Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo P. B. tėvai yra R. I. B. ir J. B. (b. l. 7, 8), kurie santuoką sudarė 1958 m. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). 1966 m. gruodžio 30 d. J. B. nusipirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–26), o 2001 m. birželio 8 d. J. B. nusipirko žemės sklypą, esantį Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 27–28). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro raštų matyti, kad R. I. B. vardu neįregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus (b. l. 19, 20). Nekilnojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. B. (b. l. 29–31). Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nudarymo J. B. savo vardu įgijo nekilnojamąjį turtą, nepriklausomai nuo to, kad šis turtas registruotas tik J. B. vardu, daroma išvada, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3. 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 ir 3 dalys), nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjo tėvui R. I. B. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto (CK 3.38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

7. 2009 m. gegužės 27 d. pareiškėjo tėvai Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarė testamentus, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose išreiškė savo valią, jog visą jiems priklausantį turtą – 0,4881 ha ploto žemės sklypą su statiniais ant jo, esančiais Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), – palikti savo sūnui, t. y. pareiškėjui (b. l. 17, 18). 2017 m. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas R. I. B., iki mirties gyvenęs Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 15), po jo mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 12). 2020 m. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. B. (b. l. 16), po jos mirties pareiškėjas kreipėsi į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 11). Iš byloje esančios kadastrinio matavimo bylos matyti, kad adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36–59). Pareiškėjas nuo 1984 m. yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu Švenčionių r. sav (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), kur gyvena kartu su žmona (b. l. 10), tvarko aplinką, moka mokesčius ir kitus mokėjimus už suteiktas paslaugas nurodytu adresu (b. l. 60, 61, 62, 63, 64, 66, 69, 70).

8. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo R. I. B. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo R. I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2017 m. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, kurį sudaro ½ dalis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėjas P. B. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.