- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2-9872-541/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04697-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- UAB „NEO Finance“
- Atsakovas
- B. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei B. T. dėl skolos, tarpininkavimo mokesčio, administravimo mokesčio, sutartinių, mokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4 082,47 Eur negrąžintos kredito dalies skolos, 351,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 13 d.), 306,55 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1590,00 Eur administravimo mokesčio, 9,69 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2018 m. rugsėjo 23 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 13 d.), 21,00 procentų pelno palūkanas už negrąžintą 4 082,47 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys buvo priimtas 2019 m. vasario 15 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka t.y. procesiniai dokumentai įteikti atsakovės gyvenamosios vietos adresu, atsakovės motinai J. R., todėl laikytini įteiktais tinkamai. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2018 m. sausio 11 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vartojimo kredito sutartis, sutartis), kurios pagrindu ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovei suteikė 4 392,05 Eur dydžio vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 2737,15 Eur palūkanų (metinių palūkanų norma 21,00 procentas) bei 349,33 Eur tarpininkavimo mokesčio ir administravimo mokestį.
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2019 m. sausio 30 d. ieškovė atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį su atsakove. Ieškinio pateikimo dienai atsakovė liko skolinga 4 082,47 Eur negrąžinto kredito. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė kredito sutarties nutraukimo, prašomos priteisti skolos sumos ir kitų aplinkybių byloje neginčija.
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat, nesant įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis ir šalių sudaryta sutartimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 082,47 Eur negrąžinto kredito pagal kredito sutartį.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 351,58 Eur pelno palūkanų priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir 21,00 procentų pelno palūkanas už negrąžintą 4 082,47 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnyje. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (6.872 straipsnio 2 dalis). Šalių sudarytoje sutartyje – Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 1.16 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki faktiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, manytina, kad toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovės priteistina 351,58 Eur pelno palūkanų, priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos ir 21,00 procentas pelno palūkanų už negrąžintą 4 082,47 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant jas nuo 2019 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Ieškovė taipogi prašo priteisti 9,69 Eur sutartinių palūkanų skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (nuo 2018 m. rugsėjo 23 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 13 d.), motyvuodama, jog šios palūkanos skirtos kompensuoti kreditoriaus neįrodinėtiniems nuostoliams, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą.
Šalių sutarties 6.1 punktas, numato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šios palūkanos skaičiuojamos kaip kompensacija už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pažymėtina, kad specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau - Vartojimo kredito įstatymas). Šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ieškovės prašomos priteisti sutartinės palūkanos vertintinos kaip kompensacinės, todėl jų dydis negali viršyti minėtame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovės prašoma priteisti sutartinių palūkanų suma yra mažesnė, nei Vartojimo kredito įstatyme nurodyti maksimalūs netesybų dydžiai, o atsakovė pagal sutartį nustatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina 9,69 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 13 d.).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 306,55 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito Bendrųjų sąlygų 1.28 ir 5.3 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, joje nusistatė konkretų mokėtiną tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokestis neįskaitomas į mėnesinę įmoką (1.13 punktas) ir apmokamas paskutine eile, kai padengiama mėnesinė įmoka. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama Kredito sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Įvertinus tai, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 306,55 Eur tarpininkavimo mokesčio yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1590,00 Eur administravimo mokesčio. Pažymėtina, jog administravimo mokesčio dydis Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, tik nurodyta jo skaičiavimo tvarka, kredito gavėjui pažeidus mokėjimo terminus ir sąlygas, nustatytas sutartyje. Iš Bendrųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų 5.4 punkto matyti jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai atitinkamai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Kaip jau buvo minėta, specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog šiuo klausimu tokios teisinės pozicijos laikosi ir aukštesnėms instancijos teismai, pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-44-590/2019 ir kt. Be to, ieškovei jos prašymu iš atsakovės yra priteistos sutartinės palūkanos, kurios laikytinos netesybomis, už piniginės prievolės vykdymo praleidimo terminą. Dėl šios priežasties, spręstina, kad už Sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1590,00 Eur sutarties administravimo mokesčio netenkintinas.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 750,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Ieškovė byloje patyrė 389,01 Eur bylinėjimosi išlaidų – 143,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 246,01 Eur už teisines paslaugas. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 74,92 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi iš atsakovės ieškovei priteistina 291,45 Eur (389,01 Eur x 74,92 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,86 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai šios išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 4 082,47 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus 47 ct) negrąžintos kredito, 351,58 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 58 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 13 d.), 306,55 Eur (tris šimtus šešis eurus 55 ct) tarpininkavimo mokesčio, 9,69 Eur (devynis eurus 69 ct) sutartinių palūkanų, 21,00 procentą pelno palūkanų už negrąžintą 4 082,47 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 4 750,29 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 29 ct) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 291,45 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.