Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2026-02-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-260-1170/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-23
Bylos Nr.
eII-260-1170/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00080-2026-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas
L. J.
Kategorijos
Skundas Nr. eII-260-1170/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00080-2026-9Procesinio sprendimo kategorija: 16.11.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. J.,

nedalyvaujant Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. V. 2025 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-393075-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos R. V. 2025 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-393075-2025 (toliau – ir Nutarimas) L. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 9 d., 12.16 val. Telšių rajono savivaldybėje Magistralinių kelių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, būdamas bendrovės vadovu, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę, kuri priklauso vadovaujamai bendrovei, - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais L. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 226 ir 227 punktus ir jam buvo paskirta 200 Eur dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. skundas, kuriuo šis prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, arba pakeisti nutarimą, pripažįstant, kad nėra pagrindo taikyti pakartotinumą ir skirti švelnesnę, minimalią sankciją. Pasak skundą padavusio asmens, skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas neįvertinus esminių faktinių aplinkybių bei neteisingai pritaikius administracinę atsakomybę. Nors Nutarime yra nurodyta, kad L. J., būdamas bendrovės vadovu, nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, tačiau faktiškai daroma nepagrįsta prielaida, kad jis pats galėjo vairuoti transporto priemonę ar turėjo realią galimybę žinoti, kas ją vairavo. Šioje byloje nenustatytas faktinis vairuotojas, taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimo metu jis buvo transporto priemonės buvimo vietoje ar galėjo kontroliuoti jos naudojimą. Antai, jis 2025 m. rugpjūčio 9 d., apie 12.21 val. buvo Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir jo darytos nuotraukos, iš kurių matyti nuotraukų data, laikas, GPS vieta ir įrenginys, kai tuo metu transporto priemonė buvo Telšių rajone. Šios aplinkybės visiškai paneigia galimybę, kad jis pats vairavo transporto priemonę ar galėjo realiu laiku nustatyti jos vairuotoją. Be kita ko, skundžiamame Nutarime formaliai konstatuotas pažeidimo pakartotinumas, neįvardijant konkretaus ankstesnio įsiteisėjimo nutarimo ar jo įsiteisėjimo aplinkybių.

Atsiliepimas

Instituciją pateikė atsiliepimą, kuriuo su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. P. I., šiuo atveju neturi reikšmės kas įvykio metu vairavo transporto priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. paaiškino, kad jis nori panaikinti Nutarimą ir nutraukti teiseną. Įvykio metu transporto priemonė buvo pastatyta, jis jos nevairavo, ir ji stovėjo kieme tuo metu. Automobilis (duomenys neskelbtini)“ priklauso jo įmonei. Kas vairavo jis nežino. Tuo metu jis gaminosi sriubą už 300 kilometrų. Su padarytu pažeidimu jis nesutinka, tačiau nesitiki objektyvaus teismo sprendimo, kadangi teismas kitoje byloje jo skundo netenkino, todėl akivaizdu, kad ir šioje byloje jo pateiktas skundas nebus patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Kelių eismo taisyklių 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Kelių eismo taisyklių 227 punkte numatyta, kad viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių, priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. neginčijo, kad bylai aktualiu laiku – 2025 m. rugpjūčio 9 d. magistralinių kelių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km užfiksuota transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė jo vadovaujamai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Paminėtą aplinkybę taip pat įrodo ir VĮ „Regitra“ 2026 m. sausio 8 d. išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2025 m. lapkričio 20 d., priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. neginčijo, kad bylai aktualiu laiku – 2025 m. rugpjūčio 9 d. jo vadovaujamai bendrovei nuosavybės teise priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Paminėtą aplinkybę taip pat įrodo ir Institucijos pateiktas išrašas apie nurodytą automobilį, iš kurio matyti, kad aptariama transporto priemonė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draudžiama periodiškai, tačiau būtent bylai aktualiu laiku – 2025 m. rugpjūčio 9 d. tokio draudimo neturėjo. Draudimas automobiliui buvo išduotas laikotarpiui nuo 2025 m. birželio 9 d. iki 2025 m. liepos 8 d., laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 9 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d., laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 8 d., 14.16 val. iki 2026 m. rugsėjo 7 d.

Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu akcentavo, kad jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, kadangi įvykio metu jis automobilio nevairavo, kas jį vairavo nežino, o ir pats jis buvo Vilniaus mieste.

Teismas, šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, taip pat aktualaus teisinio reguliavimo aspektu, neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju lemiamą reikšmę asmens veiksmų kvalifikavimui turi tas faktas, kad L. J. bylai aktualiu laiku jo vadovaujamai bendrovei priklausančios transporto priemonės nevairavo.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Įstatymas numato du alternatyvius draudžiamus veikimus, už kuriuos numatyta atsakomybė, t. y.: 1) neapdraustos transporto priemonės vairavimas; 2) pareigos transporto priemonę apdrausti nevykdymas. Taigi atsakomybė pagal šį straipsnį galima tiek už privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, tiek ir už pareigos jas apdrausti nevykdymą. Tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas ir ją vairuojantis asmuo nesutampa, šie asmenys administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami už jų individualiai padarytus administracinius nusižengimus, tai yra vienu atveju, už neapdraustos privalomuoju draudimu transporto priemonės vairavimą, o kitu atveju, – už pareigos ją apdrausti nevykdymą (Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-66-844/2024).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse transporto priemonių savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas.

Kartotinai pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad bylai aktualiu laiku – 2025 m. rugpjūčio 9 d. transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu yra administracinėn atsakomybėn patrauktas L. J.. Juo labiau, būtent pirmiau nurodytu laiku ši transporto priemonė neturėjo galiojančio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Nekyla jokių objektyvių abejonių, kad būtent transporto priemonės savininko vadovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. J., buvo atsakingas už draudimo sutarties sudarymą, tačiau tos pareigos neįvykdė.

Kaip buvo minėta pirmiau, ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis gali būti realizuota dviem alternatyviais būdais. Nagrinėjamu atveju, L. J. nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad bylai aktualiu laiku vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Priešingai, jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl kito jo veiksmuose nustatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio, o būtent dėl to, kad būdamas juridinio asmens vadovu, kuriam priklauso transporto priemonė, nevykdė jam tenkančios pareigos sudaryti draudimo sutartį ir sudarė galimybę neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenimis. Todėl vien tai, kad jis įvykio metu aptariamo automobilio nevairavo bei buvo kitoje vietoje, jo atsakomybės nešalina.

Aptariant L. J. skundo argumentus, pabrėžtina ir tai, jog pastarasis, nesutikdamas su skundžiamu Institucijos Nutarimo, apeliavo į tai, kad Institucija nepagrįstai jo veiksmuose nustatė pakartotinumo požymių.

ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Susipažinus su Administracinių nusižengimų registro išrašu, matyti, kad Institucijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimu L. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. kovo 24 d., 11.07 val. magistralių kelių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, būdamas bendrovės vadovu nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Dėl minėto administracinio nusižengimo L. J. buvo paskirta 190 Eur dydžio bauda, apie kurios apmokėjimą duomenų nėra.

Sugretinus šias teismo aptartas aplinkybes su byloje nagrinėjimo administracinio nusižengimo padarymo data, akivaizdu, kad L. J., nepraėjus ir dviejų mėnesių laikotarpiui nuo 2025 m. birželio 17 d. priimto nutarimo dėl analogiško administracinio nusižengimo padarymo, kartotinai realizavo ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad Institucija, L. J. veiksmuose nustačiusi pakartotinumo požymį, tai padarė nepagrįstai.

Visų šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo L. J. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tinkamai individualizavo jam skiriamą administracinio poveikio priemonę, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtus klausimus, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. skundą atmesti.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. V. 2025 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-393075-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė