Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.2. 7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.2.6.1.; 1.2.7.1.1.; 1.2.7.2.; 1.2.14.1.1.; 2.1.15; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.

2012 m. gegužės 24 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, be išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1984-05-31 Šiaulių miesto teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn. lygtinai, priverstinai įdarbinant; 2) 2010-12-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 138 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. - galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 7 mėn., 2011-05-30 lygtinai paleistas iš Alytaus pataisos namų prieš 7 mėnesius 16 dienų, teistumai neišnykęs kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 146 str. 1 d., 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M., laikotarpiu nuo 2011-08-06 11.00 val. iki 2011-08-07 13.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, panaudodamas fizinę prievartą prieš T. S., tai yra sudavęs nenustatytą skaičių smūgių į įvairias T. S. kūno vietas, raudamas jos plaukus ir taip padarydamas jai kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, kakle, kairiame petyje, krūtinės abiejose pusėse, krūtyse, nugaroje, juosmens dešiniame ir kairiame šone, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, sėdmenyse, gaktoje, kairėje šlaunyje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje, kurie sukėlė T. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios T. S. būkle dėl apsvaigimo alkoholiu bei po smūgių patirtų sąmonės netekimų, ir tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios T. S. pasipriešinimą, lytiškai santykiavo su T. S. prieš jos valią bei trindamas savo lytinį organą į T. S. kūną, tenkino savo lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu prieš T. S. valią.

Be to, D. M. neteisėtai atėmė laisvę, t. y. 2011-08-06 apie 11.00 val. parsivedęs nukentėjusiąją T. S. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, užrakinęs buto duris bei panaudodamas fizinį smurtą, išžaginimo ir seksualinio prievartavimo padarymui laikė nelaisvėje nukentėjusiąją T. S. iki 2011-08-07 13.10 val., kol telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), buvo paskambinta į bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112.

Be to, D. M. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2011-08-06 11.00 val. iki 2011-08-07 13.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai T. S. priklausantį turtą - 700 litų.

Kaltinamasis D. M. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis kelis kartus sudavė nukentėjusiajai, bet su ja lytiškai nesantykiavo. Važiavo pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Prieš tai prekybos centre „Saulės mieste“ atsisėdo ant suoliuko ir prie jo prisėdo nepažįstama moteris, kuri pasiūlė kartu išgerti ir jis sutiko. Tada jie ėjo į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pakeliui užsuko į parduotuvę, nusipirko du butelius alaus. Tą naktį su nukentėjusiąja praleido tame bute ir iš buto kartu išėjo ryte. Ji sėdo į mikroautobusą ir nuvažiavo į turgų, o jis palaukė autobuso ir taip pat nuvažiavo turgų. Nepamena, ar išeidami sutiko kokius nors kaimynus. Bute su nukentėjusiąja lytinių santykių neturtėjo, norėjo su ja tik išgerti. Pavaikščiojęs po turgų užsuko į barą „Suopis“ ir pamatė, kad ten sėdėjo nukentėjusioji su kažkokia moterimi. Priėjo prie jos ir apsimetė, kad jos nepažįsta, su ja pasisveikino ir paklausė, gal ji galėtų jam nupirkti alaus. Ji nupirko bokalą alaus, kurį jie kartu išgėrė. Po to jis vėl nuėjo į turgų pasivaikščioti. Bevaikščiojant po turgų pamatė, kad nukentėjusioji stovi lauke ir priėjusi prie jo paklausė, ar jis nenorėtų dar išgerti, jis sutiko. Nukentėjusioji jam dar pasakė, kad ji tai moteriai, kuri su ja buvo kartu bare, padavė pinigus su maišeliu bei pasakė nueiti į barą ir paklausti tos moters, ar ji paėmė pinigus. Nuėjus tos moters jau nebebuvo. Tada jie su nukentėjusiąja nuėjo iki jo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Prieš tai dar užsuko į parduotuvę „Kubas“, nukentėjusioji pati prie parduotuvės ištraukė 100 litų ir pasakė, kad jis nueitų ir nupirktų ką nors išgerti ir užkąsti. Parduotuvėje jis nupirko 2 butelius „Starkos“ ir užkąsti, jai atidavė 30 ar 40 litų grąžos. Neigė prievartavęs nukentėjusiąją, jam iš viso buvo nemalonu su ja būti. Kai išgėrė, jis užmigo ir nebenorėjo daugiau gerti, o nukentėjusioji norėjo toliau gerti ir jam sudavė į skaudamus šonkaulius. Jie pradėjo ginčytis, ir jis kelis kartus sudavė nukentėjusiajai. Smarkiai negalėjo suduoti, kadangi jam pačiam buvo lūžę šonkauliai ir buvo visas subintuotas. Nukentėjusiosios veidas tikrai nebuvo pajuodęs, ji atrodė normaliai, galėjo vaikščioti ir kalbėti. Kitą dieną, kai jau nebebuvo ką gerti, nukentėjusioji padavė jam 200 litų ir pasakė, kad nueitų į parduotuvę nupirkti ko nors išgerti. Jis siūlė nukentėjusiajai eiti kartu, tačiau ji nenorėjo. Jei būtų žinojęs, kad nukentėjusioji kažkur skambins, nebūtų palikęs telefono namie. Išeidamas į parduotuvę buto neužrakino. Nupirko du butelius degtinės ir du plastikinius butelius alaus, grįžęs nukentėjusiajai atidavė 160 ar 170 litų grąžos. Iš kur nukentėjusioji turėjo tiek pinigų, jeigu sakė, kad pinigus paliko pažįstamai, nežino. Su nukentėjusiąja tą naktį tikrai neturėjo jokių lytinių santykių. Plaukų bute buvo rasta, nes konflikto metu jai buvo nutvėręs už plaukų. Į kurias kūno vietas sudavė nukentėjusiajai, negali pasakyti. Gerai visko neprisimena, nes turi problemų su galva. Tą patį vakarą jam paskambino mama, nukentėjusioji pati paprašė duoti pakalbėti su ja, girdėjo, kaip nukentėjusioji jai pasakojo, jog yra negerianti, ketina pirkti automobilį. Po to, grįžęs iš parduotuvės bandė paskambinti savo motinai, bet atsiliepė policija ir jam pasakė, kad yra kažkokia prievartaujama moteris, jis pasakė, kad čia nėra jokios prievartaujamos moters. Nukentėjusioji neigė, jog ji skambino į policiją. Po to, kai išsiskyrė, su nukentėjusiąja nebuvo susitikęs. Ji iš buto išėjo normaliai atrodanti. Nukentėjusiajai nesakė, kad turi negalią, bet mano, kad ji matė, jog jis turi pažymėjimą, nes jį nešiodavosi kišenėje. Nukentėjusioji jam sakė, kad jie abu gyvens kartu kaip šeima. Butas Dvaro gatvėje buvo remontuojamas ir tame bute nebuvo nei daiktų, nei produktų. Tame bute buvo tik lova ir staliukas, bet tie daiktai buvo ne jo, o prieš tai gyvenusių žmonių.

Nukentėjusioji T. S. teisme parodė, kad prieš įvykį prekybos centre „Saulės miestas“ su kaltinamuoju nebuvo susitikę, nesiūlė jam eiti išgerti. Kaltinamasis jai buvo matytas, bet kur, nepamena. Įvykis galėjo būti 2011 m. rugpjūčio 6 d. Prieš tai buvo nusiėmusi 700 litų ir buvo susitarusi su V. S. susitikti turguje, kad jis padėtų jai išsirinkti automobilį. Turėjo 3 kupiūras po 200 litų ir 2 kupiūras po 50 litų. Tą dieną po 7 val. užėjo į „Suopio“ barą ir nusipirko bokalą alaus. Prie jos prisėdo pažįstama moteris, su ja kalbėjosi, jai minėjo, kad ketina pirkti automobilį. Bekalbant, priešais ją atsisėdo kaltinamasis. Jis paprašė nupirkti alaus bokalą ir ji nupirko. Bare pati išgėrė gal 3 bokalus alaus. Alų pirko ne iš tų pinigų, kurie buvo skirti automobilio pirkimui, turėjo smulkių. Po to pakilusi nuėjo ieškoti V. S., o kaltinamasis jai ėjo iš paskos ir vis tampė už rankovės, nes norėjo, kad jie grįžtų atgal į barą. Į barą nebenorėjo grįžti ir nežino, kas jai nutiko, kad su D. M. pasuko link centro. Bare D. M. buvo nuėjęs pasiimti alaus sau ir tuo pačiu atnešė bokalą alaus jai, nežino, ar jis galėjo jai ko nors priberti į alų. Kelionės iki D. M. buto neprisimena, tik prisimena, kad bute D. M. su savimi turėjo nusipirkęs maisto produktų, vynuogių, alkoholio ir juos išdėliojo ant stalo. Buvo keista, kad D. M. bare prašė 2 litų alui, o paskui iš kažkokių pinigų pripirko tiek maisto. Parduotuvėje kartu su D. M. nebuvo ir 100 litų jam nedavė. Būdama bute nieko blogo neįtarė, jie kalbėjosi, lytiškai santykiauti kaltinamasis neprašė. Matė, kad kaltinamasis užrakino duris ir raktą įsidėjo į kišenę. Išgėrė taurelę degtinės, ir pasakė, kad jai jau reikia eiti namo. Tada kaltinamasis jai smogė. Kai atsipeikėjo, buvo nuoga, jis vėl smogė smūgį ir norėjo pasimylėti. Turbūt jam priešinosi, jeigu kaltinamasis ją mušė. Tai tęsėsi per visą naktį, kai tik paprašydavo išleisti, kaltinamasis iš karto jai smogdavo. Jis netgi stebėjo, kai ji eidavo į tualetą, neleisdavo užsidaryti durų. Ryte ji taip pat prašė paleisti ir nebekankinti, tačiau jis pasakė, kad šiandieną neišleis, išleis tik pirmadienį ryte. Smūgiai buvo suduoti į veidą, buvo sužalota krūtinė, pilvo apačia buvo mėlyna. Ant lytinių organų taip pat buvo mėlynės. Vėliau nebegalėjo kaltinamajam priešintis, nes nebeturėjo jėgų. Prieš ją buvo panaudoti prievartiniai fiziniai ir lytiniai veiksmai, kaltinamasis ją vertė lytiškai santykiauti įvairiais būdais, mušė kumščiu į veidą ir kitas kūno vietas, laikė už plaukų, kad nebegalėtų priešintis. Ji nešiojo akinius, įvykio metu buvo sulaužyta viena akinių kojelė. Ji nesutiko su kaltinamuoju lytiškai santykiauti savo noru, todėl buvo mušama. Kaltinamasis nesiskundė, kad jam buvo sulaužyti šonkauliai. Ryte kaltinamasis užsinorėjo eiti į parduotuvę. Ji norėjo eiti kartu su juo, tačiau kaltinamasis pasakė pasižiūrėti, kaip ji atrodo. Radusi veidrodžio šukę pamatė savo veidą visą juodą. Jam dienos metu skambino jo motina, niekas nebuvo atėję. Išeinant D. M. į parduotuvę, pinigų jam nedavė. Kai kaltinamasis išėjo, pradėjo greitai rengtis ir pamatė ant stalo gulintį jo telefoną. Paėmusi telefoną paskambino pagalbos telefonu 112 ir atsiliepusiam darbuotojui pasakė, kad ją uždarė, muša ir prievartauja. Jai belaukiant, kol sujungs su policija, išgirdo, kad kaltinamasis rakina duris, todėl telefoną padėjo į vietą. Tuo metu suskambo telefonas, kai kaltinamasis atsiliepė, jo paklausė, ar yra bute mušama moteris. Kaltinamasis pasakė, kad jokios moters nėra, niekas nieko nemuša. Po to pokalbio jis greitai pradėjo rengtis ir liepė eiti kartu. Jie išėjo į lauką, šiek tiek paėjusi ji atsiliko nuo kaltinamojo, greitai pasuko į kitą gatvę ir nubėgo link savo darbo. Išėjusi iš kaltinamojo buto iš karto pasižiūrėjo į savo rankinę ir joje pinigų neberado. Nepamena, kad savo valia kaltinamajam būtų davusi pinigų. Norėjo eiti į ligoninę, bet jai buvo gėda pasakyti, kad tokiame amžiuje papuolė į tokią situaciją. Paskui paskambino V. S. ir paprašė, kad leistų pas save permiegoti. Nuėjusi pas V. S. pasakė, kad iš jos atėmė pinigus ir sumušė. Po to pagalvojo, kad reiktų nueiti ir į policiją parašyti pareiškimą. Po to įvykio pamena, kad „Suopio“ bare kalbėjo su barmene, jai pasakė, kad pateko į avariją. Reiškia civilinį ieškinį 700 litų turtinei žalai atlyginti ir 10 000 litų moralinei žalai atlyginti, nes turėjo išeiti iš darbo, kadangi visą mėnesį laiko buvo visa mėlyna, kaip moteris buvo labai pažeminta. Verslo inkubatoriuje dirbo buhaltere. Iš darbo išėjo aš pati. Turi 2 nepilnamečius vaikus, po įvykio nežinojo, kaip grįžti namo ir ką pasakyti vaikams.

Liudytoja D. D. teisme parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį su moterimi, kuri save pasivadino Rita, bare „Suopis“ gėrė alų. Su šia moterimi buvo pažįstama, nes ne kartą buvo susitikusios bare. Joms bebūnant bare atėjo vyriškis su balta kepure, ar tai buvo kaltinamasis, negali pasakyti, kadangi jį matė tik kartą. To vyriškio amžius buvo virš 50 metų. Tas vyriškis prisėdo prie jų staliuko ir Ritos paprašė, kad jam nupirktų alaus. Rita jam nupirko bokalą alaus. Matė, kad Rita turėjo popierinių pinigų, tas vyriškis taip pat turėjo tai matyti. Paskui ji išėjo, o Rita su vyriškiu liko tame bare. Po kelių dienų tame pačiame bare vėl sutiko Ritą, ji buvo visa mėlyna. Rita jai paaiškino, kad ją kažkas užpuolė ir sumušė. Jos veidas buvo stipriai sumuštas, visas mėlynas, ar ant rankų buvo kraujosruvų, nepastebėjo, nes Rita buvo ilgomis rankovėmis. Kas jai taip padarė, Rita jai nesakė, minėjo, kad gulėjo ligoninėje.

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad dirba užkandinėje, esančioje Turgaus aikštė g. 13, Šiauliuose. 2011 m. vasarą atėjo į barą sumušta moteris, kurios paklausė, kas jai nutiko, nes moteris dengėsi veidą. Ji atsakė, kad įvyko kažkokia avarija, nesakė, kad ją kažkas sumušė. Moteris tame bare lankydavosi dažnai ir liudytoja ją pažinojo. Ant moters veido matėsi mėlynė. Moteris į barą ateina kartais viena, kartais su draugais. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, kad 2011 vasarą, datos nepamena, moteris sėdėjo prie stalelio su vyriškiu baltais marškiniais, kurį pirmą kartą matė ir jo neįsidėmėjo. Kalbėjosi jie ramiai, nesipyko (1 t., b. l. 82-83).

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad T. S. pažįsta. Pamena, kad buvo atvejis, kai ji buvo sumušta. Su ja buvo susitaręs susitikti Turgaus aikštėje, bet nukentėjusioji neatėjo. Nepamena, koks buvo susitikimo tikslas. Tada nuėjęs į „Suopio“ barą sužinojo, kad nukentėjusioji buvo užėjusi į barą smarkiai sumušta. Vakare T. S. pas jį atėjo, matėsi, kad ant veido buvo mėlynės. Ji paprašė, kad leistų pas jį permiegoti ir prabuvo gal 2 – 3 paras laiko. Iš kur pas nukentėjusiąją ant veido buvo mėlynės, ji nepasakojo, pats jos neklausė. Pasiūlė jai kreiptis į policiją, tačiau ji pati bijojo eiti, todėl ją palydėjo iki policijos komisariato. Nežinojo, kad kas nors iš nukentėjusios būtų pavogęs pinigus, T. S. nesakė, kad iš jos buvo paimti pinigai.

Liudytojas S. K. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Kaltinamojo mamos prašymu 2011-08-11 ryte jis kartu su kaltinamojo motina ir seserimi nuvyko į butą, esantį Dvaro gatvėje, nes bute neveikė elektra, jos paprašė pažiūrėti lemputes ir jį šiek tiek aptvarkyti. Nuvykus bute rado kaltinamąjį, kuris miegojo. Pasižiūrėjo, kiek reikia laidų, ko dar reikia nusipirkti ir jie išvažiavo į parduotuvę, o kaltinamasis liko namuose. Kad bute būtų maisto produktų, aš nematė, tik matė vynuogių. Matė, kad tame bute buvo keletas vyriškų rūbų, antklodė, pledas. Po pietų grįžo į butą su prekėmis, kaltinamojo jau nebebuvo. Jie pradėjo tvarkyti butą, išnešė sulūžusią spintą, iššlavė šiukšles ir bedirbant atvažiavo policija, kuri juos išsivežė į skyrių, surašė parodymus ir paleido. Po to grįžo į butą ir jame dirbo iki vakaro. Durų užraktas buvo tvarkingas.

Liudytoja L. S. teisme parodė, kad kaltinamąjį D. M. pažįsta, nes jos laiptinėje gyvena jo mama, kartais jo mamai padeda susimokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus. Kaltinamasis yra pažįstamas ir su jo dukromis, nes jie beveik vienmečiai ir apie D. M. negali pasakyti nieko blogo. Kad D. M. lankytųsi tame bute su moterimi nėra mačiusi, prieš kažkiek metų yra mačiusi, kad jis buvo parsivedęs moterį su kažkokiu neaiškiu ir dėmėtu veidu. 2011 m. rugpjūčio 5 d. ar 6 d. D. M. motinai nurašė visus mokesčius, kuri užsiminė, kad nori važiuoti pas dukrą į Latviją. Išvažiavusi ji D. M. paliko savo buto raktą. Vakare apie 18 val. ji vedžiojo šuniuką lauke ir pamatė, kad D. M. grįžo su moterimi. Tos moters veido bruožų neįsidėmėjo, nes ją matė iš 200 m. atstumo. Ta moteris buvo juodų plaukų, kurie buvo tiesūs ir trumpai kirpti. Kadangi ji buvo tamsiaplaukė ir tamsiai apsirengusi, pagalvojo, kad ji yra čigonų tautybės. Kitos dienos ryte, išėjo į kiemą vėl pavedžioti šuniuką ir matė, kad D. M. ėjo pirkti butelį. Tai galėjo būti rugpjūčio 5 d ar 6 d. Ji kieme kalbėjosi su kaimynu ir D. M. grįžo iš parduotuvės su maišiuku, iš kurio išsitraukė butelį ir pasiūlė kaimynui K. išgerti. Tada jis pasakė, kad jam reikia eiti, nes jo laukia T., kad neišeitų. Jis pakilo į viršų, o šalia jo gyvenanti kaimynė Albina pasakojo, kad D. M. parsivedė labai seksualią moterį. Moteris buvo apkūni ir už D. M. ji buvo žemesnė. Kada ta moteris išėjo iš D. M., nematė. Grįžusi D. M. motina ją pasikvietė pas save, kad padėtų sutvarkyti drabužius. Kai atėjo į butą, pamatė, kad viskas buvo suversta, paveikslas įskilęs, sienoje buvo skylė. Jos teigimu, D. M. parsivesta moteris, pasinaudojusi situacija, kai D. M. buvo išėjęs į parduotuvę, ieškojo pinigų ir taip sujaukė butą. Teigė, kad dar vienas kaimynas tą moterį matė vaikščiojančią turguje ir jis pasakė, kad ta moteris matyt susirado kitą auką.

Liudytojas N. K. teisme parodė, kad kaltinamąjį D. M. pažįsta, nes gyvena vienoje laiptinėje, (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis gyvena bute, kuris priklauso paties mamai. 2011 m. vasarą, galėjo būti rugpjūčio mėnuo matė, kad D. M. vieną kartą į butą buvo parsivedęs moterį. Tos moters veidų bruožų tiksliau negali apibudinti, ji buvo tamsiaplaukė, o ar plaukai buvo juodi ar rudi, negali pasakyti Tos moters vardo nežino. Su kaltinamuoju jie susitiko pirmame aukšte, pasisveikino su juo prasilenkdami ir tiek. Daugiau tos moters nematė. Sekančią dieną buvo susitikęs su D. M., kuris su savimi turėjo butelį alkoholio ir pasiūlė eiti kartu išgerti, bet jis atsisakė, todėl kaltinamasis grįžo atgal pas save į butą. Kad namuose jo lauktų moteris, kaltinamasis jam neminėjo.

Kaltinamojo D. M. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d, 146 str. 1 d., įrodyta ne tik paties kaltinamojo prisipažinimu iš dalies, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais teisiamojo posėdžio metu, bet ir kitais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.).

Iš 2011-08-11 T. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pareiškė, jog laikotarpyje nuo 2011-08-06 07.30 val. iki 2011-08-07d. 13.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), čigoniško gymio vyras, apsvaiginęs nenustatytos kilmės medžiaga, seksualiai prievartavo ir išžagino, raudamas plaukus, suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į visą kūną, bei pagrobė 700 litų. Į gydymo įstaigą kreipėsi 2011-08-10, į policiją 2011-08-11 (1 t., b.1.10)

Iš 2011-08-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas (duomenys neskelbtini), šio buto aplinka, paimami tyrimui daiktai-plaukai, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su Pildyk SIM, užvalkalas, fotografuojama (1 t., b. l. 1-23).

Iš 2011-08-11 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad pateikti sulaužyti akiniai, kurie apžiūrėti (1 t., b. l. 35-36).

Iš 2011-08-11 asmens parodymo atpažinti metu pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji T. S. atpažino D. M., kuris ją išžagino, seksualiai prievartavo ir apvogė (1 t., b. l. 68-70).

Iš 2011-11-18 garso failų, gautų iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros matyti, kad moteris, paskambinusi nurodė „žinokit vyras mane čia, pakliuvo, uždarė, prievartavo, aš Dvaro gatvėj esu. Čia langas atviras žinokit, gerai, kad išėjo dabar, aš galiu kalbėt“ (1 t., b. l. 31).

Iš 2011-08-25 vaizdo failų, gautų iš baro „Suopis“ apžiūros matyti, kad 07.44 ateina į barą nuo turgaus pusės įtariamasis D. M., nusiperka alaus bokalą. Pakalba su moterimis ir prisėda prie jų 08.05 T. S. paduoda monetomis D. M. pinigų ir jis nueina prie baro nusipirkti alaus bokalą ir pila po truputį iš jo moterims į bokalus. 08.11 D. M. prieina prie T. S. ir ji jam iš rankinės duoda kažką, po to jis pats kiša ranką į T. S. rankinę jai matant, paėmęs nueina prie baro ir užsako maisto. 08.15 D. M. ima T. S. duodamus pinigus, ir pats padeda ištraukti iš jos rankinės pinigų, paduoda į barą ir paima vieną bokalą alaus, pastato ant stalelio. 08.25 D. M. atsisveikinęs su moterimis ir prie kito stalelio sėdėjusiu vyru išeina iš baro. Pasuka link turgaus aikštės. 08.40 išeina iš baro ir pasuka link Žemaitės gatvės liudytoja D. D.. nuo turgaus aikštės pusės ateina įtariamasis D. M. ir eina pro barą, pasižiūri į vidų ir apsisukęs sugrįžta ir įeina į barą, atsisėda prie nukentėjusiosios T. S.. D. M. kalbėdamas priliečia T. S. kairės kojos blauzdą. Kalbasi toliau. D. M. bando paimti T. S. bokalą, tačiau T. S. pati jį pasiima ir atsigeria alaus. 08:48 T. S. sėdėdama pasiima rankinę ir priglaudžia prie savęs, D. M. jai priliečia savo ranka jos ranką. 08.48.48 abu atsistoja ir išeina iš baro. 09:40 D. M. ir T. S. sėdi prie stalelio arčiau baro, kalbasi. 10:04 D. M. pabučiuoja į kairį žandą T. S. pasilenkęs link jos. 10:39 T. S. užmiega ant stalelio, padėjusi galvą ant rankų, ant stalo. 10:40 pro baro laukines duris lauke praeina rūkydamas jaunuolis mėlynu bliuzonu, sugrįžta į tarpdurį, įeina į barą ir tiesiai prie T. S., jai patampo už viršutinio rūbo, T. S. pabunda, jis prisėda prie jos, kalbasi, geria jos alų. 10:42 grįžta iš tualeto D. M., kalbasi trise. 10:47 D. M. prisėda arčiau T. S. 10:50 D. M. išeina laukan, prieš tai pasilenkęs prie T. S. priglaudžia galvą prie jos galvos, ką tiksliai atlieka, nesimato. 10:59 D. M. ir T. S. atsistoja ir eina iš baro. T. S. svirduliuoja, D. M. jai laiko už dešinės jos parankės. 11:00:19 D. M. paima T. S. už rankos, apsuka ją ir vedasi už parankės link Žemaitės gatvės, sustoja, kalbasi, D. M. rodo pirštu link turgaus, ji palinksi galvą, eina link turgaus, sustoja prie baro durų, į vidų baro įeina D. M., T. S. nueina link turgaus. D. M. išeina iš baro, pasiveja T. S., ją apsuka, paima už delno ir apsuka, nuveda link Žemaitės gatvės, laikydamas jos delną prispaudęs prie savo kūno. T. S. svirduliuoja. (1 t., b. l. 33-34)

Iš 2011-08-11 nukentėjusiosios T. S. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2011-08-04 ji iš savo sąskaitos nuėmė 780 litų (1 t., b. l. 37).

Iš 2011-08-12 specialisto išvados Nr. G 1034/11(04) matyti, kad T. S. kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, kakle, kairiame petyje, krūtinės abiejose pusėse, krūtyse, nugaroje, juosmens dešiniame ir kairiame šone, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, sėdmenyse, gaktoje, kairėje šlaunyje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje padarytos bukais kietais daiktais apytikriai prieš 4-6 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 44-45).

BK 149 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi prieš jo valią, jei tokia veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 149 straipsnį atsirasti būtina įrodyti fizinį smurtą, grasinimą tuoj pat jį panaudoti, kitokį galimybės priešintis atėmimą ar pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir lytinį santykiavimą tarp skirtingų lyčių asmenų (LAT nutartis Nr.2K-607/2010). BK 150 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Šie požymiai yra alternatyvūs, turi savarankišką reikšmę ir todėl nustačius bet kurį iš jų (esant ir kitiems sudėties požymiams) kaltinimas pagal BK 150 straipsnį yra pagrįstas. Prievarta paprastai naudojama prieš lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipta nukentėjusiojo esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti (LAT nutartis Nr. 2K-449/2007). Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ar 150 straipsnius, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią.

D. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 146 str., ir 150 str. 1 d. įrodyta visiškai. D. M. laikotarpyje nuo 2011-08-06 d. 11.00 val. iki 2011-08-07 13.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinę prievartą prieš T. S. ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo alkoholiu bei po smūgių patirtų sąmonės netekimų, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios T. S. pasipriešinimą, lytiškai santykiavo prieš jos valią bei tenkino savo lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu. Iš pareiškimo – protokolo bei bendrosios pagalbos telefono skambučio matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją ir nurodė, kad ją nepažįstamas asmuo, suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, seksualiai prievartavo ir žagino, rovė plaukus. Nukentėjusioji T. S. asmens parodymo atpažinti metu pagal nuotrauką atpažino D. M., kaip asmenį, atlikusį prieš ją šiuos neteisėtus veiksmus. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryti įvairaus pobūdžio sužeidimai visame kūne, tame tarpe ir ant lytinių organų, kurie galėjo būti padaryti apytikriai prieš 4-6 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, t.y. nukentėjusiosios nurodytu nusikalstamų veikų padarymo laiku. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, D. M. parodė, kad su T. S. susipažino prie „Saulės miesto“, o po kelių dienų jie buvo „Suopio“ bare, iš ten ėjo į parduotuvę, už nukentėjusiosios duotus pinigus pirko maistą ir alkoholį, o grąžą grąžino, paskui abu nuėjo į jo butą Dvaro gatvėje. Su nukentėjusiąja gėrė, valgė, nesimylėjo, nes jam sulaužyti šonkauliai ir nukentėjusioji jam buvo nepatraukli. Po to su nukentėjusiąja susipyko, kadangi ji pradėjo jį nervinti, jai sudavė. Teigė, kad nukentėjusioji taip pat jam trenkė į šonkaulius. Po to jie vėl susitaikė, gėrė ir miegojo. Šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiosios paaiškinimai, kad kaltinamojo iki nurodyto įvykio nepažinojo. D. M. priėjo prie staliuko bare “Suopis”, jo prašymu nupirko bokalą alaus, kartu gėrė, po to iš baro išėjo į jo butą, esantį Dvaro gatvėje. Nukentėjusiajai nusprendus išeiti iš buto, kaltinamasis sudavė jai vieną smūgį, po kurio ji prarado sąmonę ir atsipeikėjo nuoga. Kaltinamasis visą naktį prieš ją vartojo smurtą, tuo palauždamas jos valią, lytiškai su ja santykiavo ir tenkino lytinę aistrą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos patvirtina kita bylos medžiaga. Visų pirma, atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizaciją, o būtent į tai, kad sužalojimai padaryti krūtinės abiejose pusėse, krūtyse, nugaroje, juosmens dešiniame ir kairiame šone, sėdmenyse, gaktoje, kairėje šlaunyje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje, kurie būdingi išžaginimo ir seksualinio prievartavimo atvejams, o ne konflikto metu suduodamiems smūgiams. Fizinio smurto faktą patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir bute, šalia jo už lango rasti nukentėjusiosios plaukų kuokštai, apžiūrėti nukentėjusiosios sulaužyti akiniai, liudytojų D. D., R. M., V. S. duoti parodymai, kad jie po įvykio matė smarkiai sužalotą nukentėjusiąją. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis vieną priežasčių, dėl kurių jis negalėjo turėti lytinių santykių su nukentėjusiąja nurodė tai, kad nukentėjusioji jam buvo nepatraukli, tuo tarpu iš bare “Suopis” filmuotos vaizdinės medžiagos matyti, kaip kaltinamasis aktyviai rodo dėmesį nukentėjusiajai - priliečia T. S. kairės kojos blauzdą, priliečia savo ranka jos ranką, pabučiuoja į kairį žandą, laiko jos delną prispaudęs prie savo kūno. Vaizdo medžiaga taip pat patvirtina, kad kaltinamasis pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška būkle – bare ji dėl suvartoto alkoholio kiekio padėjusi galvą ant stalo miegojo, o išėjus iš baro D. M. pasivijo T. S., paėmė už delno, apsuko bei vedėsi svirduliuojančią nukentėjusiąją Žemaitės gatvės link. Nors liudytoja L. S. nurodė mačiusi, kaip kaltinamasis su tamsiaplauke moterimi, kurios vardas galėjo būti Tania arba Tamara, susikibę už parankių atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), visgi liudytoja negalėjo nurodyti jokių reikšmingų įvykio aplinkybių, kas įvyko šiame bute, be to, nematė, kaip nukentėjusioji iš minėto buto išėjo. Liudytojas N. K. teisme parodė, kad kaltinamasis į kitą butą, esantį Žalgirio g. buvo parsivedęs moterį, visgi jos bruožų negalėjo apibūdinti, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis prieš įvykį į kitą butą buvo parsivedęs būtent nukentėjusiąją T. S..

Esant išdėstytoms aplinkybėms, D. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. įrodyta visiškai. D. M. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad seksualiai prievartauja ir lytiškai santykiauja su nukentėjusiąja prieš jos valią, pasipriešinimui įveikti panaudojo fizinį smurtą bei jos bejėgišką būklę ir norėjo taip veikti. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pat metu įgyvendina kelių nusikalstamų veikų sudėtis, numatytas skirtinguose BK straipsniuose. Taigi išžaginimą ir seksualinį prievartavimą galima vertinti kaip idealią sutaptį tik tuo atveju, kai prievartinis lytinis santykiavimas (BK 149 straipsnis) ir kitoks lytinės aistros tenkinimas (BK 150 straipsnis) reiškiasi kaip vientisas nenutrūkstamas poelgis (LAT nutartis Nr. 2A-6/2011). Ištyrus visas byloje nurodytas įvykio aplinkybes darytina išvada, kad D. M. nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

BK 146 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą laisvės atėmimą. Veika gali pasireikšti kaip žmogaus sulaikymas jo buvimo vietoje ir jo judėjimo laisvės suvaržymas (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); kaip žmogaus judesių suvaržymas, surišant, surakinant, laikant rankomis ir pan.; kaip žmogaus pagrobimas, t.y. jo perkėlimas iš vienos vietos į kitą ir laikymas nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas siejamas su veika, o ne su padariniais. Veikos baigtumas sietinas su sudarytos nelaisvės būklės pradžia. Laisvės atėmimo trukmė neturi reikšmės kvalifikuojant nusikaltimą.

Nukentėjusioji parodė, kad įėjusi į butą matė, kaip kaltinamasis užrakino duris ir raktą įsidėjo į kišenę. Taip pat teigė, kad kaltinamasis įvykio metu ją stebėjo netgi tada, kai ji eidavo į tualetą, neleisdavo užsidaryti durų. Naktį ir ryte nukentėjusioji D. M. prašė ją paleisti ir nebekankinti, tačiau jis pasakė, kad šiandieną neišleis, išleis tik pirmadienį ryte. Iš telefoninio pokalbio su bendruoju pagalbos centru matyti, kad nukentėjusioji pranešė, kad ją uždarė bute ir nepažįstamas vyriškis prievartavo. Nukentėjusioji teisme taip pat nurodė, kad grįžus kaltinamajam ir radus pokalbį su bendrosios pagalbos centru, jis greitai pradėjo rengtis ir liepė kartu išeiti iš buto. Jie abu išėjo į lauką, šiek tiek paėjusi ji atsiliko nuo kaltinamojo, greitai pasuko į kitą gatvę ir pabėgo. Šios visos aplinkybės rodo, kad D. M. neteisėtai atėmė nukentėjusiajai T. S. laisvę, t. y. 2011-08-06 apie 11.00 val. parsivedė nukentėjusiąją T. S. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, užrakinęs buto duris bei panaudodamas fizinį smurtą, išžaginimo ir seksualinio prievartavimo padarymui ją laikė nelaisvėje iki 2011-08-07 13.10 val., kol telefonu nukentėjusioji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis D. M. suprato, kad neteisėtai atėmė nukentėjusiajai laisvę ir norėjo taip veikti, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 146 str. 1 d.

BK 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystės dalykas yra svetimas turtas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Teismų praktika, taikant Lietuvos Respublikos BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad išėjusi iš D. M. buto, pasigedo rankinėje buvusių 700 litų. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2011-08-04 nukentėjusioji iš savo sąskaitos nuėmė 780 litų (1 t., b. l. 37). Visgi kaltinamasis D. M. neigė pagrobęs nukentėjusiosios pinigus. Nurodė, kad pati nukentėjusioji jam davė 100 litų, o po to 200 litų alkoholiniams gėrimams ir maistui nupirkti, o šis iš šių sumų grąžino nukentėjusiajai 30-40 Lt ir 167-170 Lt. Vaizdo įraše iš baro „Suopis“ matyti, kad 08.11 D. M. prieina prie T. S. ir ji jam iš rankinės duoda kažką, po to jis pats kiša ranką į T. S. rankinę jai matant, paėmęs nueina prie baro ir užsako maisto. 08.15 D. M. ima T. S. duodamus pinigus, ir pats padeda ištraukti iš jos rankinės pinigų, paduoda į barą ir paima vieną bokalą alaus, pastato ant stalelio (1 t., b. l. 33-34). Šios užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad T. S. savo noru perdavė kaltinamajam nenustatytą pinigų sumą arba leido pinigų iš rankinės pasiimti pačiam D. M.. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji tikslių įvykio aplinkybių neprisimena dėl tuo metu išgerto alkoholio kiekio, teismas turi pagrįstų abejonių, ar pati nukentėjusioji negalėjo šios pinigų sumos savo valia perduoti kaltinamajam maistui ir gėrimams pirkti ar pati išleisti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji nuvyko pas liudytoją V. S., o šis parodė, T. S. jam nesakė, kad iš jos buvo pavogti pinigai. Kadangi byloje nėra surinkta patikimų kaltinamojo D. M. kaltės įrodymų, kad jis pagrobė nukentėjusiajai T. S. priklausančius 700 litų, jis pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintinas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų ir du sunkius nusikaltimus nepraėjus nei dviem mėnesiams nuo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, anksčiau teistas du kartus, administracine tvarka per paskutinius metus nebuvo baustas (1 t., b. l. 143, 153), atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios išvada, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu bei priklausomybės nuo alkoholio sindromas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl jam konstatuojamų pažintinių psichikos funkcijų (intelekto, mąstymo, atminties ir dėmesio) jis gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, dalyvauti atliekant kitus proceso veiksmus ir teismo posėdyje. Dėl dabartinės psichikos būklės nėra pavojingas visuomenei, jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, ( 1 t., b. l. 172-176). SODROS duomenimis jis nedirbantis (1 t., b. l. 151) Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.). D. M. pripažintinas recidyvistu, nes turėdamas neišnykusį teistumą už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, padarė vieną nesunkų ir du sunkius nusikaltimus. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms, D. M. už kiekvieną nusikaltimą skirtina tik laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui. Nusikaltimai pagal LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o todėl bausmės už šių veikų padarymą subendrinamos apėmimo būdu - griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Kadangi nusikaltimai pagal LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. labai skiriasi pagal pavojingumą nuo nusikaltimo pagal LR BK 146 str. 1 d., subendrinta bausmė apėmimo būdu bendrintina su bausme pagal LR BK 146 str. 1 d. D. M. naujas nusikalstamas veikas padarė neatliktos bausmės laikotarpiu, būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrintina su ankstesniu 2010-12-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas.

Asmuo, pripažintas baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu ir dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ir reikalauti atlyginti dėl įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos patirtą žalą (LR BPK 109 str., 110 str. 1 d.). Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala.

Nukentėjusioji T. S. pareiškė civilinį ieškinį 700 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. 1. 72).

Nukentėjusiosios T. S. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis D. M. pagrobė jai priklausantį turtą – 700 litų.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnį nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtine žala Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio1 dalis laiko asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais, tačiau nei neturtinės žalos atlyginimo minimumo, nei josios maksimumo dydžių, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, turi siekti kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog T. S. buvo konstatuotos kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, kakle, kairiame petyje, krūtinės abiejose pusėse, krūtyse, nugaroje, juosmens dešiniame ir kairiame šone, dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, sėdmenyse, gaktoje, kairėje šlaunyje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje. Įvykdytais nusikaltimais pažeista T. S. seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Abejonių nekyla, kad, dėl nusikalstamos veikos darymo metu patirto fizinio ir seksualinio smurto bei tuo nežymiai sutrikdytos sveikatos, nukentėjusioji T. S. patyrė ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, išgyvenimus, nepatogumus, tad teisę į neturtinės žalos atlyginimą ji įgijo. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Įvertinęs padarytų nusikaltimų sunkumą, konkrečias jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltę, patirtų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją, pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, į tai, kad kaltinamoji dėl padarytų sužalojimų gydėsi apie mėnesį, privalėjo išeiti iš darbo, patyrė pažeminimą, gėdą prieš aplinkinius žmonės, taip pat įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, turto neturi), padarytos turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 8000 Lt. Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. S. ieškinys atmestinas.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, už T. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pateikė civilinį ieškinį 239,66 Lt sumai (1 t., b. 1. 50-52). Civilinis ieškinys pagrįstas bylos medžiaga, žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta D. M. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai VšĮ Šiaulių ligoninėje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma priteistina iš kaltinamojo D. M..

Į bausmės laiką D. M. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas 2011-08-11 bei suėmime išbūtas laikas nuo 2011-08-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, užvalkalas ir plaukų sruogos sunaikintini, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su Pildyk SIM grąžintinas teisėtam savininkui D. M., 4 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais ir 1 vnt. CD su garso įrašais paliktini saugoti prie bylos kaip tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal LR BK 149 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;pagal LR BK 150 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal LR BK 146 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., esant veikų idealiajai sutapčiai, bausmes pagal LR BK 149 str. 1 d. ir pagal LR BK 150 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę D. M. skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme pagal LR BK 146 str. 1 d., kadangi veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, ir subendrintą bausmę D. M. skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2010-12-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 7 mėnesių ir 16 dienų bausme, ir galutinę subendrintą bausmę D. M. skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams 16 (šešiolikai) dienų. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-05-24.

Į bausmės laiką D. M. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką 2011-08-11 bei suėmime išbūtą laiką nuo 2011-08-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2012-05-24.

D. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., išteisinti, kadangi neįrodyta, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. S. iš D. M. 8000,00 Lt (aštuonis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš D. M. 239,66 Lt (du šimtus trisdešimt devynis litus, 66 centus) nukentėjusiosios T. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Kardomąją priemonę - suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus užvalkalą ir plaukų sruogas sunaikinti, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su Pildyk SIM grąžinti teisėtam savininkui D. M., 5 vnt. kompaktinių diskų palikti saugoti prie bylos kaip tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.