Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2015 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. SAVADN-41320859-15 ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas Tomaš Daukševič 2015-05-22 surašė K. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015-05-18, apie 11.34 val., patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) būdamas žemės sklypo savininkas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengė tvorą servitutiniame kelyje (ties (duomenys neskelbtini) namu) susiaurino bei uždarė pravažiavimą (duomenys neskelbtini) gatvėje, ko pasekoje Z. M. (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti asmenys negali patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija 2015-10-26 nutarimu Nr. SAVADN-41320859-15 K. B. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 160¹ str. 100 eurų bauda.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-02-05 nutartimi panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2015-10-26 nutarimą Nr. SAVADN-41320859-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Be to, netenkino K. B. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu K. B. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir K. B. priteisti 741 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad administracinė byla buvo sudėtinga, todėl apeliantas privalėjo samdytis teisines paslaugas teikiantį asmenį ir patyrė išlaidas. Teigia, kad Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, nepakankamai įsigilinę į Lietuvos Respublikos ATPK bei servitutų teisinį reglamentavimą, nepagrįstai nubaudė apeliantą dėl to, kad jis, nepažeisdamas jokių statybos teisės aktų, savo privačiame sklype pasistatė tvorą. Savivaldybės atstovai nepagrįstai jam taikė ATPK 160¹ str., kuris reguliuoja visai kitus teisinius santykius, t. y. atvejus, kai gatvėse asmuo sužaloja ar sunaikina kelio ženklus, arba sudaro kliūtis ir panašiai. Tai parodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės atstovai neatsakingai naudojosi jiems suteikta teise nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas ir turi dėl to atlyginti neteisingai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kuris privalėjo pasinaudoti teisine gynyba ginant privačią nuosavybę nuo nepagrįstų Savivaldybės veiksmų, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipia dėmesį į tai, kad skundas dėl nepagrįstai pritaikytos nuobaudos buvo persiųstas Vilniaus rajono savivaldybei, kuri turėjo ir galėjo įsiginti į bylos esmę ir panaikinti nepagrįstai paskirtą nuobaudą, tačiau to nepadarė. Be to, Vilniaus rajono savivaldybė be jokių pateisinamų priežasčių nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, kas parodo, jog ji savo procesinėmis teisėmis skirti bei panaikinti administracinę nuobaudą bei dalyvauti teismo posėdyje ginant savo poziciją naudojosi neatsakingai ir turi už tai atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teisme 2016-04-05 buvo gautas K. B. atstovo advokato Zenono Keručio prašymas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nutarties dalį, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir K. B. priteisti 741 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 240 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Nurodo, kad šias išlaidas K. B. patyrė dėl piktybiškų ir neapdairių Vilniaus rajono savivaldybės veiksmų. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas suformuluotų tinkamą precedentą Vilniaus rajono savivaldybėms atstovams atsakingiau, apdairiau ir rūpestingiau naudotis teise skirti administracines nuobaudas, o jas skiriantys specialistai privalėtų kelti savo kvalifikaciją.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nutartį palikti nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK normose nenumatyta, kad nukentėjusiajam būtų atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas Lietuvos Respublikos ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas būtų prilyginamas jo patirtai žalai, atsiradusiai dėl Vilniaus rajono savivaldybės priimto nutarimo. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad žalos ir nuostolių atlyginimo klausimas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka. Vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-17/2012).

Taigi ir šiuo atveju, asmuo dėl kurio administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, turi teisę pateikti reikalavimą Institucijai, kurios iniciatyva buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, ir kurios neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtų atlyginta, tačiau šis klausimas sprendžiamas ne administracinio teisės pažeidimo teisenos, o civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgdama į tai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.