- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- A-502-232-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03630-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, D. R., uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“, D. Krungolco
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos vyriausiojo
- Advokatai
- Deivis Valiulis
- Kategorijos
- 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei Justinai Bertulytei,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Statybų linija“, D. Krungolco įmonei, D. R. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas; prokuroras) pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba; atsakovas) 2010 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 1-1764 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2010 m. lapkričio 16 d. gautas D. R. prašymas ištirti Tarybos 2010 m. spalio 20 d. posėdyje Nr. 64 priimto Sprendimo teisėtumą ir, esant pagrindui, ginti viešąjį interesą bei kreiptis į teismą dėl šio administracinio akto panaikinimo. Prašyme nurodyta, kad rengiant Detaliojo plano projektą, visuomenė plano rengėjams teikė savo nuomonę dėl Detaliojo plano sprendinių, aktyviai dalyvavo jo viešame svarstyme. 2010 m. birželio 14 d. vykusiame Detaliojo plano viešajame svarstyme buvo pateiktos pastabos ir prieštaravimai dėl konkrečių Detaliojo plano sprendinių, tačiau į visuomenės (gyventojų) teiktus pasiūlymus atsižvelgta nebuvo. Detaliojo plano viešasis svarstymas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apie visą tai buvo informuoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) sudaryta komisija, išnagrinėjusi Detaliojo plano rengimą, konstatavo, kad šioje teritorijoje negalimas Detaliojo plano projekte numatomas pastatų aukštingumas, o numatomo statyti pastato užstatymo tankis kelia grėsmę nustatytoms Naujamiesčio vertingosioms savybėms.
Nurodė, kad prie prašymo buvo pridėtos minėtos komisijos, sudarytos Departamento direktoriaus 2010-08-13 įsakymu Nr. I-272 „Dėl laikinosios komisijos atlikti patikrinimą ar nebuvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, derinant teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių, Vilnius, detaliojo plano projektą, suderinimo“ išvados, kuriose, be kita ko, buvo konstatuota, kad Kultūros paveldo objektas – Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 33653), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., 1994 m. gegužės 10 d. Paminklotvarkos departamento prie Statybos ir Urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 28 „Dėl Vilniaus miesto centrinės dalies paskelbimo vietinės reikšmės urbanistikos paminklu“, paskelbtas vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2010 m. balandžio 21 d. aktu Nr. KPD-RM-1387 (toliau – ir Aktas) nustatytos Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosios savybės: planavimo sprendiniai – planinė struktūra; XIX a. pab. - XX a. II p. vyraujantis perimetrinis mūrinis užstatymas (dominuoja XIX a. pab., - XX a. pr. gyvenamieji 3-4 aukštų su pastogėmis namai); teritorijos PV dalies perimetrinio užstatymo pobūdis (dominuoja statyti XX II p. 3-4 aukštų gyvenamieji namai); užstatymo aukštingumas: teritorijos Š dalyje (P ribojamoje Pamėnkalnio ir J. Jasinskio gatvių) – vyraujantis 3-5 aukštų su pastoge, teritorijos centrinėje dalyje (S ribojamoje Pamėnkalnio g., P - Naugarduko g.) – vyraujantis 3-4 aukštų su pastoge, teritorijos P dalyje (Š ribojamoje Naugarduko g.) – vyraujantis 2-3 aukštų su pastoge, teritorijos V dalyje (Š ribojamoje M, K. Čiurlionio g., P - J. Basanavičiaus g., R - Švitrigailos g.) vyraujantis 1-2 aukštų su pastoge; būdingas XIX a. pab. XX a. pr. urbanistinei struktūrai vyraujantis užstatymo tankis iki 60 proc., istorinių sklypų ribos, užstatymo išklotinės, gatvių trasos. Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu, patenka į Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną. Teritorijoje veikla vykdoma vadovaujantis ir paveldosaugos reikalavimais, nustatytais Pasaulio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinajame apsaugos reglamente bei Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1156V patvirtintu Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo (UV70) paminklosauginiu rėžimu, kurie pagal Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. V-190 2 punkto nuostatas galioja tiek, kiek neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, NKPAĮ) nuostatoms. Komisija taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, viena iš Aktu nustatytų vertingųjų savybių yra užstatymo aukštingumas. Komisijos nuomone, aukštesnio kaip 4 aukštai pastato statymas nagrinėjamoje teritorijoje yra negalimas, nes pažeistų nustatytas šios teritorijos vertingąsias savybes. Minėtos Vilniaus miesto istorinės dalies viena iš vertingųjų savybių yra būdingas XIX a. pab., - XX a. pr. urbanistinei struktūrai vyraujantis užstatymo tankis iki 60 proc., tačiau nagrinėjamos teritorijos žemės sklypų detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomo statyti pastato užstatymo tankis 70 proc., kas kelia grėsmę nustatytoms Vilniaus miesto istorinės dalies vertingosioms savybėms.
Pažymėjo, kad 2010 m. lapkričio 22 d. Departamento rašte pabrėžta, jog Departamento Vilniaus teritorinis padalinys, atsižvelgęs į tai, jog Vertinimo tarybos Aktu nustatytos Vilniaus istorinės miesto dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosios savybės, kurioms kelia grėsmę Detaliojo plano sprendimai, bei vadovaudamasis Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 11 punktu, 2010 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (1Z12.V)-2V-952 planavimo organizatoriui – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, išdavė naujas 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygas Nr. 59 Detaliajam planui rengti, tačiau į šias sąlygas nebuvo atsižvelgta. Šiuo raštu Departamentas prašė užtikrinti, jog Detalusis planas, kuris prieštarauja Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygoms Nr. 59 ir kelia grėsmę Vilniaus istorinės miesto dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms, nebūtų tvirtinamas, o patvirtintas atšauktas. Pareiškėjas nurodė, kad Tarybos Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, būtent nebuvo įvykdytos kultūros paveldo apsaugą turėjusios garantuoti planavimo sąlygos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas 2008 m. spalio 17 d. išdavė planavimo sąlygas Nr. 64, galiojančias iki 2011 m. spalio 17 d., ginčijamo detaliojo planavimo dokumentui rengti. Šių sąlygų 6 punkte nurodė, kad planuojamai teritorijai taikytinas Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkis Nr. 1156V „Dėl Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo reguliuojamo užstatymo zonos teritorijos režimo patvirtinimo“ ir Pasaulio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinasis apsaugos reglamentas. Ginčijamo detaliojo plano aiškinamojo rašto 7 dalyje „Kultūros paveldo apsaugos dalis“, įvertinus Departamento 2008 m. spalio 17 d. sąlygose nurodytus reikalavimus, bei vadovaujantis minėto Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkio Nr. 1156V bei ir Pasaulio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento nuostatomis, bei atsižvelgiant į detaliojo plano projekto konsultanto - eksperto V. B. pateiktą poveikio aplinkai vertinimą paveldosauginiu aspektu, nustatyta, kad numatomi teritorijos tvarkymo darbai nepakeis susiklosčiusio Vilniaus senamiesčio (U1P) bei jo apsaugos zonos silueto ir nepakeis miesto panoramų, taip pat nebus paveikta Senamiesčio apžvalga iš Vilniaus vietinės reikšmės urbanistikos paminklo teritorijos pusės,
Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos posėdyje, vykusiame 2010 m. balandžio 7 d. – 2010 m. balandžio 8 d., protokolo Nr. 1-15-38, ginčijamo detaliojo plano sprendiniams pritarta. Kadangi šio Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu Departamento atstovas raštu pritarė pateiktam detaliojo plano projektui ir nenustatė jokių pažeidimų, todėl daro išvadą, kad ginčijamas teritorijų planavimo dokumentas atitiko Departamento išduotų sąlygų dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo reikalavimus bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Detalusis planas nustatyta tvarka buvo patikrintas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Pažymėjo, kad teisės aktai detalųjį planą derinusiai institucijai nesuteikia įgaliojimų atšaukti savo derinimą arba jį paneigti. Teigė, kad detalųjį planą suderinusi institucija, t. y. Departamentas, neturėjo teisės išduoti sąlygas, numatančias naujus reikalavimus jau parengto, institucijų suderinto ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje patikrinto detaliojo plano sprendiniams.
Departamento Teritorinio padalinio vedėjas 2010 m. rugsėjo 24 d. išdavė naujas planavimo sąlygas Nr. 59 detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurios savivaldybėje gautos 2010 m. spalio 1 d. Departamento Vertinimo taryba Aktu nustatė Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingąsias savybes. Pareiškėjas pareiškime remiasi Departamento Komisijos 2010 m. rugsėjo 17 d. pateiktomis išvadomis Nr. 29-114, kuriose nurodyta, jog nagrinėjamo detaliojo plano sprendiniuose numatyto naujo pastato aukštingumas kelia grėsmę Aktu nustatytoms Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms, tačiau nenurodytas nei vienas argumentas, būtent kokioms vertingoms savybėms kyla grėsmė, kuo ji pasireiškia ir kaip ginčijamo detaliojo plano sprendiniai jas įtakos.
Nurodė, kad pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-293 (toliau – ir Aprašas), 11.2 punktą, planavimo sąlygos gali būti keičiamos ir pildomos planavimo sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva, esant tokioms sąlygoms: kai įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai; nurodyti dokumentai įtakoja rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nepriima nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminių teisės aktų. Vertinimo tarybos 2010 m. balandžio 21 d. Aktas nėra laikomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminiu teisės aktu ir negali būti laikomas pagrindu pakeisti planavimo sąlygas Aprašo 11.2 punkto prasme. Minėtas aktas nelaikytinas ir individualiu administraciniu teisės aktu, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiems administraciniams aktams keliamų bendrųjų reikalavimų. Todėl manė, kad Departamento naujos sąlygos buvo išduotos nesant pagrindo, nurodyto Aprašo 11.2 punkte. Manė, kad pagal Aprašo 11.2 punktą, institucija sąlygas gali keisti tik įsigaliojus patvirtintiems naujiems teisės aktams ir normatyviniams dokumentams ir tik teritorijų planavimo dokumento rengimo stadijoje, bet ne tvirtinimo stadijoje. Departamento išduotos naujos sąlygos savivaldybėje gautos tik 2010 m. spalio 1 d., kai ginčijamas detalusis planas jau buvo tvirtinimo stadijoje, t. y. 2010 m. liepos 22 d. patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje (Inspekcijoje, Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-1758) ir apsvarstytas 2010 m. rugsėjo 29 d. vykusiame Tarybos posėdyje Nr. 2-63 bei pateiktas svarstyti komitetuose. Teisės aktai nenumato, kad planavimo sąlygas išdavusi institucija turi teisę savo iniciatyva keisti ar papildyti planavimo sąlygas detaliojo plano projekto tvirtinimo stadijos metu. Pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimas, nenurodė, koks detaliojo plano sprendinys yra neteisėtas, kokiai konkrečiai teisės normai ir koks būtent sprendinys prieštarauja, nepateikė jokių leistinų įrodymų apie detaliojo plano sprendinių kenkimą vertingosioms savybėms. Manė, jog šiuo atveju prokuroras, prisidengdamas viešuoju interesu, gina ne tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei ar jos daliai, bet vieno fizinio asmens privačius interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. palaikė pareiškimo reikalavimą ir papildomai nurodė, kad detalusis planas neatitinka Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų reglamento. Planuojamo objekto statyba numatyta itin svarbioje kultūros paveldo atžvilgiu vietoje – UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąraše įrašyto Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje. 1998 m. liepos 20 d. Kultūros paveldo departamento paminklosaugos sąlygose Nr. 872 9.2 dalyje nurodyta, kad saugomas ne tik gatvės perimetrinis užstatymas, bet ir medžiagiškumas, taip pat leistinas pastato aukštis – iki 3 aukštų. Tuo tarpu planuojamas statinys neatitinka nei vienos paminėtų sąlygų. Planuojamas septynių aukštų pastatas aiškiai iškiltų virš esamų statinių ir matytųsi įvairiose Senamiesčio apžvalgos vietose. Tokiu būdu pažeistų Vilniaus miesto istorinės dalies vertingąsias savybes. Taip pat abejojo detaliajame plane planuojamo statinio ir Mindaugo vidurinės mokyklos teritorijų apjungimu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti.
Nurodė, kad Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2008 m. spalio 17 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui teritorijai tarp Mindaugo, Algirdo, T. Ševčenkos ir A. Vivulskio g., Vilniuje, rengti Nr. 64. Minėtos teritorijos detaliojo plano sprendinius 2010 m. balandžio 6 d. patikrino Departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistas (reg. Nr. 98) ir 2010 m. balandžio 7 d. pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisijos 2010 m. balandžio 7 d. – 2010 m. balandžio 8 d. protokole Nr. 1-15-38.
Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2010 m. balandžio 21 d. aktu Nr. KPD-RM-1387 nutarė, jog kultūros vertybei - Vilniaus miesto istorinei daliai, vad. Naujamiesčiu, reikalinga teisinė apsauga bei nustatė vertingąsias jos savybes. Departamento direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. I-272 sudaryta komisija atlikti patikrinimą, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, derinant teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio g., Vilniuje, detaliojo plano projektą. Komisija 2010 m. rugsėjo 17 d. Departamento direktorei pateikė išvadas Nr. RG-114 (toliau – ir Komisijos išvados), kurių 3.1. punkte atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, viena iš Aktu nustatytų vertingųjų savybių yra užstatymo aukštingumas. Komisijos nuomone, aukštesnio kaip 4 aukštų pastato statymas nagrinėjamoje teritorijoje yra negalimas, nes pažeistų nustatytas Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingąsias savybes. Komisijos išvadų 3.2 punkte Komisija konstatavo, jog Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, viena iš vertingųjų savybių yra būdingas XIX a. pab. - XX a. pr. urbanistinei struktūrai vyraujantis užstatymo tankis iki 60 proc. Teritorijos tarp Mindaugo, Algirdo, T. Ševčenkos ir A. Vivulskio g. Vilniuje žemės sklypų detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomo statyti pastato užstatymo tankis - 70 proc. Komisijos nuomone, toks teritorijos planavimas kelia grėsmę nustatytoms Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms. Atsižvelgiant į Komisijos išvadas, pasikeitus planuojamai teritorijai taikomiems kultūros paveldo apsaugos reikalavimams bei vadovaujantis Aprašo 11 punktu, Departamento Vilniaus teritorinis padalinys pakeitė 2008 m. spalio 17 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti į naujas 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 54.
Departamentas 2010 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (1.21)2-3624 „Dėl teritorijos tarp Mindaugo, Algirdo, T. Ševčenkos ir A. Vivulskio detaliojo plano“ prašė Vilniaus miesto savivaldybės užtikrinti, jog teritorijos detalusis planas, kuris prieštarauja Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59 ir kelia grėsmę Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms, nebūtų tvirtinamas, o patvirtintas būtų atšauktas. Departamento nuomone, Taryba, nepapildžiusi 2010 m. sausio 22 d. planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-9(2.15.1.21-MP2) Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59 ir nepatikrinusi, ar teritorijos detaliojo plano sprendiniai atitinka minėtas planavimo sąlygas, priėmė neteisėtą, sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždarojo akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybų linija“ atsiliepimu su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Nurodė, kad naujos planavimo sąlygos išduotos faktiškai užbaigus teritorijų planavimo procedūrą ir Vilniaus miesto savivaldybei priimant sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo nebuvo jokio pagrindo šias sąlygas vertinti ir į jas atsižvelgti. Akcentavo, kad prieš teikiant Detalųjį planą tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, Detalusis planas buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje. Tvirtino, kad patenkinus pareiškėjo nepagrįstą reikalavimą, būtu grubiai pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo kriterijai. Manė, kad detaliojo plano atitikimas pareiškime nurodytoms kultūros paveldo vertingosioms savybėms ar naujai išduotoms planavimo sąlygoms nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreipė dėmesį tai, jog naujų 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų išdavimas nebuvo galimas pagal teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą tenkino ir atsakovo Sprendimą panaikino.
Teismas nustatė, kad Departamento Vilniaus teritorinis padalinys, motyvuodamas tuo, kad Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Aktu nutarė, kad Vilniaus miesto istorinei daliai, vad. Naujamiesčiu, reikalinga teisinė apsauga bei nustatė vertingąsias jos savybes, taip pat šio Departamento direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. I-272 sudarytos komisijos 2010 m. rugsėjo 17 d. pateiktomis išvadomis Nr. RG-114, kuriomis buvo siūloma Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui inicijuoti planavimo sąlygų pakeitimą pagal 2010 m. balandžio 21 d. akte Nr. KPD-RM-1387 nustatytas vertingąsias savybes, vadovaudamasis Aprašo 11 punktu pakeitė savo 2008 m. spalio 17 d. išduotas planavimo sąlygas Nr. 64 naujomis – 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotomis planavimo sąlygomis Nr. 54 – ir apie tai 2010 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (12.12.V)-2V-952 informavo detaliojo plano organizatorių – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, kuris šį raštą su naujomis planavimo sąlygomis ir jų priedais gavo 2010 m. spalio 1 d. Nepaisant aplinkybės, kad vienos iš institucijų išduotos planavimo sąlygos buvo pakeistos naujomis, Taryba 2010 m. spalio 20 d. Sprendimu patvirtino teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių, Naujamiesčio seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius.
Teismas nukreipė į Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2010 m. spalio 3 d.), 6-10, 11.1, 11.2 ir 13 punktus, Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnį. Nurodė, kad planavimo sąlygas išdavusi institucija, esant aplinkybėms, numatytoms Aprašo 11.1 ir 11.2 punktuose, gali jas pakeisti naujomis iki patvirtinto teritorijų planavimo dokumento pateikimo registruoti teritorijų planavimo registre, t. y. Aprašas planavimo sąlygų pakeitimo galimybę naujomis sieja ne su detaliojo teritorijų planavimo proceso teritorijų planavimo dokumento rengimo etapu, o su baigiamojo etapo paskutine stadija – registravimu teritorijų planavimo registre. Vertino, kad Aprašo 11.2 punkto nuostata, kad sąlygos turi būti keičiamos naujomis sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva iki patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre, negali būti aiškinama atsakovo ir UAB „Statybų linija“ nurodytu būdu, jog rengiamo teritorijų planavimo dokumento planavimo sąlygos gali būti keičiamos iš esmės tik teritorijų planavimo dokumento rengimo stadijoje, kadangi tuo aiškiai būtų keičiamas nustatytas teisinis reglamentavimas. Kadangi teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių, Naujamiesčio seniūnijoje, detalusis planas 2010 m. rugsėjo 24 d. nebuvo net patvirtintas, Departamento Vilniaus teritorinis padalinys terminų prasme turėjo galimybę pakeisti 2008 m. spalio 17 d. savo išduotas planavimo sąlygas Nr. 64 naujomis, t. y. 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59. Pažymėjo, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59, kuriomis pakeistos 2008 m. spalio 17 d. išduotos planavimo sąlygos Nr. 64, nėra nuginčytos, yra galiojančios, todėl teismas nevertino jų teisėtumo šioje byloje.
Teismas darė išvadą, jog vienos iš institucijų išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo pakeistos naujomis, toks veiksmas nebuvo ginčijamas, todėl detaliojo teritorijų planavimo procesas iš esmės turėjo būti vėl pakartotas, t. y. atsižvelgiant į naujai išduotų sąlygų reikalavimus parengtas detalusis planas turėjo būti apvarstytas, suderintas, patikrintas ir tik tada teikiamas tvirtinti Tarybai, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti teisės aktams, tame tarpe ir nustatantiems imperatyvius reikalavimus detaliojo teritorijų planavimo procesui atlikti. Todėl teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 1-1764 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi juo buvo patvirtintas detalusis planas, parengtas pažeidžiant imperatyvias Teritorijų planavimo įstatymo ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių detaliojo teritorijų planavimo procesą, reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).
Vertino, kad tai, jog Sprendimu buvo patvirtintas detalusis planas, parengtas pažeidžiant imperatyvius Teritorijų planavimo įstatymo ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių detaliojo teritorijų planavimo procesą, reikalavimus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos prokuratūros 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas prokurorui, gavusiam duomenis apie minėtus pažeidimus rengiant ir tvirtinant detalųjį planą, kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.
III.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, bei ištirti, ar Aprašo 11 punktas neprieštarauja Teritorijų planavimo nuostatoms, reglamentuojančioms detaliojo teritorijų planavimo procesą, ir Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad iš Aprašo (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2010 m. spalio 3 d.) 11.2 punkte įtvirtintos teisės normos matyti, kad įsakymo leidėjas sąlygų keitimą naujomis sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių sieja su šiomis sąlygomis: 1) kai įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai; 2) nurodyti dokumentai įtakoja rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius; 3) nuostatos netaikymo sąlyga - kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registrui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo šios teisės normos turinio, nepasisakė, kada ji taikoma, todėl neatskleidė bylos esmės. Mano, kad Aprašo 11.2 punkte aiškiai nustatyta, kad planavimo sąlygos gali būti keičiamos tik tuo atveju, kai įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai, kurie daro įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Vertinimo tarybos 2010 m. balandžio 21 d. Aktas nėra laikomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminiu teisės aktu ir negali būti laikomas pagrindu pakeisti planavimo sąlygas Aprašo 11.2 punkto prasme. Tvirtina, kad Vertinimo tarybos aktas nelaikytinas ir individualiu administraciniu teisės aktu, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiems administraciniams aktams keliamų bendrųjų reikalavimų, taip pat jis negali būti laikomas ir normatyviniu dokumentu. Todėl, pasak atsakovo, Aktas yra grupės specialiąsias žinias turinčių asmenų rekomendacija viešojo administravimo subjektui, kompetentingam priimti teisės aktą sukuriantį, panaikinantį ar pakeičiantį teises ir/ar pareigas.
Akcentuoja, kad pagal Departamento direktoriaus 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Į-259 patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuostatų 16 punktą, aktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduodamas Departamentui, todėl vėliausiai 2010 m. balandžio 28 d. Departamentas žinojo ar galėjo žinoti apie priimtą aktą ir turėjo teisę imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų bei pakeisti ar papildyti išduotas planavimo sąlygas, jei manė, kad tokie veiksmai atitiks Aprašo 11 punkte išdėstytus reikalavimus. Tačiau naujos planavimo sąlygos išduotos praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po akto priėmimo, todėl minėtos institucijos neveikimas taip pat negali būti pagrindu detaliojo planavimo organizatoriui nesivadovauti Teritorijų planavimo įstatyme nustatytomis detaliojo planavimo procedūromis ir planavimo etapais. Departamentas, išdavęs naujas 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygas, daugiau jokių veiksmų neatliko, t. y. neatšaukė savo sprendimo Nuolatinėje statybos komisijoje pritarti detaliojo plano derinimui, kuriuo buvo patvirtinta, kad detalusis planas yra parengtas laikantis Departamento 2008 m. spalio 17 d. išduotų planavimo sąlygų.
Tvirtina, kad byloje turėjo būti įrodyta ir motyvuota, kaip konkrečiai tvirtinant detalųjį planą buvo pažeistas viešasis interesas. Teismas neargumentavo, kaip visi Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti teritorijų planavimo tikslai sąlygojo viešojo intereso pažeidimą. Nesutinka su teismo išvada, kad sąlygos gali būti pakeistos naujomis net iki teritorijų planavimo dokumento įregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre momento, kadangi pats Aprašo 11.2 punktas nurodo, jog ši nuostata netaikoma, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre. Įstatymų leidėjas sąlygų keitimo galimybę aiškiai susieja su teritorijų planavimo proceso stadija, t. y. nustato laiko tarpą, iki kurio pabaigos sąlygos gali būti keičiamos naujomis – iki patikrinimo stadijos pabaigos. Teritorijų planavimo įstatyme nustatyti pakankamai trumpi terminai kiekvienam teritorijų planavimo proceso veiksmui atlikti ir tiek planavimo organizatoriaus, tiek teritorijų planavimo procese dalyvaujančių atitinkamų institucijų veiksmai turi būti atliekami griežtai laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų, o ne paskutinėje proceso stadijoje, faktiškai užbaigus teritorijų planavimo procedūrą, keičiant vienus ar kitus dokumentus. Todėl atsakovas abejoja, ar Aprašo 11 punktas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias detaliojo teritorijų planavimo procesą ir Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus. Apelianto nuomone, šioje byloje yra pagrindas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Statybų linija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prokuroro pareiškimą atmesti.
Nurodo, kad teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su kultūros vertybių apsauga, tariamu grėsmės Detaliojo plano sprendiniais kėlimu Naujamiesčio vertingosioms savybėms ir kitų pareiškėjo viešuoju interesu laikytinų aplinkybių apskritai nenagrinėjo, todėl nurodyto viešojo intereso (kultūros vertybių apsaugos užtikrinimo) šioje byloje nebeliko. Mano, kad teismas, byloje nevertindamas, ar 2010 m. rugsėjo 24 d. naujos planavimo sąlygos buvo išduotos teisėtai, neįvertino bylai ir teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, ir iš esmės priėmė tik formalų, tačiau savo turiniu neteisingą sprendimą. Aplinkybę, jog administraciniai teismai turi teisę vertinti administracinių aktų, kurie nėra atskirai ginčijami, teisėtumą nagrinėjamose administracinėse bylose, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1106/2011, kuriame teismas konstatavo administracinio akto, kuris atskirai nebuvo ginčijamas, tačiau neatsiejamai susijęs su nagrinėtoje byloje pareikštais reikalavimais, neteisėtumą. Pabrėžia, kad naujų 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų reikalavimai yra nekonkretūs, neatitinka teisės aktų nuostatų, juos įvykdyti nėra objektyvių galimybių. Vilniaus miesto dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijoje nėra patvirtinta ar net pradėta rengti jokio specialaus plano, kuriame būtu nustatyti paveldosauginiai reikalavimai planuojamai teritorijai, taigi sąlygas išdavusi institucija neturėjo jokio pagrindo planavimo sąlygų 7 dalies 2 punkte įrašyti reikalavimą laikytis specialaus plano, kurio nėra. Naujai išduotų planavimo sąlygų reikalavimai negali būti laikomi konkrečiais, tiesiogiai susietais su planuojama teritorija ir planavimo tikslais, kaip to reikalaują Aprašo 9 punkto nuostatos. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.2 punktą, leistinas pastatų aukštis skaičiuojamas metrais, leistinas pastatų aukštis metrais nustatytas ir Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2015 m., tuo tarpu minėtame Akte vyraujantis pastatų aukštis nustatytas ne metrais, o aukštų skaičiumi.
Nurodo, kad Vertinimo tarybos Aktas pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus nelaikomas dokumentu, įtakojančiu ar galinčiu įtakoti detaliojo planavimo procesą, tai nėra dokumentas, kuriame gali būti įtvirtinami detaliajam planui privalomi ar rekomenduojami sprendiniai. Pagal NKPAĮ 22 straipsnio 5 dalį būtent specialiojo planavimo dokumentuose nustatyti paveldosaugos reikalavimai yra privalomi rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus. Paveldosaugos reikalavimai specialiojo planavimo dokumentuose, be kitų įstatymuose nustatytų reikalavimų, taip pat reglamentuoja žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą. Darytina išvada, kad tik specialiuoju planu gali būti reglamentuojamas atitinkamoje teritorijoje galimų statyti statinių aukštis ir užstatymo tankis, o ne patariamojo pobūdžio institucijos aktu, kuris šiuo atveju net nenustato jokių paveldosaugos reikalavimų, o tik aprašo XVIII a. – XIX a. atitinkamoje teritorijoje vykusius pokyčius. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vertinimo tarybos 2010 m. balandžio 21 d. aktas, kurio pagrindu buvo išduotos naujos planavimo sąlygos, negali būti vertinamas kaip įsigaliojęs patvirtintas naujas teisės aktas ar normatyvinis dokumentas (Aprašo 11.2 p.).
Pažymi, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrino ne tik Detaliojo plano atitikimą detaliojo plano rengimo, svarstymo, derinimo procedūrų bei sprendinių atitikimą Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams, tačiau ir teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitikimą planavimo sąlygoms, tarp jų ir Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m. spalio 17 d. išduotoms planavimo sąlygoms. 2010 m. liepos 22 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-1758 buvo išduota teigiama patikrinimo išvada ir siūlymas tvirtinančiai institucijai Detalųjį planą tvirtinti. Šis patikrinimo aktas atitinka individualaus teisės akto požymius, nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punkte, jis nebuvo ginčijamas, ginčijamo Sprendimo priėmimo dienai buvo ir yra galiojantis, jo teisėtumas nėra ir šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėtas patikrinimo aktas patvirtina, kad detaliojo planavimo procedūra buvo atlikta tinkamai, detalusis planas atitinka tiek išduotas planavimo sąlygas, tiek teisės aktų reikalavimus. Detalusis planas buvo parengtas pagal 2010 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento išduotą planavimo sąlygų sąvadą, taip pat ir pagal jame nurodytas 2008 m. spalio 17 d. Departamento Vilniaus teritorinio padalinio išduotas planavimo sąlygas. Detaliojo plano atitikimas taip pat buvo įvertintas būtent šioms planavimo sąlygoms. Todėl mano, kad atsakovas, spręsdamas dėl Detaliojo plano tvirtinimo, neturėjo atsižvelgti ir pagrįstai neatsižvelgė į Departamento Vilniaus teritorinio padalinio naujai 2010 m. rugsėjo 24 d. išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Teigia, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja išvadą, kad detaliojo planavimo metu asmenų įgytos teisės turi būti apsaugotos, detaliojo planavimo baigiamojo etapo paskutinės stadijos metu planavimo sąlygos negali būti keičiamos ar naujai išduodamos, o jei visgi tai yra atliekama, sprendžiant dėl detaliojo plano tvirtinimo, į jas neturi būti atsižvelgiama, t. y. valstybės institucijos taip pat privalo elgtis sąžiningai, nepažeisdamos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, bei minėtų teisinės valstybės kriterijų. Tik tokiu būdu gali būti užtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga ir teisinis tikrumas, taip pat ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinius skundus pareiškėjas prašo juos atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nors pareiškime pareiškėjas buvo nurodęs kitą ginčo administracinio akto panaikinimo pagrindą – tai, kad priimant jį buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, kad atsakovas neteisėtai neįvertino institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą išduotų naujų projektavimo sąlygų ir todėl priėmė sprendimą, kurio dalis sprendinių pažeidžia kultūros paveldo apsaugos interesus, teismas ginčijamą Sprendimą panaikino nustatęs, kad jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Su pirmosios instancijos teismo motyvais pareiškėjas visiškai sutinka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Paaiškina, kad tuo metu, kai Departamento Vilniaus teritorinis padalinys išdavė naujas sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti, teritorijos detalusis planas dar nebuvo patvirtintas ir teikiamas registruoti teritorijų planavimo dokumentų registre. Pažymi, kad Aprašo 11.2 punkte nėra nurodyta, jog planavimo sąlygos gali būti keičiamos tik tuo atveju, kai įsigalioja patvirtinti nauji norminiai teisės aktai. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog nekilnojamojo kultūros paveldo vertino tarybų aktai pagal įstatymus sukuria tam tikras teises bei pareigas ir yra vienkartiniai teisės taikymo aktai, t. y. administraciniai aktai, ginčai dėl kurių panaikinimo priskiriami administracinių teismų kompetencijai (LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartis a. b. Nr. AS-431/2009, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis a. b. Nr. A-1444/2010). Pagal NKPAĮ 8 straipsnio 5 ir 8 dalis, tik Vertinimo tarybos yra įstatymo įgalioti viešojo administravimo subjektai, galintys priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos nekilnojamajai kultūros vertybei suteikimo, šios vertybės reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijų ribų apibrėžimo. Vertinimo tarybos aktas yra privalomas teisės taikymo aktas, kuriame nustatyti reikalavimai patenka į Aprašo 11.2 punkto taikymo sritį. Pabrėžia, kad Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 59 nėra nuginčytos ir yra galiojančios, todėl yra teisėtos ir jose nurodyti reikalavimai buvo privalomi rengiant ginčo teritorijos detalųjį planą. Departamento nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento valstybės tarnautojai, kurių funkcijos apima projektavimo sąlygų sąvadų detaliojo plano dokumentams rengti parengimą, privalo suprasti su jų vykdomomis funkcijomis susijusių teisės aktų reikalavimus, taip pat ir Vertinimo tarybų aktus.
Nurodo, kad Komisija atlikti patikrinimą, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, derinant teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio g., Vilniuje, detaliojo plano projektą, sudaryta atsižvelgiant į Departamente 2010 m. rugpjūčio 12 d. faksu (reg. Nr. F/S-123) gautą Lietuvos Respublikos Seimo narės A. S. raštą Nr. 10-356 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos ir A. Vivulskio gatvių, Vilniuje, detaliojo plano“. Pažymi, kad planavimo sąlygas išdavusiai institucijai pasinaudojus Aprašo 11.2 punkto nuostata, planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuris pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239, 66 punktą atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei privalo laikytis nustatytos detaliojo plano derinimo tvarkos, turėjo pats inicijuoti detaliojo plano projekto sprendinių pakeitimą taip, kad būtų užtikrinta Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 33653), vertingųjų savybių apsauga, o atsakovas negalėjo priimti administracinio sprendimo, prieštaraujančio teisės aktų, tame tarpe užtikrinančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, reikalavimams. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimtas pareiškėjo ginčijamas Sprendimas, todėl prokuroras, gindamas viešąjį interesą, privalėjo kreiptis į teismą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu užtikrino viešojo ir privataus intereso pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. prašo skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.
D. R. argumentuoja, kad byloje svarstomas objektas yra Vilniaus senamiesčio, įrašytame UNESCO Pasaulio paveldo sąraše, apsauginėje teritorijoje. Todėl naujas statinys svarbioje teritorijoje turi užtikrinti ne vien sklypo savininko, bet ir visuomenės interesus. Mano, kad prokuroras teisėtai gina viešąjį interesą, kai siekiant privačios naudos norima istorinio paveldo apsauginėje zonoje pastatyti aplinką darkantį statinį. Pažymi, kad naujai išduotose planavimo sąlygose nėra nurodyti teritorijų planavimo norminiai, teisės aktai, kurie negaliojo išduodant pirminį planavimo sąlygų variantą. Bendriniai reikalavimai minėtai teritorijai yra įvardinti tiek planavimo sąlygose, tiek Vilniaus miesto bendrajame iki 2015 metų plane, tiek kituose teritorijų planavimo dokumentuose, Lietuvos Respublikos įstatymuose. Dėl planavimų sąlygų nekonkretumo, D. R. mano, jog kiekvienas statybos specialistas žino, kas yra perimetrinis užstatymas ir ką reiškia sąvoka „vyraujantis“. Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų reglamento sprendinių 5.2 dalyje „Gamtinio karkaso ir želdynų reglamentai probleminėse teritorijose“ Algirdo g. 12, 14, Mindaugo gatvė priskirta prie teritorijos, kurioje turi būti kompensuojamas vietinių želdynų trūkumas. Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių 6.11 dalyje Algirdo g. 12, 14, Mindaugo g. 11 yra Senamiesčio apsaugos zonos griežto reglamentavimo – urbanistinių kultūrinių draustinių teritorija. Taigi planuojamos teritorijos detalusis planas neatitinka planavimo sąlygų ir Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Ginčas vyksta dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 1-1764, kuriuo patvirtintas teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detalusis planas ir jo sprendiniai, teisėtumo bei pagrįstumo. Nagrinėjama administracinė byla pradėta Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą tenkino ir Sprendimą panaikino.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 25 straipsnio 1 dalį, detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas. Paminėti etapai, suskirstyti į struktūriškai smulkesnes stadijas, yra vientiso proceso sudėtinės dalys. Tiek Teritorijų planavimo įstatymas, tiek ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (2006 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcija) nustato griežtą veiksmų, kurie turi būti atliekami atitinkamo etapo stadijos metu, seką.
Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prieš pradėdamas rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad šis pateiktų planavimo sąlygų sąvadą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas planavimo sąlygų reikšmę detaliojo teritorijų planavimo procese, nurodė, jog planavimo sąlygos yra detaliojo planavimo proceso parengiamojo etapo būtinas dokumentas, kuriuo remiantis gali būti pradėtas antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas – teritorijų planavimo dokumento rengimas (2008 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-857/2008). Taigi prieš pradėdamas rengti bendrojo, specialiojo ar detaliojo teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius, pagal nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius atitinkamų rūšių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, raštu kreipiasi į atitinkamas institucijas, kad šios išduotų planavimo sąlygas.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2008 m. spalio 17 d. išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 64. Paisant norminiais teisės aktais numatytų procedūrų eiliškumo, t. y. atlikus visus parengiamajam, teritorijų planavimo dokumento rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamajam etapui (jo teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadijai) privalomus veiksmus, teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detalusis planas buvo pateiktas vertinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, kas reiškia, jog analizuojamu atveju prasidėjo paskutinė baigiamojo etapo stadija – teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas. 2010 m. balandžio 7–8 d. (protokolo Nr. 1-15-38) posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, be kita ko patikrinusi planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado atitikimą teisės aktų reikalavimams, teritorijų planavimo dokumentą suderino. Gavęs teigiamą patikrinimo išvadą, planavimo organizatorius paprašė tvirtinti detalųjį planą. Taryba, veikdama Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje jai suteiktos kompetencijos ribose, 2010 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 1-1764 detalųjį planą ir jo sprendinius patvirtino neatsižvelgdama į Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygas Nr. 59, pareiškėjo įsitikinimu, pakeitusias 2008 m. spalio 17 d. planavimo sąlygas Nr. 64.
Kaip jau minėta, detaliojo teritorijų planavimo procesas laikomas pradėtu, išdavus planavimo sąlygų sąvadą. Teritorijų planavimo įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese, neaptaria planavimo sąlygų ir/ar sąvado keitimo galimybės įpusėjus procesui, juo labiau nesuteikia teisės planavimo sąlygas ir/ar sąvadą išdavusioms institucijoms tokiomis priemonėmis vienašališkai koreguoti susiklosčiusių teisinių santykių.
Tikrinamos administracinės bylos medžiaga rodo, jog Tarybai priimant Sprendimą, Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2008 m. spalio 17 d. planavimo sąlygos Nr. 64 galiojo. Kadangi 2010 m. rugsėjo 24 d. savo nuožiūra parengdamas naujas planavimo sąlygas, Departamento Vilniaus teritorinis padalinys neatliko teisinių procedūrų, reikalingų pirmojo dokumento juridinei galiai atšaukti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygos Nr. 59 nesukūrė Tarybai teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog pareiškėjo siekis paneigti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus įgytą teisę parengti detaliojo planavimo dokumentą vadovaujantis reikalavimais ir tikslais, patvirtintais pirmajame etape, iškreipia viso detaliojo planavimo proceso esmę, pažeidžia asmens teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai), todėl prokuroro kreipimasis į administracinį teismą, kai Sprendimo teisėtumas nėra ginčijamas kitais pagrindais, negali būti pripažintas pagrįstu.
Atsižvelgdamas į tai, kad savarankiškas reikalavimas dėl 2010 m. rugsėjo 24 d. planavimo sąlygų Nr. 59 prokuroro pareiškime nebuvo pareikštas, apeliacinės instancijos teismas nevertina šio akto teisėtumo ir pagrįstumo, ir dėl atitinkamų Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo nuostatų nepasisako.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.), neteisingai vertino surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“ apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.