- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- eA-842-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00897-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Ekoagros“, „Ekoagros“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Ekoagros“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. BR6-4309753 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. birželio 19 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. liepos 15 d. viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ tikrintojas konstatavo, jog pareiškėjo kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1 (toliau – ir Laukas) auga moliūgai, t. y. pažeidimų nėra. Tačiau NMA 2020 m. rugsėjo 18 d. pranešimu Nr. 67114 pareiškėjas buvo informuotas apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus prie kurio buvo pridėta 2020 m. rugpjūčio 6 d. Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaita Nr. 20-1011442892-D4-1 (toliau – ir Patikros ataskaita). Pareiškėjas apie patikrą nebuvo iš anksto informuotas. Patikrinimo metu buvo patikrinti kontroliniai žemės sklypai ir buvo nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (Laukas), kuriame deklaruotas 9,96 ha MOL (moliūgai) plotas, patikros metu buvo rastas kitas pasėlio kodas – PDJ (juodasis pūdymas). NMA nustatė pažeidimą, nors dar 2020 m. liepos 15 d. VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas konstatavo, jog Lauke auga moliūgai ir pažeidimų nėra. Pareiškėjas pateikė NMA skundą, į kurį atsakovas atsakė 2020 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. BR6-7754, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir paliko galioti patikros rezultatus. Pareiškėjas dėl 2020 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. BR6-7754 teisėtumo su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris įsiteisėjusia 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-6065-1066/2020, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. NMA priėmė Sprendimą, kuriuo nutarė skirti pareiškėjui 9 638,34 Eur sankciją (5 848,51 Eur už programą „Ekologinis ūkininkavimas“ ir 3 789,83 Eur už programą už daržovių auginimą atvirame grunte) ir 8 617,39 Eur ilgalaikę sankciją, kuri bus taikoma tris metus (5 229,00 Eur už programą „Ekologinis ūkininkavimas“ ir 3 388,39 Eur už programą už daržovių auginimą atvirame grunte). 9 638,34 Eur sankcija buvo išskaičiuota iš galutinės paramos sumos pagal paraišką Nr. (duomenys neskelbtini). NMA nepaaiškino ir nenurodė, kaip apskaičiavo 9 638,34 Eur sankciją, t. y. nenurodė formulės, nuo kokios paramos sumos už moliūgus buvo paskaičiuota ši sankcija. Taip pat NMA nenurodė ir neapskaičiavo, kiek pareiškėjui yra priskaičiuota paramos už moliūgus pagal šias programas: tiek pagal programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, tiek pagal programą „Susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte“. Pareiškėjui neaišku, kokią sumą NMA apskaičiavo už moliūgus pagal nurodytas paramos programas ir neaišku, nuo kokios sumos NMA apskaičiavo 9 638,34 Eur sankciją. NMA 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. BR6-1446 pareiškėją informavo, jog pagal paraišką išmokėta suma yra 23 902,63 Eur, taip pat nurodė, jog 8 617,39 Eur ilgalaikė sankcija yra išskaičiuota iš likusios priklausančios pagal 2020 m. paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) paramos sumos. Be to, nurodyta, jog ši 8 617,39 Eur ilgalaikė sankcija bus taikoma 3 ateinančius metus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad tuo metu, kai NMA atliko patikrinimą, pareiškėjas pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija) (toliau – ir Kontrolės taisyklės) 6.1 ir 29 punktus neturėjo pareigos patikrinimo metu kontroliniame žemės sklype užtikrinti, kad patikros metu NMA darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį (moliūgus), kadangi toks reikalavimas buvo pasibaigęs 2020 m. rugpjūčio 1 d. Todėl atsakovas negali konstatuoti, jog pareiškėjas atliko pažeidimą. Tačiau, kai NMA atliko patikrinimą, derlius dar nebuvo nuimtas, o buvo nuimtas tik rugsėjį, nesuprantama, kaip NMA tikrintojas nepastebėjo, kad auga moliūgai. NMA patikrinimas buvo atliktas, kai dar moliūgai nebuvo pilnai užaugę ir subrendę. Todėl NMA nepagrįstai konstatavo, jog Lauke neaugo moliūgai (MOL), moliūgų likučių nebuvo, o jame buvo juodasis pūdymas 9PDJ). Be to, iš 2020 m. liepos 15 d. atlikto tikrinimo protokolo matyti, kad VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas neturėjo jokių pastabų dėl Lauko. Pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad pareiškėjas 2020 m. augino augalus, įskaitant ir moliūgus, kurie yra ekologiški. 2020 metų Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnale nurodyta, jog moliūgų sėklos pirktos 2020 metų balandį (50 kg), pasėtos 2020 metų gegužę, o dalis užaugintos produkcijos (moliūgai) buvo parduota 2020 metų rugsėjį. Be to, 2020 metų Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnale nurodyta, jog dalis moliūgų parduota 2020 m. rugsėjo 15 d., suma su PVM yra 9 075,00 Eur. Tą patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2020/002, kurios suma yra 9 075,00 Eur. Tai paneigia NMA teiginius, jog nėra realizacijos dokumentų, kurie patvirtintų, jog moliūgų derlius buvo, bei teiginį, kad deklaruotame Lauke 2020 m. birželį buvo ariama žemė. Be to, VšĮ „Ekoagros“ papildomas 2020 m. spalio 22 d. tikrinimo protokolas patvirtina, jog Lauke buvo auginami moliūgai, nes buvo rasti moliūgų likučiai. Papildomame tikrinimo protokole yra aiškiai konstatuota, jog „Gauti derliai t/ha: moliūgų – 3,5 t/ha; burokėlių – 4,2 t/ha“, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas augino moliūgus, gavo derlių ir dalį jų pardavė.
4. Pareiškėjas nurodė, kad NMA nepagrįstai teigė, jog pareiškėjo augintos veislės moliūgų vegetacijos laikotarpis yra ilgesnis. Iš pasėtų moliūgų sėklų „Gele Reuzen“ aprašymo matyti, jog sėti tokius moliūgus galima jau balandžio mėnesį, o derlių nuimti rugpjūčio / rugsėjo mėnesiais. Šios moliūgų sėklos buvo pasėtos 2020 m. gegužę, o derlius nuimtas 2020 m. rugsėjį, t. y., kaip tai nurodyta pakuotės instrukcijoje. Taigi, pareiškėjas derlių galėjo nuimti jau 2020 metų rugpjūčio / rugsėjo mėnesiais. Pagal Kontrolės taisyklių 29 punktą, užtenka kontroliniuose žemės sklypuose rasti moliūgų likučių. Tokių likučių rado tiek VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas, tiek NMA atstovas.
5. Pareiškėjo teigimu, NMA tikrintojas vizualiai apžiūrėjo tik labai mažą dalį ploto ir padarė tik tris Lauko nuotraukas, kurios yra visiškai neinformatyvios, nors pati NMA atsakyme pripažino, jog kontrolinis žemės sklypas (Laukas) užima didelį plotą (9,96 ha). NMA tikrintojas privalėjo atidžiau atlikti patikrą, patikra atlikta aplaidžiai, nebuvo pamatyta, jog moliūgai auga Lauke, o į Patikros ataskaitą yra įkelta nuotrauka daryta 2020 m. rugsėjo 18 d.
6. Pareiškėjas teigė, kad NMA nepagrįstai nurodė, jog moliūgų užimamas plotas (9,96 ha) yra 89,40 proc. nuo bendro 21,10 ha ploto. Tai matematiškai klaidinga, nes tokiu atveju burokėlių plotas (11,14 ha) yra tik 10,60 proc. bendro ploto. NMA nurodyta formulė ((21,10 ha – 11,14 ha) / 11,40 ha * 100 proc. = 89,40 proc.) yra nepagrįsta ir klaidinga, nes po dalybos ženklo turėjo būti nurodyta 21,10 ha, o ne 11,40 ha. Pareiškėjo vertinimu, formulė turėtų būti tokia: ((21,10 ha – 11,14 ha) / 21,10 ha * 100 proc. = 47,20 proc.). Kadangi procentinė išraiška nuo 9,96 ha (moliūgų) yra 47,20 proc. iš bendro 21,10 ha deklaruoto ploto, tokiu atveju nėra pažeidimo pagal Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog jeigu skirtumas yra didesnis nei 50 proc., su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama. Be to, pagalbos arba paramos gavėjui taikoma papildoma nuobauda, lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą. Kadangi 9,96 ha (moliūgų) plotas (47,20 proc.) neviršija 50 proc. pagal Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 punktą, tokiu atveju NMA negalėjo taikyti sankcijų (nei 9 638,34 Eur sumai, nei ilgalaikių sankcijų 8 617,39 Eur sumai ir 3 metams į priekį). Pareiškėjo nuomone, pritaikyta sankcija neteisinga.
Atsiliepimas
7. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad NMA bei ekologinius laukus sertifikuojančios įstaigos VšĮ „Ekoagros“ patikrų tikslai skirtingi ir šios institucijos tikrina laukų atitiktį skirtingiems reikalavimams. VšĮ „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas ir nėra pavesta funkcija vertinti laukų tinkamumą paramai gauti, o NMA privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, parama būtų skiriama pareiškėjams, kurie laikosi prisiimtų įsipareigojimų, numatytų Kontrolės taisyklėse. VšĮ „Ekoagros“ protokole nurodyta aplinkybė, kad buvo pateikta moliūgų pakuotės etiketė, nepatvirtina sėklų įsigijimo 2020 m. sėjimui fakto. Nei NMA, nei VšĮ „Ekoagros“ nebuvo pateikta sėklų įsigijimą patvirtinančių dokumentų (sąskaitos faktūros, ar kvito bei jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų). Pateikta moliūgų sėklų pakuotės etiketė nepatvirtina, jog pareiškėjas 2020 m. įsigijo ir Lauke buvo pasėtos nurodytos sėklos, o patvirtina tik tai, jog pareiškėjas VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo metu turėjo moliūgų „Gele Reuzen“ etiketę. Dėl moliūgų pasodinimo fakto ir jų realizavimo svarbu atsižvelgti į meteorologines sąlygas. 2020 metų pavasaris buvo ilgas, labai svyravo oro temperatūra, naktys buvo šaltos, todėl moliūgus sėti arba sodinti lauke buvo galima tik gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, priklausomai nuo vietovės. Gegužės 12 d. iškrito nemažai sniego, laikėsi šalnos, todėl nebuvo įmanoma paankstinti moliūgų sėjos. Moliūgai galėjo būti sodinami tik gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Nuo sėjos laiko, meteorologinių auginimo sąlygų priklauso ir derliaus nuėmimo laikas. NMA peržiūrėjo Sentinel vaizdus, iš kurių matyti, jog 2020 m. gegužės 26 d., birželio 5, 20 ir 30 d. Lauke niekas neaugo, o rugsėjo 6 d. Laukas jau buvo suartas. Tai paneigia pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl sėjimo datos. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl derliaus nuėmimo laiko, moliūgų būklės patikros metu yra prieštaringos. „Gele Reuzen“ sėklos priskirtinos vėlyvajai moliūgų veislei, todėl šios veislės moliūgų vegetacijos laikotarpis yra ilgesnis. Jei būtų laikomasi pareiškėjo pateiktos versijos, tai anksčiausiai šios rūšies moliūgų derlius galėjo subręsti tik 2020 m. rugsėjo 10–15 dienomis. Tačiau pagal Sentinel vaizdus laukas 2020 m. rugsėjo 6 d. jau buvo suartas (įdirbtas). Visuotinai žinoma, kad moliūgų veislės „Gele Reuzen“ derlių įprasta nuimti prieš pat pirmąsias šalnas, todėl šios veislės kasmetė vegetacija Lietuvoje vyraujančioms oro sąlygomis neatitinka skunde nurodytų moliūgų užauginimo ir nuėmimo aplinkybių.
9. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai VšĮ „Ekoagros“ Ekologinės gamybos 2020 m. liepos 15 d. tikrinimo protokolas, jo pagrindu išduotas sertifikatas, nepaneigia NMA Patikros rezultatų, atliktų 2020 m. rugpjūčio 6 dieną. Patikros rezultatų nepaneigia ir 2020 m. spalio 22 d. pakartotinio patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės, nes VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo metu ginčo laukas jau buvo suartas (įdirbtas), moliūgai galbūt realizuoti. Pareiškėjas NMA nepateikė moliūgų realizacijos faktą patvirtinančių dokumentų, o 2020 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą VIT Nr. 2020/002, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas pardavė 30 tonų moliūgų, kitam ūkininkui D. B., pateikė tik teismui. Pareiškėjas nuo jo nurodomo derliaus (30 tonų moliūgų) nuėmimo iki šio derliaus realizavimo – 2020 m. rugsėjo 15 d., šį derlių turėjo sandėliuoti, tačiau NMA nepateikė jokių sandėliuojamo derliaus nuotraukų, nors nuo to priklausė paraiškos vertinimo rezultatai.
10. Atsakovas paaiškino, kad patikros vietoje atlikimas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nedaro patikros rezultatų negaliojančiais, NMA turėjo teisę jais vadovautis priimdama skundžiamą Sprendimą. Svarbu atsižvelgti į tais metais Lietuvoje vyravusias meteorologines sąlygas, turinčias reikšmės moliūgų auginimui, pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes, jog NMA patikros metu pareiškėjas moliūgų nebuvo nuėmęs, todėl aplinkybė, jog patikra buvo atlikta po rugpjūčio 1 d. nedaro įtakos patikros rezultatų pagrįstumui bei NMA Sprendimo teisėtumui. Pagal 2020 m. Kontrolės taisyklių 29 punktą, iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (išskyrus daugiamečius sodinius, kurie privalo būti išlaikyti ir randami patikros vietoje metu visus paraiškos administravimo metus, t. y. nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo iki kitų metų paraiškų priėmimo) pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanų, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. VšĮ „Ekoagros“ nevertina moliūgų dominavimo fakto. Aritmetinių paskaičiavimų klaidų nebuvo padaryta. Pareiškėjas aritmetinius skaičiavimus pateikia vadovaudamasis tik savo subjektyviu vertinimu.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į skundą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
12. VšĮ „Ekoagros“ nurodė, kad pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio kasmetinis patikrinimas buvo atliktas 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 27 d. Ekologinės gamybos ūkio plotas 48,06 ha. Kasmetinio patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad 2020 m. birželio 19 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos duomenys sutampa su realia situacija ūkyje. Patikrinimo metu pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kad įsigyta moliūgų „Gele Reuzen“, C 50 kg sėkla (pateikta sėklų pakuotės etiketė), pardavėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nojus“. Ekologinės gamybos ūkio laukų aprašyme nurodyta, kad laukas Nr. 1, kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 9,96 ha plotas, auginami žemės ūkio augalai – moliūgai. Pastabų, aprašančių lauko būklę, nenurodyta. VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo metu laukų nuotraukos nebuvo darytos. Augalų tankumas moliūgų atžvilgiu kasmetinio tikrinimo metu nebuvo skaičiuotas. Neatitikčių nustatyta nebuvo. 2020 m. spalio 22 d. buvo atliktas papildomas pareiškėjo ūkio patikrinimas iš anksto nepranešus. Nustatyta, kad apžiūrėjus laukus vizualiai, jų pakraščiuose dar matėsi moliūgų liekanų (nufotografuota), patvirtinančių lauke augusių moliūgų faktą. Tikrinimo metu moliūgai jau realizuoti, nesandėliuojami (dalis sunaudota savo reikmėms / perdirbimui). Gautas moliūgų derlius – 3,51 t/ha. Peržiūrėta pateikta buhalterinė apskaita. Neatitikčių nenustatyta.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo P. V. skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 19 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 15 d. pareiškėjo rašytinio prašymo pagrindu VšĮ „Ekoagros“ atliko patikrinimą. Neatitikčių nekonstatuota. 2020 m. rugpjūčio 6 d. NMA atliko pareiškėjo Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje. Patikros metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Lauke, kuriame deklaruotas 9,96 ha MOL (moliūgai) plotas, rastas 9,96 ha PDJ (juodasis pūdymas) plotas. Apie patikros rezultatus buvo paskelbta portale bei pareiškėjas buvo informuotas el. paštu. 2020 m. spalio 5 d. pareiškėjas pateikė 2020 m. spalio 4 d. skundą dėl patikros metu nustatytų neatitikimų. 2020 m. spalio 22 d. VšĮ „Ekoagros“ atliko pakartotinį patikrinimą, kurio metu Laukas buvo jau buvo suartas, o derlius, kaip teigia pareiškėjas, nuimtas ir realizuotas. 2020 m. lapkričio 16 d. NMA išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pareiškėją informavo raštu Nr. BR6-7754 „Dėl atsakymo į skundą“ (išsiųsta el. paštu), jog patikros metu nustatyti pažeidimai lieka galioti. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, paneigiančių patikros rezultatus. 2021 m. sausio 25 d. NMA priėmė sprendimą „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-4309753“ (Sprendimas). Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su Skundu kreipėsi į teismą.
15. Teismas, aptaręs Kontrolės taisyklių 6 ir 29 punktų nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, privalėjo užtikrinti, jog visame Lauke Patikros metu NMA tikrintojas rastų Paraiškoje deklaruotą pasėlį MOL (moliūgai) ar šio pasėlio likučius. Tačiau tikrintojas, vadovaudamasis kartu su pareiškėjo Paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis, nustatė, kad Lauke natūroje yra PDJ (juodasis pūdymas). Lauke moliūgų lapų matėsi vos vieni kiti, pačių moliūgų liekanų nebuvo matyti. NMA Patikros metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo deklaruotame Lauke yra juodasis pūdymas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, jog moliūgų pasodinimo faktą patvirtina Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas, tačiau, teismo vertinimu, šis žurnalas laikomas tik formaliu įrodymu, kurio įrašai nepatvirtina fakto, kad moliūgų sodinimo darbai buvo atlikti laikantis taisyklių reikalavimų. Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas galėtų būti vertinamas tik kaip formalus patvirtinimas prie jau atliktų NMA patikros vietoje rezultatų pagrindimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Teismas analogiškai vertino ir moliūgų pardavimą patvirtinantį įrodymą – 2020 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2020/002 (suma su PVM 9 075 Eur). Pajamų už gautus moliūgus pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, o būtina įrodyti, kad už parduotą produkciją buvo sumokėta (gautos realios pajamos). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pridėtinės vertės mokesčio sąskaita-faktūra nepatvirtina atsiskaitymo už parduotą produkciją. Tai, jog viena iš šalių gauna realias pajamas paprastai patvirtina pinigų apskaitos dokumentas, fiksuojantis vieno subjekto grynųjų pinigų mokėjimo ar pervedimo operacijas įvykdytas kitam subjektui. Teismas sprendė, kad Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas ir jame nurodyti duomenys bei 2020 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2020/002 nėra pakankami įrodymai, siekiant paneigti NMA nustatytas aplinkybes.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, tai, jog Lauke buvo pasodinti moliūgai, patvirtina faktinė aplinkybė apie moliūgų sėklų „Gele Reuzen“ C 50 kg įsigijimą. Tačiau šią faktinę aplinkybę pareiškėjas grindžia pateikdamas tik moliūgų sėklų pakuotės etiketę. Pareiškėjas nebuvo / nėra pateikęs sėklų įsigijimą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų ar pan.), todėl vien tik etiketės pateikimas moliūgų sodinimo fakto nepatvirtina.
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikdamas Paraiškos vertinimą (ar Paraiškoje deklaruota kultūra yra pasodinta visame deklaruotame lauke), peržiūrėjo Sentinel vaizdus bei nustatė, kad 2020 m. gegužės 26 d., birželio 5 d., 20 d. ir 30 d. Lauko vaizdas iš esmės nebuvo pakitęs, o 2020 m. rugsėjo 6 d. Laukas buvo suartas. Atsakovas pastebėjo, kad jei, kaip teigia pareiškėjas, moliūgai buvo pasodinti 2020 m. gegužės mėn., Lauke per visą laikotarpį turėjo matytis žalios masės pokytis, tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų Sentinel fotonuotraukų, Laukas nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. birželio mėn. pabaigos iš esmės nebuvo pasikeitęs.
19. Teismas nurodė, kad vertindamas Paraišką, atsakovas atkreipė dėmesį į 2020 m. pavasario metrologines sąlygas (svyruojanti temperatūra, šaltos naktys, šalnos, kai kur sniegas) kurios, kaip pagrįstai teigia atsakovas, galėjo lemti, kad moliūgai buvo sodinami tik gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn. pradžioje, o tai atitinkamai turėjo turėti įtakos ir vėlesniam moliūgų derliaus nuėmimui. Kaip matyti iš bylos duomenų (pareiškėjo pasirinkta moliūgų sėkla yra vėlyva), nuo moliūgo žydėjimo pradžios iki brendimo praeina 45–55 dienos ir tai reiškia, kad moliūgas galutinai subręstų tik rugsėjo 10–15 dienomis. Pareiškėjas yra nurodęs, kad NMA 2020 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo metu Lauke esantys moliūgai dar nebuvo pilnai subrendę ir užaugę, tačiau, kaip nustatyta iš Sentinel nuotraukų, 2020 m. rugsėjo 6 d. Laukas jau buvo suartas, taigi NMA pagrįstai kilo abejonė ar moliūgai iš esmės realiai buvo pasodinti visame Lauke (ne pavieniai). Pareiškėjas taip pat nei NMA, nei į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kur 30 t moliūgų buvo laikoma iki jų realizacijos (2020 m. rugsėjo 15 d.).
20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo, jog patikra buvo atlikta 2020 m. rugpjūčio 6 d., t. y. jau po Kontrolės taisyklių 29 punkte nustatyto termino. Kontrolės taisyklių 29 punkte nustatyta, kad iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (išskyrus daugiamečius sodinius, kurie privalo būti išlaikyti ir randami patikros vietoje metu visus paraiškos administravimo metus, t. y. nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo iki kitų metų paraiškų priėmimo) pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanų, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Taigi, NMA, minėtos nuostatos pagrindu, yra saistoma konkrečios sąlygos – patikra turi būti atlikta iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Vadinasi, pastarosios aplinkybės nebuvimas arba nevisiškas jos paisymas iš esmės eliminuotų teisinę galimybę vėliau remtis patikros rezultatais bei grįsti jais priimamus sprendimus (bendrine prasme).
21. Teismas nustatė, kad Lauko patikra buvo atlikta 2020 m. rugpjūčio 6 d., t. y. ne iki Kontrolės taisyklių 29 punkte nurodyto termino (iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.), o tai reiškia, jog objektyviai aptariama privalomoji patikros sąlyga nebuvo išpildyta. Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad dėl to atsakovas negalėjo priimti skundžiamo sprendimo, ši faktinė aplinkybė nepaneigia NMA Sprendimo išvadų dėl nustatyto pažeidimo. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas 2020 m. Paraiškoje deklaravo moliūgų pasėlius, už kuriuos pageidavo gauti paramą, tačiau į bylą pateiktos Sentinel fotonuotraukos (nurodyta nuotraukų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjo žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų laukų duomenis) patvirtina, kad Lauke 2020 m. visą birželio mėnesį buvo ariama žemė. Kad visame Lauko plote buvo pasodinti Paraiškoje deklaruoti moliūgai neįrodė ir pareiškėjo pildyto Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo duomenys, taip pat moliūgų sėklų įsigijimą įrodanti moliūgų sėklų etiketė bei moliūgų pardavimą įrodanti (pareiškėjo teigimu) sąskaita faktūra. Be to, įvertinus tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., kuomet atlikta patikra vietoje, yra tik 6 dienų tarpas, darytina išvada, kad Lauko būklė per šį laiką negalėjo taip žymiai pasikeisti, todėl vertintina, kad Patikros vietoje ataskaitoje nustatyti neatitikimai realiai atspindi tą situaciją, kuri buvo ir iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Lauke buvo matyti tik pavieniai moliūgų daigai, o natūroje Lauke buvo PDJ (juodasis pūdymas). Taigi, nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia pareiškėjo teiginius, kad Patikros metu visas Laukas buvo apsodintas moliūgais, tik patikrą atlikęs darbuotojas jų nematė. Darytina išvada, kad bylos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 6.1 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus, t. y. žemės ūkio augalų plotuose iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų ir, kad jie nebūtų visiškai sunykę.
22. Teismas pažymėjo, kad VšĮ „Ekoagros“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ vykdo sertifikavimo įstaigos funkcijas, o NMA yra akredituota institucija, skirstanti Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšas, kuri privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, parama būtų skiriama pareiškėjams, kurie laikosi prisiimtų įsipareigojimų nustatytų teisės aktuose. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad VšĮ „Ekoagros“ ir NMA laukus tikrina vadovaujantis skirtingais kriterijais, nustatytais skirtinguose teisės aktuose, todėl VšĮ „Ekoagros“ išvados neturi teisinio pagrindo paneigti NMA patikros vietoje rezultatų.
23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teismui tik deklaratyviai aptaria, jo nuomone, neteisingai apskaičiuotą paramą bei pateikia taikytiną paramos apskaičiavimą. Tačiau pareiškėjas skunde pateiktus apskaičiavimus įrodinėja išskirtinai savo subjektyvia nuomone (pateikdamas formules), pagrįsta vien tik prielaidomis. Pareiškėjas nenurodo, koks teisės aktas įpareigoja NMA paskaičiavimus atlikti būtent tokia (-ių) matematinių veiksmų išraiška, kokią skunde nurodo pareiškėjas. Tuo tarpu atsakovas tiek Sprendime, tiek atsiliepime į skundą nurodytą sankcijos apskaičiavimą aiškiai pagrindė teisės aktų nuostatomis, su kuriomis sutikdamas teismas jų papildomai nekartojo.
24. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir jame pateiktus argumentus, konstatavo, kad NMA, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjusi ginčo situaciją, priėmė pagrįstas išvadas, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigė NMA išvadų, kad ginčo Lauke nebuvo auginami moliūgai. Teismas sprendė, kad NMA teisingai taikė teisės aktų normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pripažinus, kad ginčijamas NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo Paraišką.
III.
25. Pareiškėjas P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
26. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu teikia ir prašo priimti papildomus įrodymus: apmokėjimo kvitą, įrodantį, jog pareiškėjas moliūgus pardavė ir už juos buvo atsiskaityta bei prekių priėmimo-perdavimo aktą, iš kurio matoma, kad moliūgai buvo perduoti pirkėjui; NMA pranešimą, kuriuo NMA pripažįsta, jog gavo iš pareiškėjo nuotraukas per agro programėlę ir jose matomi Lauke esantys moliūgų likučiai; susirašinėjimą su VšĮ „Ekoagros“, kuriame nurodyta, kad kasmetinės patikros metu, protokolo 2.3 lentelės 9 stulpelyje „Lauko būklė, kitos pastabos“ padėto brūkšnelio reikšmė – kad laukas jo apžiūros metu, atitiko reikalavimus, tikrintojas pastabų neturėjo.
27. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo pateikti įrodymai, neįrodo, jog pareiškėjas laikėsi įsipareigojimų ir kontroliniuose laukuose augino moliūgus. Pareiškėjas šią aplinkybę pirmiausiai įrodinėjo VšĮ „Ekoagros“ pateiktais dokumentais, kuriuose yra aiškiai užfiksuota, jog pareiškėjas, priešingai nei nustatė NMA, moliūgus augino, todėl visus įsipareigojimus, susijusius su paramos gavimu, vykdė tinkamai. Būtent VšĮ „Ekoagros“ surinkti duomenys ir jos konstatuotos aplinkybės buvo esminės, įrodinėjant, kad pareiškėjas Lauke augino moliūgus. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes apie VšĮ „Ekoagros“ atliktus patikrinimus ir cituoja surašytus dokumentus.
28. Pareiškėjas pažymi, kad nors teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad VšĮ „Ekoagros“ ir NMA laukus tikrina vadovaujantis skirtingais kriterijais, nustatytais skirtinguose teisės aktuose, todėl VšĮ „Ekoagros“ išvados neturi teisinio pagrindo paneigti NMA patikros vietoje rezultatų, tačiau nepateikė jokios nuorodos į konkretų teismo sprendimą ar nutartį. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. eA-3427-502/2021, kurioje teismas vertino VšĮ „Ekoagros“ pateiktus duomenis kaip reikšmingus įrodymus siekiant nustatyti, ar paraiškos davėjas paramai gauti laikėsi paramai gauti nustatytų reikalavimų ir, ar NMA tinkamai konstatavo aplinkybes susijusias su reikalavimų laikymosi patikrinimu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog VšĮ „Ekoagros“ duomenys negali paneigti NMA nustatytų aplinkybių, neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo. Teismas nepaaiškino kaip skirtingi vertinimo tikslai gali lemti, kad VšĮ „Ekoagros“ būtų nepajėgi ar nekompetentinga nustatyti aplinkybės ar pareiškėjo Lauke yra auginami moliūgai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad VšĮ „Ekoagros“ ir NMA, vertindami ar tam tikras pasėlis yra realiai auginamas, laikosi skirtingų tokių aplinkybių nustatymo metodikų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas ar VšĮ „Ekoagros“, vertindami pareiškėjo pateiktus duomenis ir laukus, veikė nesąžiningai, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai nesiremti VšĮ „Ekoagros“ pateiktais duomenimis nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, pažeidė pareigą vadovautis aukštesnės instancijos teismo precedentais analogiškose bylose.
29. Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybes, jog augino moliūgus, įrodinėjo ne tik VšĮ „Ekoagros“ surinktais duomenimis, tačiau ir kitais įrodymais: nuotraukomis, kuriose akivaizdžiai yra matomos moliūgų liekanos, Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalu, kuriame yra fiksuojami duomenys apie moliūgų sėklų pasėjimą, derliaus nuėmimą, PVM sąskaita faktūra, iš kurios matoma, kad pareiškėjas pardavė derlių trečiajam asmeniui. Teismas įrodymus vertino selektyviai ir netinkamai, nevertino jų turinio bei nekonstatavo, jog VšĮ „Ekoagros“, atlikdama Lauko patikrinimus, veikė netinkamai. Be to, NMA Sprendime pripažįsta jog jų pačių darytose nuotraukose matosi moliūgų lapai, liekanos, t. y., pripažįsta, jog moliūgai buvo auginami, sėti. Tačiau teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas moliūgų neaugino, į šią aplinkybę neatsižvelgė. NMA prie atsiliepimo į skundą pridėtos Sentinel nuotraukos yra visiškai neinformatyvios, nes atlikus fizines patikras galima buvo rasti moliūgų, NMA pozicija dėl Sentinel pagalba padarytų nuotraukų yra prieštaringa, NMA jas panaudojo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, o tai kartu pažeidžia gero administravimo principą. Teismas netinkamai vertino įrodymus šioje byloje ir dėl to priėmė įrodymais nepagrįstą teismo sprendimą.
30. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad NMA atliko patikrinimą pavėluotai, t. y. po rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjas nebeturėjo pareigos užtikrinti, jog būtų randamas moliūgų pasėlis. Nepaisant to, pareiškėjui vis tiek buvo paskirtos sankcijos, nors Kontrolės taisyklėse yra aiškiai nurodyta, jog NMA atlikto patikrinimo metu jis nebeturėjo pareigos užtikrinti, kad NMA darbuotojas rastų tikrinamą pasėlį ir, tuo atveju, jeigu NMA tikrintojas tokio pasėlio neranda, tai negali būti laikoma pažeidimu, kadangi nėra jokios nuostatos, kuri įpareigotų pareiškėją užtikrinti, kad NMA tikrintojas rastų pasėlį ir po einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Teismo išvados šiuo aspektu prieštaringos. Viena vertus, teismas konstatavo, kad NMA privalo laikytis Kontrolės taisyklėse nustatytų terminių, kita vertus – NMA nesilaikius šių terminų, teismas jokio pažeidimo nekonstatavo. Be to, teismas NMA atlikus pavėluotą patikrinimą, visas kilusias abejones aiškino pareiškėjo nenaudai, t. y. teismas padarė prezumpciją, kad pareiškėjas padarė pažeidimą. Teismo sprendimas yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, ypač dėl to, kad teismas nesivadovavo objektyviomis kitos valstybės institucijos nustatytomis aplinkybėmis.
31. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog ir NMA patikrinimo metu jis augino moliūgus Lauke, nors aplinkybės, kaip NMA galėjo nepastebėti pasėlio, jam yra nesuprantamos. Teismas nepaaiškino, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad NMA patikrinimo metu pasėlis būtų randamas ir po rugpjūčio 1 dienos. Dėl to neaišku, dėl kokių priežasčių visos abejonės buvo aiškinamos pareiškėjo nenaudai, nors būtent NMA pavėlavo atlikti patikrinimą iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., kai pareiškėjas vis dar turėjo pareigą užtikrinti, kad NMA patikrinimo metu rastų pasėlį.
Atsiliepimas
32. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
33. Atsakovas pakartoja su ginču susijusias aplinkybes ir pažymi, kad VšĮ „Ekoagros“ nepavesta tikrinti pareiškėjų atitiktį nustatytiems reikalavimams paramai gauti – už priemonių įgyvendinimo taisyklių reikalavimų laikymosi kontrolę yra paskirta atsakinga NMA. NMA sutinka su teismo vertinimu, jog VšĮ „Ekoagros“ dokumentai nepaneigia NMA atlikto patikrinimo rezultatų. Pareiškėjo pateiktose skunduose (NMA ir teismui) nurodytos aplinkybės dėl moliūgų būklės NMA patikros metu iš esmės skiriasi. Pareiškėjas NMA nepateikė moliūgų realizacijos faktą patvirtinančių dokumentų, o teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigia pareiškėjo netinkamo prisiimtų įsipareigojimų laikymosi, taip pat ir naujai pateikti įrodymai (sąskaitos apmokėjimo dokumentai) nepaneigia patikros metu užfiksuotų neatitikimų. Atsakovo teigimu, bylų faktinės aplinkybės nepanašios, todėl pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla remtis nėra pagrindo. Atsakovas nurodo, kad Sentinel NMA naudojamas nuo 2019 metų ir nuolat tobulinamas jos panaudojamumas. Nors pagal Sentinel vaizdus nėra galimybės nustatyti auginamo pasėlio rūšies, tačiau galima matyti vykdomos veiklos pokyčius. Šiuo atveju buvo žiūrima ar matyti veiklos lauke pokyčiai, o ne identifikuojamas konkretus pasėlis lauke. Sentinel vaizdai yra tik papildoma priemonė, šiuo atveju buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu buvo nustatyti neatitikimai, užfiksuoti patikros nuotraukose. Teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą.
Atsiliepimas
34. Atsakovas nurodo, kad NMA nėra draudžiama atlikti patikrą po rugpjūčio 1 d. NMA yra saistoma tik konkrečių sąlygų – patikra turi būti atlikta iki žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos arba iš karto po jos iki tol, kol įmanoma padaryti neabejotinas išvadas dėl deklaruotų naudmenų bei jų plotų. Kaip pagrįstai sprendime nurodė teismas, įvertinus tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., kuomet atlikta patikra vietoje, yra tik 6 dienų tarpas, darytina išvada, kad Lauko būklė per šį laiką negalėjo taip žymiai pasikeisti. Todėl vertintina, kad Patikros vietoje ataskaitoje nustatyti neatitikimai realiai atspindi tą situaciją, kuri buvo ir iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Teismas pagrįstai sprendė dėl NMA patikros metu nustatytų pažeidimų bei NMA Sprendimo pagrįstumo. NMA vertinimu, pareiškėjas nenurodė pagrįstų priežasčių, kodėl anksčiau nebuvo pateikti su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai. Pareiškėjas įrodymus, kurie, jo vertinimu, svarbūs, galėjo pateikti Paraiškos administravimo metu, su skundu NMA, ar pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Byloje ginčas kilo dėl NMA 2021 m. sausio 25 d. sprendimo „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-4309753 ir reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. birželio 19 d. pateiktą paraišką, teiktą siekiant gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
37. Teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo prijungti naujus įrodymus netenkina, nes pirma, kai kurie iš teikiamų dokumentų jau yra byloje (2020 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 2020/002, 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo el. laiškas VšĮ „Ekoagros“, 2020 m. gruodžio 2 d. VšĮ „Ekoagros“ el. laiškas pareiškėjui, dvi fotonuotraukos, kurios pateiktos kartu su skundu kaip priedai). Antra, dėl kitų prašomų prijungti dokumentų (2020 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjo išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 2020/01, 2020 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjo išrašytas Prekių perdavimo-priėmimo aktas, duomenys apie 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjo pranešimus NMA, 2021 m. birželio NMA raštas „Dėl informacijos“ (teismui pateiktas be metaduomenų) teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, kodėl šie dokumentai, surašyti iki pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas procesine teisine prasme, dėl to teismui nebuvo pateikti įrodymai, kuriuos jis teikia apeliacinės instancijos teisme, todėl pripažįstama, jog priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, nėra pagrįstos.
38. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
39. Kontrolės taisyklių 6.1 papunktis nustato, kad pareiškėjai privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, t. y. žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų ir kad jie nebūtų visiškai sunykę.
40. Kontrolės taisyklių 29 punktas nustato, kad iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (išskyrus daugiamečius sodinius, kurie privalo būti išlaikyti ir randami patikros vietoje metu visus paraiškos administravimo metus, t. y. nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo iki kitų metų paraiškų priėmimo) pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanų, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Tokiu atveju, jei patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanų), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanos) būtų priskiriamas prie tos pačios klasifikatoriaus augalų grupės ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties EASV reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimų.
41. Pareiškėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, konstatuodamas, kad buvo pažeistas Kontrolės taisyklių 6.1 papunktis.
42. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).
43. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, nes byloje surinkti įrodymai patvirtinta Kontrolės taisyklių 6.1 papunkčio pažeidimą. Tai nustatyta įvertinus NMA 2020 m. rugpjūčio 6 d. atliktą Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje (kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo Laukas), kuriame deklaruotas 9,96 ha MOL (moliūgai) plotas, patikros metu buvo rastas kitas pasėlio kodas – PDJ (juodasis pūdymas), fotonuotraukas, pridėtas prie patikrinimo, kuriose buvo užfiksuota laukų faktinė būklė, Sentinel vaizdus (2020 m. gegužės 26 d., 2020 m. birželio 5 d., 2020 m. birželio 20 d., 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. rugsėjo 6 d.), pareiškėjo nurodytų sėtų moliūgų sėklų „Gele Reuzen“ savybes (priklauso didžiųjų moliūgų rūšiai, kurie vidutiniškai užauga apie 10 kg svorio, bet užauga ir iki 45 kg svorio ir daugiau, tačiau Patikros vietoje ataskaitos pridėtose nuotraukos moliūgų nesimato) ir vegetacijos ypatumus (moliūgų veislės „Gele Reuzen“ kasmetė vegetacija Lietuvoje vyraujančioms oro sąlygomis neatitiko pareiškėjo nurodytų moliūgų užauginimo ir nuėmimo aplinkybių). Pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigė NMA išvadų: moliūgų etiketė (moliūgų veislės „Gele Reuzen“ sėklų pakelio paveikslėlis su aprašymu), Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas (pildomas pareiškėjo), 2020 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2020/002 (ją išrašė pareiškėjas 30 t moliūgų pirkėjui ūkininkui D. B.), VšĮ „Ekoagros“ dokumentai (Ekologinės gamybos tikrinimo protokolas Nr. Pag-K-20-01026, Patvirtinantis dokumentas Nr. LT-EKO-001, Nutarimo išrašas Nr. NUS-K-20-01292, Papildomo tikrinimo protokolas Nr. PAG_P-K-20-00615 ir kt.). Pažymėtina, kad teisėjų kolegijos išvadas lemia byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniai atskiri įrodymai.
44. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino VšĮ „Ekoagros“ dokumentus, pareiškėjo pateiktus į bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad VšĮ „Ekoagros“, laikydamasi teisės aktų jai suteiktų įgalinimų, vykdo sertifikavimo įstaigos funkcijas, o NMA yra akredituota institucija, skirstanti Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšas, kuri privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, parama būtų skiriama pareiškėjams, kurie laikosi prisiimtų įsipareigojimų nustatytų teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1841-261/2021). Tokią NMA kompetenciją įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 2 punktas, Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija), 71 punktas, 101 punktas ir kt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai VšĮ „Ekoagros“ dokumentus įvertino kaip nepaneigiančius NMA nustatyto Kontrolės taisyklių 6.1 papunkčio pažeidimo. Teisėjų kolegija šiam vertinimui pritaria.
45. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktą, kad patikrinimas atliktas, pažeidžiant Kontrolės taisyklių 29 punkte nustatytą terminą. Pažymėtina, kad termino pažeidimas buvo konstatuotas, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad patikrinimo metu užfiksuotos teisingos ir bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (dėl moliūgų derliaus nebuvimo ginčo Lauke, kas paneigia pareiškėjo pasakojimą apie moliūgų derliaus nuėmimo datą), surinkti reikšmingi įrodymai (fotonuotraukos).
46. Apibendrinant, teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad teismas laikėsi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, ir tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus bei skundo argumentus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
47. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3427-502/2021. Iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės, taikytinos teisės normos, teismų analizuotos situacijos ir sprendžiami teisės klausimai.
48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto sprendimo teisėtumą, atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus, reikšmingus teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, joms pritaria.
49. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
50. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė sprendimą, kuris atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 straipsnis). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.