų būti panaikintinas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį, kuria jis, K. A., buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 140 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti. Prašo priteisti iš nuteistojo V. K. visas bylinėjimosi išlaidas K. A. bei valstybės naudai. Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje K. A. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.
5.1. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarydamas klaidingas išvadas. Nurodo, jog jis A. K. nelietė. Priešingai, pati A. K. bandė jį išprovokuoti, sudavė jam plastikiniu kuoleliu, tačiau jis į tai nesureagavo. Šias aplinkybes patvirtina liudytojai D. P., R. P. ir Ž. P.. Nurodo, kad A. K. į medikus kreipėsi ne iš karto po įvykio, todėl nubrozdinimai, kuriuos užfiksavo medikai, galėjo atsirasti vėliau. Nurodo, jog patys V. K. ir A. K. patvirtina, jog jie nesutaria su juo, K. A., nesutarimai yra seni, todėl A. K. turėjo motyvą ir pagrindą apkalbėti jį, K. A.. Mano, kad teismas netinkamai įvertino duomenų visumą, todėl nuosprendis K. A. turėtų būti panaikintinas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. ir nuteistojo bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. ir jų atstovo advokato S. Jasevičiaus apeliacinius skundus bei į nuteistojo K. A. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K., nuteistojo ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. K. gynėjas ir atstovas S. Jasevičius prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis K. A. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. bei nuteistojo ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. gynėjo ir atstovo advokato S. Jasevičiaus apeliacinius skundus atmesti, prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. K. ir nuteistojo bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. ir jų atstovo advokato S. Jasevičiaus bei nuteistojo K. A. apeliaciniai skundai atmestini.
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
10. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. bei nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, taip pat ginčijamos teismo išvados dėl V. K. ir K. A. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Dėl V. K. kaltės
11. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. ir jo gynėjas S. Jasevičius nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir tvirtina, jog nusikalstamos veikos prieš K. A. nepadarė, jo nemušė, o tik norėjo apginti savo žmoną A. K.. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas tvirtina, jog K. A. nemušė, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog V. K. mušdamas K. A. sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vertino į bylą surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei nusikalstamos veikos sudėties požymius.
12. Baudžiamajame procese įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Kaip ne kartą konstatuota kasacinio teismo praktikoje, įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-295/2013). Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. K., būtų nesilaikęs įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis) ar padaręs išvadas, neatitinkančias nustatytų aplinkybių. Nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas vadovavosi nepatikimais įrodymais, juos vertino šališkai ar neatsižvelgė į kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek teisinančius, tiek ir kaltinančius įrodymus, ir padarė išvadas, atitinkančias nustatytas aplinkybes.
13. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas S. Jasevičius iš esmės nesutinka su V. K. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ginčija kaltę, tvirtina, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už K. A. sumušimą. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo nuteistojo V. K. padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino paties įvykio mechanizmą, įvertino ir išanalizavo liudytojų parodymus. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl V. K. kaltės. Vien tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o V. K. kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės neparemtos įrodymais, nepagrįsti. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
14. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. iš esmės ginčija savo kaltę, tvirtina, jog buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas, nes veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes K. A. užsipuolė ir pradėjo mušti jo žmoną A. K., todėl jis tik gynė savo žmoną ir bandė atitraukti K. A. nuo jos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, mano, jog jie nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visą įvykio mechanizmą ir pagrįstai nusprendė, jog V. K. neveikė būtinosios ginties sąlygomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog įvykio metu konfliktą pradėjo A. K. – ji atvykusiam K. A. garsiai šaukdama priekaištavo dėl palaidų jo gyvulių. Tuomet K. A. sudavė jai kelis smūgius į veidą ir galvą, o jai pradėjus šaukti, V. K. puolė ant K. A., ji parvertė ant žemės ir prasidėjo jų grumtynės, kurių metu abu vienas kitam sudavė smūgius ir padarė kūno sužalojimus.
15. Apeliantas ir jo gynėjas skunde tvirtina, jog jokių smūgių, prišokęs prie K. A., jam nesudavė, o K. A., sugriebęs parvertė jį ant žemės, smogė jam į veidą, smaugė. Apeliantas ir jo gynėjas tvirtino, kad K. A. smūgio nesudavė, o jam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių metu, besiginant nuo K. A. užpuolimo. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo, kadangi juos paneigia šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada, jog V. K. kaltė įrodyta specialisto išvada, nukentėjusiojo K. A. bei liudytojų parodymais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog V. K. kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, visų pirma, patvirtina 2020-08-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1294/2020(03), kurioje nurodyta, kad K. A. nustatyti paviršiniai galvos sužalojimai – kairės akiduobės odos nubrozdinimai, vokų kraujosruvos, nosies sumušimas ir odos nubrozdinimas – padaryti sumušus veidą ne mažiau kaip dviem poveikiais (į kairę akį ir nosį), atitinka užduotyje nurodytą laiką (2020-08-01, apie 23 val.) ir aplinkybes, ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (3 t., b. l. 70). V. K. kaltę taip pat patvirtina nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo K. A. parodymai bei liudytojų Ž. P., D. P. ir R. P. parodymai, iš kurių matyti, kad konflikto pradžioje K. A. buvo ramus, rūkė, o A. K. pradėjus konfliktą, t. y. garsiai pradėjus priekaištauti K. A. dėl palaidų gyvulių, jie susikivirčijo, tuomet A. K. pradėjo šauktis pagalbos, o tuomet V. K. puolė ant K. A., abu vyrai susigrūmė ir parvirto ant žemės, sudavė vienas kitam smūgius (t. 5, b. l. 41-44, 59-60). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi paminėti – nukentėjusiojo K. A. ir liudytojų Paulikų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai bei specialisto išvada patvirtina nuteistojo V. K. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.
Dėl K. A. kaltės
16. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir tvirtina, jog nusikalstamos veikos prieš V. K. ir A. K. nepadarė, jų nemušė. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis ir tvirtina, jog V. K. ir A. K. nemušė, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinktų duomenų pakanka konstatuoti, jog K. A. sudavė smūgius tiek A. K., tiek V. K.. Pagal nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. A. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai vertino į bylą surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei nusikalstamos veikos sudėties požymius.
17. Apeliantas skunde tvirtina, jog jis A. K. nelietė, priešingai, pati A. K. bandė jį išprovokuoti, sudavė jam plastikiniu kuoleliu, tačiau jis į tai nesureagavo. Mano, kad šias aplinkybes patvirtina liudytojai D. P., R. P. ir Ž. P.. Nurodo, kad A. K. į medikus kreipėsi ne iš karto po įvykio, todėl nubrozdinimai, kuriuos užfiksavo medikai, galėjo atsirasti vėliau. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo, kadangi juos paneigia šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada, jog konfliktą iš tiesų pradėjo A. K., tačiau pirmasis smūgius į veidą ir į galvą jai sudavė būtent K. A.. Tai, kad smūgiai A. K. buvo iš tiesų suduoti, patvirtina 2020-08-14 specialisto išvada Nr. G 1293/2020(03) bei 2021-03-15 papildoma specialisto išvada Nr. pG298/2021(03) (1 t., b. l. 79, 80) kur nurodyta, kad A. K. nustatytas dešinės veido pusės smilkinio ir skruosto srities sumušimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, tikėtina, kad A. K. veidas buvo sužalotas dviem smūgiais – į dešinio smilkinio ir dešinio skruosto sritį, ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Ir nors įvykio vietoje buvę liudytojai Ž. P., D. P. ir R. P. nematė, kaip K. A. sudavė smūgius V. K., tačiau visi girdėjo jos šaukimą ir prašymą padėti bei gelbėti (t. 5, b. l. 41-44, 59-60).
18. Apeliaciniu skundu K. A. prašo jį išteisinti ir nors nieko nenurodo dėl V. K. sumušimo, tačiau iš tokio prašymo yra akivaizdu, jog jis taip pat savo kaltės šioje dalyje nepripažįsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių K. A. kaltę ir dėl V. K. sumušimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada, jog K. A. kaltė įrodyta specialisto išvada, nukentėjusiojo K. A. bei liudytojų parodymais. Pažymėtina, jog Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-09-04 specialisto išvados Nr. G 1455/2020(03) (1 t., b. l. 114) matyti, kad V. K. nustatytas dešinio skruosto odos nubrozdinimas ir kairio peties sąnario patempimas, kiti sužalojimai nefiksuoti. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga. Skruostas galėjo būti nubrozdintas sumušus, atsitrenkus ar nuo dinaminio kontakto, vienu poveikiu. Peties sąnario patempimas būdingas netiesioginei traumai, galėjo būti padarytas vienu poveikiu. V. K. padaryti sužalojimai vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, pagal byloje surinktus įrodymus, šie sužalojimai V. K. padaryti jo grumtynių su K. A. metu ir nors K. A. nepripažįsta sužalojęs V. K., tačiau iš visų nustatytų bylos aplinkybių, surinktų įrodymų galima teigti, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl civilinių ieškinių
20. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. K. ir V. K. bei jų atstovas advokatas S. Jasevičius prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo bei priteisti iš nuteistojo K. A. po 1000 Eur A. K. ir V. K. neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur A. K., o V. K. 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.
22. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusieji A. K. ir V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jame nurodė, jog dėl minėto įvykio patyrė išgąstį, stiprų šokią, nuoskaudą ir sukrėtimą, buvo pažemintas jų orumas ir šis įvykis turi labai neigiamas pasekmes tolimesniame gyvenime bei įvertino šią jiems padarytą moralinę žalą 2000 Eur (po 1000 eur kiekvienam)(t. 4, b. l. 169-170). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų A. K. ir V. K. pareikštą civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir skundžiama nutartimi nukentėjusiųjų naudai iš K. A. priteisė 200 Eur (po 100 Eur kiekvienam) neturtinei žalai atlyginti.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų prašymas padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, jog V. K. kaltė, kaip ir V. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog konfliktas tarp A. K. ir V. K. iš vienos pusės bei tarp K. A. iš kitos pusės buvo abipusis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiųjų civilinio ieškinio pagrįstumą, atsižvelgė ir įvertino su juo susijusius bylos duomenis, todėl pagrįstai ir teisingai priteisė nukentėjusiesiems neturinės žalos atlyginimą, kurio dydis taip pat yra pagrįstas ir protingas. Apeliantai skunde teigia, kad jiems priteista 200 Eur suma turi būti didinama dėl to, kad tokia neturtinės žalos suma yra aiškiai per maža, tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino K. A. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų V. K. ir A. K. interesus, tinkamai taikė įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, todėl keisti skundžiamą teismo nutartį ir didinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-134-696/2016 ir kt.).
25. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. K. ir V. K. prašo priteisti iš nuteistojo K. A. bylinėjimosi išlaidas apmokant advokato pagalbą: 500 Eur A. K. ir 1700 Eur V. K.. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. A. taip pat prašo priteisti iš nuteistojo V. K. visas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios V. K. ir nuteistojo V. K., tiek nuteistojo K. A. apeliaciniai skundai atmetami, proceso išlaidos nėra priteisiamos.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ar jį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. K. ir V. K. bei jų atstovo advokato Sigito Jasevičiaus, nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Sigito Jasevičiaus bei nuteistojo K. A. apeliacinius skundus atmesti.