Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo G. V. (buvusi pavardė R.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas M. G. kreipėsi su skundu dėl antstolės I. K. veiksmų ir prašė padidinti antstolės 2026 m. sausio 6 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą leidžiamą laisvai disponuoti sumą, užtikrinant bent minimalų pragyvenimo lygį, sumažinti išskaitų procentą ir užtikrinti, kad vykdymo veiksmai netaptų kliūtimi tinkamai vykdyti tėvystės pareigas ir užtikrinti vaikų gerovę. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu jam paliekama 468,00 Eur laisvai disponuojama suma per mėnesį yra visiškai nepakankama ir neužtikrina net minimalių jo šeimos bazinių išgyvenimo poreikių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsniu numatyta antstolei galimybė sumažinti išskaitas skolininkui, išlaikančiam nedarbingus šeimos narius.

2. Antstolė I. K. 2026 m. sausio 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolė pažymėjo, kad išskaitas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnį galima mažinti tuo atveju, jei skolininkas gauna darbo užmokestį ar kitas pajamas, t. y. lėšas, iš kurių išieškojimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736-738 straipsnių nustatyta tvarka, tačiau skolininkas šiuo metu tokių lėšų negauna. Antstolė akcentavo, kad apribodama disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, ir Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje nurodydama konkrečią pinigų sumą, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, vadovavosi Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašu, o pagrindo padidinti neišieškomą sumą šiuo metu nėra.

3. Suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

4. Nustatyta, kad antstolė I. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-9232-841/2017 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko M. G. 1 eilės išieškotojos nepilnamečio vaiko M. G., kurią atstovauja įstatyminė atstovė G. V., naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė 2026 m. sausio 6 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko turimų visų sąskaitų bei nurodė, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiama laivai disponuoti 468,00 Eur per mėnesį. Pareiškėjas, savo skundu prašydamas įpareigoti antstolę padidinti leidžiamą laivai disponuoti sumą per mėnesį, laikėsi pozicijos, kad šios sumos jam neužtenka užtikrinti bent minimalų pragyvenimo sau ir šeimos nariams lygį. Kadangi pareiškėjas nesutinka su antstolės nustatyta leidžiama laivai disponuoti suma, būtina nustatyti ir įvertinti, ar antstolė, priimdama skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, laikėsi tokį išieškojimą ir jo tvarką reglamentuojančių teisės normų.

5. Priverstinio vykdymo priemonių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalis. Priverstinio vykdymo priemonė, be kita ko, yra išieškojimas iš skolininko lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnis reglamentuoja skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš jų. Išieškojimas iš tokių skolininko lėšų yra vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka antstoliui pateikiant kredito ar kitai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.2 punktu, jeigu apribojimo ar nurašymo nurodymas susijęs su keliomis skolininko sąskaitomis ir nurodymo pateikimo metu nėra kitų šiam skolininkui taikomų galiojančių apribojimo ar nurašymo nurodymų ir šiam skolininkui neišieškomos sumos Apraše nustatyta tvarka anksčiau nebuvo nustatytos, PLAIS su nurodymu susijusiai vėliausiai atidarytai skolininko sąskaitai nustato neišieškomą sumą, atitinkančią apribojimo ar nurašymo nurodymo pateikimo metu galiojantį minimalių vartojimo poreikių dydį, ir kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai pateikia neišieškomos sumos nustatymo nurodymą. Pagal Aprašo 6 punktą neišieškoma suma nustatoma kalendoriniam mėnesiui ir galioja nuo neišieškomos sumos nustatymo nurodymo pateikimo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai dienos ir kiekvieną kitą mėnesį tol, kol neišieškomos sumos nustatymo nurodymas nepakeičiamas arba visi apribojimo ar nurašymo nurodymai įvykdomi ar atšaukiami. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad skolininkas turi teisę bet kuriam iš galiojančius apribojimo ar nurašymo nurodymus pateikusių nurodymų teikėjų pateikti prašymą pakeisti neišieškomos sumos dydį ir (ar) sąskaitą arba panaikinti neišieškomą sumą. Kartu su prašymu pakeisti neišieškomos sumos dydį skolininkas nurodymo teikėjui turi pateikti prašymą pagrindžiančius dokumentus. Neišieškomos sumos dydis taip pat gali būti keičiamas be skolininko prašymo, jeigu nurodymo teikėjas turi duomenų, patvirtinančių, kad anksčiau nustatyta neišieškoma suma turi būti padidinta arba sumažinta.

8. Nagrinėjamu atveju antstolė yra pritaikiusi priverstinio vykdymo priemonę – išieškojimą iš skolininko lėšų ir dėl to priėmusi skundžiamą patvarkymą. Pažymėtina, kad antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi. Nėra duomenų, kad antstolė vykdytų tai, kas nenurodyta jai pateiktame vykdomajame dokumente, ir kad antstolė atliktų vykdymo veiksmus, kurie nėra reikalingi įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

9. Kaip teisingai nurodė antstolė, ji turėtų teisę patikslinti 2026 m. sausio 6 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kad skolininkas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) galėtų laisvai disponuoti didesne nei 468,00 Eur lėšų suma, tik tuo atveju, jei būtų duomenų, patvirtinančių, kad nustatyta neišieškoma suma turi būti padidinta arba sumažinta. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad vykdymo procesą reglamentuojančios normos numato būtent skolininkui teisę pateikti antstoliui prašymą pakeisti neišieškomos sumos dydį ir (ar) sąskaitą arba panaikinti neišieškomą sumą, tačiau kartu su prašymu privalo būti pateikti tokį prašymą pagrindžiantys dokumentai (Aprašo 8 punktas). Šiuo atveju pareiškėjas antstolei jokių savo prašymą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, apsiribodamas nurodymu, kad šiuo metu jam paliekama 468,00 Eur laisvai disponuojama suma per mėnesį yra visiškai nepakankama ir neužtikrina net minimalių jo šeimos bazinių išgyvenimo poreikių. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys dokumentai taip pat nepatvirtina, kad nustatyta neišieškoma suma antstolės turėtų būti padidinta be skolininko prašymo.

10. Kaip teisingai nurodė antstolė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-730 „Dėl 2026 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ patvirtintas 2026 metų minimalių vartojimo poreikių dydis – 468,00 Eur. Todėl antstolė pagrįstai nustatė neišieškomą sumą, atitinkančią nurodymo pateikimo metu – 2026 m. sausio 6 d. – galiojantį minimalių vartojimo poreikių dydį, būtent 468,00 Eur.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 dalimi, skundo dėl antstolio veiksmų dalykas yra konkretūs antstolio veiksmai ar atsisakymas veiksmus atlikti. Ši norma netiesiogiai apibrėžia ir tokio skundo objektą – reikšdamas tokio pobūdžio skundą asmuo siekia panaikinti neteisėtu antstolio veiksmu ar atsisakymu tokį veiksmą atlikti sukurtas pasekmes. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią skundo patenkinimo rezultatu tampa neteisėto veiksmo panaikinimas arba įpareigojimas antstoliui įvykdyti teisėtą pareiškėjo reikalavimą.

12. Nagrinėjamu atveju skolininkas negauna darbo užmokesčio ar kitų pajamų, iš kurių išieškojimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736-738 straipsnių nustatyta tvarka, todėl antstolė nėra nustačiusi išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo pajamų dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolė neteisėtai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalies dėl išskaitų dydžio mažinimo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalį būtent tėvai, įgyvendindami tėvų valdžią, turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti antstolę užtikrinti, kad vykdymo veiksmai netaptų kliūtimi tinkamai vykdyti tėvystės pareigas ir užtikrinti vaikų gerovę.

13. Atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad antstolės pasirinkta priverstinio vykdymo priemonė užtikrina vykdymo proceso veiksmingą, greitą ir realų teismo baigiamojo akto įvykdymą ir teisingą pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko interesų, o skundžiamas nurodymas priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, nurodant, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiama laivai disponuoti 468,00 Eur per mėnesį, yra teisėtas. Kadangi antstolė tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimo ir išieškojimo iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų tvarką, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.