Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Burmeda“ atstovei advokato padėjėjai R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Burmeda“ ieškinį atsakovui J. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų K. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo K. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2022-06-14 gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pažymėjo jog neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise pagal 2015-08-04 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., o kita dalis namo pagal 2015-07-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui K. Š..

Teismo turimais VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2022-05-05 išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo yra 0,1638 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., bendraturčiai. Atsakovui pagal 2017-12-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 1619/1638 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kuriame yra atsakovo vardu, pagal 2021-10-28 pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas 90 procentų baigtumo pastatas - gyvenamas namas, o trečiajam asmeniui priklauso 19/1638 dalys šio žemės sklypo. Į bylą pateiktas 2020-10-18 notariškai patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu susitarė dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., naudojimosi tvarkos. Nustatyta, kad galimai keitėsi atsakovui priklausančio žemės sklypo adresas, nes žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra notariškai patvirtintoje sutartyje dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, kur adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., o išraše iš Nekilnojamojo turto registro šio žemės sklypo adresas jau nurodytas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r.

Ieškovė kaip įrodymą, patvirtinantį, kad tarp šalių buvo sutartiniai santykiai pateikė 2020-04-17 PVM sąskaitą – faktūrą serija BUR Nr. 001584 iš kurios nustatyta, kad atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaitą – faktūra 579,35 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti per septynias kalendorines dienas. Iš pateiktos PVM sąskaitos – faktūros nustatyta, kad buvo atvežtas 18 m³ gamtinio smėlio (važtaraštis F7YSCZ) su atvežimu, suteiktas ekskavatoriaus – krautuvo JCB 3cx0671Li paslaugos už 9,5 val. darbo ir 6,5 val. savivarčio Iveco (duomenys neskelbtini) paslaugas. 2020-04-15 Važtaraštis FZYSC patvirtina, kad ieškovė atsakovui iš UAB „Simuva“ atvežė 18 m³ gamtinio smėlio.

Atsakovas pateikė foto nuotraukas iš kurių matyti, kad jam priklausančiame žemės sklype yra įrengti naujai statomo pastato pamatai, o šalia matosi sustumtos krūvos žemių. Atsakovas taip pat pateikė 2021-09-02 krovinio važtaraštį, iš kurio matyti, kad UAB „Gruntveža“ atsakovui į jam priklausantį žemės sklypą atvežė 36 m³ augalinio grunto, tačiau šis važtaraštis atsakovo nepasirašytas.

Atsakovas neginčija, kad jis PVM sąskaitą – faktūrą gavo ir jos nėra apmokėjęs, motyvuodamas tuo, kad tarp jo ir ieškovės kilo ginčas dėl atliktų darbų, nes ieškovė išvežė ne tą žemę. Atsakovas pateikė teismui jo 2020-04-23, 17:23 val. ieškovei siųstą el. laišką iš kurio matyti, kad atsakovas nesutinka su ieškovės sąskaita, nes ieškovės darbuotojai darbus atliko nekokybiškai, nes buvo susitarta, kad išlygins sklypą ir išveš žemes, o padarė atvirkščiai išvežė žemės ir išlygino sklypą ir trūksta žemės sklype, todėl jis užsisakys žemės ir iš minusuos išlaidas iš sąskaitos, o likutį perves. Iš atsakovo 2020-04-24, 21:45 val. ieškovei siųsto el. laiško matyti, kad atsakovas ketina užsakyti žemių sklypo lyginimui, tą sumą išminusuos iš sąskaitos ir nurodo, kad „Man nereik blogos žemės kur išvežė. Man reikia geros žemės ar molio kurį išvežė. Dėl to bus užsakyta kažkas panašaus kas buvo išvežta“.

Tiek byloje esančiais rašytiniai įrodymai, tiek ir šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, atsakovo rašytiniais paaiškinimais bei liudytojo V. B. duotais parodymais nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinis susitarimu dėl rangos darbų atsakovui priklausančiame žemės sklype, kuriame atsakovas statėsi namą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Šalys buvo susitarusios, kad ieškovė iš atsakovui priklausančio žemės sklypo išveš nereikalingą žemę su statybinėmis atliekomis, atsakovas ją įvardina kaip „gruzas“, išlygins žemės atsakovo žemės sklypą ir atveš smėlį.

Iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojo V. B. duotų paaiškinimų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-04-15 iki 2020-04-16 atsakovui buvo suteiktos paslaugos jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. 2020-04-15 važtaraštyje Nr. F7YSCZ atsakovas pasirašė, kad priėmė tos dienos darbus, tai yra, kad ieškovė jo sklype dirbo 6,5 val. Atsakovas neginčijo ir smėlio atvežimo, tačiau nesutinka mokėti už 9,5 val. už ekskavatoriaus krautuvo JCB 3cx 0671Li paslaugas. Byloje ieškovės pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad atsakovo žemės sklype ieškovė dirbo ne tik su ekskavatoriumi, bet ir savivartis, šių aplinkybių iš esmės neginčijo ir pats atsakovas. Tiek atsakovo paaiškinimais, tiek liudytojo V. B. teismo posėdžio duotais parodymais nustatyta, kad ieškovė atsakovo žemės sklype dirbo kelias dienas, be to, kaip pats atsakovas patvirtino šalys sudarydamos žodinę sutartį taip pat buvo sutarusios, kad darbai bus atlikti per dvi darbo dienas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė iš jam priklausančio žemės sklypo išvežė apie 60 m³ geros žemės, kuri turėjo būti išlyginta, tačiau į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Teismui pateiktos foto nuotraukos neįrodo atsakovo nurodytų aplinkybių, be to atsakovas iš esmės neginčijo liudytojo V. B. teismo posėdžio metu duotų parodymų, kad būtent pats atsakovas jam parodė kokias žemės būtina išvežti. Taip pat neginčijo ir šio liudytojo parodymų, kad sustumtos krūvos buvo iš žemės, ant kurios stovėjo ūkinis pastatas. Liudytojas V. B. paaiškino, kad žemės buvo su priemaišomis, tai yra šiferio gabalais, betono gabalais, mėšlo likučiais, lentgaliais bei kitokiomis priemaišomis ir būtent jis atsakovui aptariant darbus paaiškino, kad jeigu eis tai atskirs geras žemes iš šių krūvų. Atsakovas pats patvirtino, kad po pirmos dienos jis buvo atvykęs apžiūrėti ir dalis žemių jau buvo išvežta, tačiau jis jokių pretenzijų ieškovei tą dieną nereiškė ir priėmė darbus, tai yra nenurodė, kad buvo vežamos geros žemės, nors pats teismo posėdžio metu tvirtino, kad nereikalingos žemės „gruzo“, kurį ieškovės darbuotojai turėjo išvežti, buvo tik viena mašina.

Ieškovės liudytojas V. B. tvirtino, kad paties atsakovo žemės sklype nebuvo kai jie dirbo, tačiau buvo jo paskirtas darbų vadovas, atsakovas šias aplinkybes neigė, kad jis turėjo darbų vadovą. Tačiau liudytojai V. K. ir E. G. iš esmės patvirtino ieškovo darbuotojo parodymus, kad ieškovei dirbant atsakovo žemės sklype buvo R. R., kuris ir pasiūlė E. G. paimti nereikalingą žemės iš atsakovo sklypo. Liudytojas E. G. taip pat patvirtino, kad jis suprato, kad R. R. buvo kaip atsakovo darbų vykdytojas, nes būtent jis matė, kaip tas R. R. stovėjo ir žiūrėjo kiek valandų buvo dirbta. E. G. nepasitikėdamas R. R. paprašė, kad jis suvestų jį su atsakovu ir jis pats nuvyko pas atsakovą pažiūrėti kokią žemę reikia išvežti ir ten buvo krūva su žeme, kurioje buvo velėna, vienas kitas akmuo, molis, šakos, todėl jis sutiko, kad ta žemė būtų atvežta pas jį ir išpilta, o kitoje krūvoje buvo kelmai, kurių jis nesutiko priimti. Analogiškas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas V. K., kuris nurodė, kad R. R. yra dirbęs pas atsakovą prie statybų, nes kurį laiką ji gyveno jo mamai priklausančioje vasarinėje bei nurodė, kad žemės buvo sustumtos iš po to kai nugriautas ūkinis ir nebuvo geros, gal tik kitoje pusėje žemės buvo geresnė, nes buvo iš ten, kur anksčiau buvo jų sodas. Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių priemonių, kad tinkamai užfiksuotų apie netinkamai atliktus darbus ar neva ieškovės jam padarytą žalą, tai yra nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo, o tik parašė el. laišku, kad nesutinka apmokėti sąskaitos, be to iš atsakovo el. laiško matyti, kad jis iš esmės neginčija, kad dalis išvežtos žemės buvo netinkama ir jam ji nereikalinga.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis). Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismo vertinimu, atsakovas, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo ieškovei pateikti oficialią pretenziją dėl atliktų darbų kokybės, tačiau to nepadarė. Atsakovas nors ir nurodo, kad jam dėl ieškovės veiksmų buvo padaryta žala, tačiau nei iki ieškinio pateikimo, nei po ieškinio patekimo priešieškinio nereiškė ir nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo aplinkybes dėl išvežtos žemės. Nurodo, kad jis patyrė 500,00 Eur žalą, tačiau į bylą pateikė tik važtaraštį, kad daugiau nei po metų į jo žemės sklypą buvo atvežta 36 m³ augalinės grunto, nors posėdžio metu tvirtino, kad ieškovė iš jo sklypo išvežė apie 60 m³ tinkamos žemės. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu liudytojų E. G., V. K. bei V. B. parodymus, darytina išvada, kad labiau tikėtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartus darbus, tai yra išvežė netinkamą žemę iš atsakovo žemės sklypo ir atvežė smėlį bei išlygino likusią žemę.

Nors atsakovas teigė, kad parašas ant važtaraščio nieko nereiškia ir, kad darbų jis nepriėmė, tačiau teismas kritiškai vertina tokius atsakovo teiginius, nes pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis savo ranka parašė savo pavardę ties grafa darbus priėmė. Iš to seka, kad atsakovas priėmė rangovo atliktus darbus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys dėl 579,35 Eur skolos už atliktus darbus pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.644 straipsnis, 6.694 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovas neneigė, kad jis gavo PVM sąskaitą – faktūra, kurią turėjo apmokėti per septynias dienas, tačiau iki šiol nėra jos apmokėjęs. Tai, kad atsakovas gavo sąskaita, patvirtina ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas elektroniniais laiškais. PVM sąskaita – faktūra turėjo būti apmokėta per 7 kalendorines dienas, tai yra iki 2020-04-24. Atsakovas pripažino, kad iki šiol nėra apmokėjęs, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę laiku atsiskaityti, todėl ieškovei yra pagrindas priteisti 54,36 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2020-04-24 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2022-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 18,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur (2022-01-06 mokėjimo nurodymas dėl 280,00 Eur už teisines paslaugas, 2022-04-25 apmokėjimas už teisines paslaugas 150,00 Eur, 2022-06-22 už teisines paslaugas 70,00 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra susidariusių 23,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovo, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. Š. 579,35 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur ir 35 ct) skolos, 54,36 Eur (penkiasdešimt keturis Eur ir 36 ct) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 633,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 518,00 Eur (penkis šimtus aštuoniolika Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Burmeda“ naudai.

Priteisti iš atsakovo J. Š. 23,74 Eur (dvidešimt tris Eur ir 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.