Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

2022-10-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-4477-805/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-24
Bylos Nr.
e2YT-4477-805/2022
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00676-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Loreta Radzevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4477-805/2022Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00676-2022-4
Procesinio dokumento kategorijos:2.5.3; 2.5.5; 2.5.9; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19; 3.4.5.20(S)Alytaus APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 24 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Astai Vaitkevičienei,dalyvaujant pareiškėjai A. K.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K., atstovaujančios pagal įstatymą nepilnametę dukrą G. M., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įstatymų nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą pratęsimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja A. K., atstovaujanti pagal įstatymą nepilnametę dukrą G. M., kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus pareiškimu suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įstatymų nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą pratęsimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, kuriuo prašo:

išduoti V. M. išankstinį teismo leidimą nepilnamečio vaiko G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus R. M.;

pratęsti terminą nepilnamečio vaiko G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus R. M..

Šalies argumentai

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. K. nepilnametės dukros G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas R. M.. Mirties dieną R. M. jokio turto neturėjo. Vienintelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas su R. M. susijęs juridinis faktas yra tas, kad R. M. iki mirties nuomos sutarties pagrindu naudojosi Kauno miesto savivaldybei priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Be to, R. M. turėjo neįvykdytų prievolių kreditoriams. Antstolė G. A. pateikė 2022 m. gegužės 30 d, pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad iš skolininko R. M. kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai neišieškota skola sudaro 2 677,28 Eur. Siekis gauti teismo leidimą nepilnametės dukros G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus R. M., yra inspiruotas poreikiu taupyti lėšas, kurios skiriamos kitiems šeimos ir tuo pačiu vaiko poreikiams. Minėta, kad R. M. neturėjo jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti jo skolą kreditoriui. Tai reiškia, kad priėmus palikimą nepilnamečio įpėdinio turtinė padėtis tik pablogėtų. Šiame kontekste svarstant atsisakymo priimti palikimą derėjimą su vaikų interesais, svarbu įvertinti ir tai, kad palikimo priėmimas pagal apyrašą tebūtų tik lėšų antstolio paslaugoms apmokėti išeikvojimas, nes aprašyti nebūtų ko, o pareiškėja turėtų išleisti pinigus paveldėjimo procedūroms ir su tuo susijusių reikalų tvarkymui, tačiau galutiniame rezultate vaikas neįgytų absoliučiai jokio turto. Pajamų ir išlaidų balansas liktų neigiamas. Taigi, palikimo priėmimo atsisakymas visiškai atitiks G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), interesus ir nepažeis jos teisių. Pareiškėja nėra teisininkė, todėl nežinojo apie tai, kad atsisakyti palikimo reikia per tris mėnesius ir, kad tam reikia teismo leidimo. Šiuos klausimus pradėjo tvarkyti tik gavusi informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pareiškėjos nežinojimas teisinių procedūrų iš esmės lemia nepilnamečio vaiko interesus, nes klausimas yra susijęs su jo teise atsisakyti priimti palikimą ir tokiu būdu išvengti kreditoriaus persekiojimo. Atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį nepilnametis vaikas praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnamečiu, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, pažeistų vaiko interesus. Tai, kad pareiškėja, kaip nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo atsisakymo, neturėtų lemti neigiamų padarinių vaikui.

Pareiškėja A. K., atstovaujanti pagal įstatymą nepilnametę dukrą G. M., teismo posėdyje patvirtino, kad dukrai žinoma apie bylą. Nurodė, kad tuo metu, kai mirė R. M., ji su dukra gyveno užsienyje, iš jo brolių žinojo, kad jis jokio turto neturi tik skolas. Nurodė, kad apie pensijos kaupimą tuo metu ji nieko nežinojo, nežinojo ir, kad tokiu atveju reikalinga atsisakyti palikimo vaiko vardu. Paaiškino, kad su dukros tėvu pareiškėja susituokusi nebuvo, kadangi nebuvo nutraukta jo santuoka su pirmąja žmona. Mirties dieną ji jau metai laiko kaip su dukra gyveno užsienyje, nebuvo grįžusi net į laidotuves, jo broliai rūpinosi laidotuvėmis. Kitų įstatyminių pirmosios eilės įpėdinių mirusysis neturėjo, jo kitas sūnus mirė būdamas trijų dienų amžiaus. Neseniai gavusi iš mokesčių inspekcijos laišką sužinojo, kad atsirado turtas (sukaupta pensija 900 eurų sumoje), kurį turi arba priimti, arba atsisakyti. Bet, kadangi paveldimas turtas tris kartus mažesnis nei palikėjo turėtos skolos, juolab, kad dukros jis neaugino, nenorėtų nepilnametei dukrai užkrauti skolas, todėl nori atsisakyti šio turto. Šiuo tikslu kreipėsi į teismą.

Suinteresuotas asmuo G. M. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 37 straipsnio 2 dalis, 38 straipsnio 2 dalis) teismo posėdyje nedalyvauja, informuota tinkamai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame pareiškimui neprieštarauja, termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu klausimą spręsti teismo nuožiūra. Prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas neprieštarauja nepilnametės interesams.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė A. U. dėl įstatymų nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą pratęsimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo palaiko, duomenų, kad nepilnametės motina netinkamai atliktų pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neturi, prašymui pritaria.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK yra nustatytas terminas palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su išlygomis arba dalies palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 1-2 dalys).

Bylos duomenimis G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra R. M. ir A. K. (buvusi pavardė K.) dukra. R. M. mirė (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 4 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į pareiškėją raštu nurodydama, kad ji yra gavusi pranešimą apie mirusiojo R. M. paveldimą turtą. Palikėjo nepilnametė dukra G. M. yra pirmos eilės įpėdinė, todėl pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl leidimo atsistatyti terminą priimti arba atsisakyti priimti R. M. palikimą. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenys patvirtina, kad R. M. vardu laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Kito nekilnojamojo turto R. M. vardu nėra registruoto. Pareiškėjos A. M. šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų, nėra žinoma. Antstolė G. A. 2022 m. gegužės 30 d. rašte dėl informacijos suteikimo nurodė, kad R. M. 2011 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išieškotojo „Swedbank“, AB, naudai skolingas 717,43 Eur skolos, 21,43 Eur žyminio mokesčio ir 1 888,42 Eur palūkanų.

Pareiškėja A. K., atstovaujanti pagal įstatymą nepilnametę dukrą G. M., kreipėsi į teismą pareiškimu dėl įstatymų nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą pratęsimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, kuriuo prašo pratęsti terminą nepilnamečio vaiko G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus R. M.. Nurodo, kad ji nėra teisininkė, todėl nežinojo apie tai, kad atsisakyti palikimo reikia per tris mėnesius ir kad tam reikia teismo leidimo. Šiuos klausimus pradėjo tvarkyti tik gavusi informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo nurodyta, kad viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai užtikrinamas teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams/globėjams/rūpintojams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Taigi teismo leidimų institutas yra sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Tokia pati pozicija išdėstyta ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. teismų praktikos apžvalgoje Nr. 35 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“. Tai, kad teismo leidimas yra būtinas tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu yra expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta ir CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusiojo palikimą sudaro, kaip teismo posėdyje nurodė pareiškėja, sukaupta 900 Eur pensija. Taip pat palikėjas turi per 2 600 Eur įsiskolinimą „Swedbank“, AB. Pareiškėja nurodė, kad pajamų ir išlaidų balansas yra neigiamas, todėl palikimo priėmimo atsisakymas visiškai atitiks G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), interesus ir nepažeis jos teisių. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, R. M. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, neturi. Šie duomenys leidžia pagrįstai spręstina, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. palikėjo įsiskolinimai akivaizdžiai viršija jo turto vertę, ir turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Bylos duomenimis interesų konflikto nenustatyta, vaiko teisių institucijos atstovė, teikusi išvadą byloje, A. U. patvirtino, kad pareiškėja tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, pretenzijų dėl vaiko priežiūros kokybės institucija neturi, tinkamai realizuojamos motinos pareigos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, užtikrinami dukros interesai, todėl tokiam prašymui taip pat pritaria. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pratęstinas terminas nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, ir išduotinas teismo leidimas nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą, atsiradusį po jo tėvo mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą atsisakyti priimti savo tėvo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą praleido dėl svarbių priežasčių ir pratęsti įstatymų nustatytą terminą atsisakyti palikimui pagal įstatymą priimti.

Išduoti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnametės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), vardu po jos tėvo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė