Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-598-390/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-15
Bylos Nr.: 2A-598-390/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Atsakovas: V. Z.
Trečiasis asmuo: A. Z.
Ieškovas: R. B.

Kategorijos

42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
52.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-598-390/2013Procesinio sprendimo kategorija:42.5; 44.5.1; 52.2; 52.3; (S) 99.5; 114.11

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Z. ir trečiojo asmens A. Z. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-185-179/2012 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. Z., V. Z. individualiai įmonei, trečiajam asmeniui A. Z. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovų V. Z. IĮ ir V. Z. subsidiariai priteisti 58 091 Lt nuostolių dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl gyvenamojo namo statybos ieškovas kreipėsi pas atsakovą, tai yra savo pusbrolį V. Z.. Su atsakovu susitiko 2009 metų liepos mėnesį jo namuose ir susitarė, kad atsakovas pastatys jam gyvenamąjį namą. Atsakovas patikino, kad jis jau yra pastatęs ne vieną namą, kad turi statybininkų brigadą. Dauguose atsakovas yra laikomas verslininku ir ieškovas net neabejojo, kad atsakovas sugebės tinkamai paruošti statyboms dokumentus ir pastatys ieškovui namą. Atsakovui pateikė turimus statybos dokumentus ir sutarė, kad namo pastatymas ieškovui kainuos 70 000 litų. Tokiu būdu buvo sudaryta žodinė konkliudentinias veiksmais paremta statybos rangos sutartis fizinio asmens šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovui už statybos darbų atlikimą buvo sumokėtas 11000 Lt avansas. Atsakovas darbus pradėjo vykdyti rugpjūčio mėnesį. Atsakovui pinigai medžiagoms ir už darbą buvo perduoti tokiomis datomis: 2009 metų liepos mėnesį medienai 4000 Lt, 11000 Lt betonui 11000 Lt blokeliams, vėliau buvo duota plėvelei 8500 Lt, laidams 1500 Lt, skardai 13000 Lt. Atsakovui iš viso buvo perduota 93000 Lt. Dėl atsakovo padaryto broko kreipėsi patarimo į statybos specialistus. 2010-08-05 kreipėsi į KŪB „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“. Už specialistų išvadas sumokėjo 500 Lt. 2010-08-19 buvo surašytas aktas Nr. 1, kuriame pažymėta, kad stogo konstrukcijai buvo panaudota netinkama mediena, stogo danga sulankstyta, jos galai surūdiję, stogas nelygus, išlenktas, nekokybiškai sujungti skardos lakštai. Dėl šių priežasčių stogas kiauras, praleidžia vandenį. Buvo pateikta galutinė išvada – su tokiu stogo darbų išpildymu eksploatuoti pastato negalima. Tame pačiame akte buvo nurodyti ir kiti pastato elementų išpildymo defektai. 2010-08-09 surašytas Projektavimo, statybos sutarties ir statybos darbų eigos patikrinimo aktas Nr.2. Kad būtų konstatuotos faktinės aplinkybės pagal pateiktus aktus 2010-08-19 d. buvo surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 127-10-22. Už paslaugas antstoliui buvo sumokėta 500 Lt. Kadangi namo statybos trūkumai buvo esminiai ir nepašalinami su atsakovu buvo nutraukta sutartis, specialistų pagalba buvo nustatyti darbų defektai ir nuostoliai. Bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centrą, kur 2012-10-22 d. papildomai atliko statinio dalinę ekspertizę nustatė patirtus nuostolius. Pagal specialistų išvadą stogo demontavimo darbai privalomi ir pagal byloje pateiktą ieškovo lokalinę sąmatą nuostoliai sudaro 58000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. Z. ieškovui 24841,73 Lt nuostolių, 745,26 Lt žyminio mokesčio, 1350,01 Lt už statinio dalinės ekspertizės aktą, 502 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 500 Lt išlaidų už darbų kokybės įvertinimo aktą ir 1600 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso bendrai bylinėjimosi išlaidų 4697,27 Lt, priteisė iš atsakovo 102.56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos mėnesį tarp ieškovo R. B. ir atsakovo V. Z. buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovas V. Z. įsipareigojo pastatyti ieškovui R. B. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes, kad atsakovas V. Z. buvo statomo namo rangovas ir organizavo statybų eigą patvirtino byloje apklausti liudytojai A. D., L. D., A. M., A. S., M. L., M. R. ir O. K.. Šalys apytiksliai sutarė, kad namo mūro darbai kainuos 70000 Lt. Ieškovas teigia, kad atsakovui buvo perduota 93 000 Lt namo statybai, šį faktą atsakovas pripažįsta tik iš dalies ir savo paaiškinimuose nurodė, kad iš ieškovo buvo gavęs 76 000 Lt., kuriuos jis išleido ieškovo namo statybinėms medžiagoms pirkti ir samdytiems darbininkams už darbą apmokėti, tame tarpe už stogui perkamą medieną išleido 4000 Lt, už skardą 7000 Lt, polietileninę plėvelę 944 Lt ir darbininkams už darbą 1000 Lt. Atsakovas pripažįsta, kad iš ieškovo gautų pinigų stogo darbams išleido 13000 Lt. Konstatavo, kad ieškovo atstovės teiginys, kad stogo medžiagų pirkimui buvo išleista 29500 Lt neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, nes ieškovas byloje rašytinių įrodymų nepateikė. Apklaustas byloje liudytoju G. P., kuris pagal ieškovo užsakymą atliko statinio dalinę ekspertizę ir sudarė esamo stogo montavimo darbų lokalinę sąmatą nurodė, kad esamo stogo 2009 metų medžiagos, be PVM mokesčio, pagal dengiamo stogo kvadratūrą galėjo kainuoti nedaugiau kaip 14771,73 Lt. Dėl nekokybiškai sumontuoto stogo pagal esamą būklę stogo konstrukcijas reikalinga permontuoti iš naujo, kurios ieškovui kainuotų be PVM 35 428,89Lt. Pagal paskaičiavimą stogo demontavimo darbai kainuotų be PVM 10 070,46 Lt. Teismas sprendė, kad stogo dengimo darbų trūkumai yra akivaizdūs. Sugadinto stogo padaryti nuostoliai pinigine išraiška sudaro 24 841,73 Lt. Ieškovo patirtos išlaidos yra 2,3 karto mažesnės negu pareiškė pagal pateiktą sąmatą ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ieškovo ieškinys iš dalies yra nepagrįstas ir mažintinas iki faktinių patirtų ieškovo nuostolių. Ieškovo reikalavimą taikyti atsakovui kaip juridiniam asmeniui subsidiarinę atsakomybę atmetė, nes rangos sutartis buvo sudaryta žodinė, o įstatymas reikalauja rašytinės formos sudarant statybos rangos sutartį su juridiniu asmeniu, kadangi rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, kurioje turi būti nustatyta darbų kaina bei statinio darbų kokybės reikalavimai (CK 6.684 str.). Be to atsakovas nėra įregistravęs ir neturi įmonės galinčios vykdyti namo statybos darbus. Teismas sprendė, kad tarp šalių sudaryta 2009 m. liepos mėnesio gyvenamo namo statybos rangos sutartis atitinka esminius vartojimo rangos sutarties reikalavimus. Konstatavo, kad ieškovas reikalavimą atlyginti darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidas pareiškė nepraleidęs dviejų metų termino nuo atliktų darbų pabaigos (LR CK 6.666 str. 2 d.). Akivaizdūs darbų trukumai buvo konstatuoti 2010-08-19 individualaus gyvenamojo namo įvykdytų darbų kokybės įvertinimo aktu Nr.1. Iš įvykdytų darbų kokybės įvertinimo akto Nr. 1, kurį parengė KŪB „Statybos valdymas ir techninė kontrolė (b.l. 18-19 t. 1.) ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b. l. 32,t.1.) matyti, kad nuostoliai atsirado dėl nekokybiškų montavimo darbų, nes su tokiu stogo darbų išpildymu namo eksploatuoti negalima. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytoju V. J.. Teismo posėdyje atsakovas su nustatytais darbų trūkumais iš dalies sutiko, tripliku pripažino, kad stogo dengimo išlaidos pagal jo paskaičiavimą sudarytų apie 34795,00 Lt. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo verslo liudijimo užsiimti stogų montavimo darbais ir neturėjo statybininko specialybės, neturi esminės reikšmės vertinant jo kaltę dėl atsiradusių nuostolių. Ieškovas įrodė gyvenamo namo statybos defektų faktą, o atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, todėl teismas ieškovo ieškinį iš dalies tenkintino. Teismas nustatė, kad ieškovo turėtos ir dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 745,26 Lt žyminio mokesčio išlaidos, 1350,01 Lt už statinio dalinės ekspertizės aktą, 502 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 500 Lt už darbų kokybės įvertinimo aktą bei 1600 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškovo ir jo atstovės N. B. prašymą dėl patirtų kelionės išlaidų (skrydžių iš Londono į Vilnių) dalyvaujant teismo posėdžiuose priteisimo atmetė, nes šios išlaidos nėra būtinos, kadangi ieškovo ir jo atstovės gyvenamoji vieta deklaruota Jaunimo g. 50-21, Alytaus mieste.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės 2012-12-05 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas priteisdamas iš atsakovo 24841,73 Lt vadovavosi eksperto, kuris buvo apklaustas byloje parodymais kad statybos metu medžiagos stogui sudarė 14771 be PVM, o nuardymas 10070 litų (šios dvi sumos ir sudaro teismo priteistos sumos dydį). Tačiau ir ieškovo atstovai ir atsakovas sutiko, kad stogui buvo sunaudota ne daugiau kaip 12 000,00 Lt (4000,00 Lt medienai, 7000,00 Lt skardai, 944,00 Lt - plėvelei). Darbininkams už stogo dengimą buvo atskirai sumokėta 1000,00 Lt. Taigi, iš viso ieškovas galėjo patirti ne didesnę kaip 13 000,00 Lt žalą, tuo tarpu teismas priteisė 24841,73 litų sumą.

Teismas neteisingai interpretavo atsakovo parodymus. Atsakovas sutinka, kad darbai dalinai buvo nekokybiški ir juos reikėjo taisyti, tačiau rezultatas, t.y., stogas funkcionuoja, kadangi ginčas vyksta nuo 2010 metų pradžios, per šį laikotarpį ieškovai stogo neremontavo, o toliau vykdė statybos ir apdailos darbus, pritaikydami jį gyvenimui. Tai reiškia, kad patys ieškovai, nors ir teigia, kad namas pastatytas nekokybiškai jį priėmė kaip atitinkantį jų poreikius ir toliau vykdo jame veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neatsižvelgė į liudytojo paaiškinimą, kad darbus vykdė asmuo, kuris nėra specialistas. Visi darbai buvo atlikti privačiai ir kiekvienas darbininkas tame tarpe ir atsakovas atsakė tik savo darbo apimtyje. Kaip išaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, stogą dengė kiti žmonės, kurie ir turėjo būti patraukti atsakomybėn už netinkamai atliktą darbą. Stogą dengė A. S., kuris patvirtino, jog jis žinojo ir mokėjo dengti stogus (tokius darbus yra dirbęs ir anksčiau). Tuo tarpu atsakovas, nors ir kalbėjo su A. S. dėl stogo dengimo, tačiau kalbėjo ieškovo vardu ir atliko tik pagalbinius darbus. Šis faktas yra nustatytas liudytojų A. S., ieškovo atstovės N. B. parodymuose.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal galiojančius įstatymus techninę statybos priežiūrą privalo vykdyti tam darbui atestuotas asmuo. Šiuo atveju tokio asmens nebuvo. Kai nėra samdomas tech. prižiūrėtojas už statybos tech. priežiūrą atsako užsakovas, šiuo atveju ieškovė. Kad ieškovo sutuoktinė vykdė techninę priežiūrą įrodo visa bylos medžiaga, liudytojų parodymai, pačios ieškovo sutuoktinės parodymai. Tai reiškia, kad pats ieškovas prisiima visą atsakomybę už statomą objektą. Tai patvirtina ir liudytojo G. P. paaiškinimai, kuris savo parodymuose nurodė, jog dėl nekokybiškų darbų tech. prižiūrėtojas atsako per pusę su darbus vykdančiu asmeniu. CK 6.253 str. numato atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutą ir paaiškina, kad atleidžiama nuo atsakomybės kai nustatoma, kad nukentėjęs savo neteisėtais veiksmais to siekė ar savo veiksmais prisiima riziką sau. Šią normą detalizuoja CK 6.282 str. 1 dalis, kuri numato galimą atleidimą nuo žalos atlyginimo, kai yra nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjęs atsirasti žalai. Iš byloje surinktų įrodymų galima teigti, kad ieškovas savo veiksmais prisiėmė visą namo statybos riziką sau bei padėjo atsirasti žalai, kadangi: visiškai nesidomėjo statytojų (rangovų) kvalifikacija, samdydamas bet ką, kad tik būtų pigiau ir nereikėtų mokėti atlyginimo; nesamdė statybos techninio prižiūrėtojo, o šias funkcijas vykdė pats, tai reiškia, kad darbų kokybę tikrino pats ir tuos darbus priėmė; dalyvavo statybinių medžiagų pirkime ir vadovavo, kokias medžiagas ir iš kur reikia pirkti; savavališkai keitė projektą, keisdami stogo nuožulnumo kampą; nei su atsakovu nei su kitais dirbusiaisiais nesudarė jokios sutarties, nors kokius darbininkus samdyti, sprendė ieškovas (konkrečiai ieškovo žmona).

Statybos darbai buvo kontroliuojami ir priimami pagal faktą (konkliudentiniais veiksmais). Tokiu būdu ieškovas turėjo teisę (CK 6.662 str. 2 d. 6.689 str. 2 d.) priimdamas darbus, nurodyti trūkumus, kurie turėjo būti pašalinti. Jeigu trūkumai nebuvo aptarti ar nebuvo aptarta sąlyga pareikšti reikalavimą vėliau, šiais trūkumais negalima remtis ir pareikšti reikalavimo į nuostolių atlyginimą (CK 6.662 str. 3 ir 4 p.). Ieškovams kokybė tiko, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad uždengus stogą ieškovo sūnus su draugais pradėjo vykdyti vidaus apdailos darbus. Šio fakto niekas neginčija.

Teismas neatkreipė dėmesio į faktą, kad statybos metu projektas buvo savavališkai koreguojamas, t.y., ieškovas be projektinės dokumentacijos liepė pastatyti priestatą. Pastačius priestatą ir jį uždengus pasikeitė viso namo stogo konfigūracija, kadangi nepaaukštinus namo, o tik jį praplatinus, stogas tapo nuožulnesnis. Tai reiškia, kaip teigia ekspertas, pakito stogo nuožulnumo kampas. Jis tapo nuožulnesnis ir tuo pačiu pagal projektavimo taisykles turėjo būti sutankintos stogą laikančios konstrukcijos. Tai dar kartą įrodo, kad visa atsakomybė už netinkamą (nekokybišką) darbą tenka ieškovams.

Teismas iš atsakovo priteisė žyminį mokestį, atsižvelgdamas į priteistos sumos dydį, tačiau kitų išlaidų nemažino. Byloje buvo du atsakovai, tai V. Z. individuali įmonė ir V. Z.. Kadangi ieškinys V. Z. individualiai įmonei buvo atmestas tai ieškovų turėtos išlaidos, kurios sudarytų pusę visų išlaidų turėjo pasilikti pas ieškovus ir neturėjo būti priteistos iš atsakovo. Analogiškai teismas turėjo spręsti išlaidų dydį atsižvelgiant į tenkinto ieškinio dalį bendrame ieškinyje. Advokato išlaidos galėjo būti priteistos ne daugiau kaip 350 litų, atitinkamai pašto išlaidos 22 litai, ekspertizės išlaidos 290 litų. Darbų kokybės įvertinimo akto išlaidos visiškai neturėjo būti priteistos, kadangi teismas vadovavosi ekspertizės išvadomis, o ne akto.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. Z. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės 2012-12-05 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvada, jog V. Z., kaip fizinis asmuo, yra atsakingas už padarytą žalą, nes su juo buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, prieštarauja materialiosios teisės normoms, įrodymams, pateiktiems šioje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Teismas be pagrindo sprendė, kad tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip santykiai, atsiradę vartojimo sutarties pagrindu. Teismas neatsižvelgė į faktiškai tarp šalių buvusį susitarimą, sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties esmę, tuo pažeisdamas CK 6.193 straipsnį. Ieškovas aiškino teismui, kad 2009 m. liepos mėnesį atvykęs pas pusbrolį į namus susitarė, kad jis jam pastatys namą. Dokumentų, leidžiančių pusbroliui vykdyti namo statybą parodyti neprašė, nes atsakovu pasitikėjo kaip pusbroliu. Dėl namo statybos susitarė atsakovo namuose. Teikdamas lėšas namo statybai įvardijo jų paskirtį: betonui, blokams, medienai, plėvelei, laidams, skardai ir t.t. Sumokėjo iš viso 93 030,00 Lt, todėl teismas vertino, kad su atsakovu sudarė vartojimo rangos sutartį (CK 6.672-6.680 str.). Konstatavus aplinkybes, kad namas yra pastatytas su trūkumais, ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 58 091,00 Lt už stogo montavimo darbus. Teismas sprendė, kad tokio susitarimo pakanka vertinti sutartį vartojimo rangos sutartimi, nes, anot teismo, buitinių, asmeninių vartojimo poreikių tenkinimo tikslas vienas vartojimo rangos požymių (CK 6.672 str. l d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų praktika Nr. 33, psl. 375) kitaip aiškina vartojimo rangai būtinus požymius. Statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi būtina konstatuoti visumą privalomų požymių : 1) statybos darbų užsakovas yra fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo statybos darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams poreikiams tenkinti; 3) statybos darbus atlieka verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Teismas neturėjo pagrindo tarp šalių susiklosčiusius santykius prilyginti žodinei vartojimo rangos sutarčiai, nes nėra trečiosios sąlygos - atsakovas V. Z. neturėjo teisės vykdyti namo statybos darbų. Teismas privalėjo konstatuoti, kad darbų kaina ne tik kad nebuvo nustatyta, tačiau dėl jos nebuvo tartasi, ji nebuvo sumokėta, kas leidžia teigti, tarp šalių nebuvo sudaryta vartojimo statybos rangos sutartis (LR CK 6.676 str.). Ieškovas neįrodė kitos būtinos sąlygos – kad atsakovui apmokėjo už atliktą darbą. Atsakovas per visą laikotarpį, per kurį padėjo ieškovui statyti namą, jokių pinigų už darbą negavo, jų nuolat prašydavo iš trečiojo asmens. Nepaneigta aplinkybė, kad už darbus atsakovui kaip pusbroliui buvo atsilyginama vaišėmis. Nustačius, kad už darbą atsakovui nebuvo sumokėta, kas yra būtina pagal CK 6.672 str. 1 d., teismas be teisėto pagrindo šalių susitarimą vertino kaip vartojimo rangą.

Teismas nevertino atsakovo V. Z. nuoseklaus aiškinimo apie sutarties sudarymo aplinkybes: atsakovas V. Z. teismui paaiškino, kad gyvenamojo namo statybas vykdė, padėdamas pusbroliui, kuris už tai nuolat jį vaišino. Naudos iš padėjimo statyti namą neturėjo, užmokesčio už darbą negavo, jokios sutarties nebuvo. Įrankius namo statybai davė ieškovas, medžiagoms pirkti dalimis gavo 76 000,00 Lt. Medžiagas pirko ieškovo ir jo sutuoktinės nurodymu, statybininkus (kaimo gyventojus) pasitelkė su ieškovo žinia ir nurodymu. Pinigus ieškovas teikė konkrečių medžiagų įsigijimui ir ieškovo nurodytiems darbininkams už darbą apmokėti. Pripažino, kad namą statė ir stogą dengė ne tik jis, bet ir kiti asmenys, kuriuos samdė ieškovo sutuoktinė, statybos darbus vykdė ir ieškovo sūnus. Statybos darbams vadovavo ieškovas, jo sutuoktinė, sūnus. Namo projektas buvo pas ieškovo sutuoktinę, kuri vykdė darbų priežiūrą, darė projekto pakeitimus (prie namo pristatė priestatą, keitė stogo konstrukciją). Ieškovas neįrodė kitų esminių statybos rangos sąlygų: užduotį patvirtinančių dokumentų (sąmatos), darbų priėmimo aktų, darbų vadovo, techninio prižiūrėtojo paskyrimo ir kt. Iš to darytina išvada, kad ieškovas pats su savo šeimos nariais prisiėmė riziką dėl namo statybos, statydamas statinius ne rangos, o ūkio būdu.

Tik iškilus ginčui dėl stogo kokybės ieškovas sumanė giminiškus santykius įvardinti vartojimo rangos santykiais. Byloje nustatyta, kad statydamas statinius ūkio būdu, ieškovas pasitelkė šeimos narius (sutuoktinę, sūnų), kaimynę, kuri perdavinėjo pinigus, pusbrolį V. Z.. Giminystės ryšys tarp ieškovo ir atsakovo taipogi įrodo, kad tarp šalių nebuvo jokių santykių, kokius turi verslo subjektai. Byloje yra nustatyta, kad susitarimas dėl namo statybos vyko atsakovo namuose, buitinėje aplinkoje, šalims vaišinantis, o ne atsakovo įmonės patalpose.

Ieškovas nepateikė jokio finansinio dokumento, patvirtinančio pinigų mokėjimą atsakovui už darbus. Apie rangos sutartį ieškovas įstatymų nustatyta tvarka nepranešė statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, tokių veiksmų neatlikimas įrodo, kad jokios rangos sutarties su atsakovu (nei žodinės, nei rašytinės) ieškovas nesudarė.

Elgdamasis rūpestingai ir apdairiai ieškovas privalėjo sutartį įforminti tik su teisę statyti turinčiu asmeniu, ją įforminti raštu, nes jo nurodyta statybos darbų apimties kaina (ieškovo teigimu 70 000 Lt) reikalauja rašytinės sutarties formos (CK 1.73 str.). STR nustato sąrašą privalomųjų dokumentų, reikalingų statybos darbams pradėti. Minėtas norminis aktas imperatyviai nustato: pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas, t.y. ieškovas gavo ir perdavė rangovui dokumentus, taip pat įvykdė sąlygas, nustatytas STR 8.1-21 punktuose. Statybos leidimas, projektas buvo pas ieškovą, ieškovas nepateikė teismui statybvietės perdavimo-priėmimo aktų, statybos darbų žurnalo ir kitų dokumentų, kurie privalėjo būti pas rangovą tuo atveju, jei buvo sudaryta rangos sutartis. Minėti įrodymai patvirtina faktą, kad statyba buvo vykdoma ūkio būdu, nes tokių veiksmų, kuriuos įpareigoja statytoją atlikti norminiai aktai, ieškovas neatliko.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatęs, kad statyba buvo vykdoma pagal rangos sutartį, teismas vadovavosi vien liudytojų A. D., L. D., A. M., A. S., M. L., M. R. ir O. K. parodymais, apsiribodamas vien nurodytų asmenų pavardžių išvardijimu, tačiau nemotyvuodamas, kokie liudytojų parodymai privedė teismą prie vienokių ar kitokių išvadų. Teismo nurodyti liudytojai nedalyvavo ir nematė tarp šalių įvykusio susitarimo dėl statybos darbų atlikimo, apie šias aplinkybes nieko paaiškinti negalėjo. Liudytojai patvirtino, kad dirbo namo statybos darbus, paprašyti Z., tačiau taip pat teigė, kad su jais nebuvo atsiskaityta, kad namo statyba rūpinosi pats ieškovas ir jo sutuoktinė. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 dalis). Taigi, ieškovas negalėjo remtis liudytojų parodymais.

Vykdant statybos darbus ūkio būdu, statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo (užsakovo) rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo (užsakovo) darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus bei įrenginius. Įrodymai, surinkti byloje, patvirtina aplinkybę, kad ieškovas teikė darbo įrankius, pirko medžiagas, ką įrodo teismui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nurodyta statybinių medžiagų pirkėjo - ieškovo pavardė, per šeimos asmenis sekė darbų eigą, davė nurodymus, konkretiems statybos darbams atlikti, statė statinį, nesilaikydamas projekto. Ieškovui vykdant statybą ūkio būdu, jam tenka visos Statybos įstatymo ir kitų statymų , poįstatyminių aktų ir statybos techninių reglamentų nustatytos rangovo pareigos, teisės ir atsakomybė (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbų būdai“ 17 p.).

Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo apsiriboja vien stogo, kurį statė ne vienas atsakovas, nekokybiškumu. Nustatyta, kad prie stogo dengimo darbų dirbo ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys: A. S., ieškovo sūnus G. B. su draugu. Asmenys, kurie bendrais veiksmais galėjo padaryti žalą, privalėjo būti patraukti atsakovais arba trečiaisiais asmenimis.

Nustatydamas žalos dydį teismas privalėjo vadovautis ne ieškovo pateiktomis sąmatomis, bet įrodymais, kuriuos privalėjo pateikti ieškovas apie išlaidas, patirtas stogui uždengti. Atsakovas paaiškino, kad stogo medžiagoms pirkti ieškovas perdavė ne daugiau kaip 12 000,00 Lt (4000,00 Lt medienai, 7000,00 Lt skardai, 944,00 Lt plėvelei). Taigi, iš viso ieškovas galėjo patirti ne didesnę kaip 13 000,00 Lt žalą. Tačiau nei už stogo dengimo darbų kokybę, nei už medžiagų kokybę atsakovas negali būti atsakingas, nes darbus organizavo ieškovas savo rizika, medžiagos buvo pirktos tik su jo pritarimu, asmenys, kurie dengė stogą, dirbo su jo žinia.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neįvertino, kad stogo konstrukcija keitėsi dar ir dėl to, kad užsakovas pakeitė statinio projektą, pastatė priestatą, kuris netgi nebuvo suprojektuotas, tuo pakeisdamas stogo nuožulnumą, kas įtakojo vandens rinkimąsi po stogu.

Ieškovas privalėjo pats domėtis statybos eiga, ir dar prieš pradedant statyti statinį sudaryti sąmatą, pasamdyti techninį darbų prižiūrėtoją, vesti darbų žurnalą, etapais priiminėti statybos darbų rezultatą, t.y. privalėjo tikrinti atliktų darbų kokybę. Toks ieškovo neveikimas, neatlikimas savo pareigų, negali būti pateisinamas teisės požiūriu, tokiu savo neveikimu ieškovas didino žalą. Nuostoliai būtų buvę žymiai mažesni, arba jų iš rišo nebūtų buvę, jei statytojas būtų tinkamai vykdęs jam priklausančias pareigas, kurias reglamentuoja norminiai aktai. Teismas be pagrindo netaikė CK 6.282 str. l d.: kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai teismas, atsižvelgiant i nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalą sumažina arba reikalavimą atlyginti žalą atmeta. Šio ginčo atveju reikalavimas atlyginti nuostolius turėjo būti visiškai atmestas, nes už nuostolius yra atsakingas pats ieškovas.

Ieškovas trūkumus nustatė praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, trūkumus nustatinėjo vienašališkai, atsakovui nedalyvaujant, jo nekviečiant pasirašyti trūkumų akte. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų aktu remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimo akte ar kitame dokumente trūkumai buvo aptarti (CK 6.662 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, nors: 1) reikalavimą tenkino tik iš dalies, mažiau nei 50 procentų, 2) visiškai atmetė reikalavimą V. Z. individualiai įmonei. Dėl minėto, teismas privalėjo ieškovo patirtų išlaidų dydį sumažinti proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. CPK 88 str. l d. 9 p. nurodyta, kad teismas priteisia ne visas, o tik būtinas ir pagrįstas išlaidas. Nors ieškovas teikė ir kitus įrodymus, tačiau paskutiniame teismo posėdyje prašė teismą remtis tik G. P. ekspertizės aktu, kuriuo teismas vadovavosi, nustatydamas žalos dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau sutinka, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė teismo priteisti 58 091 Lt nuostolių avanso tvarka dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų. Tokią pinigų sumą nurodė ne pats ieškovas, o statybos inžinieriai, pateikę lokalines sąmatas. Beveik tokią pačią sumą nurodė ir VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“, surašydamas 2012-10-22 Statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 12-184, kurio 4.3 p. nurodė, kad pagal 2009 metų kovo mėnesio kainų lygį reikalingų atlikti darbų skaičiuojamoji vertė su PVM yra 42.686,96 Lt, o sudarius sąmatą 2012 metų kovo mėnesio lygiu, žalos dydis yra 57.925,22 Lt. KŪB „Statybų valdymas ir techninė kontrolė“ statybos inžinieriai nustatė, kad nedemontavus ir neįvykdžius stogo konstrukcijos, atitinkančios projektui, eksploatuoti pastato negalima. Neištaisius nurodytų defektų, pastatą pavojinga eksploatuoti. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad jis sutiko, jog stogui uždengti buvo sunaudota ne daugiau kaip 12.000 Lt. Svarbu yra tai, kiek pinigų buvo duota ir kiek panaudota. Ieškinyje buvo nurodyta, kad medienai atsakovas užsiprašė ir jam buvo duota 8000 Lt, skardai -13000 Lt, plėvelei - 8500 Lt. Tokios sumos buvo duotos, o ar pinigai panaudoti būtent tokioms medžiagoms pirkti, nėra aišku. Pinigų davimas atsakovui buvo žymimas užrašų knygelėje, ties sumomis yra atsakovo parašas, jis jų neginčija, nė lito nėra grąžinęs. Tai įrodo, kad atsakovui buvo duota dvigubai daugiau, negu reikėjo, kas paaiškėjo tik nustačius specialistams statybos pažeidimus. Atsakovas pasinaudojo ieškovo patiklumu ir duotus pinigus statyboms naudojo savo reikmėms, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes tai akivaizdus sukčiavimas. Betonui pirkti atsakovas iš ieškovo paėmė 22 000 Lt, o pagal ieškovo atstovės vėliau (jau vykstant teisminiam procesui) paimtus sąskaitų-faktūrų nuorašus iš UAB „Modesta“, paaiškėjo, kad R. B. vardu įmonei yra sumokėta tik 11.300,02 Lt. Išvada, kad virš 10.000 Lt atsakovas panaudojo savo reikmėms. Atsakovas patvirtino, kad gavo apie 76000 Lt namo statybai, kad už tokią pinigų sumą ir buvo suderėta pastatyti namą, nes tai nėra sudėtingas statinys. Ieškovas teigia, kad per visą laiką atsakovas iš jo gavo 93 030 Lt, daroma išvada, kad už darbą atsakovas pasiėmė 17 030 Lt. Tai paneigia faktą, kad atsakovas buvo tik samdomas darbuotojas. Atsakovo samdomi darbininkai patvirtino, kad juos samdė atsakovas, kad jis pats vadovavo statyboms, pirko medžiagas, kad darbininkams liko skolingas už darbą. Darbams nuo pat pradžių vadovavo atsakovas.

Atsiliepimas

Atsakovas 2011-01-11 triplike nurodė, kad iš dalies, dėl 34 795 Lt žalos, sutinka, tačiau vėliau, į bylą įtraukus jo sutuoktinę, jis savo poziciją pakeitė. Atsakovas pripažino, kad nėra specialistas stogo dengimui, tačiau kyla klausimas, kam tada jis apsiėmė tai daryti. Logiška, kad ieškovas negalėjo nuimti stogo konstrukcijos ir jį naujai perstatyti, nes iki pat paskutinio teismo posėdžio ėjo kalba apie nepriklausomus teismo ekspertus.

Nė vienas specialistas nėra pasakęs ar nurodęs akte, kad buvo keistas projektas, Kad tai yra grubus statybos pažeidimas. Dėl projekto pakeitimo, papildymo ieškovas kreipėsi ir į projektuotoją, ir į statybos inspekciją, kurie pasakė, kad leistina nukrypimo nuo projekto norma yra 10 proc.

Atsiliepimas

Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad ieškovas name „vykdo veiklą“. Jokios veiklos ieškovas nevykdo, gyvena Anglijoje. O namas iš tikrųjų yra pastatytas kaip netinkamas gyventi.

Ieškovo atstovė tik retkarčiais pasirodydavo statybos aikštelėje, nes taip pat gyveno Londone, kur ir yra registruota. Ji yra baigusi tik vidurinę mokyklą, neturi jokio statybinio išsilavinimo, kad galėtų prižiūrėti statybas ir apie jas kažką suprasti. Ir kaip kiekvienas iš mūsų, net ir remontuodami būstą, prižiūrime darbininkų darbus, todėl yra visiškai normalu, kad ji, grįžusi į Lietuvą, per tą savaitę 1-2 kartus apsilankydavo Dauguose, užfiksuodavo darbų eigą fotoaparatu, grįžusi į Angliją, informuodavo sutuoktinį.

Atsiliepimas

Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad ieškovas dalyvavo statybinių medžiagų pirkime. Būtent liudytojai ir pasakė, kad atsakovas su jais vykdavo į Dauguose esančią parduotuvę „Lankava“, pirko statybines medžiagas, naudodamasis savo nuolaidų kortele. Netgi tariantis dėl namo statybų, pats atsakovas yra pasakęs, kad jis turi nuolaidų korteles ir gaus medžiagas pigiau. Ieškovas kategoriškai neigia, kad savo veiksmais prisiėmė namo statybos riziką. Jeigu atsakovas nebūtų buvęs verslininkas, nebūtų turėjęs įmonės, nebūtų melavęs, jokio susitarimo dėl namo statybos su juo ir nebūtų buvę.

Atsakovas teigia, kad brokas atsirado dėl projekto keitimo, tačiau tai netiesa, pakeitimai buvo neesminiai ir projektuotojas paaiškino, kad keisti projekto nereikia, o kad pats atsakovas paaukštino garažą per blokelį, tai pats ir kaltas. Ekspertas G. P. patvirtino, kad brokas yra visame stoge, o ne tik garažo stoge, nes skarda sulankstyta, mediena sudėta per retai, skylės dangoje ir kt.

Atsakovas meluoja, teigdamas, kad ieškovo atstovė samdė darbininkus - ji nėra vietinė, ji nėra lietuvė, ji Dauguose nepažįsta žmonių, išskyrus vyro giminę, ji niekaip negalėjo samdyti žmonių, nė vienas darbininkas to nepasakė. Pats atsakovas teigė, kad ieškovo vardu samdė darbininkus, pirko medžiagas.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovu jau nepasitikėjo, todėl jam ir neleido toliau dirbti. Pirmos pastabos buvo duotos dar tada, kai skarda gulėjo ant žemės, tai galėjo būti lapkričio mėnuo. Ieškovo atstovė perspėjo atsakovą, informavo vyrą. Nors atsakovas žadėjo nupirkti naują skardą, o šią sau pasiimti, tačiau to nepadarė. Stogo dengimo brokas pasirodė tik vasario mėnesį, kai ieškovas grįžo į Lietuvą laidoti motinos. Tada, pradėjus tirpti sniegui, pro stoge esančius tarpus, vanduo prasiveržė į namo vidų.

Kadangi teismas nusprendė, kad „žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.)“, tai ir šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti kaltas asmuo, o teismas nusprendė, kad atsakingas asmuo yra atsakovas V. Z.. Visos ieškovo turėtos išlaidos už specialistų aktų surašymą turi būti kompensuojamos, kaip turėjo būti priteistos ir kelionės išlaidos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau sutinka, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Ieškovas, sudarydamas žodinę statybos rangos sutartį, netikrino atsakovo individualios įmonės registravimo pažymėjimo, netikrino Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau VMI) ar jis mokus, ar vykdo veiklą, ar nėra iškelta bankroto byla. Vykstant teisminiam procesui, iš VMI duomenų bazės buvo išimta informacija, kad tikrai atsakovas turi individualią įmonę (toliau IĮ). Taigi, ieškovas buvo teisus, reikalaudamas atlyginti patirtus nuostolius ir iš V. Z. IĮ. Nagrinėjant bylą teisme, teismui pareikalavus pateikti žinias apie IĮ veiklos rūšis, tik tada paaiškėjo, kad atsakovo įmonė gali verstis santechnikos darbais ir namo apdailos (remonto) darbais. Tai įrodo, kad atsakovas apgaulės būdu, pasinaudodamas ieškovo patiklumu, neišmanymu Lietuvos Respublikos įstatymų, siekdamas praturtėti kitų sąskaita, apsiėmė pastatyti savo pusbroliui gyvenamąjį namą, nors įstatymiškai lyg ir tokios teisės neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas teisingai pritaikė LR CK normas, pripažino, kad atsiradę sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, atitinka vartojimo rangos sutarties sąlygas. Pagal LR CK 6.681 str. 4 d. nuostatą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (6.672-6.680 str.). Ieškovas yra fizinis asmuo, namas buvo statomas gyventi dviejų asmenų šeimai.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia grąžinęs ieškovui statybinių medžiagų čekius, o tai įrodo, kad jis statybines medžiagas ir pirko, pats pasirašydamas ant sąskaitų-faktūrų (betono pirkimo atveju). Jeigu ieškovui čekiai būtų buvę grąžinti, tai nebūtų buvę sunku paskaičiuoti, kiek pinigų atsakovas mokėjo už statybines medžiagas, ir kiek gavo pinigų iš ieškovo medžiagų pirkimui. Nagrinėjant bylą teisme, vienas iš liudytojų - A. S. patvirtino, kad pats buvo atsakovo namuose, kai šalys vedė derybas dėl namo statybų, matė, kaip buvo perduoti pinigai.

Tretysis asmuo teigia, kad atsakovas negalėjo apsiimti namo statybos darbų, nes neturėjo tokios teisės, tai kyla klausimas, kodėl apsiėmė, juk ne ieškovas žinojo apie jo įmonės veiklos rūšis, o būtent atsakovas žinojo, kuo gali verstis.

Apeliaciniame skunde yra teigiama, kad nebuvo tartasi dėl darbų kainos. Su tuo ieškovas nesutinka, nes ne kartą buvo jau pasisakyta, kad namą turėjo atsakovas pastatyti už 70.000 Lt, atsakovas sakėsi turįs nuolaidų korteles, tokiu būdu jis jau susitaupė, pirkdamas medžiagas pigiau, negu jos kainavo. Ieškovas atsakovui davė 93030 Lt, atsakovas pripažįsta, kad gavo 76.000 Lt, tai kur dar 17.030 Lt? Tai būtent ši pinigų suma ir buvo paimta už darbą, nors namas ir nebuvo iki galo tinkamai pastatytas. Tariantis dėl pinigų sumos, nebuvo detalizuota, kas kiek kainuos ir kiek bus duota už darbą. Atsakovas taip taupė, kad jam daugiau liktų, kad net namą statė ne pagal projektą, naudodamas supuvusią ir kirvarpų suėstą medieną, dėdamas sulankstytą skardą stogui dengti.

Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo iškraipo faktus, pats nedalyvavęs derybų metu, daro neteisingas išvadas. Atsakovas su trečiuoju asmeniu kartu negyvena daugelį metų, neveda bendro ūkio, todėl trečiasis asmuo negali teigti to, ko pats nematė, negali teigti, kad atsakovas pinigų negavo. Pats atsakovas 2012-10-18 posėdžio metu pripažino, kad už darbą gavo 15.000 Lt, panašiai tiek, kiek pinigų ir trūksta (93030 Lt - 76000 Lt). Ieškovui yra žinoma, kad tuo metu atsakovas remontavosi savo gyvenamojo namo antrą aukštą, kur šiuo metu gyvena jų sūnus.

Už duotus pinigus atsakovas neatliko numatytų ir sutartų darbų, dalį pinigų pasiimdamas sau, negrąžindamas statybinių medžiagų pirkimo čekių, kad nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus.

Faktas, kad statyboms vadovavo ieškovas paneigtinas, nes jis nuo vasaros pabaigos išvyko į Angliją, grįžo tik 2010 metų vasario mėnesio pabaigoje. Ieškovo atstovė per 2009 metų rudenį į Lietuvą buvo grįžusi kelis kartus ir tuo metu, tas savaites, kai viešėjo Lietuvoje, buvo 1-2 kartus nuvykusi prie namo statybos, tačiau tai niekaip negalima teigti, kad ji joms vadovavo, samdė darbuotojus, nes ieškovo šeima Dauguose negyveno, gyveno Alytuje.

Dėl statybos priežiūros vadovo nepaskyrimo: ieškovas paaiškina, kad pats atsakovas jam pasakė, kad nėra būtina jį samdyti, statinys nėra sudėtingas, jis pats pastatys, nes turi patirties, sau namą pasistatė.

Nesutinka su trečiojo asmens pozicija, kad namo statyba buvo vykdoma ūkio būdu. Ieškovo sūnus tik gruodžio mėnesį, grįžęs iš Anglijos, pakalė lubas drožlių plokštėmis ir užkalė langus, kad žiemai būtų saugiau. Tuo metu buvo šalta, todėl per lubas vanduo nebėgo.

Nesutinka su trečiojo asmens teiginiu, kad atsakyti už nekokybiškus darbus turėtų ir kiti asmenys, nes ieškovas sudarė sutartį ne su A. S., o su atsakovu. Kad atsakovas samdė savo IĮ darbuotojus, brigadą, kaip pats išsireiškė, tai ir atsakomybė tenka atsakovui

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą tretysis asmuo nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad su trečiojo asmens apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantų apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus ir bylos medžiagą nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (C P K 322 straipsnis).

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis).

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas sutinka, jog ieškovas galėjo patirti dėl nekokybiškai uždėto stogo ne didesnę kaip 13000 Lt žalą ir nesutinka su teismo priteista 24841,73 Lt suma. Taip pat atsakovas apeliacinis skundas iš esmės grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą ir vertindamas įrodymus neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas savo paties veiksmais prisiėmė riziką ir jo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti.

Trečiasis asmuo A. Z. apeliaciniu skundu nurodo, kad teismas be pagrindo sprendė, jog tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip santykiai, atsiradę vartojimo sutarties pagrindu, kad priimant sprendimą neteisingai nustatytas žalos dydis bei vertinti byloje įrodymai, neatsižvelgta į atsakovo nuoseklų sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių aiškinimą.

Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinių skundų bei atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus daro išvadą, kad apeliantų apeliaciniai skundai nepagrįsti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2009 m. liepos mėnesį ieškovas ir atsakovas sudarė žodinę statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti ieškovui gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais, byloje apklaustų liudytojų parodymais apylinkės teismas nustatė, kad tarp šalių susiformavo prievoliniai santykiai, kilę iš vartojimo rangos sutarties ir atsižvelgdamas į šalių pripažinimo faktus (ieškovas teigė, kad perdavė 93000 Lt, o atsakovas pripažino, kad gavo 76000 Lt) konstatavo, kad pinigai statybos darbams atlikti buvo perduoti. Ieškovo teigimu, paaiškėjus, kad namo statybos darbai buvo atlikti su esminiais trūkumais ir nepašalinami, šalių sudaryta žodinė statybos rangos sutartis buvo nutraukta. Kaip matyti iš VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės akto išvadų (t 3, b. l. 38), kad stogo konstrukcijos montavimo darbai atlikti nesilaikant statinio projekte nurodytų parametrų, technologinių, gamintojo rekomenduojamų montavimo instrukcijų, esminių statinio reikalavimų. Šis aktas, o taip pat įvykdytų darbų kokybės įvertinimo aktai Nr. 1, Nr. 2 (t.1., b.l. 18-20) patvirtina, kad mano stogo statybos darbai atlikti su akivaizdžiais trūkumais.

Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo

Nagrinėjamoje byloje ginčas visų pirma yra dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai šalių sudarytą rangos sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį. Apeliantės A. Z. teigimu, jos vyras, atsakovas nesivertė statybos verslu ir neturėjo teisės vykdyti namo statybos darbų, todėl apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius t.y. šalių sudarytą žodinę rangos sutartį vertindamas kaip vartojimo rangos sutartį.

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6. 681 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai statybos darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6. 681 straipsnio 4 dalis). Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6. 672 straipsnio 1 d.). Lietuvos kasacinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu. Taigi, sprendžiant kokiomis teisės normomis – vartojimo rangos ar statybos rangos (esant šių teisės normų konkurencijai) – turi būti reglamentuojami tarp ginčo šalių kilę teisiniai santykiai, ir jų teisiniai padariniai, kiekvienu konkrečiu atveju būtina identifikuoti sutarties šalis bei nustatyti atliktų statybos darbų paskirtį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statybos darbų užsakovas buvo fizinis asmuo, kuris statybos darbų rezultatą užsakė asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, t.y. pastatyti jam gyvenamąjį namą. Byloje akivaizdu, kad statybos darbus atliko ar juos organizavo fizinis asmuo atsakovas. Nors atsakovas (atsakovo individuali įmonė) neturi verslo liudijimo verstis statybos verslu ar užsiimti stogų dengimo darbais, tačiau turi teisę verstis santechnikos verslu, todėl yra verslininkas. Pažymėtina, kad verslininku gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo, atitinkantis verslo tikslais vykdomos veiklos požymį. Verslininko, kaip fizinio asmens, samprata įtvirtinta CK 2. 4 straipsnio 2 dalyje nustatant, kad verslininkas – fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine-komercine veikla. Nustačius, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine-komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos – prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (CK 1. 39 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovas gavęs pinigines lėšas iš ieškovo organizavo statybos darbus, pirko statybines medžiagas, už atliktus darbus mokėjo kitiems darbininkams. Šie nustatyti faktai atsakovo ir trečiojo asmens byloje leistinais įrodymais nėra paneigti. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas nors ir formaliai nebuvo įgijęs verslo liudijimo ar individualia veikla verstis statybos darbais, tačiau faktiškai vertėsi statybos verslu. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine-komercine veikla. Tačiau asmuo, nesilaikęs šių reikalavimų, bet faktiškai vertęsis ūkine-komercine veikla (t. y. vertęsis ja neteisėtai), santykyje su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, pagrįstai buvo vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 str.), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 str.) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 str.) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

Dėl nuostolių atlyginimo ir dydžio nustatymo

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 24841,73 Lt dėl nekokybiškai atliktų stogo darbų, t.y. trūkumų šalinimo išlaidų ieškovui. Ieškovas apeliacinio skundo nepateikė ir sutinka su priteistu nuostolių dydžiu. Atsakovas nurodo, kad ieškovas galėjo patirti dėl nekokybiškai atliktų stogo darbų ne didesnius kaip 13000 Lt nuostolius.

CK 6. 678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6. 666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6. 665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6. 665 straipsnyje nustatyta rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbus. CK 6. 665 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: (1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, (2) atitinkamai sumažinti darbų kainą, (3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6. 665 straipsnio 3 dalis).

Apylinkės teismas remdamasis jau anksčiau paminėtais statybos darbų kokybės patikrinimo aktais, statinio dalinės ekspertizės išvadomis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatė, kad namo stogo darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovas atsiliepdamas į ieškinį ir pateikdamas teismui procesinius dokumentus bei duodamas paaiškinimus teisme dėl ginčo dalyko iš dalies sutiko su ieškiniu ir pripažino, jog jo paskaičiavimais stogo dengimo išlaidos sudarytų 34795 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl nekokybiškai sumontuoto stogo pagal esamą būklę stogo konstrukcijas reikia remontuoti iš naujo ir toks ieškovui remontas kainuotų be PVM 35428,98 Lt. Teismas remdamasis prie dalinės ekspertizės pateikta lokaline sąmata nustatė, kad stogo demontavimo darbai ieškovui kainuotų be PVM 10070,46 Lt. Atsižvelgdamas į nurodytus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad ieškovui realūs sugadinto stogo nuostoliai dėl atliktų darbų trūkumų sudaro 24841,73 Lt. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiu apylinkės teismo byloje pateiktų rašytinių įrodymų įvertinimu nustatant nuostolių dydį neturi teisinio pagrindo ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atlygintinos žalos dydį nustatė teisingai (CPK 185 straipsnis).

Bylos nenustatyta, kad ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių padarymo arba jo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, todėl apeliantai nepagrįstai apeliaciniuose skunduose argumentuoja, jog yra įrodytos sąlygos atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6. 253 straipsnį.

Apeliantai taip pat teigia, kad ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistos pažeidžiant CPK 88 ir 93 straipsnius. Nustatyta, jog ieškovas patyrė šias išlaidas: 1743 Lt žyminis mokestis (t. I, b,.l. 42-43), 502 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą (t. I., 33), 1100 Lt už įvykdytų statybos darbų patikrinimą (t., I., b.l. 34-35), 1350,01 Lt už ekspertizę (t., III, b.l. 37) 2100 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. I., b.l. 36, 89, t. II, b.l. 26-27, t. III, b.l. 32 ). Bendra išlaidų suma yra 6795,01 Lt. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 42 %, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 2854 Lt. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina išlaidų suma mažintina iki 2854 Lt. Atitinkamai perskirstytinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo patirta 102,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo priteista šių išlaidų suma mažintina iki 43 Lt, iš ieškovo valstybei priteistina 59 Lt. Apeliantų argumentas, kad ieškovui neturėjo būti priteisiamos išlaidos už darbų kokybės įvertinimo aktą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus vertino (CPK 88 str.).

Atmetus apeliacinius skundus, iš apeliantų ieškovui priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalimi, kolegija,

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Sumažinti iš atsakovo V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2854 Lt.

Sumažinti iš atsakovo V. Z. valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu iki 43 Lt.

Priteisti iš ieškovo R. B. 59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovo V. Z. ir trečiojo asmens A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui R. B..

Kolegijos teisėjai Algimantas KukalisVirginija LozoraitytėRūta Palubinskaitė