Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, jas iš dalies sudedant, A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti A. G. laikino sulaikymo laiką – vieną dieną.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. vasario 11 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. G. pripažintas recidyvistu.

Kardomąsias priemones A. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. G. nepriteistos.

Dėl tuo pačiu nuosprendžiu nuteisto R. S. apeliacinis skundas negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

3. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

4. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam A. G. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta.

6. Nagrinėjamu atveju A. G. yra nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuris yra tyčinis ir baigtas, padarymą. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę, apylinkės teismas įvertino tai, kad A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nenustatė nei vienos nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis apylinkės teismas laikė tai, kad inkriminuojamą nusikaltimą A. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Taip įvertino tai, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką A. G. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nebūdamas atlikęs jam už ankstesnius tyčinius nusikaltimus paskirtos bausmės, tai rodo jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas A. G. pripažino recidyvistu ir šią aplinkybę taip pat pripažino jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat buvo įvertinta kaltinamojo (tuo metu) asmenybė. A. G. inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas teistas net 19 kartų. Baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus, baudų nesumokėjęs. Pakaltinamas. Paminėtos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo (tuo metu) antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų ir baudimų kaltinamasis jokių išvadų nedaro, teisei priešingo elgesio neatsisako. Nors turi faktinę šeimą – sugyventinę ir du mažamečius vaikus, tai nuo nusikalstamo elgesio jo niekaip nesulaiko. Atsižvelgiant į tai, A. G. apylinkės teismas parinko griežčiausią BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant dvejiems metams.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę (baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, yra galiojančių administracinių nuobaudų), taip pat duomenis apie jo teistumus (anksčiau teistas daugybę kartų taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei), ankstesniais teismų sprendimais nuteistajam paskirta griežčiausia laisvės atėmimo bausmės rūšis (kurios vykdymą teismas ne kartą buvo atidėjęs) jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, naują tyčinį nusikaltimą jis padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnį teismo procesinį sprendimą, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir net trys sunkinančios aplinkybės, daro išvadą, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriama bausmė turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

10. Apeliaciniame skunde A. G. nurodo, kad nusikalstamais veiksmais pagrobtus televizorius jis savanoriškai grąžino šių daiktų savininkui, todėl, jo vertinimu, tai turėjo būti pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

11. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina aplinkybė, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

12. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad patruliuojančių policijos pareigūnų A. G. buvo pastebėtas gatvėje netoli savo namų rankose besinešantis vieną iš pavogtų televizorių, paklaustas, iš kur neša ir įsigijo šį televizorių, A. G. paaiškino, kad „Facebook“ portale rado skelbimą „(duomenys neskelbtini)“, kad yra parduodamas televizorius, tačiau prašomas A. G. negalėjo parodyti rasto skelbimo. Jis buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos komisariatą. Tai yra vagystės metu paimtas ir A. G. su savimi turėtas televizorius policijos pareigūnams buvo perduotas po to, kai A. G. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kitą pavogtą televizorių 2025 m. spalio 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu pateikė ne pats A. G., o jo sugyventinė I. B. Esant tokiai situacijai, pavogtų televizorių perdavimas policijos pareigūnams šiuo atveju negali būti laikomas savanorišku BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

13. Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis (tuo metu) prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. G. buvo paskirta vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

14. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį atlieka nuo 2025 m. spalio 28 d., nesutinka, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2026 m. vasario 11 d. ir neįskaitytas minėtas laikotarpis, per kurį jis bausmę pagal ankstesnį nuosprendį jau atliko. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.

15. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju aktualią nusikalstamą veiką A. G. padarė jau būdamas nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ir neatlikęs juo paskirtos bausmės, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje bausmės skyrimo motyvuose nurodė, kad paskirtoji bausmė turi būti subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios pabaiga 2026 m. birželio 28 d., neatlikta dalimi, kuri šio nuosprendžio priėmimo dieną yra 4 mėnesiai 17 dienų. Tai yra bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 punkto nuostatas, taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Kadangi bausmės subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, bausmės laikas pagal ankstesnį nuosprendį neįskaitomas, o bausmės pradžią pagrįstai nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2026 m. vasario 11 d.

16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apylinkės teismas, bausmes pagrįstai subendrinęs pagal BK 64 straipsnio nuostatas, tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (III-ia pastraipa) per klaidą neteisingai nurodė, kad bausmes A. G. bendrina vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi. Aukštesnio teismo vertinimu, šis akivaizdus rašymo apsirikimas, šioje dalyje nekeičiantis skundžiamo nuosprendžio esmės, yra ištaisytinas, rezoliucinėje dalyje teisingai nurodant, kad bausmės yra bendrintinos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi (BPK 308¹ straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad jei vadovautis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi (kaip neteisingai yra nurodyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje), bausmės tokiu atveju yra visiškai sudedamos, kas iš esmės apsunkina nuteisto asmens teisinę padėtį.

17. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 11 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies III-ioje pastraipoje, šią pastraipą teisingai išdėstant taip:

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta dalimi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, jas iš dalies sudedant, ir A. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.