Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – Institucija) 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-2126478-2023 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. A. 2023 m. liepos 19 d. Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis 2023 m. liepos 14 d., 10.07 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais A. A. nesilaikė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 25 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu nurodymu A. A. pasiūlyta iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. sumokėti 30 Eur piniginę baudą. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas A. A. deklaruoto elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

3. 2023 m. spalio 3 d. per Elektroninių paslaugų portalą gautas A. A. skundas, kuriame jis nurodė, kad transporto priemone naudojasi ir valdo ne jis, o jo sesuo G. J. R.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnyje įtvirtintas nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. A. apeliuoja į tai, kad jis nėra tinkamas subjektas, kuris atsakingas už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę nevykdymą, todėl pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai, kadangi transporto priemonės faktinė valdytoja yra jo sesuo.

8. Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šiuo straipsniu, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

9. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, patikrinęs skundžiamą nutartį, dar kartą įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo išsamiai ištirtus bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus įrodymus pažymi, kad nagrinėjant A. A. skundą ANK 569 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai įvertino joje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas, įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl A. A. kaltės padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tai yra, kad A. A. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią ir jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Jokių naujų ir apylinkės teismo neįvertintų aplinkybių, galinčių turėti esminės reikšmės šioje administracinio nusižengimo byloje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

10. ANK 415 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Taigi įstatymas numato du alternatyvius draudžiamus veikimus, už kuriuos numatyta atsakomybė, t. y.: 1) neapdraustos transporto priemonės vairavimas; 2) pareigos transporto priemonę apdrausti nevykdymas. Taigi atsakomybė pagal šį straipsnį galima tiek už privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, tiek ir už pareigos jas apdrausti nevykdymą. Tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas ir ją vairuojantis asmuo nesutampa, šie asmenys administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami už jų individualiai padarytus administracinius nusižengimus, tai yra vienu atveju, už neapdraustos privalomuoju draudimu transporto priemonės vairavimą, o kitu atveju, – už pareigos ją apdrausti nevykdymą. Taigi vien administracinės atsakomybės transporto priemonės vairuotojui pritaikymas, nesuponuoja išvados, kad jos savininkui administracinė atsakomybė už pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymą nekyla.

11. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Ir tik jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra laikomas atsakingu šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

12. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad transporto priemonė „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. A. (b. l. 19). Transporto priemonių draudikų biuro bazės duomenimis 2023 m. liepos 14 d. 10.07 val. minėtas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 21-22). Taigi, šiuo atveju A. A., kaip asmuo, atsakingas už draudimo sutarties sudarymą ir atitinkamai šios pareigos nevykdęs, tokiu būdu sudaręs galimybę neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims, laikytinas objektyviųjų ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių vykdytoju, jis visiškai atitinka aptariamo nusižengimo subjekto požymius, todėl skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl jo nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį pagrįstumo yra teisingos.

13. Priešingai, negu mano apeliantas, jo atsakomybės nešalina tai, jog galimai žodiniu susitarimu transporto priemonė „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduota kitam šeimos nariui – G. J. R., kuri nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo šią transporto priemonę. Kaip jau minėta, ANK 415 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tiek transporto priemonės savininkui, tiek vairuotojui. Šiuo atveju G. J. R. atžvilgiu taip pat buvo inicijuota administracinio nusižengimo teisena už neapdraustos transporto priemonės vairavimą, o savininkui A. A. už pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymą. Iš aukščiau aptartų įstatymo nuostatų matyti, kad pareiga apdrausti transporto priemonę, dalyvaujančią eisme, tenka pirmiausiai jos savininkui, tuo tarpu žodiniai susitarimai dėl transporto priemonės perdavimo, jos dovanojimo ar pan., nesant byloje jokių rašytinių sutarčių galinčių pagrįsti nuosavybės perleidimo faktą, savininko atsakomybės ANK 415 straipsnio 1 dalies kontekste nešalina. Aukštesnės instancijos teismas negali daryti priešingų išvadų, nei padarė apylinkės teismas, jog žodiniu susitarimu perdavęs transporto priemonę naudoti trečiajam asmeniui, transporto priemonės savininkas veikia savo rizika ir dėl šios priežasties turi prisiimti įstatymais dėl tokios pareigos neįvykdymo ar netinkamo vykdymo kylančias pasekmes.

14. Nors apeliantas skunde modeliuoja situaciją dėl sutuoktinių turto bei jų vaikų teisinio rėžimo draudimo sutarties sudarymo aspektu, galimos jų atsakomybės, visgi, analizuojamu atveju tokio pobūdžio giminystės ryšiai byloje nėra nustatyti, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nesusiję su nagrinėjama byla.

15. Atsižvelgiant į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. A. skundą, Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasi ANK 569 straipsnio reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, įvertinus tai, kad Institucijos nutarimu paskirta nuobauda tinkamai individualizuota, naikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.