Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-05 nutarimo, kuriuo R. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą skirta 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda; už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, taikant ATPK 30¹ str., skirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, galutinė subendrinta nuobauda paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nubausta už tai, kad 2014-04-17, apie 12.55 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė gale stovėjusią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 231.1, 234 punktų reikalavimus.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-05 nutarimas keistinas.

Kaip minėta, skundžiamu nutarimu R. L. yra nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, skiriamos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta nuobauda R. L. paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką yra pasisakęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad dėl R. L. padaryto teisės pažeidimo nestipriai apgadintas kitas automobilis, jo priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra didelė.

Pirmosios instancijos teismo nutarime nurodoma, kad R. L. dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. L. charakterizuojama teigiamai, yra iš dalies (55 procentai) darbinga, vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbo funkcijoms atlikti, nes R. L. dirba (duomenys neskelbtini) J. G. gimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei laikydamasis LAT suformuotos teisminės praktikos analogiškose bylose, konstatuoja, kad R. L. pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, R. L. asmenybę, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog šios aplinkybės R. L. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, leidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir sumažinti jai paskirto teisės atėmimo vairuoti transporto priemonę terminą. Tačiau taikyti šią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę švelninančią teisės normą tokia apimtimi, kokia ją pritaikė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinga. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad iš byloje esančios asmens baustumo pažymos (16 b. l.) matyti, kad metų 2013-09-23 jai buvo surašytas administracinis nurodymas pagal ATPK 124¹ str. 4 d. už stovėjimą pažeidžiant kelio ženklo Nr. 332 (sustoti draudžiama) reikalavimus. Ši aplinkybė, įvertinus žymiai mažesnį nors ir vienarūšio ankstesnio pažeidimo pavojingumą, nepripažintina R. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl pakartotinai per metus padaryto tos pačios rūšies teisės pažeidimo, tačiau vertinama kaip pažeidėjos asmenybę apibūdinanti aplinkybė, todėl, pritaikius ATPK 30¹ str., jai skirtinas trumpesnis, negu straipsnio sankcijoje numatytas atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą, R. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, jai paskirtos baudos dydžio pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nekeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą R. L. paskirti 3000 (trijų tūkstančių) Lt dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitos Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo dalies nekeisti.