Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-09-09 · Civilinė byla Nr. e2A-2249-432/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-09
Bylos Nr.
e2A-2249-432/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Ieškovas
N. K.
Atsakovas
R. S.-U.
Trečiasis asmuo
R. K., D. U.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. S.-U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025-03-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo užliejus butą, pareikštą atsakovei R. S.-U., tretieji asmenys R. K. ir D. U..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. K. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. S.-U. 4 869,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išlaidas už eksperto paslaugas 181,50 Eur, bylinėjimosi išlaidas: žyminio mokesčio 110 Eur ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji kartu su sutuoktiniu R. K. yra (duomenys neskelbtini), buto savininkė. Nors butui nesuteiktas numeris, t. y. nėra įregistruotas 1 numeriu, tačiau tai yra pirmas butas. Atsakovė R. S. – U. yra buto, (duomenys neskelbtini) savininkė, kur ji gyvena kartu su sutuoktiniu D. U. ir nepilnamečiu vaiku. Paaiškino, kad 2024-03-04 buvo užlietas ieškovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini) (pirmame aukšte). Virtuvės, vonios ir rūsio patalpose per apšvietimo įrenginius, esančius lubose, varvėjo vanduo iš aukščiau esančio buto, t. y. iš atsakovės buto (duomenys neskelbtini). Vanduo liejosi visą savaitę. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl vandens proveržio sustabdymo, tačiau atsakovė nereagavo. Tuomet 2024-03-05 ieškovė kreipėsi į Nemuno policijos komisariatą, buvo užregistruotas įvykis. 2024-03-11 pakartotinai kreiptasi į atsakovę, kad vis dar yra vandens nuotėkis, atsakovė atsakė, kad viską sutvarkys, tačiau 2024-03-25 buvo pastebėta, kad yra vandens nutekėjimas iš atsakovės buto. Po šių vandens nuotėkių iš atsakovės buto ieškovei teko išsemti vandenį, tvarkyti butą. Taip atsakovė elgiasi nebe pirmą kartą, nes ir 2022 metais buvo analogiški įvykiai, butas buvo aplietas, priteistas žalos atlyginimas – 2 750, 97 Eur, 5 procentų metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės buto bėgantis vanduo padarė žalos jos butui ir jame esantiems baldams: sugadintos sienos, baldai nuo vandens sudrėko. Pranešus buto savininkei atsakovei R. S. – U. ir jos sutuoktiniui D. U. apie patirtą žalą, jie nereagavo. Pasitarusi su specialistais, ieškovė atliko preliminarų apskaičiavimą, kiek kainuotų atstatyti butą į pradinę būklę. 2024-04-24 registruotu paštu atsakovei buvo išsiųstas raginimas ir preliminarus skaičiavimas atlyginti patirtą turtinę žalą 4 869,61 Eur, tačiau atsakovė registruoto laiško neatsiėmė pašto skyriuje, todėl jis buvo grąžintas. Be to tą pačią pretenziją ieškovė atsakovei išsiuntė ir elektroniniu paštu, į kurį atsakovė neatsakė. UAB ,,Asistavita“ po buto užliejimo atliko nuostolių įvertinimą ir pateikė žalos (nuostolių) išvadą. Turto vertintojas įvertino, kad atstatyti butą į būklę iki užliejimo reikalinga 4 869,61 Eur suma. Ieškovė pažymėjo, kad jos butas nebuvo apdraustas, kiek jai žinoma atsakovė savo buto taip pat nėra apdraudusi.

Atsiliepimas

3. Atsakovė R. S. – U. pateikė atsiliepimą, prašė ieškovės N. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad pagal ieškinį laikotarpiu nuo 2024-03-04 iki 2024-03-25 ieškovės bute buvo matomas pratekėjimas ir manoma, kad tai dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė nurodė, kad kai į ją kreipėsi ieškovė, ji niekada neteigė, kad viską sutvarkys, kadangi nuotėkio pas atsakovę nėra buvę. Panašus įvykis buvo ir 2021 metais kur buvo priteistas žalos atlyginimas, tačiau paminėjo, kad ir 2021 metais vandens nuotėkio pas atsakovę nebuvo, o sprendimas buvo priimtas tik dėl to, kad procesiniai dokumentai atsakovės nepasiekė, apie priimtą sprendimą sužinojo, tik pamačiusi areštuotą banko sąskaitą, todėl neturėjo galimybių pateikti atsikirtimų. Pripažįsta, kad ieškovės bute gyvenantys nuomininkai dėl galimo lašėjimo į ją kreipėsi 2024-02-23. Tuo metu atsakovės bute avarijos nebuvo, todėl atsakovė kartu su nuomininkais nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko pirmo aukšto bute. Tuo metu nė vieno iš K. atvykusių nebuvo. Nuomininkai sakė, kad karts nuo karto pro vieną lemputę pakapsi vanduo. Atsakovė susitarė, kad stebės padėtį. Kadangi jau anksčiau turėjo nemalonumų su ieškove, tai kur nors išvažiuodami užsukdavo vandens įvadą. Iki 2024-03-11 niekas į juos nesikreipė, o tą dieną atsakovei su šeima grįžus vėlai, į duris pasibeldė policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo butą, tačiau avarijos nerado. Dėl kokio nors prasižengimo ar įvykio protokolas surašytas nebuvo. Ieškodami galimos problemos, jie atidengė sieną, tačiau vamzdžių trūkimų nerasta. Apie tai žodžiu informavo ieškovę. Pažymėjo, kad 2023 metų rudenį/2024 metų pavasarį ieškovės užsakymu buvo atlikti stogo remonto darbai, po kurių atsakovės bute per lietų taip pat per lubas varva vanduo. Nors apie tai buvo pranešta ieškovei, kad ji susisiektų su rangovais dėl galimo broko, tačiau ieškovė į tokius raginimus nereagavo. Dėl vandens pratekėjimo atsakovė ieškovės prašė tiksliai nurodyti pratekėjimo laiką, kad būtų galima įvertinti, kada yra matomas vandens pratekėjimas iš lubų ieškovės bute, būtų galima identifikuoti problemą, tačiau ieškovė daugiau nebendravo su atsakove, nuomininkai taip pat nesikreipė dėl kokių nors problemų. Be to, mano, kad jei užliejimas buvo toks didelis, kaip nurodo ieškovė, tai turėtų būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Pažymėjo, kad iš UAB „Asistavita“ pateiktos žalos (nuostolių) išvados nėra matyti ieškovės buto grindų kokie nors pažeidimai dėl vandens poveikio. Pagal atsakovei nuomininkų išsakytas pastabas, vanduo kartas nuo karto tik nestipriai varva per vieną lemputę vonios kambaryje. Daugiau pažeidimų jie nenurodydavo. Įvertinus rūsio nuotraukas, kurios yra iš UAB „Asistavita“ pateiktos žalos (nuostolių) išvadoje, susidaro įspūdis, kad patalpos tokios būklės yra jau kurį laiką, tą galima konstatuoti ir įvertinus nuotrauką, kurioje matyti namas, nufotografuotas iš gatvės. Šioje nuotraukoje matyti, kad lietvamzdis yra visiškai surūdijęs. Namo išorės sienos pakeitusios spalvą dėl vandens tekėjimo per stogą, ko pasėkoje galimai drėksta ir rūsys. Taip pat neatmestina tikimybė, kad rūsyje drėgmė yra dėl pačios ieškovės netinkamos jai priklausančių vamzdžių techninės būklės. Mano, kad šiais metais užliejimo pas ieškovę nebuvo. Atsakovės žiniomis, darbai nei po 2021 metų, nei po neva šį pavasarį nurodomo užliejimo nebuvo daromi. Ieškovei priklausančiame bute gyvena nuomininkai, kurie ją informavo, kad patys remonto neturi išgalių daryti, o ieškovė taip pat netvarko esamų patalpų. Toks ieškinys, atsakovės nuomone, yra bandymas pasipelnyti iš atsakovės, kadangi vieną kartą pavyko gauti jai palankų sprendimą, kuomet apie pateiktą ieškinį atsakovė nebuvo informuota. Atsakovės nuomone, norint įrodyti kaltę, neužtenka atlikti nuostolių apskaičiavimą, reikia įrodyti kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės. Mano, kad ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės veikimo ar neveikimo, nei jos kaltės, todėl ieškinys turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

4. Trečiasis asmuo R. K. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutiko. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5. Trečiasis asmuo D. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis žino, jog kaimynė reiškia pretenzijas dėl jos užlieto buto, tačiau nei savo, nei sutuoktinės kaltės nemato. Kaimynės sūnaus buvo prašyta, kad išsikviestų santechnikos ekspertą, jis buvo iškviestas ir nubėgimų nerado. Pas juos anksčiau buvo išgriauta siena ir rasta, kad pas kaimynę žemiau neteisingai buvo prijungtas nuotekų vamzdis, dėl ko buvo vienas užliejimas. Varvėjimai prasidėjo, kai buvo atlikti stogo remonto darbai. Pas juos nutekėjimų nebuvo ir iš jų buto nereikėjo semti vandens.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2025-03-31 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės R. S. – U. ieškovei N. K. 3 517,17 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3 5717,17 Eur) nuo 2024-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1 521,24 Eur taip pat priteisė iš N. K. atsakovei R. S. – U. 396,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš R. S. – U. valstybei 17,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl atsiradusios turtinės žalos atlyginimo po buto (duomenys neskelbtini), užliejimo, kaip teigiama, iš buto (duomenys neskelbtini), su kuo atsakovė nesutinka, neigia, kad jos bute buvo kokia nors vandens nuotėkio avarija. Be to nesutinka, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute buvo toks didelis vandens nuotėkis kaip teigiama – nuomininkai atsakovei sakę, kad kapsi vanduo pro lemputę ir tiek.

8. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso N. K. ir R. K.. Nėra šalių ginčo, kad butas (duomenys neskelbtini), priklausantis R. S. – U., yra virš ieškovei priklausančio buto. Ieškovė į bylą pateikė 2024-04-24 pretenziją, siųstą R. S. –U., kurioje nurodyta, kad 2024-03-04 aplietas ieškovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini), buvo užpiltos virtuvės, vonios ir rūsio patalpos. Nurodytos kitos aplinkybės, kad vanduo bėgo visą savaitę, kad vėl bėgo 2024-03-25. Prašė iki 2024-05-17 atlyginti žalą – 5 293,11 Eur. N. K. užsakė UAB ,,Asistavita“ atlikti buto įvertinimą, įvertintas butas (duomenys neskelbtini), surašytas Nuostolių nustatymas Nr. KKN2403212, apžiūra atlikta 2024-04-12, pateikta išvada dėl turto atkuriamųjų kaštų, nustatyta, kad turto atkūrimo kaštai pagal lokalinę sąmatą – 4 869,61 Eur; apžiūrėtos ir įvertintos patalpos: patalpa 1-2 – lubų pažeidimai, kur keistinos 7 vnt. gipskartonio plokštės ir 5 vnt. perdegusių šviestuvų; patalpa 1-3, 1-4 – lubose keistina 3.5 kv. m. gipskartonio plokščių, 1 vnt. perdegęs šviestuvas, reiks dažyti, pažeisti sienų plytelių tarpai, kuriuos reikia tvarkyti, juntama drėgmė, matomas pelėsis; patalpa R-1 – lubos pažeistos drėgmės, perdažyti lubas 26,80 kv.m.; patalpa R-3 – lubos pažeistos drėgmės, perdažyti lubas 5,57 kv.m., metalines detales padengti antikorozinėmis medžiagomis; pažeistos trys sienos, dailylentės prisigėrusios drėgmės, kurias reikia keisti, keisti pirties gultus; durų blokas pažeistas drėgmės, supeliję; taip pat reikalingas virtuvės baldų permontavimas, patalpų džiovinimas, kiti darbai patalpų sutvarkymui. Pridėta lokalinė darbų sąmata, apskaičiuota 2023 m. spalio mėnesio kainomis. Pateiktos patalpų nuotraukos, iš kurių matyti, kad yra nešviečiančios lemputės, pažeidimai tarpuose tarp sienų plytelių, pažeistos lubos – matyti pažeidimai sujungimuose, pelėsis, atsilupę dažai, drėgmė, pažeidimai durų staktose ir kt., pažeidimai ir namo fasade. Dar pateiktos nuotraukos iš 2024-10-15, kur matyti, kad lubos atsilaupiusios, nubėgimai ant sienų, pelėsis. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad vanduo vonioje nuo lubų varva intensyviai; apžiūrimos sienos, kur matyti nubėgimai tarp plytelių; nešviečia vonioje lemputė, aplink ją matyti apibėgę, pažeistos lubos. 2024-05-23 atlikta statinio kasmetinė periodinė apžiūra, vadovaujantis STR 1.03.07:2017, surašytas Statinio apžiūros aktas Nr. 24.05.23/1 - pagrindiniai nustatyti defektai namo fasado sienų ir konstrukcijų, nuo praleidžiamos drėgmės per sienas, byra tinkas, ardomas plytų mūras ir kt., todėl rekomenduotas fasado kapitalinis remontas; iš kiemo pusės pamatai cokolinėje dalyje suskilę ir ištrupėję, vietomis tinkas atšokęs, todėl į tarpą tarp pamatų patenka atmosferiniai krituliai, drėgmė patenka ant pusrūsio sienos.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra įrodyta, kad antro buto gyventojai netinkamai eksploatavo įrenginius, dėl ko pripažintina, kad įvyko vandens nuotėkis į pirmo aukšto butą ir užlietos patalpos 1-2, 1-3 ir 1-4. Nenustatė, kad pirmame bute buvę tiek daug vandens, kad jis galėjo tekėti ir į žemiau esančias patalpas, t. y. į ieškovei priklausančią rūsyje įrengtą pirtį. Iš nuotraukų matyti, kad rūsyje yra drėgmė ir pelėsis, medžio pažeidimai, apibėgusios sienos, tačiau nenustatyta, kad matomos pasekmės, kilusios dėl nagrinėjamo apliejimo iš antro aukšto buto. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad vertinant buto pažeidimus po apliejimo, nėra nurodyta vandens poveikio grindims, kai vanduo varvėjo iš antro aukšto į pirmą, o po to dar į rūsį. Ieškovė nepateikė neginčytinų įrodymų, kad rūsys būtų aplietas tais pačiais veiksmais kaip ir pirmo aukšto butas. Nė viena iš šalių nenurodė, kad būtų lankęsi rūsyje ir apžiūrėję padarinius, kai buvo vertinamas vandens lašėjimas bute kovo 4 d., kovo 11 d. ar kitu laiku. Nors ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad kovo 4 d. ir rūsyje varvėjo vanduo. Tik liudytoja M. P. nurodė, kad rūsyje buvusi rugsėjo mėnesį, t. y. jau po atlikto vertinimo. Pažymėtina, kad pagal statinio apžiūros aktą Nr. 24.05.23/1, 1.4 punkte nurodyta - <...> galiniame, šoniniame kieme pamatai cokolinėje dalyje suskilę ir ištrupėję, vietomis tinkas atšokęs, todėl į tarpą tarp pamatų patenka atmosferiniai krituliai, drėgmė patenka ant pusrūsio sienos. Iš pateiktų pastato fasado nuotraukų ir rūsio plano matyti, kad užlietos rūsio patalpos yra iš kiemo pusės, cokoliniame aukšte. Į bylą pateiktos ir nuotraukos iš pastato laiptinės, kur matyti ant sienų vandens nutekėjimai. Bylos nagrinėjimo metu buvo siūloma atlikti ekspertizę užliejimo faktui ir aplinkybėms nustatyti, tačiau to nepageidauta. Patirti nuostoliai ir užliejimo faktas grindžiamas tik Nuostolių nustatymo aktu Nr. KKN2403212 ir lokaline sąmata, o tai nėra pakankama, kad būtų įrodyta rūsio patalpų užliejimo aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pateiktus brėžinius ir patalpoms suteiktus numerius, pirmame aukšte užlietos patalpos 1-2 ir 1-3, 1-4, bei rūsio patalpos R-1 ir R-3, nėra iš esmės vienos po kitomis.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš UAB ,,Asistavita“ atlikto nuostolių nustatymo Nr. KKN2403212 matyti, kad patirti nuostoliai po buto ir rūsio patalpų 1-2, 1-3, 1-4, R-1 ir R-3 užliejimo yra 4 869,61 Eur. Nuostolių vertinimas atliktas 2024-04-12, t. y. neilgai trukus po minimo paskutinio užliejimo (kovo 25 d.). Buto (duomenys neskelbtini), patalpoms 1-2, 1-3 ir 1-4 padarytos žalos aplinkybę įrodo pateiktos nuotraukos, kovo 4 d. vaizdo įrašas, trumposios žinutės ir atliktas nuostolių nustatymas, kur užfiksuoti pažeisti patalpų plotai ir apskaičiuoti turto atkūrimo kaštai. Ieškovė prašė nuostolių atlyginimo ir dėl užlietų rūsio patalpų R-1 ir R-3, kur atstatymo darbų ir medžiagų kaina sudarytų 1 352,44 Eur. Neginčytina, kad rūsio patalpos buvo užlietos, iš pateiktų įrodymų matyti pelėsis, drėgmės paveikti medžio gultai ir durys, aplietos lubos, tačiau nenustatyta, kad ieškovės turtas apgadintas dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo iš jos valdomo antro aukšto buto. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nenustatyta, jog būtent dėl antro buto gyventojų neteisėto poveikio buvo užlietos rūsio patalpos, todėl ši reikalavimo dalis nebuvo patenkinta. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad patalpų remontas neatliktas, tačiau patirti nuostoliai priteistini pagal apskaičiuotą prarasto turto atkuriamąją vertę. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, kad dėl poveikio iš atsakovės valdomo antro aukšto buto buvo užlietos ir rūsio patalpos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovės ieškovei buvo priteistas nuostolių atlyginimas – 3 517,17 Eur, t. y. patalpų 1-2, 1-3 ir 1-4 atkuriamoji vertė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) R. S. – U. prašo panaikinti 2025-03-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės N. K. ieškinį atmesti, o ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

12. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino įrodymus, nustatydamas žalos dydis, o kai kurių įrodymų visai neįvertino.

13. Taip pat apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, nes ieškovė nepateikė objektyvių duomenų (sąskaitų, nuotraukų, remonto aktų), įrodančių, kad po 2021 m. avarijos būtų atliktas remontas. Nuomininkės M. P. parodymai patvirtina, kad pratekėjimo žymės lubose buvo jau jų įsikėlimo į butą metu. Šie įrodymai paneigia ieškovės teiginius, kad po 2021 užpylimo buvo darytas remontas bei paneigia teismo priimto sprendimo pagrįstumą. Pratekėjimo vietos šioje byloje iš esmės yra tapačios toms, kurios buvo 2021 metais (ką patvirtina 2021 metų ir 2024 metais žalos įvertinimo ataskaitos).

14. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų formuojamos praktikos ir nurodė, kad atsakovė savo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Todėl būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovės kaltę, o ne atsakovė įrodinėti, kad avarijos, sukėlusios žalą, nebuvo. Tad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovei, o tai galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą.

15. Apeliantė taip pat prašo pridėti papildomus įrodymus, kuriuos pateikė su apeliaciniu skundu. Ieškovė 2025-09-04 pateikė papildomą informaciją (DOK-30635). Taip pat apeliantė 2025-09-08 pateikė papildomą paaiškinimą su priedais (DOK-30891).

16. Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės R. S.-U. apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir palikti galioti 2025-03-31 m. sprendimą. Priteisti iš apeliantės R. S. – U. bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

17. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą ir pagrįstai ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Apeliantės apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti ir siekis neteisėtas bei nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo užliejus butą patenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tai yra ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas ribojimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis ribojimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju ir ieškovė, ir atsakovė turėjo galimybę papildomus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Papildomas paaiškinimas su priedais pateiktas, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą. Pavėluotą šių paaiškinimų pateikimą apeliantė grindžia pamiršimu. Tai nėra svarbi pavėluoto įrodymų pateikimo priežastis. Apeliantė (atsakovė) ir ieškovė turėjo visas sąlygas visus įrodymus, kuriais šalys grindžia reikalavimus ir atsikirtimus į ieškinį, pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl ieškovės ir atsakovė papildomi įrodymai nepriimami.

23. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).

24. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

25. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal LR CK 6.266 straipsnio 2 dalį, pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esančias patalpas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-299/2008; Nr. 3K-3-204/2014; Nr. 3K-3-341/2014; Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 p.).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad būtent dėl atsakovės (buto savininkės) veiksmų, neatitinkančių reikalavimo elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala, iš jos buto pratekėjęs vanduo užliejo žemiau esančio aukšto butą. Vanduo liejosi pro vonios ir virtuvės patalpas, kitų vandentiekio ar kanalizacijos avarijos vietų (bendrojo naudojimo patalpose ar pas kitus namo gyventojus) nenustatyta.

26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad rūsio patalpos buvusios užlietos, iš pateiktų įrodymų matyti pelėsis, drėgmės paveikti medžio paviršiai ir durys, aplietos lubos, tačiau nenustatyta, kad kilę pasekmės ieškovės turtui yra pasekmė atsakovės veiksmų ar neveikimo iš jos valdomo antro aukšto buto. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog būtent dėl antro buto gyventojų tam tikro neteisėto poveikio buvo užlietos rūsio patalpos, pirmosios instancijos teismas žalos už rūsio patalpų užliejimą pagrįstai nepriteisė.

27. Aplinkybė, kad ieškovės butas nebuvo suremontuotas po 2021 m. užliejimo, nėra reikšminga, nes šiuo faktu atsakovė nesirėmė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, be to, abu kartus butas buvo apgadintas, vandeniui prasisunkus iš virš pastarojo buto esančių atsakovės patalpų. Tai patvirtina ir pirmosios instancijos teisme duoti liudytojo (policijos pareigūno) T. G. parodymai, kad jis matė, jog atsakovės vonios grindys buvo šlapios, be to, buto apliejimo dieną buvo geras oras (nelijo) ir butas negalėjo būti aplietas lietaus vandeniu.

28. Esant aprašytoms aplinkybėms, atsakovė turėjo įrodyti (pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą), kad ieškovės butą užliejo vanduo, ne prasisunkęs iš atsakovės buto, o išsiliejęs dėl kitokių, nuo atsakovės veiksmų ir valios nepriklausančių priežasčių. Kadangi atsakovė tokių aplinkybių neįrodė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino ieškinį.

29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus bei tinkamai pritaikė ir aiškino teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, atsakovė neįgijo teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

31. Ieškovė turėjo išlaidų (DOK-21830) advokato pagalbai, susijusiai su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, apmokėti – 500 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 500 Eur (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2025-03-31 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S. –U., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas