Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjęs D. M. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė surašė D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2014-10-30 ardama nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybėje, savavališkai užėmė 0,10 ha valstybinės žemės plotą ir po įspėjimo raštu 0,0391 ha ploto valstybinės žemės, skirtos keliui, neatlaisvino. Tokiais savo veiksmais ji nevykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 7 p. nustatytų žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigų bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 45 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertintina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų jog D. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 2 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nepateikė duomenų pagrindžiančių nagrinėjamo teisės pažeidimo sudėties subjektyvųjį elementą - tyčią, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės sklypą, aiškiai to siekdamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 45 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 45 str. 2 d. įtvirtinta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. M. padarė ATPK 45 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Priimdamas nutarimą apylinkės teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-5), 2014-10-30 žemės naudojimo patikrinimo aktu (b. l. 6-7), 2014-12-02 žemės naudojimo patikrinimo aktu (b. l. 8-9), fotonuotraukomis (b. l. 10), žemės sklypo schema (b. l. 11), žemės naudojimo patikrinimo aiškinamuoju raštu (b. l. 12-13), žemės sklypo nuotraukomis (b. l. 14-15), pavedimu ir jo vykdymo istorija (b. l. 16-17, 18-19), išrašu iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 20-21), grąžinamos natūra žemės sklypo planu (b. l. 22), grąžinamos natūra žemės aktu (b. l. 23-24), D. M. paaiškinimu (b. l. 25) ir kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto nutarimo motyvams dėl D. M. kaltės.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 2 d.

Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių priešingą teisei D. M. veikimą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus 2014-10-30 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 19ŽN-(14.19.73.)-92 ir prie jo pridėtose nuotraukose bei schemoje užfiksuota, kad Žemės sklype yra suartas valstybei priklausantis kelias, sudarant kliūtis juo naudotis. Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus 2014-11-05 rašte Nr. 19SD- (14.19.104.)-4072 „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ nurodyta, kad yra atlikti veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas pagal ATPK 45 straipsnį. Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus 2014-12-02 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 19ŽN-(14.19.73.)-103 ir prie jo pridėtose nuotraukose užfiksuota, kad Žemės sklype suarto valstybei priklausančio Kelio dalis po įspėjimo atlaisvinta nebuvo, t. y. Kelio dalis, kurios plotis 2,30 m, ilgis 170 m., plotas 0,0391 ha, savavališkai užimta ir neatlaisvinta, sudarant kliūtis ja naudotis. Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus 2014-12-15 rašte Nr. 19SD-(14.19.104.)-4633 „Dėl pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo“ nurodyta, kad yra atlikti veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas pagal ATPK 45 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog žemės sklypo savininkė D. M. teismo posėdžio metu pripažino padariusi teisės pažeidimą ir gailėjosi. Aukščiau aptarti dokumentai ir duomenys patvirtina, kad pareiškėja, ardama Žemės sklypą, savavališkai užėmė 0,10 ha valstybinės žemės plotą ir po įspėjimo raštu 0,0391 ha valstybinės žemės ploto neatlaisvino. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad D. M. atliko teisei priešingus veiksmus, numatytus ATPK 45 straipsnyje.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nepateikė duomenų pagrindžiančių nagrinėjamo teisės pažeidimo sudėties subjektyvųjį elementą - tyčią, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės sklypą, aiškiai to siekdamas.

Pasisakydamas dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (ATPK 9 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnyje sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2009- 06-05 nutartis, priimta byloje Nr. N575-1007/2009). Tyčiai konstatuoti būtina nustatyti, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį (LVAT 2007- 01-26 nutartis, priimta byloje Nr. N6-254/2007).

Aukštesniojo teismo vertinimu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinę žemę, aiškiai suprasdama, kad žemės savininkas yra valstybė, suvokė pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekė bei suprato priešingą teisei savo veikimą. Tai, kad pareiškėja sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo valstybinę žemę patvirtina ir tai, kad D. M. teismo posėdžio metu kaltę pripažino. Tai, kad suarta ir neatlaisvinta žemė priklauso ne pačiai pareiškėjai, jai buvo žinoma. Tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus 2014-12-30 Žemės naudojimo patikrinimo akte įrašytas D. M. paaiškinimas (b. l. 25). Byloje taip pat yra pateiktas Grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurio 3 punkte nurodyta: „Žemės sklype Nr. 71 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos 6 m bendro naudojimo kelias - 0,10 ha“ (b. l. 23). Grąžinamos natūra žemės sklypo Nr. 71 plane yra pažymėta, kurioje konkrečioje žemės sklypo vietoje įsiterpęs kelias (b. l. 22). Pareiškėja, būdama atidi, rūpestinga ir apdairi, turėjo pareigą domėtis jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo duomenimis, ir negalėjo nežinoti, kad yra įsiterpęs kelias bei nežinoti, kurioje žemės sklypo vietoje jis yra. Todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad kelias suartas netyčia ir kad keliui skirta žemė yra be aiškių ribų bei tai, kad neįrodyta tyčia, yra nepagrįstas. Tai, kad D. M. veiksmus atliko tyčia - sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo 0,0391 ha valstybinės žemės plotą, aiškiai suprasdama, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, suprasdama pažeidimo pobūdį, to norėjo ir leido padariniams kilti, yra neginčytinai įrodyta.

Pareiškėja apeliaciniame skunde teigė, jog nei patikrinimo akte, nei jo prieduose nėra jokių objektyvių duomenų apie konkrečių matavimų atlikimą ir neaišku, kodėl teigiama, kad neatlaisvintas valstybinės žemės plotas - 2,30 metro. Apeliantės teigimu, ji lygino žemę 5 metrų kultivatoriumi, o buvo išmatuotas tik 3,70 metro plotis.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog tai, kad po įspėjimo pareiškėja atlaisvino ne visą savavališkai užimtą valstybinę žemę ir liko neatlaisvinta 2,30 m pločio, 170 m ilgio ir 0,0391 ha ploto kelio dalis buvo nustatyta Institucijos vyriausiosios specialistės Astos Vizbarienės atlikto pakartotinio patikrinimo metu ir užfiksuota 2014-12-02 Žemės naudojimo patikrinimo akte bei prie jo pridėtose nuotraukose. Be to, tai pripažino ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu Minėtame patikrinimo akte yra nurodyta, kokios priemonės naudotos kelio ir užimtos valstybinės žemės duomenims nustatyti - matavimo prietaisas TOPCON GMS-2 ir matavimo juosta. Vyriausiosios specialistės Astos Vizbarienės nustatytos ir dokumentuose išdėstytos aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismui netikėti kompetentingos valstybės tarnautojos nurodytomis aplinkybėmis nebuvo jokio pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių minėta vyriausioji specialistė būtų šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad prie apeliacinio skundo pareiškėjos pateiktos nuotraukos Nr. 1 - Nr. 3 yra neaiškios kokybės, be datos, iš jose esančio vaizdo negalima nustatyti, kokia konkreti vietovė yra nufotografuota, todėl tokios nuotraukos nepagrindžia aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog jos vertinimu, jai tik formaliai buvo išaiškintos jos teisės, ji nesuprato gresiančios atsakomybės ir pasekmių, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą ir ji neturėjo realios galimybės pasisakyti dėl jo nuomone šioje byloje svarbių aplinkybių.

Aukštesnysis teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus ir pažymi, jog byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog pareiškėja D. M. apklausiama pirmosios instancijos teisme pagal savo savybes, būtų negalėjusi suprasti jai išaiškintų teisių bei gresiančios atsakomybės ir pasekmių. Net ir neturėdama teisinių žinių ir, neva, nesuprasdama savo atsakomybės ir gresiančių pasekmių, D. M. turėjo teisę ir galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo, ar sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, kad tinkamai, įstatymo nustatytais terminais tiesiogiai ar per atstovą, realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.