Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-29 · Civilinė byla Nr. 2S-406-230/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
2S-406-230/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16355-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
E. Č.
Civilinė byla Nr. 2S-406-230/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16355-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl antstolio veiksmų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. Č. pateikė antstoliui R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti patvarkymus Nr. S18-5652 ir S18-5653, kuriais antstolis R. B. nukreipė vykdomą skolos išieškojimą į pareiškėjo iš Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos gaunamą 16 Eur sumą, nuskaitant kas mėnesį po 3 Eur. Išieškojimas iš laisvės atėmimo vietoje esančio asmens gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo antstolis R. B. 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Ši nuostata reiškia, kad antstolis nusiunčia patvarkymą į laisvės atėmimo vietos įstaigą areštuoti skolininko sąskaitą ir jeigu toje sąskaitoje tuo vienkartiniu momentu yra iki 1 MMA neviršijančių lėšų, jomis skolininkui leidžiama pasinaudoti, tačiau šis areštas netaikomas lėšoms, iš kurių daromos išskaitos CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Tai buvo padaryta 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. S18-5653. Antstolis tuo pačiu metu siunčia patvarkymą išskaičiuoti skolą ir vykdymo išlaidas iš skolininko turimų pajamų, vadovaudamasis CPK 733-743 straipsniais, o tai nebesuteikia teisės leisti nevaržomai naudotis iki 1 MMA neviršijančia pinigų suma, t. y. yra atliekamos išskaitos iš skolininko turimų pajamų/lėšų, kaip ir iš kiekvieno skolininko minimalaus darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ir pan. Tai buvo padaryta 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. S18- 5652.

3. Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 20 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas), Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo E. Č. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Teismas nustatė, kad antstolio R. B. kontoroje iš skolininko E. Č. vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. vykdomąjį raštą byloje Nr. 2-4352/1999 dėl 286,49 Eur skolos likučio AB „Kauno energija“. Nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, antstolis 2018 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, viršijančių 1 MMA.

6. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia vykdyti išieškojimo iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, o pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, patvirtinančių, kad į jam priklausančias lėšas iš viso negalima nukreipti išieškojimo. Skundžiamu antstolio patvarkymu patikslinta, kad iš skolininkui E. Č. priklausančių piniginių lėšų sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, leidžiama pasinaudoti 1 MMA, šis leidimas yra vienkartinis. Skundžiamu antstolio patvarkymu yra nurodyta bendra išieškoma suma bei suma, kuria skolininkui leidžiama naudotis po to, kai jo lėšos buvo areštuotos. Skundžiamas antstolio patvarkymas priimtas laikantis CPK 668 straipsnyje nustatytų ribojimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl antstolio R. B. ir pirmosios instancijos teismo veiksmų įvertinimo, nustatant, ar teisės normos, kuriomis vadovaujasi antstolis ir teismas neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 21 straipsnio 3 dalyje numatytiems konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjo gaunama16 Eur labdara yra daug kartų mažesnė už nustatytą MMA.

1.2. Antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo gaunamą 16 Eur sumą.

1.3. CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, o šiuo atveju išieškoma iš pareiškėjo gautų pajamų. Iš gaunamų pareiškėjo pajamų įstatymas neleidžia nuskaityti lėšas, nepalikus jam pragyvenimui 1 MMA.

1.4. CPK normos, taip pat Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. p. nuostata nustato išskaitų apribojimus, vykdant išieškojimą antstoliui, įpareigoja asmeniui palikti lėšas pragyvenimui, t. y. nustato neliečiamą sumą – 1 MMA.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo (skolininko) E. Č. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl išieškojimo iš skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančių lėšų apribojimų

10. Iš civilinėje ir vykdomojoje bylos esančių duomenų matyti, kad antstolio R. B. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/09/01244, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininko E. Č. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4352/1999 dėl 286,49 Eur skolos AB „Kauno energija“ naudai. Vykdant skolos išieškojimą, antstolis R. B. 2018 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S18-5652 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų ir 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymą Nr. S18-5653 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtais antstolio patvarkymais skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko pajamas: 1) esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje ir viršijančias 1 MMA dydį; 2 ) gaunamą darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, kiekvieną mėnesį išskaitant 70 procentų nuo skolininko minėtų pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo minėtų pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA.

11. Pareiškėjo (skolininko) E. Č. nuomone, antstolio R. B. priimti 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymai Nr. S18-5652 ir S18-5653 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų yra neteisėti, nes pažeidžia CPK 668 straipsnyje įtvirtintus ribojimus, todėl pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis su pareiškėjo skundu nesutiko, o pirmosios instancijos teismas skundą taip pat atmetė, nustatęs, kad antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus ir juose nurodyta tvarka nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, tinkamai vadovavosi išieškojimą iš skolininko pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.

13. Pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

14. CPK 736 straipsnyje numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

15. Kasacinio teismo praktikos ir minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad CPK 668 straipsnyje nurodytas ribojimas (draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA), kuriuo pareiškėjas (skolininkas) E. Č. grindė skundą dėl antstolio veiksmų, taikomas tik išieškant iš piniginių lėšų, kaip iš turto, esančio išieškojimo pradžioje, o iš vėliau periodiškai gaunamo darbo užmokesčio ar iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų išieškojimas vykdomas vadovaujantis CPK LI skyriaus normomis, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatas. Kaip minėta, šios nuostatos leidžia išskaityti atitinkamas sumas ir iš lėšų, neviršijančių 1 MMA.

16. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymo Nr. S18-5653 matyti, kad antstolis R. B., nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, esančias pradedant išieškojimą, minėtame patvarkyme nurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios 1 MMA dydį. Taigi šiuo atveju išieškojimas buvo nukreiptas ne į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o tik į lėšų sumą, viršijančią 1 MMA dydį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, kad toks antstolio patvarkymas yra neteisėtas ir prieštaraujantis imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje.

17. Tuo tarpu 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. S18-5652 antstolis R. B. išieškojimą nukreipė ne į pinigines lėšas, jau buvusias skolininko sąskaitoje, o pareikalavo kiekvieną mėnesį daryti išskaitas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, todėl šiuo atveju CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas neturėjo būti ir pagrįstai nebuvo taikomas, t. y. išieškant iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų pagal CPK LI skyriaus normas, ieškojimas gali būti nukreiptas į lėšas (jų dalį) tiek viršijančias, tie neviršijančias 1 MMA. Pažymėtina, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies 1 MMA ribojimą taikant lėšoms kiekvieną atskirą kalendorinį mėnesį, gali susiklostyti teisiškai netoleruotina situacija, kad iš iki 1 MMA kasmėnesinių lėšų dalies išieškojimas iš viso nebūtų galimas net pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies proporcijas.

18. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis R. B., priimdamas skundžiamus patvarkymus ir patvarkymuose nurodyta tvarka nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, tinkamai vadovavosi išieškojimą iš skolininko fizinio asmens pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo (skolininko) E. Č. skundo ir panaikinti skundžiamus antstolio patvarkymus.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

21. Apeliantas (skolininkas) E. Č. atskirajame skunde reiškia reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl antstolio R. B. ir pirmosios instancijos teismo veiksmų įvertinimo, nustatant, ar teisės normos, kuriomis vadovaujasi antstolis ir teismas neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 21 straipsnio 3 dalyje numatytiems konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

22. Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai.

23. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo iš skolininkui fiziniam asmeniui priklausančių lėšų apribojimų ir abejonių dėl juos nustatančių proceso teisės normų konstitucingumo nekyla, tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė