Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-263-425/2009

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-12-24
Bylos Nr.: 2A-263-425/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualdas Januška, Laimantas Misiūnas (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas: B. M. D.
Atsakovas: R. T.

Kategorijos

30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-263-425/2009

Teisėjas Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija:30.10; 121.21;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės ir Romualdo Januškos,

sekretoriaujant: Lolitai Kudabienei,dalyvaujant: ieškovei B. M. D., jos atstovui adv. Ingai Radinienei,atsakovei R. T., jos atstovui adv. Laimai Svidrienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. D. ir atsakovės R. T. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-755/2009 pagal ieškovės B. M. D. ieškinį atsakovei R. T. ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė B. M. D. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašydama:

1. įpareigoti atsakovę R. T. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti prie gyvenamojo namo, ind.1A1/m, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ten stovėjusį priestatą, žymimą ind.4a1/ž į pradinę padėtį, t. y. 4,8 m. ilgio, 1,73 m. pločio, 8,3 kv. m. ploto, 13 kub. m. tūrio, ne žemesnį nei 1,6 m. aukščio, lentų sienų konstrukcijos, medinių dangų, šiferio stogo dangos, sudėti į priestatą iš nugriautojo priestato išneštus ten buvusius daiktus – malkas bei išardytus kietus baldus. Per teismo sprendimu nustatytą terminą R. T. neatlikus nurodytų darbų, leisti jai atlikti priestato atstatymo darbus, įpareigojant atsakovę sumokėti priestato atstatymo kainą bei sumokėtų medžiagų išlaidas;

2) įpareigoti atsakovę netrukdyti jai naudotis gyvenamojo namo koridoriumi, planuose žymimu ind.1-1.

Atsakovė pareiškė ieškovei priešieškinį ir prašė atidalinti jos dalį iš bendros jos ir ieškovės nuosavybės pastate 2I1ž, atsakovei priteisiant visą ūkio pastatą, o ieškovei iš atsakovės priteisiant 608 Lt kompensaciją pinigais.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę R. T. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka atstatyti prie gyvenamojo namo, ind.1A1/m, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ten stovėjusį priestatą, žymėtą ind.4a1/ž į pradinę padėtį, sudėti į priestatą iš nugriautojo priestato išimtus ten buvusius daiktus – malkas bei išardytus kietus baldus. Nustatė, jog per teismo sprendimu nustatytą terminą R. T. neatlikus nurodytų darbų, B. M. D. turi teisę atlikti šiuos veiksmus ir išieškoti iš R. T. pagrįstas faktines to išlaidas. Ieškinio reikalavimą įpareigoti R. T. netrukdyti B. M. D. naudotis gyvenamojo namo patalpa (koridoriumi), žymima ind.1-1, atmetė. Priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog pagal VĮ Registrų centras (toliau tekste RC) duomenų banko išrašus šalys yra nekilnojamojo turto bendraturčiai – ieškovei B. M. D. nuosavybės teise priklauso 48/100 gyvenamojo namo ir po 32/100 ūkinio pastato bei kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Statiniai stovi ant 0,0537 ha ploto žemės sklypo, kurio 279/537 dalys priklauso atsakovei, o likusi dalis Lietuvos Respublikai (b. l. 9-10). Turto įsigijimo, statinių techninės apskaitos bei registracijos, atsakovės paaiškinimu pripažinta, kad ieškovė nuosavybę įsigijo paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 1989-11-09 pagrindu po J. J. mirties (b. l. 9-10), o pastarasis nuosavybę įgijo pagal 1972-12-12 pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje numatyta, jog pirkėjui naudojimuisi atitenka gyvenamosios patalpos – kambarys 1-4, aukštas ir palėpės virš šio kambario, koridoriumi 1-1 pirkėjas naudosis bendrai su kitu bendrasavininkiu. Numatyta, kad pirkėjas nuolatinai naudosis priestato a1 1/m dalimi iš vakarų pusės plotu 5-1,73 m ploto. Atsakovė pripažįsta, kad jos iniciatyva ir pastangomis šis priestatas žymimas ind. a4 1/m (b. l. 17), 2008 metais buvo nugriautas. Priestato išmatavimai buvo 4,8 x 1,73 m, aukštis 1,6 m. Teismas remdamasis sutarties sudarymo laiku rengtais statiniais dokumentais, taip pat atsakovės pripažinimu nustatė, kad ji šiuo priestatu iki nugriovimo daug metų nesinaudojo. Teismas padarė išvadą, jog norėdama nugriauti priestatą, esantį gyvenamojo namo sudėtine dalimi ir tuo pačiu bendra šalių nuosavybe, atsakovė turėjo gauti ieškovės sutikimą tokiam veiksmui (CK 4.75 str.). Jeigu ieškovė būtų nepagrįstai prieštaravusi, ji galėjo nesutikimą ginčyti teisme. Šia įstatymo suteikta galimybe atsakovė nepasinaudojo ir vienašališkai išardė dalį bendros nuosavybės teise priklausančio turto ir tuo pažeidė ieškovės kaip bendrasavininkės nuosavybės teises. Šios teisės pažeistos ir tuo aspektu, jog tik ieškovė naudojosi nugriautu priestatu. Tai, kad tokiam priestatui nugriauti nereikia Statybos įstatymo reglamentuota tvarka gauto leidimo, nereiškia, jog nereikia bendrasavininkio sutikimo. Statybos įstatymas reglamentuoja statybos (griovimo) procedūras, bet nesprendžia nuosavybės teisės klausimų. Atsakovės atsikirtimą, jog priestatas buvo avarinės būklės, kėlė grėsmę jos nuosavybei, atmetė kaip neįrodytą. Nepateikta dokumentų, kad priestatas buvo avarinės ar pan. būklės ir jo eksploatavimas nebuvo galimas. Neįrodyta tai, kad dėl jo stovio gedo atsakovės naudojamo namo sienos dalis. Liudytojų nuomonė, jog dėl priestato buvimo drėko siena, negali atstoti objektyvių specialisto išvadų, kurios nebuvo pateiktos. Įvertinant aplinkybę, jog namo remonto metu atsakovė nekeitė sienų balkių, labai tikėtina, kad prie jų prigretinto priestato stovis irgi buvo patenkinamas.

Dėl įpareigojimo netrukdyti ieškovei naudotis patalpa-koridoriumi, teismas nusprendė, jog iš „papildomo susitarimo“ matyti, jog dar 1974-03-27 J. J. atsisakė teisės naudotis bendru koridoriumi (b. l. 50, sutarties 4 p.). Jis sudarytas raštu, reikalavimai formai nepažeisti. Kadangi dar J. J. pagal susitarimą su bendraturčiu pakeitė pradinę naudojimosi tvarką, o ieškovė yra J. J. teisių bei pareigų perėmėja, todėl jai pereina ir yra privaloma ta naudojimosi tvarka, kuri buvo ieškovės teisių į nuosavybę įgijimo metu 1984 m. Tai nustatęs, teismas nurodė, kad nėra pagrindo kalbėti apie ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių taikymą, nes toks terminas taikomas tik tada, jei pažeista turima teisė.

Spręsdamas dėl bendrosios dalinės nuosavybės – ūkinio pastato žymimo plane 211ž atidalijimo, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė naudojasi jame esančiu tualetu, įrodymų, kad tas naudojimasis yra antisanitarinis ar pan. nepateikta, paskyrus ieškovei kompensaciją už jos dalį ūkio pastate, ji netektų galimybės naudotis lauko tualetu, o pas ją priestate esanti tualeto patalpa nevisavertė (be nuotekų sistemos). Iš faktinių duomenų matyti, kad kito lauko tualeto sklype, apart prašomame padalinti pastate, nėra.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme atsakovė R. T., jos atstovė prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimo dalį, kuria dalinai tenkintas ieškinys ir atmestas priešieškinis, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: atmesti visą ieškinį ir patenkinti priešieškinį. Atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ji įpareigota atstatyti prie gyvenamojo namo stovėjusį priestatą. Nurodė, kad kaip nugriautojo priestato didesnės dalies (52/100) savininkė, turėjo teisę nulemti priestato likimą, todėl teismas negalėjo jos įpareigoti atstatyti priestatą ar bent jau visą priestatą. Teismas turėjo pasisakyti tik dėl B. M. D. priestato dalies, tuo tarpu pasisakė dėl viso priestato. Apylinkės teismo išvada apie tai, kad J. J. įsigijo teisę naudotis visu priestato plotu, yra neteisinga. Šios teismo išvados neteisingumą patvirtina daug rašytinių įrodymų. J. J. turėjo teisę naudotis tik dalimi ginčo priestato, tai aiškiai įrodo plane esantis brėžinys, kuriame ginčo priestatas suskirstytas į dvi dalis. Antras įrodymas to, kad J. J. turėjo teisę naudotis tik dalimi ginčo priestato, yra pati 1972-12-12 pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 6-ame punkte kalbant apie ginčo priestatą, tuo metu įvardintą a1 1/m, o vėliau – 4a1/ž, yra parašyta, kad J. J. naudosis priestato dalimi iš vakarų pusės plotu 5,00 x 1,73 m, pasidalinimo planelyje pažymėta Nr. 2. Trečia, 1974-1975 metais vykusių civ. bylų išlikę dokumentai irgi įrodo, kad J. J. priklausė tik dalis ginčo priestato, o kita dalis priklausė M. O.. 1975-03-18 sprendimas (civ. byla Nr. 3-2-303/75) buvo pateiktas apylinkės teismui, bet teismas jo neįvertino, rodo, kad buvo nuspręsta M. O. ieškinį patenkinti ir įpareigoti J. J. netrukdyti M. O. padaryti pertvarą 4,80 x 1,75 m sandėliuke, atitveriant 1,90 m ilgio ir 1,75 m pločio rytinės dalies sandėliuko dalį. Atsakovė nurodė, kad ginčo priestatą nugriovė ne šiaip sau, o vedina būtinybės – dėl sanitarinių, estetinių priežasčių, dėl to, kad ginčo priestatas gadino jos namo dalies sieną, dėl to, kad būtina buvo atlikti gyvenamo namo remontą, nes avarinės būklės priestatas kėlė grėsmę jos nuosavybei. Liudytojos R. K. ir L. J. ne savo įspūdžius pasakojo, kaip išsireiškė apylinkės teismas, o išdėstė faktus ką savo akimis matė daug kartų: kad namo siena nuo priestato buvo drėgna, net iš vidaus name ant sienos matėsi dėmė, kad ginčo priestatas buvo supuvęs, neestetiškas, lūžena, kad nuo jo tvyrojo nemalonus kvapas, ir kad jį seniai jau reikėjo nugriauti ir pašalinti. Atsakovė nesutinka su apylinkės teismo išvada ir nurodė, kad negalima taip besąlygiškai daryti išvados, kad jei gyvenamo namo būklė buvo patenkinama, tai ir ginčo priestato būklė turėjo būti patenkinama. Pro tarpą, esantį tarp ginčo priestato ir namo sienos, nuolat pratekėjo vanduo ir gadino namo sieną. Gyvenamas namas – ne laikinas statinys, tuo tarpu ginčo priestatas – laikinas statinys, turintis ribotą tarnavimo laiką. Nurodė, kad apylinkės teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ginčo priestatas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektas: šio priestato plotas neįėjo ir į gyvenamojo namo plotą: jį nugriovus nepasikeitė gyvenamojo namo dalys: šis priestatas vertintinas kaip nesudėtingas (laikinas) statinys, kuris net neregistruojamas nekilnojamojo turto registre. Nesudėtingų (laikinų) statinių statybą, nugriovimą šiuo metu reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai, patvirtintas LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184. Atsakovė nurodė, kad apylinkės teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovė be ginčo priestato turi dar kitų priestatų, kuriuose laiko ir gali laikyti savo malkas ir atliekas: ji viena yra faktiškai užvaldžiusi prie gyvenamo namo prišlietą priestatą 3a1ž; turi dar kitą ūkinį sandėliuką atskirai nuo namo, palei kaimyno tvorą, kuris gyvenamo namo kadastrinių matavimų byloje nėra nužymėtas ir nėra teisiškai įregistruotas, bet šio ūkinio sandėliuko ribos yra nužymėtos jos žemės sklypo plane (jis byloje yra pridėtas). Teismų praktika rodo, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus yra kreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, ar kita šalis turi dar kitų tokios pat paskirties statinių ir todėl ar gali patenkinti savo reikmes ir nebeturėdami natūroje ginčo objekto. Dar viena neteisinga apylinkės teismo išvada anot atsakovės, kad ginčo priestatas buvo gyvenamo namo sudėtine dalimi (ir todėl turėjo gauti ieškovės sutikimą griauti). Tą aplinkybę, kad ginčo priestatas nebuvo gyvenamo namo sudėtine dalimi, aiškiai rodo gyvenamojo namo plotas (į jį neįeina ginčo priestato plotas), Registrų centro duomenys apie nekilnojamąjį turtą. Be to, ieškovė ir pati savo ieškinyje pripažino ir išdėstė tą aplinkybę, kad ginčo priestatas nebuvo gyvenamojo namo sudėtine dalimi. Atsakovė reziumuoja, kad ji niekuo nepažeidė ieškovės nuosavybės teisių, o jei apeliacinės instancijos teismas manytų kitaip, tai galima taikyti kitą teisių gynimo būdą, pvz., piniginę kompensaciją. Priestatas buvo bevertis, tačiau jo atstatomoji vertė siektų ne daugiau kaip 800 Lt.

Nesutikdama su sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos priešieškinis dėl ūkio pastato, pažymėto indeksu 2I1ž atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nurodė, kad šis statinys yra 70 procentų fizinio nusidėvėjimo, 1950 metų statybos, medinių sienų, be pamato, stogelio danga –šiferis (senas), ūkio pastato plotas – 15 kv. m., 1900 Lt vertės, jos nustatymo data 2008-10-09. Atsakovė nuosavybės teise valdo 68/100 dalis šio ūkio pastato, o ieškovė – 32/100. Taigi, ieškovei tenka, įvertinant turimas nuosavybės dalis, tik 4,8 kv. m. plotas 608 Lt vertės. Atsakovė teigia, kad šis statinys nebuvo ieškovei reikalingas, tačiau ji nenori nei statinį griauti, nei remontuoti. Nurodė, kad dėl ieškovės nenoro su ja dalykiškai bendrauti, dėl tarp jų esančios konfliktinės situacijos neįmanoma su ieškove atidalinti statinio ne teismine tvarka. Šį statinį padalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai nėra įmanoma. Statinio plotas itin mažas – 15 kv. m., į jį yra tik vienas įėjimas, ir todėl jame dar įrengti pertvaras-sienas ir dar vieną įėjimą, nėra įmanoma. Taip padalijus statinį jis taptų visiškai nebefunkcionalus. Šis statinys yra visiškai susidėvėjęs, blogos būklės, jo sienas sudarančios apatinės lentos yra supuvusios ir apipuvusios, stogas kiauras. Todėl prašo šį statinį atidalyti šiuo būdu: jai priteisti ir ieškovės 32/100 dalis. Šis gyvenamo namo statinys yra prie jos gyvenamojo namo pusės. Jis yra arti gyvenamojo namo, už 1 m. ir nuo to ūkio statinio nukenčia jos interesai. Be to, ieškovės interesas naudotis šia bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip svarbus, nes ji turi kitų ūkinės paskirties sandėliukų, esančių arčiau jos gyvenamojo namo dalies, o ne prie atsakovės namo dalies. Panevėžio m. savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius patvirtino, kad šio ūkio pastato 2I1ž griovimui statybos leidimas yra nereikalingas (pridėta 2008-09-09 pažyma). Atsakovė nurodė, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jei jo dalis bendrojoje nuosavybėje yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip svarbus (LAT 2006-02-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-85/2006). Atsakovė nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad paskyrus ieškovei kompensaciją už jos dalį ūkio pastate, ji netektų galimybės naudotis lauko tualetu, o pas ją priestate esanti tualeto patalpa nevisavertė. Nurodė, kad ir ūkio pastate 2I1ž esantis tualetas yra nevisavertis, be nuotekų sistemos, jame tik iškasta duobė. Reikalinga tą tualeto duobę su visu ūkio pastatu 2I1ž šalinti, nes sąlygos gyventi yra antisanitarinės. Ieškovė turi kitą tualetą, jis yra priestate a31/m. Todėl ji gali tuo tualetu ir naudotis, ir jos teisės atidalijus nebus pažeistos. Nurodė, kad ir dabar naudojasi, tik fekalijas paskui atneša į tualeto duobę prie atsakovės namo dalies. Tą faktą, kad ieškovė turi kitą tualetą priestate a31/m, rodo ir dokumentai, o būtent, iš VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2009-01-13 gautos kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 35/44482 9 lapas, kuriame atžymėtas šis tualetas, taip pat toliau esančios šioje byloje archyvinės medžiagos 2 lapas; tą faktą rodo ir jos turimos Namų valdos techninės apskaitos bylos 2 lapas, kuriame yra gyvenamo namo ir priestatų brėžinys, taip pat 2009-04-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0025/09/00019.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme ieškovė B.M. D., jos atstovė prašė panaikinti 2009-03-12 Panevėžio apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl atmesto ieškovės reikalavimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti atsakovę R. T. netrukdyti ieškovei B. M. D. naudotis gyvenamojo namo 1A1/m, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, koridoriaus patalpa, kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-1, 2,55 kv. m., įpareigoti atsakovę duoti koridoriaus patalpos durų raktus ieškovei. Skunde ieškovė nurodė, kad jos tėvas J. J. 1972-12-12 pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu įsigijo 32/100 dalis gyvenamojo namo 1A1/m su priestatu1 1/m, rūsiu, ūkio pastatu 2I1ž ir kiemo statiniais. Pagal 1972-12-12 pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, koridoriumi 1-1, kurio bendras plotas 2,55 kv. m. gyvenamojo namo bendraturčiai naudojasi bendrai. Patalpa 1-1 yra koridoriaus patalpa, jos paskirtis bendro naudojimo, pro šią patalpą patenkama į gyvenamąjį namą, šioje patalpoje yra pagrindinis, fasadinis įėjimas į gyvenamąjį namą, o taip pat iš koridoriaus patalpos yra patenkama į po gyvenamuoju namu esantį rūsį, pastogės patalpas. Atsakovė neleidžia jai naudotis koridoriaus patalpa, šią patalpą užrakino, dėl ko ieškovė negali patekti į gyvenamąjį namą per fasadinį įėjimą, naudotis koridoriaus patalpa. Ieškovė nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad 1974-03-27 papildomu susitarimu naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka buvo pakeista, J. J. atsisakė teisės naudotis bendru koridoriumi. Ieškovė pažymi, kad notarinės formos susitarimo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis pakeisti rašytinės formos susitarimu negalima. Nesutinka su teismo išvada, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą susitarimui dėl naudojimosi tvarkos buvus. Byloje nėra pateiktų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų 1974-03-27 susitarimo buvimą, naudojimosi tvarkos pakeitimą. J. J. niekada neatsisakė teisės naudotis bendru koridoriumi, o pradinė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nebuvo pakeista.

Liudytojas V. S. papasakojo, kad 2008 m. vasarą remontavo R. T. priklausančio gyvenamo namo dalį, ją apkaldamas. Liudytojas patvirtino, kad jis sandėliuko negriovė, tačiau matė sandėliuke sukrautus lentgalius, faneros gabalus. Sandėliukas buvo trijų sienų, nes buvo prigretintas prie R. T. priklausančios namo dalies. Sandėliuku užstatyta pastato siena buvo labai išpuvusi, todėl teko toje vietoje perbetonuoti pamatą, naujomis medžio detalėmis išlyginti išpuvusį sienos sluoksnį. Liudytojas teigia, kad namo siena, į kurią buvo prigretintas sandėliukas, iš namo visaus buvo perpuvusi, drėgna, todėl namo viduje teko dėti gipso plokštes.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimas keistinas (CPK 326str.3d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Spręsdamas nagrinėjamoje byloje šalių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių teisių pažeidimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, apeliacinės instancijos teismas laikosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad sprendžiant šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertinant, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

Remdamasis aukščiau išdėstytais principais apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje turi tikslą taip pakeisti dėl šalių konfliktinių ir priešiškų santykių susidariusią nepalankią ūkinių pastatų naudojimosi tvarką, kad šalims tektų kuo mažiau naudotis bendromis patalpomis.

dėl priestato atstatymo

Šalys paveldėjimo būdu tapo ginčo namų valdos bendrasavininkiais. Ieškovė nuosavybę įgijo iš savo tėvo J. J., kuris savo ruožtu šią nuosavybę įgijo 1972-12-12 pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., b.l. 8). Sutartyje numatyta, kad pirkėjui atitenka gyvenamosios patalpos kambarys 1-4, aukštas ir palėpės virš šio kambario, o koridoriumi 1-1 pirkėjas naudosis bendrai su kitu bendrasavininkiu. Sutartyje numatyta, kad pirkėjas nuolatinai naudosis priestato a1 1/m dalimi iš vakarų pusės 5- 1,73 m ploto. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovei priklausė ne visas ginčo priestatas 4a1/ž, o tik jo 48/100 dalys. Savo ruožtu atsakovės tėvas V. T. likusią namų valdos dalį turtą paveldėjo iš M. O., o atsakovė paveldėjo iš tėvo ir tokiu būdu tapo ginčo priestato 52/100 dalių savininke. Atsakovė pripažino, kad jos iniciatyva ir pastangomis priestatas, žymimas ind. a4 1/m (b. l. 17) 2008 metais buvo nugriautas. Priestatas priklausė ieškovei ir atsakovei bendrąja daline nuosavybe, todėl pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad priestatas 4a1/ž stovėjo prie ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, neturėjo vienos iš laikančių konstrukcijų (sienos), tačiau buvo pristatytas prie gyvenamojo namo sienos atsakovės pusėje (1 t., b.l 70-72, 128-131). Liudytojų parodymai ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad nuo buvusio priestato drėko ir puvo ieškovės pusės gyvenamojo namo siena, bėgo lietaus vanduo (1 t., b.l. 41-43, 126-131), priestatas buvo nusidėvėjęs, blogos būklės. Atsakovė po šio priestato nugriovimo rekonstravo savo gyvenamojo namo dalį, ją sutvarkė, apkalė sienas plastikinėmis lentelėmis dėl ko pastato sienos tapo vizualiai gražios, apsaugotos nuo atmosferinio poveikio (1 t., b.l. 83-86). Atsakovei ir ieškovei, kaip priestato 4a1/ž bendrasavininkėms, nepavykus taikiai susitarti dėl šios priestato tvarkymo ir atsakovei priestatą nugriovus buvo pažeista atsakovės nuosavybės teisę į 48/100 ginčo priestato dalį dėl ko ieškovė nebeteko galimybės naudotis jai priklausančia 5-1,73 m ploto priestato dalimi. CK 4.93 str. numato, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti CK 1.138 str. 1-8 punktuose. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju efektyviausias būtų CK 1.138 str. 2 p. nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – atkurti buvusią iki pažeidimo padėtį, ir įpareigojo atsakovę atstatyti visą iki pažeidimo buvusį priestatą. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad bendraturčių ieškovės B. M. D. ir atsakovės R. T. tarpusavio santykiai yra konfliktiški, jos nesusitarė dėl bendrąja daline nuosavybe priklausančių statinių naudojimo tvarkos, išlaidų jiems išlaikyti ir remontuoti skyrimo. Be to, buvęs priestatas darė žalos atsakovės asmeninei nuosavybei, nes drėko ir puvo gyvenamojo namo siena. Nenugriovusi ginčo priestato atsakovė neturėjo galimybės tinkamai ir tvarkingai sutvarkyti jai priklausančios namo dalies. Iš byloje esančių ginčo namų valdos fotonuotraukų nustatyta, kad ieškovei nugriovus priestatą ir namo išorines sienas apkalus plastiko lentutėmis, namo dalis tapo tvarkinga ir vizualiai priimtinesnė (T.1, b.l.83-85), negu, kad ieškovei priklausanti namo dalis, apstatyta įvairios paskirties statiniais (T.1, b.l. 83-85). Bylos medžiaga nustatyta, kad be atsakovės nugriauto priestato, prie ieškovei priklausančios namo dalies yra ir kiti kiemo statiniai, kurie gali pilnai gali atlikti nugriauto priestato 4a1/ž funkcijas: malkoms laikyti, daiktams dėti (1 t., 2-4). Ieškovė neįrodė tokios priestato 4a1/ž funkcinės paskirties, kurios negalėtų atlikti kiti kiemo statiniai (T.1., b.l. 83-85), nes priestate buvo laikomos malkos, seni baldai. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepakankamai pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo priestatas nedarė žalos atsakovei priklausančiai namo daliai, nes liudytojas V. S. 2008 m. vasarą remontavęs R. T. priklausančią gyvenamo namo dalį paliudijo, kad gyvenamojo namo sienos dalis, į kurią buvo priblokuotas priestatas, buvo daug labiau išpuvusi ir sudrėkusi, nei likusi sienos dalis, kad toje dalyje namo sienos rastai kiaurai perpuvę. Atstatyti buvusį priestatą yra netikslinga, nes atsakovė R. T., kuriai priklausė 52/100 dalys šio statinio, nepageidauja šio statinio atstatymui, o įpareigoti atsakovę atstatyti ieškovei priklausiusias 48/100 priestato dalis, kas sudaro 1,73 kv.m. būtų neekonomišku ir neracionalu. Nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti CK 1.138 str. 6 punkte nurodytą civilinių teisių gynimo būdą - išieškoti iš pažeidusio teisę asmens turtinę žalą (nuostolius). Nugriautas priestatas 4a1/ž nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre kaip atskiras objektas, todėl jo vertė nenurodyta. Bylos medžiaga nustatyta, kad tokio naujo priestato kaina yra apie 800 Lt (atstatymo išlaidos), ieškovei priklausė 48/100 priestato dalies, todėl jai priteistina 384 Lt žalos, atsiradusios dėl priestato nugriovimo, atlyginimo.

dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra atitinkamai 32/100 ir 68/100 dalių ūkio pastato, žymimo plane 2I1ž, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bendraturčiai. Atsakovė prašo atidalinti ūkinį pastatą 2I1ž, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), jai priteisiant ūkio pastatą, o ieškovei išmokant 608 Lt kompensaciją.

Kaip jau buvo pasakyta, šalių santykiai yra negeranoriški ir konfliktiški, šalys nesutaria dėl ūkinio pastato naudojimosi tvarkos, jo tvarkymo, remontavimo. Priešieškinyje ir apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pastatas labai susidėvėjęs, o ieškovė nenorinti jo nei griauti, nei tvarkyti. LR CK 4.80 str. įtvirtina kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Daiktas padalijamas natūra, jeigu tai galima be neproporcingos žalos turto paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (LR CK 4.80 str. 2 d.). Ieškovė nurodė, kad nesutinka dėl ūkinio pastato atidalijimo, nes jame yra atskirta patalpa, kuria ieškovė naudojasi kaip lauko tualetu (be vandentiekio ir nuotekų sistemos). Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2009-04-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0025/09/00019 (1 t., b.l. 161), kuriame nurodyta, kad ieškovė šalia jai priklausančios gyvenamojo namo dalies turi lauko tualetą šalia sandėliukų, kuris rakinamas (pridėta nuotrauka Nr. 2). Šis lauko tualetas yra geros būklės, taip pat be nuotekų sistemos ir vandentiekio, sutvarkytas ir gali būti naudojamas pagal paskirtį.

Sprendžiant dėl ūkinio pastato atidalijimo būdo, būtina atsižvelgti į tai, ūkinio pastato 2I1ž, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) bendras plotas yra 15 kv.m. (1 t., b.l. 9-11), atsakovei priklauso 10,2 kv.m. ūkinio pastato, o ieškovei - 4,8 kv. m. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovei priklausantis plotas pastate nėra itin mažas, ir galėtų būtų suformuotas pastate (atribota dalis) nedarant žalos jo paskirčiai. 4,8 kv.m. ploto dalis ūkiniame pastate neužtikrintų galimybės funkcionaliai ir optimaliai naudotis pastatu. Ieškovė turi kitus sandėliukus (1 t., b.l. 161), kuriais gali naudotis ir kurie gali atlikti prašomo atidalinti ūkio pastato funkcijas. Be to pastatas turi tik vieną įėjimą, todėl atskyrus labai mažą ieškovei priklausančią ūkinio pastato 4,8 kv.m. dalį, tektų įrengti naują įėjimą, t.y. išgriauti sieną ir padaryti angą naujoms durims, jas įstatyti. Išlaidos, būtinos užtikrinti galimybę atskirai naudotis 4,8 kv.m. ieškovei priklausančia ūkinio pastato dalimi, būtų didesnės nei ieškovei priklausančios ūkinio pastato dalies vertė. Ūkinis pastatas stovi šalia atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies (1 t., b.l. 85-86), be to, atsakovei priklausanti namų valdos žemės sklypo dalis yra didesnė nei ieškovės nuomojama žemės dalis iš valstybės. Remiantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju ginčo ūkinio pastato 2I1ž padalijimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, todėl priteistina kompensacija atidalijamai bendraturtei - ieškovei galima be jos sutikimo, nes ieškovės dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su atsakovės, yra mažesnė, o dėl šalių konflikto naudojimasis pastatu yra aiškiai apsunkintas ir problematiškas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-02-01 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-85/2006) nurodė, kad teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, gali padaryti išvadą, kad atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus).

Ginčo ūkinio pastato 2I1ž vidutinė rinkos vertė pagal 2008-10-09 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 1900 Lt (1 t. b.l. 91-93), todėl tenkinant atsakovės priešieškinį ir atidalijant ją iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priteisiant visą ūkinį pastatą, o ieškovei už jai tenkančias 32/100 šio pastato dalis priteistina 608 Lt piniginė kompensacija.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad dėl atsakovės nugriauto priestato, priestate buvusios lentos, seni baldai buvo pašalinti iš patalpos, kad ūkinį pastatą 2I1ž paskyrus atsakovei, ieškovei teks jame esančius daiktus išgabenti, o tai susiję su tam tikrais nepatogumais ir išlaidomis, kurias siekiant kompensuoti iš atsakovės priteistina papildoma 500,00 Lt piniginę kompensacija.

dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis patalpa – koridoriumi

Iš 1972-12-12 metų sutarties nustatyta, kad įsigyjant turtą, ieškovės tėvui J. J. pagal sutartį su pardavėju bendram naudojimuisi paskirtas koridorius ind. 1-1. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu šia patalpa naudojasi viena atsakovė, nes ieškovė patekti į koridorių neturi fizinės galimybės, o iš jai priklausančios namo dalies turi atskirą išėjimą į lauką. Byloje esančiu papildomu 1974-03-27 susitarimu nustatyta, kad J. J. atsisakė teisės naudotis bendru koridoriumi. Nurodytas susitarimas sudarytas rašytine forma, nors notarine tvarka ir nepatvirtintas.

Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti ar pakeisti naudojimosi juo tvarką (1964m. redakcijos 125str., 2000m. redakcijos CK 4.81 str. 1 d.), tačiau toks susitarimas yra privalomas ir kitam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, jei šis susitarimas yra notariškai patvirtintas (LR CK 4.81 str. 2 d.). LR CK 1.74 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma, o 1974-03-27 sudarytas papildomas susitarimas neatitiko tuo metu galiojusios sandorio formos reikalavimų (1964m. redakcijos CK 13 skirsnis). Nagrinėjamo ginčo atveju yra svarbi aplinkybė, kad Panevėžio m. liaudies teismo 1975-03-18 sprendimu buvo atmestas J. J. priešieškinis M. O. dėl 1974-03-27 sutarties pripažinimo negaliojančia, vadinasi teismas pripažino papildomą 1974-03-27 susitarimą kaip atitinkantį bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių teises ir interesus. Nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl turintis įstatymo galią jos šalims bei šalių teisių perėmėjams.

Aptartais įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. J. pagal susitarimą su bendraturčiu pakeitė naudojimosi koridoriumi tvarką, o ieškovė yra J. J. teisių ir pareigų perėmėja, todėl jai pereina ir yra privaloma ta naudojimosi tvarka, kuri buvo ieškovės teisių į nuosavybę įgijimo metu. Ieškovei įgyjant nuosavybės teises į ginčo namų valdos dalį, teisės naudotis patalpa – koridoriumi ieškovė nepaveldėjo, o ir šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė faktiškai koridoriumi nesinaudoja, todėl pripažintina pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šioje dalyje ieškovės ieškinio netenkinti. Nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo motyvas apie namo rūsį, kadangi bylos medžiaga nenustatyta, kad po namu yra rūsys, o po koridoriumi esančios duobės negalima pripažinti namo sudėtine dalimi - rūsiu.

Kadangi atsakovės R. T. apeliacinis skundas patenkintas, vadovaujantis CPK 93str. jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis) priteistinos iš ieškovės.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.:

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės B. M. D. ieškinys įpareigoti atsakovę R. T. atstatyti gyvenamojo namo priestatą 4a1/ž ir atmestas atsakovės R. T. priešieškinys dėl ūkio pastato 2I1ž, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Priteisti iš R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 384 Lt žalos, atsiradusios dėl priestato 4a1/ž, buvusio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nugriovimo atlyginimą B. M. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) už priklausiusią 48/100 priestato dalį.

R. T. priešieškinį tenkinti. Atidalinti ūkio pastatą 2I1ž, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant visą ūkio pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn, o B. M. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 608 Lt piniginę kompensaciją už priklausiusią 32/100 priestato dalį bei 450,00 Lt pinginę kompensaciją už priestate ir pastate buvusių daiktų perkėlimą į B. M. D. priklausančias patalpas.

Priteisti iš B. M. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 256,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualdas JanuškaZina MickevičiūtėLaimantas Misiūnas