Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-05-18 · Byla Nr. Ik-1523-624/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1523-624/2011Sprendimas · 2011-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2012-04-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-261-155-12Nutartis · 2012-09-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-18
Bylos Nr.
Ik-1523-624/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03630-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, D. R., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, UAB „Statybų linija“, D. K.
Advokatai
Deivis Valiulis
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1523-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-03630-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant, pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro atstovui prokurorui Rolandui Kruopiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Renatai Jašinskienei, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei Justinai Bertulytei, UAB „Statybų linija“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui, D. K. įmonės atstovui D. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui D. R., nedalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, UAB „Statybų linija“, D. K. įmonei, D. R. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir Pareiškėjas) pareiškime prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimą „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2010-11-16 gautas trečiojo suinteresuoto asmens D. R. prašymas ištirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 posėdyje (duomenys neskelbtini) priimto sprendimo „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ teisėtumą ir, esant pagrindui, ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl šio administracinio akto panaikinimo. Prašyme nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-10-20 priėmė sprendimą „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“. Dar rengiant Detaliojo plano projektą, visuomenė plano rengėjams teikė savo nuomonę dėl Detaliojo plano sprendinių, aktyviai dalyvavo jo viešame svarstyme. 2010-06-14 vykusiame Detaliojo plano viešajame svarstyme buvo pateiktos pastabos ir prieštaravimai dėl konkrečių Detaliojo plano sprendinių, tačiau į visuomenės (gyventojų) teiktus pasiūlymus atsižvelgta nebuvo. Detaliojo plano viešasis svarstymas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apie visą tai buvo informuoti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudaryta komisija, išnagrinėjusi Detaliojo plano rengimą, konstatavo, kad šioje teritorijoje negalimas Detaliojo plano projekte numatomas pastatų aukštingumas, o numatomo statyti pastato užstatymo tankis kelia grėsmę nustatytoms Naujamiesčio vertingosioms savybėms. Prie prašymo buvo pridėtos Komisijos, sudarytos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2010-08-13 įsakymu Nr. I-272 „Dėl laikinosios komisijos atlikti patikrinimą ar nebuvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, derinant teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių, Vilnius, detaliojo plano projektą, suderinimo“ išvados, kuriose be kita ko buvo konstatuota, kad Kultūros paveldo objektas - Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m. 1994-05-10 Paminklotvarkos departamento prie Statybos ir Urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 28 „Dėl Vilniaus miesto centrinės dalies paskelbimo vietinės reikšmės urbanistikos paminklu“, paskelbtas vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-04-21 aktu Nr. KPD-RM-1387 (toliau - Aktas), be kitų nurodytųjų Akte, nustatytos Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu vertingosios savybės: planavimo sprendiniai - planinė struktūra; XIX a. pab. - XX a. II p. vyraujantis perimetrinis mūrinis užstatymas (dominuoja XIX a. pab., - XX a. pr. gyvenamieji 3-4 aukštų su pastogėmis namai); teritorijos PV dalies perimetrinio užstatymo pobūdis (dominuoja statyti XX II p. 3-4 aukštų gyvenamieji namai); užstatymo aukštingumas: teritorijos Š dalyje (P ribojamoje Pamėnkalnio ir J. Jasinskio gatvių) - vyraujantis 3-5 aukštų su pastoge, teritorijos centrinėje dalyje (S ribojamoje Pamėnkalnio g., P - Naugarduko g. - vyraujantis 3-4 aukštų su pastoge, teritorijos P dalyje (Š ribojamoje Naugarduko g.) -vyraujantis 2-3 aukštų su pastoge, teritorijos V dalyje (Š ribojamoje M, K. Čiurlionio g., P - J. Basanavičiaus g., R - Švitrigailos g.) vyraujantis 1-2 aukštų su pastoge; būdingas XIX a. pab. XX a. pr. urbanistinei struktūrai vyraujantis užstatymo tankis iki 60 proc., istorinių sklypų ribos, užstatymo išklotinės, gatvių trasos. Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu, patenka į Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną. Teritorijoje veikla vykdoma vadovaujantis ir paveldosaugos reikalavimais, nustatytais Pasaulio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinajame apsaugos reglamente bei Vilniaus miesto valdybos 1994-06-16 potvarkiu Nr. 1156V patvirtintu Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo (UV70) paminklosauginiu rėžimu, kurie pagal Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr. V-190 2 punkto nuostatas galioja tiek, kiek neprieštarauja NKPAĮ nuostatoms. Komisija konstatavo, kad Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, viena iš Aktu nustatytų vertingųjų savybių yra užstatymo aukštingumas. Teritorijos tarp Mindaugo, Algirdo, T. Ševčenkos ir A. Vivulskio g. Vilniuje žemės sklypų detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomo statyti pastato užstatymo reglamentai šalia esantiems keturių aukštų daugiabučiams namas, adresu (gatvė nenurodyta) 10 ir 10A, insoliacijos atžvilgiu įtakos neturi. Komisijos nuomone, aukštesnio kaip 4 aukštai pastato statymas nagrinėjamoje teritorijoje yra negalimas, nes pažeistų nustatytas Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingąsias savybes. Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, viena iš vertingųjų savybių yra būdingas XIX a. pab., - XX a. pr. urbanistinei struktūrai vyraujantis užstatymo tankis iki 60 proc. Teritorijos tarp Mindaugo, Algirdo, T. Ševčenkos ir A. Vivulskio g. Vilniuje žemės sklypų detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomo statyti pastato užstatymo tankis 70 proc. Komisijos nuomone, toks teritorijos planavimas kelia grėsmę nustatytoms Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms. 2010-11-23 trečiasis suinteresuotasis asmuo D. R. pateikė prokuratūrai 2010-11-22 KPD raštą, adresuotą Vilniaus m. savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir kitiems asmenims, kuriame buvo pabrėžta, kad KPD Vilniaus teritorinis padalinys, atsižvelgęs į tai, jog Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau - Vertinimo taryba) 2010-04-21 aktu Nr. KPD-RM-1387 nustatytos Vilniaus istorinės miesto dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), vertingosios savybės, kurioms kelia grėsmę Detaliojo plano sprendimai, bei vadovaudamasis Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. Dl-262, 11 punktu, 2010-09-24 raštu Nr. (1Z12.V)-2V-952 planavimo organizatoriui - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui, išdavė naujas 2010-09-24 planavimo sąlygas (duomenys neskelbtini) Detaliajam planui rengti, tačiau į šias sąlygas nebuvo atsižvelgta. Šiuo raštu KPD prašė užtikrinti, jog Detalusis planas, kuris prieštarauja Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010-09-24 planavimo sąlygoms (duomenys neskelbtini) ir kelia grėsmę Vilniaus istorinės miesto dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms, nebūtų tvirtinamas, o patvirtintas atšauktas. Detalusis planas turi būti keičiamas užtikrinant, jog Detaliojo plano sprendiniai nežalos kultūros paveldo vertybės, vertingųjų savybių. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimas „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, būtent nebuvo įvykdytos kultūros paveldo apsaugą turėjusios garantuoti planavimo sąlygos. Taip pat nurodo, kad LR prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Kultūros paveldo apsauga yra svarbi visuomenės raidos ir egzistavimo sritis, jos paskirtis - išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, todėl užtikrinti nustatytos tvarkos reikalavimų laikymąsi neabejotinai laikytina viešuoju interesu. D. R. pareiškimas prokuratūroje buvo gautas 2010-11-16, todėl vieno mėnesio terminas kreiptis į administracinį teismą nėra praleistas (I tomas, b. l. 1-4).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas teigia, kad detaliojo plano projekto viešas svarstymas vyko pažeidžiant teisės aktus, nes nebuvo atsižvelgta į 2010-06-14 vykusiame viešame svarstyme (susirinkime) visuomenės (gyventojų), kurių pareiškėjas neįvardija, pateiktas pastabas ir prieštaravimus dėl detaliojo plano sprendinių, tačiau neįvardija nei vieno teisės akto, kurio nuostatos buvo pažeistos. Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 1 d. nustato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) teisėjų kolegija, būtent iki šio teritorijų planavimo proceso etapo bei jo metu galimas pasiūlymų teikimas dėl detaliojo plano (2009-06-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-677/2009). Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079, 9 p. nustato, kad planavimo organizatorius pasiūlymus dėl detaliųjų planų pateikusiems asmenims atsako raštu ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Atmesdamas pasiūlymą planavimo organizatorius nurodo pasiūlymo atmetimo motyvą. Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 2 d. nustatyta, kad toks atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Šiuo atveju, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija nustatė viešojo svarstymo procedūrų pažeidimus. Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. 2 d. nurodyta, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. LVAT yra išaiškinęs, kad minėtoje normoje aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti (LVAT 2009-06-30 aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas; LVAT 2009-02-03 sprendimas adm. byloje Nr. A143-201/2009). Planavimo organizatorius privalo įvertinti jam suinteresuotos visuomenės ar atskirų visuomenės narių pateiktas pastabas bei siūlymus ir, nors jie planavimo organizatoriui nėra privalomi, vis dėl to jis iš esmės turėtų atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kurie tiesiogiai susiję su įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintomis asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. 2008-09-04 gauta gyvenamojo namo Algirdo g. 10A kelių gyventojų pasirašyta pretenzija su pastabomis/siūlymais, kad planuojamas 7 aukštų pastatas užstos saulę, atsiras dar didesnė parkavimo problema ir padidės žmonių srautai per namo Algirdo g. 10A kiemą, tačiau šie gyventojų subjektyvūs pageidavimai/pasiūlymai/hipotetinės prielaidos negali būti pagrįstu pagrindu neleisti rengti detalaus plano, tuo labiau, kad parengtas detalusis planas atitinka Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius ir kitus teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, kas šioje byloje ir nėra ginčijama. LVAT 2006-08-19 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A14-1240/2006, pažymėjo, jog pareiškėjų norai, kad šalia jų gyvenamųjų namų nebūtų vykdomos statybos, <...>, ar kad aplink būtų statomi jų skonį ir pageidavimus atitinkantys pastatai ir panašiai, yra suprantami, tačiau šių gyventojų interesų negarantuoja ir negina įstatymas. Transporto suintensyvėjimas ar triukšmo padidėjimas yra normalus reiškinys, kurį turėjo numatyti gyventojai, apsigyvendami šalia ginčo teritorijos. Nurodytų aplinkos veiksnių išaugimas, teisėjų kolegijos teigimu, galėtų būti draudžiamas tik tuo atveju, kai tai viršytų teisės aktuose įtvirtintas ribines normas. Taigi, tik nustačius teisės aktuose įtvirtintų triukšmo, insoliacijos ar kitų žmogaus sveikatai ar gyvenamai aplinkai kenkiančių veiksnių ribinių normų viršijimą, nurodytų veiksnių augimas galėtų būti draudžiamas. Pažymėjo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės 2008-12-01 protokole Nr. 12-2466 pateikė išvadą, kad detalusis planas neprieštarauja visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams. Įrodymų, kad detaliuoju planu pažeidžiamos teisės aktuose įtvirtintos žmogaus sveikatai ar aplinkai kenkiančių veiksnių ribinės normos, pareiškėjas nepateikė. Dėl Kultūros paveldo departamento išduotų sąlygų įvykdymo nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes nebuvo įvykdytos kultūros paveldo apsaugą turėjusios garantuoti planavimo sąlygos. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas (toliau - ir Kultūros paveldo departamentas) 2008-10-17 išdavė planavimo sąlygas (duomenys neskelbtini), galiojančias iki 2011-10-17, ginčijamo detaliojo planavimo dokumentui rengti. Sąlygų 6 p. nurodė, kad planuojamai teritorijai taikytinas Vilniaus miesto valdybos 1994-06-16 potvarkis Nr. 1156V „Dėl Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo reguliuojamo užstatymo zonos teritorijos režimo patvirtinimo“ ir Pasaulio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinasis apsaugos reglamentas. Sąlygų 7 p. numatyta, kad vertinamas rengiamo detaliojo plano sprendinių atitikimas kultūros vertybių apsaugą naudojimą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytiems reikalavimams, planuojamos ūkinės veiklos poveikis nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Ginčijamo detaliojo plano aiškinamojo rašto 7 dalyje „Kultūros paveldo apsaugos dalis“, įvertinus Kultūros paveldo departamento 2008-10-17 sąlygose nurodytus reikalavimus, bei vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1994-06-16 potvarkio Nr. 1156V „Dėl Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo reguliuojamo užstatymo zonos teritorijos režimo patvirtinimo“ ir Pasaulio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento nuostatomis, bei atsižvelgiant į detaliojo plano projekto konsultanto - eksperto Vinco Brezgio pateiktą poveikio aplinkai vertinimą paveldosauginiu aspektu, nustatyta, kad numatomi teritorijos tvarkymo darbai nepakeis susiklosčiusio Vilniaus senamiesčio (U1P) bei jo apsaugos zonos silueto ir nepakeis miesto panoramų. Nebus paveikta Senamiesčio apžvalga iš Vilniaus vietinės reikšmės urbanistikos paminklo teritorijos pusės, nes Algirdo, Mindaugo ir T. Ševčenkos gatvių išklotinės iš esmės nekeičiamos, o tik papildomos su esamais pastatais nekontrastuojančiais tūriais. Patikrinus vaizdus iš Vilniaus miesto bendruoju planu įtvirtintų Vilniaus senamiesčio apžvalgos taškų, nustatyta, kad nauji pastatai bus matomi virš Senamiesčio panoramų, ypač iš Vilniaus pilių teritorijoje esančių apžvalgos vietų, bet susiklosčiusios panoramos iš esmės neįtakos, nes naujai projektuojami tūriai neiškils virš aukščiau esančio Naujamiesčio silueto, detaliajame plane numatytas aukštingumas iš esmės nepakeis esamo Vilniaus senamiesčio apsauginės zonos užstatymo silueto, kurį formuoja aukščiau esančių Naujamiesčio kvartalų pastatai. Siekiant objektyviai įvertinti būsimų pastatų įtaką Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklui, buvo patikrintas vaizdas iš apžvalgos vietų ir nustatyta, kad numatomi statiniai esamo vaizdo ir esamos panoramos nepakeis, nes pastatai įsikomponuoja esamų daugiaaukščių pastatų grupėje ir miesto silueto nekeičia. Planuojamas užstatymas neturės neigiamos įtakos ir Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo UV70 artimiems vaizdams, nes planuojamas užstatymas atitinka vietos istoriškai susiformavusius užstatymo principus - perimetrinis daugiaaukštis užstatymas. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos posėdyje, vykusiame 2010-04-07 - 2010-04-08, protokolo Nr. 1-15-38, ginčijamo detaliojo plano sprendiniams pritarta. Kadangi šio Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu Kultūros paveldo departamento atstovas raštu pritarė pateiktam detaliojo plano projektui ir nenustatė jokių pažeidimų, todėl daro išvadą, kad ginčijamas teritorijų planavimo dokumentas atitiko Kultūros paveldo departamento išduotų sąlygų dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo reikalavimus bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Detalusis planas nustatyta tvarka buvo patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Šios institucijos 2010-07-22 patikrinimo akte Nr. TP1-1758 yra konstatuota, kad projekto rengimo, derinimo ir viešumą užtikrinančių proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų esminių pažeidimų nenustatyta. Pažymėjo, kad teisės aktai detalųjį planą derinusiai institucijai nesuteikia įgaliojimų atšaukti savo derinimą arba jį paneigti. Atkreipė dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4 p. viešojo administravimo subjektams draudžia atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (nepiktnaudžiavimo valdžia principas). Todėl, detalųjį planą suderinusi institucija, t. y. Kultūros paveldo departamentas, neturėjo teisės išduoti sąlygas, numatančias naujus reikalavimus jau parengto, institucijų suderinto ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje patikrinto detaliojo plano sprendiniams. Remiantis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2008-05-30 įsakymu Nr. D1-293 (toliau - Aprašas), 6 p. sąlygos išduodamos, gavus detaliojo planavimo organizatoriaus prašymą, o ne savo iniciatyva. Planavimo sąlygų pakeitimas ir papildymas sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva, negavus paraiškos ir galiojant ankščiau išduotoms sąlygoms, galimas tik Aprašo 11 p. numatytais atvejais ir tik iki įstatymo leidėjo apibrėžto termino pabaigos. Kaip jau nurodyta aukščiau, detalusis planas nustatyta tvarka buvo patikrintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje ir projekto rengimo, derinimo ir viešumą užtikrinančių proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų esminių pažeidimų nustatyta nebuvo. Kultūros paveldo departamento Teritorinio padalinio vedėjas 2010-09-24 išdavė naujas planavimo sąlygas (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo dokumentui rengti, kurios savivaldybėje gautos 2010-10-01. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – ir Paveldo vertinimo taryba) 2010-04-21 aktu Nr. KPD-RM-1387 (toliau – ir Aktas) nustatė Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingąsias savybes. Pareiškėjas pareiškime remiasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sudarytos komisijos (toliau - Komisija) 2010-09-17 pateiktomis išvadomis Nr. 29-114, kuriose nurodyta, jog nagrinėjamo detaliojo plano sprendiniuose numatyto naujo pastato aukštingumas kelia grėsmę Aktu nustatytoms Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms, tačiau nenurodytas nei vienas argumentas, būtent kokioms vertingoms savybėms kyla grėsmė, kuo ji pasireiškia ir kaip ginčijamo detaliojo plano sprendiniai jas įtakos. Minėtos Komisijos išvadų 1.5 p. nurodyta, kad Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Naujamiesčiu, patenka į Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną. Teritorijoje veikla vykdoma vadovaujantis ir paveldosaugos reikalavimais, nustatytais Pasaulio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinajame apsaugos reglamente ir Vilniaus miesto valdybos 1994-06-16 potvarkyje Nr. 1156V patvirtintu Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo paminklosauginiu režimu. Tačiau būtent šie teisės aktai ir buvo nurodyti Kultūros paveldo departamento 2008-10-17 išduotose planavimo sąlygose (duomenys neskelbtini), kuriais vadovaujantis parengtas detalusis planas, ir kurio sprendiniams pritarta Nuolatinėje statybų komisijoje. Pažymėjo, kad Komisijos išvados turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu tokia išvada turi būti priimta, tačiau Komisijos išvadoje ši „motyvuojamoji“ ir „dėstomoji“ dalis nėra nurodytos. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl tokios išvados objektyvumo ir pagrįstumo. Komisija pateikė Kultūros paveldo departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau - Kultūros paveldo departamentas) siūlymą, vadovaujantis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro 2008-05-30 įsakymu Nr. D1-293 (toliau - Aprašas) 11.2 p., kuris numato, jog planavimo sąlygos gali būti keičiamos ir papildomos planavimo sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva, kai įsigalioję patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai įtakoja rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius, inicijuoti planavimo sąlygų pakeitimą pagal 2010-04-21 akte nustatytas vertingąsias savybes. Kultūros paveldo departamentas 2010-09-24 raštu, kuris savivaldybėje gautas 2010-10-01, nurodė, jog vadovaudamasis Komisijos siūlymu, pakeičia 2008-10-17 išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini) į naujas - 2010-09-24 (duomenys neskelbtini). Pagal Aprašo 11.2 p. sąlygos gali būti keičiamos ir pildomos planavimo sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva, esant tokioms sąlygoms: kai įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai; nurodyti dokumentai įtakoja rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 4 d. nustato, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus pagal kompetenciją priima Vyriausybė, kultūros ministras, Kultūros paveldo departamento direktorius ir savivaldybės taryba. Šiame įstatyme pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, kurie gali priimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus. Paveldo vertinimo taryba šiame sąraše nėra nurodyta, todėl daro išvadą, kad Paveldo vertinimo taryba nepriima nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminių teisės aktų. Tuo tarpu Aprašo 11.2 p. aiškiai nustatyta, kad planavimo sąlygos gali būti keičiamos tik tuo atveju, kai įsigalioja nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai, kurie daro įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Todėl Paveldo vertinimo tarybos 2010-04-21 aktas nėra laikomas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminiu teisės aktu ir negali būti laikomas pagrindu pakeisti planavimo sąlygas Aprašo 11.2 p. prasme. Tuo atveju, jeigu teismas visgi laikytų, kad Paveldo vertinimo tarybos 2010-04-21 aktas yra norminio pobūdžio dokumentas, tai pabrėžė, kad visi norminiai teisės aktai įsigalioja po to, kai Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka yra paskelbiami, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kada ir kur minėtas Paveldo vertinimo tarybos aktas buvo paskelbtas. Paveldo vertinimo tarybos aktas nelaikytinas ir individualiu administraciniu teisės aktu, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų individualiems administraciniams aktams keliamų bendrųjų reikalavimų, t. y. pagal minėto straipsnio nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Be to individualus teisės aktas, tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, sukuriantis teises ir/ar pareigas. Šių požymių Aktas taip pat neatitinka, nes: taryba nėra tas subjektas, kuris turi teisę priimti ir individualius teisės aktus; aktas nėra vienkartis teisės taikymo aktas; nėra skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei; nesukuria teisių ir/ar pareigų administracinių teisinių santykių dalyviams; neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Daro išvadą, kad Aktas yra grupės specialiąsias žinias turinčių asmenų rekomendacija viešojo administravimo subjektui, kompetentingam priimti teisės aktą, sukuriantį, panaikinantį ar pakeičiantį teises ir/ar pareigas. Komisija, kuri Akto pagrindu pateikė Kultūros paveldo departamentui siūlymą išduoti naujas sąlygas, jokio teisės akto, kuris laikytinas pagrindu Aprašo 11.2 p. prasme Kultūros paveldo departamentui išduoti naujas sąlygas, taip pat nepriėmė, nes nėra įgaliota tai daryti. Iš to, kas išdėstyta, aiškiai matyti, kad Kultūros paveldo departamento naujos sąlygos buvo išduotos nesant pagrindo, nurodyto Aprašo 11.2 p.: patvirtintas naujas teisės aktas; normatyvinis dokumentas. Todėl Paveldo vertinimo tarybos 2010-04-21 aktas yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Atsižvelgiant į Paveldo vertinimo tarybos specialistų nuomonę, išdėstytą akte, norminio teisės akto nepriėmė nei vienas iš subjektų, nurodytų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 4 d. Pagal Aprašo 11.2 p. sąlygas išdavusi institucija sąlygas gali keisti tuo atveju, jei įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai, kurie įtakoja rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Mano, kad institucija sąlygas gali keisti tik įsigaliojus patvirtintiems naujiems teisės aktams ir normatyviniams dokumentams ir tik teritorijų planavimo dokumento rengimo stadijoje, bet ne tvirtinimo stadijoje. Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. nurodyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro: parengiamasis, teritorijų planavimo dokumento rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo ir baigiamasis etapai. Parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. LVAT nuosekliai laikosi nuostatos, kad planavimo procesas prasideda teritorijos planavimo sąlygų išdavimu. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas skirstomas į tris stadijas - esamos būklės analizės, koncepcijos rengimo ir sprendinių konkretizavimo. Sprendinių konkretizavimo stadijos metu numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Baigiamąjį etapą sudaro dvi stadijos: teritorijų planavimo dokumento sprendiniu svarstymo ir derinimo stadija - viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas. Teritorijų planavimo dokumento derinimas Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 43 d. yra apibrėžiamas kaip procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Minėto įstatymo 27 str. 1 d. yra nustatyta, kad prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentą jo sprendiniai turi būti nustatyta tvarka apsvarstyti, suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, suderinti su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis bei patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiose institucijose. Antroji teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija, kurią sudaro tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Minėto įstatymo 34 str. 1 d. valstybinė teritorijų planavimo priežiūra apibrėžta kaip tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. LVAT teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra yra skirta kontroliuoti planavimo procesą pradedant nuo tokio planavimo rengimo stadijos. Be to, ši priežiūra apima planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvadų tikrinimą jų atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektu (2006-11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-605/2006). LVAT teisėjų kolegija, vertindama planavimo sąlygų reikšmę detaliojo teritorijų planavimo procese, yra nurodžiusi, jog planavimo sąlygos yra detaliojo planavimo proceso parengiamojo etapo privalomasis dokumentas, kuriuo remiantis gali būti pradėtas antrasis detaliojo teritorijų planavimo proceso etapas - teritorijų planavimo dokumento rengimas (2008-03-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-857/2008). Taigi, išanalizavus Aprašo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad Kultūros paveldo departamento išduotos naujos sąlygos Savivaldybėje gautos tik 2010-10-01, t. y. kai ginčijamas detalusis planas, jau buvo tvirtinimo stadijoje, t. y. 2010-07-22 patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje (Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-1758) ir apsvarstytas 2010-09-29 vykusiame Tarybos posėdyje Nr. 2-63 bei pateiktas svarstyti komitetuose. Teisės aktai nenumato, kad planavimo sąlygas išdavusi institucija turi teisę savo iniciatyva keisti ar papildyti planavimo sąlygas detaliojo plano projekto tvirtinimo stadijos metu. Vien dėl šių aplinkybių sąlygas išdavusios institucijos veiksmus vertina kaip neteisėtus, pažeidžiantys teisėtų lūkesčių principą ir prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, todėl detaliojo planavimo organizatorius neprivalėjo vadovautis institucijos tvirtinimo stadijoje išduotomis sąlygomis. Taip pat nurodo, kad tvirtinimo stadijoje institucijos išduotose planavimo sąlygose keliami nauji reikalavimai paneigia Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą teritorijų planavimo proceso ir procedūrų reikšmę ir prasmę, nes išdavus planavimo sąlygas su naujais reikalavimais, planavimo procesas prasideda iš naujo. Atkreipė dėmesį, kad Paveldo vertinimo taryba aktą priėmė 2010-04-21 dieną, o pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005-06-09 įsakymu Nr. I-259 patvirtintų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuostatų 16 p., aktas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduodamas Kultūros paveldo departamentui, todėl vėliausiai 2010-04-28 Kultūros paveldo departamentas žinojo ar galėjo žinoti apie priimtą aktą, ir turėjo teisę imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, ir pakeisti ar papildyti išduotas planavimo sąlygas, jei manė, kad tokie veiksmai atitiks Aprašo 11 p. išdėstytus reikalavimus. Tačiau naujos planavimo sąlygos išduotos praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po akto priėmimo, todėl minėtos institucijos neveikimas taip pat negali būti pagrindu detaliojo planavimo organizatoriui nesivadovauti Teritorijų planavimo įstatyme nustatytomis detaliojo planavimo procedūromis ir planavimo etapais. Dėl viešojo intereso gynimo nurodo, kad pareiškėjas nurodo, jog į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos teisės aktai nepateikia viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, todėl šiuo atveju būtina vadovautis teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų“ (1997-05-06 nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Pareiškėjas nenurodo, kokios vertybės, kurios yra objektyviai reikšmingos, reikalingos, vertingos visuomenei ar jos daliai, bus apgintos tenkinus prokuroro reikalavimą ir panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimą Nr. 1-1764, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detalusis planas. Pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimas, nenurodo, koks detaliojo plano sprendinys yra neteisėtas, kokiai konkrečiai teisės normai ir koks būtent sprendinys prieštarauja, nepateikia jokių leistinų įrodymų apie detaliojo plano sprendinių kenkimą vertingosioms savybėms, t. y. savybių neidentifikuoja. Pareiškėjas teigia, kad prokuroras, turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. Tačiau pareiškėjas pareiškime nenurodo nei vieno teisės akto, kurį pažeidė Taryba, ginčijamu sprendimu patvirtinusi detalųjį planą, taip pat nepagrindžia, kokios objektyviai reikšmingos, reikalingos ir vertingos visuomenei vertybės bus apgintos, panaikinus ginčijamą detalųjį planą. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Prokuroras viešuoju interesu įvardija „nustatytos tvarkos reikalavimų laikymąsi“, tačiau neįvardija, kokia tai tvarka. Niekur pareiškime nenurodoma, kokios konkrečiai gretimybių gyventojų teisės buvo pažeistos, taip pat kaip konkrečiai pablogėjo jų gyvenimo sąlygos patvirtinus ginčijamą detalųjį planą, nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, jog Pareiškėjas gina visų greta planuojamos teritorijos esančių žemės sklypų ir juose esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų teises - viešąjį interesą. Svarstymo su visuomene ataskaita patvirtina, jog visi suinteresuoti asmenys apie rengiamą teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detalųjį planą buvo informuoti, dalis jų dalyvavo teritorijų planavimo procese. Iš pareiškimo turinio akivaizdu, jog su patvirtintu ginčijamu detaliuoju planu nesutinka tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukta D. R.. Mano, jog šiuo atveju prokuroras, prisidengdamas viešuoju interesu, gina ne tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei ar jos daliai, bet vieno fizinio asmens privačius interesus. Pareiškimo turinio dalis, kurioje nurodomos aplinkybės apie neatsižvelgimą į trečiojo suinteresuoto asmens D. R. pastabas ir pasiūlymus, neapima pareiškėjo kompetencijos ir negali būti laikoma viešojo intereso gynimu, todėl turėtų būti teismo net nevertinama - palikta nenagrinėta. Apskritai pareiškėjas viešojo svarstymo procedūrų pažeidimą kildina tik iš trečiojo suinteresuoto asmens D. R. teisių minėtos procedūros metu pažeidimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. neva viešojo svarstymo procedūrų metu pažeistas savo subjektines teises galėjo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ginti, paduodama skundą Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, kurios atsakymas teisės aktuose nustatytais terminais galėjo būti skundžiamas teismui, tačiau trečiasis asmuo savo teisių negynė, ir kreipėsi į pareiškėją, kad šis apgintų fizinio asmens privatų interesą. Tai, kad šioje byloje pareiškėjas siekia ginti privatų, o ne viešą interesą, patvirtina ta aplinkybė, jog savo pareiškime jis prašo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti vieną gyventoją - D. R.. Pareiškimo dalyje (dėl privataus intereso gynimo) taip pat galimai egzistuoja pagrindas taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 p., kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo D. R., nepasinaudojusi ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (į jos pastabas atsižvelgta nebuvo), pati neteko teisės skųsti detalųjį planą, nes nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros. Tokios pat pasekmės turi būti taikomos ir pareiškėjui, t. y. bylos dalis reikalavimų dalyje dėl viešojo svarstymo procedūrų pažeidimo, dėl ko buvo pažeistas ne viešas, o trečiojo suinteresuoto asmens D. R. interesas, priešingu atveju pareiškėjas turėtų aiškiai apibrėžti, kuo pasireiškia jo ginamo viešojo intereso pažeidimas, turėtų būti nutraukta, net ir tuo atveju, jei pareiškėjas turėtų teisę ginti privatų interesą. Ginčijamu tarybos sprendimu patvirtintas detalusis planas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą (I tomas, b. l. 119-127).

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad detalusis planas neatitinka Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų reglamento. Šio dokumento sprendinių 5.2 dalyje „Gamtinio karkaso ir želdynų reglamentai probleminėse teritorijose“ Algirdo g. 12, 14, Mindaugo gatvė priskirta prie teritorijos, kurioje turi būti kompensuojamas vietinių želdynų trūkumas. Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių 6.11 dalyje Algirdo g. 12, 14, Mindaugo g. 11 yra Senamiesčio apsaugos zonos griežto reglamentavimo - urbanistinių kultūrinių draustinių teritorija. Taigi, planuojamos teritorijos detalusis planas neatitinka planavimo sąlygų ir Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 metų reikalavimų. Planuojamo objekto statyba numatyta itin svarbioje kultūros paveldo atžvilgiu vietoje - UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąraše įrašyto - Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje. Kultūros paveldo departamento paminklosaugos sąlygose 1998-07-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 9.2 dalyje nurodyta, kad saugomas ne tik gatvės perimetrinis užstatymas, bet ir medžiagiškumas, taip pat leistinas pastato aukštis - iki 3 aukštų. Tuo tarpu, planuojamas statinys neatitinka nei vienos paminėtų sąlygų. Planuojamas septynių aukštų pastatas aiškiai iškiltų virš esamų statinių ir matytųsi įvairiose Senamiesčio apžvalgos vietose. Tokiu būdu pažeistų Vilniaus miesto istorinės dalies vertingąsias savybes. O žvelgiant nuo trijų kryžių kalno kartu su Savanorių Nr. 1 sudarytų dar vieną architektūrinę kalvą. Taip pat kelia abejonių detaliajame plane dėl planuojamo statinio ir Mindaugo vidurinės mokyklos teritorijų apjungimo. Susipažinus su detaliuoju planu ir dalyvaujant detaliojo plano viešuose svarstymuose taip ir nebuvo aišku, kokiu pagrindu minėtos teritorijos buvo sujungtos. Todėl galima įtarti, kad visa ši teritorija kartu su „Maxima“ prekybos centru galėtų būti paversta komerciniu rajonu, kas prieštarautų paveldosaugos teisės aktams, Vilniaus miesto bendrajam planui ir šio rajono gyventojų aplinkai. Todėl prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimą „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ (I tomas, b. l. 39).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad Departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2008-10-17 išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui teritorijai tarp Mindaugo, Algirdo, T. Ševčenkos ir A. Vivulskio g., Vilniuje, rengti (duomenys neskelbtini). Minėtos teritorijos detaliojo plano sprendinius 2010-04-06 patikrino Departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistas (reg. Nr. 98) ir 2010-04-07 pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisijos 2010-04-07 - 2010-04-08 protokole Nr. 1-15-38. Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2010-04-21 aktu Nr. KPD-RM-1387 (toliau - Aktas) nutarė, jog kultūros vertybei - Vilniaus miesto istorinei daliai, vad. Naujamiesčiu, reikalinga teisinė apsauga bei nustatė vertingąsias jos savybes. Teritorija tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio g., Vilniuje (toliau - teritorija), patenka į minėtos Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės - Vilniaus miesto istorinę dalį, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - (duomenys neskelbtini)) - teritoriją. Be kitų, nurodytųjų Akte, nustatytos šios Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosios savybės: planavimo sprendiniai - planinė struktūra; XIX a. pab. - XX a. II p. vyraujantis perimetrinis mūrinis užstatymas (dominuoja XIX a. pab. - XX a. pr. gyvenamieji 3-4 aukštų su pastogėmis namai); teritorijos PV dalies perimetrinio užstatymo pobūdis (dominuoja statyti XX II p. 3-4 aukštų gyvenamieji namai); užstatymo aukštingumas: teritorijos Š dalyje (P ribojamoje Pamėnkalnio ir J. Jasinskio gatvių) - vyraujantis 3-5 aukštų su pastoge, teritorijos centrinėje dalyje (Š ribojamoje Pamėnkalnio g., P - Naugarduko g. - vyraujantis 3-4 aukštų su pastoge, teritorijos P dalyje (Š ribojamoje Naugarduko g.) - vyraujantis 2-3 aukštų su pastoge, teritorijos V dalyje (Š ribojamoje M. K. Čiurlionio g., P - J. Basanavičiaus g., R - Švitrigailos g.) vyraujantis 1-2 aukštų su pastoge; būdingas XIX a. pab. - XX a. pr. urbanistinei struktūrai vyraujantis užstatymo tankis iki 60 proc., istorinių sklypų ribos, užstatymo išklotinės, gatvių trasos. Atsižvelgiant į 2010-08-12 Departamente gautą Lietuvos Respublikos Seimo narės A. S. 2010-08-12 raštą Nr. 10-356 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos ir A. Vivulskio gatvių, Vilniuje, detaliojo plano“, Departamento direktoriaus 2010-08-13 įsakymu Nr. I-272 „Dėl laikinosios komisijos, atlikti patikrinimą, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, derinant teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių, Vilnius, detaliojo plano projektą, sudarymo“, sudaryta komisija (toliau - Komisija) atlikti patikrinimą, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, derinant teritorijos tarp Algirdo, T, Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio g., Vilniuje, detaliojo plano projektą. Departamente 2010-08-30 iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos gautas Ministro pirmininko kanclerio 2010-08-23 prašymas (duomenys neskelbtini)-4949 su pridedamu Lietuvos Respublikos Seimo narės A. S. 2010-08-12 raštu Nr. 10-357 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos ir A. Vivulskio gatvių, Vilniuje, detaliojo plano“. Lietuvos Respublikos kultūros ministro rezoliucija Departamentui pavesta pateikti išvadas bei siūlymus. Komisija 2010-09-17 Departamento direktorei pateikė išvadas Nr. RG-114 (toliau -Komisijos išvados), kurių 3.1. punkte atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, viena iš Aktu nustatytų vertingųjų savybių yra užstatymo aukštingumas. Komisijos nuomone, aukštesnio kaip 4 aukštų pastato statymas nagrinėjamoje teritorijoje yra negalimas, nes pažeistų nustatytas Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingąsias savybes. Komisijos išvadų 3.2 punkte Komisija konstatavo, jog Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, viena iš vertingųjų savybių yra būdingas XIX a. pab. - XX a. pr. urbanistinei struktūrai vyraujantis užstatymo tankis iki 60 proc. Teritorijos tarp Mindaugo, Algirdo, T. Ševčenkos ir A. Vivulskio g. Vilniuje žemės sklypų detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomo statyti pastato užstatymo tankis - 70 proc. Komisijos nuomone, toks teritorijos planavimas kelia grėsmę nustatytoms Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms. Komisijos išvadų 5.1 punkte Komisija pasiūlė Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui inicijuoti planavimo sąlygų pakeitimą pagal Akte nustatytas vertingąsias savybes. Atsižvelgiant į Komisijos išvadas, pasikeitus planuojamai teritorijai taikomiems kultūros paveldo apsaugos reikalavimams bei vadovaujantis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-05-30 įsakymu Nr. D1-293, 11 p., Departamento Vilniaus teritorinis padalinys pakeitė 2008-10-17 planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti į naujas 2010-09-24 planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini), apie tai Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010-09-24 raštu Nr. (12.12.V)-2V-952 „Dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti pakeitimo“ informuojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą. Pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 11.2 p., planavimo sąlygos turi būti keičiamos ir papildomos planavimo sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva, kai įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai daro įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre). Minėta nuostata taikoma iki patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre. Pažymėjo, kad tuo metu, kai Departamento Vilniaus teritorinis padalinys išdavė naujas sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti, teritorijos detalusis planas dar nebuvo patvirtintas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimų tarybų aktai yra teisės taikymo aktai (2009-07-10 nutartis adm. byloje Nr. AS525-431/2009, 2010-12-06 nutartis adm. Byloje Nr. A662-1444/2010). Departamentas 2010-11-22 raštu Nr. (1.21)2-3624 „Dėl teritorijos tarp Mindaugo, Algirdo, T. Ševčenkos ir A. Vivulskio detaliojo plano“ prašė Vilniaus miesto savivaldybės užtikrinti, jog teritorijos detalusis planas, kuris prieštarauja Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010-09-24 planavimo sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini) ir kelia grėsmę Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms, nebūtų tvirtinamas, o patvirtintas būtų atšauktas. Departamento nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nepapildžiusi 2010-01-22 planavimo sąlygų sąvado detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) Departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2010-09-24 planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini) ir nepatikrinusi, ar teritorijos detaliojo plano sprendiniai atitinka minėtas planavimo sąlygas, priėmė neteisėtą, sprendimą (I tomas, b. l. 51-52).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovė su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Statybų linija“ su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad jų įsitikinimu, Detalusis planas atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje buvo patikrintas, ir teisėtai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas. Teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A.Vivulskio gatvių detalusis planas buvo parengtas pagal 2010-01-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento išduotą planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini). Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys taip pat 2008-10-17 išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini), kurios buvo įtrauktos į aukščiau nurodytą planavimo sąlygų sąvadą. Pagal išduotą planavimo sąlygų sąvadą buvo parengtas teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A.Vivulskio gatvių detalusis planas. Parengus Detalųjį planą, buvo atliktas dokumento sprendinių poveikio vertinimas, atlikta jo sprendinių viešo svarstymo su visuomene procedūra. 2010-04-07-2010-04-08 įvyko Detaliojo plano derinimas Vilniaus miesto Nuolatinėje statybos komisijoje. Visi Nuolatinės statybos komisijos nariai pritarė Detaliojo plano derinimui, ir Nuolatinės statybos komisija priėmė sprendimą Detalųjį planą derinti. Nuolatinėje statybos komisijoje tarp komisijos narių dalyvavo ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovas, kuris pritarė Detaliojo plano projektui. Teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka apsvarsčius ir suderinus parengto Detaliojo plano sprendinius, Detalusis planas buvo pateiktas tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai - Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuris, patikrinęs Detaliojo plano sprendinių atitikimą išduotoms planavimo sąlygoms, įstatymų, Vyriausybės nutarimais nustatytų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams, 2010-07-22 patikrinimo aktu Nr. TP1-1758 pateikė teigiamą patikrinimo išvadą, konstatavo, kad projekto rengimo, derinimo ir viešumą užtikrinančių proceso ir procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų esminių pažeidimų nenustatyta, bei pateikė siūlymą tvirtinančiai institucijai Detalųjį planą tvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija davė teigiamą išvadą dėl parengto Detaliojo plano, RUAB „Statybų linija“ 2010-07-29 pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateikti parengtą Detalųjį planą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai tvirtinti. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-10-20 sprendimu Nr. 1-1764 patvirtino teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių, Naujamiesčio seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2010-09-24 išdavė naujas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad šių planavimo sąlygų, priimant ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, nebuvo laikytasi, minėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra neteisėtas. Laiko, kad šioms pareiškėjo išvadoms nėra jokio pagrindo, kadangi detaliojo planavimo procedūra buvo atlikta tinkamai, šią aplinkybę konstatavo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, tad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde minimos Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio naujos planavimo sąlygos buvo išduotos 2010-09-24, t. y. baigiamojo teritorijų planavimo etapo paskutinės stadijos metu, taigi Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagrįstai, priimdama sprendimą dėl Detaliojo plano tvirtinimo, į šias sąlygas neturėjo atsižvelgti. Naujos planavimo sąlygos išduotos faktiškai užbaigus teritorijų planavimo procedūrą, ir Vilniaus miesto savivaldybei priimant sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo nebuvo jokio pagrindo šias sąlygas vertinti ir į jas atsižvelgti. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis teritorijų planavimo procesą, yra LR teritorijų planavimo įstatymas, kurio 25 str. yra nustatyti detaliojo teritorijų planavimo proceso etapai. Prieš pradedant rengti detaliojo planavimo dokumentus, savivaldybės administracija išduoda planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuriame taip pat nurodomos atitinkamų institucijų išduotos planavimo sąlygos. Šiuo atveju buvo atlikti visi įstatyme nustatyti teritorijų planavimo proceso etapai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui išdavus 2010-01-22 planavimo sąlygų sąvadą, buvo atlikti parengiamojo etapo ir teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo veiksmai, Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, įvykdytos baigiamojo etapo stadijos: 1) parengtas Detalusis planas viešai apsvarstytas, 2) 2010-04-07-2010-04-08 suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje, ir 3) patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, kuri 2010-07-22 išdavė teigiamą patikrinimo aktą. Pareiškėjo skunde minimos Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio naujos planavimo sąlygos buvo išduotos 2010-09-24, t. y. baigiamojo teritorijų planavimo etapo paskutinės stadijos metu, po to, kai detalusis planas buvo patikrintas valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, likus paskutiniam detaliojo planavimo proceso veiksmui - detaliojo plano tvirtinimui ir registravimui. Taigi atsižvelgiant į tai, kad minėtų planavimo sąlygų išdavimo dienai Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius jau buvo patikrinęs detaliojo planavimo sprendinių atitikimą teisės aktų nustatyta tvarka išduotoms planavimo sąlygoms, įstatymų, Vyriausybės nutarimais nustatytų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams, ir nustatė, jog minėti reikalavimai nebuvo pažeisti, Vilniaus miesto savivaldybė, spręsdama klausimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, pagrįstai atsižvelgė būtent į šią Teritorijų planavimo įstatymo bei Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka priimtą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos teigiamą išvadą dėl Detaliojo plano sprendinių, kuri nebuvo apskųsta, ir šiai dienai taip pat yra galiojanti, o ne į vėliau naujai išduotas vienos institucijos planavimo sąlygas, kurių vertinimas šioje baigiamojoje planavimo stadijoje teisės aktais net nėra numatytas. Pažymėjo, kad parengto detaliojo plano sprendinių tikrinimo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrų atliekančioje institucijoje stadija, t. y. baigiamojo etapo dalis, yra itin reikšminga, vėliau sprendžiant detaliojo plano tvirtinimo klausimų savivaldybės taryboje. Pateikus teritorijų planavimo dokumentą tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, pastaroji patikrina šias aplinkybes: 1) planavimo organizatoriaus atitikimą Teritorijų planavimo įstatymo 8, 14 ir 20 str. reikalavimams, 2) teritorijų planavimo dokumento rengėjo atitikimą 36 str. reikalavimams, 3) teritorijų planavimo dokumento atitikimą teisės aktais nustatytiems sudėties reikalavimams, 4) teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitikimą planavimo sąlygoms, planavimo sąlygų ir jų sąvadų, dokumento rengimo, svarstymo, derinimo procedūrų bei sprendinių atitikimą Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Administracinėje byloje Nr. AS8-605/2006 LVAT teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra yra skirta kontroliuoti planavimo procesą pradedant nuo tokio planavimo rengimo stadijos. Be to, ši priežiūra apima planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvadų tikrinimų jų atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektu. Patikrinus detaliojo planavimo dokumentą, surašomas dokumento patikrinimo aktas, ir jame įrašoma išvada gali būti: 1) teigiama - kai teritorijų planavimo procedūros ir dokumento sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir patikrinimo metu nustatyti dokumento trūkumai yra neesminiai, nelemiantys sprendinių ir planavimo procedūrų rezultatų, dokumentą siūloma tvirtinti, 2) neigiama - kai teritorijų planavimo procedūros neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Vertinant teigiamos valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančios institucijos išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento, atkreipė dėmesį j tai, kad administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008 teisėjų kolegija pažymėjo, jog nors teigiama patikrinimo išvada dėl teritorijos planavimo dokumento detalųjį planų tvirtinančiai institucijai yra patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau minėtos priežiūros institucijos išvados statusas teritorijų planavimo procese yra itin reikšmingas, nes Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 5 d. ir 27 str. 2 d. nurodyta, jog detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Taigi nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados priklauso, ar galima kita procedūros stadija - detaliojo plano tvirtinimas. LVAT 2010-03-18 sprendime administracinėje byloje Nr. A-822-345-10, taip pat akcentuota patikrinimo akto svarba. Teismas šioje byloje priėjo išvadą, kad tuo metu, kai Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė ginčijamų sprendimą, tai yra 2008-10-17, 2007-03-01 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (W0)-l 1.81-106 jau nebegaliojo ir savivaldybės taryba juo jau nebegalėjo remtis. Teismas, remdamasis šia vienintele aplinkybe, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas, remdamasis minėto patikrinimo akto išvada, patvirtino pareiškėjų detalųjį planą. Taigi, ši aplinkybė neabejotinai patvirtina valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos priimto patikrinimo akto svarbą detaliojo planavimo procese, ir sekančioje proceso stadijoje - tvirtinant planą savivaldybės taryboje. Taigi, nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, tikrindamas Detalųjį planą, vadovaudamasis aukščiau teisės aktų nustatyta tvarka, patikrino ne tik Detaliojo plano atitikimą detaliojo plano rengimo, svarstymo, derinimo procedūrų bei sprendinių atitikimą Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams, tačiau ir teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitikimą planavimo sąlygoms, tarp jų ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2008-10-17 išduotoms planavimo sąlygoms. Teritorijų planavimo dokumento 2010-07-22 patikrinimo aktu Nr. TP1-1758 buvo išduota teigiama patikrinimo išvada ir siūlymas tvirtinančiai institucijai Detalųjį planą tvirtinti. Šis patikrinimo aktas atitinka individualaus teisės akto požymius, nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 p., jis nebuvo ginčijamas, Vilniaus miesto 2010-10-20 sprendimo priėmimo dienai buvo galiojantis, ir šiai dienai taip pat yra galiojantis, jo teisėtumas nėra ir šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėtas patikrinimo aktas patvirtina, kad detaliojo planavimo procedūra buvo atlikta tinkamai, detalusis planas atitinka tiek išduotas planavimo sąlygas, tiek teisės aktų reikalavimus. Kaip numato Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p., patikrinus detaliojo planavimo dokumentą, kita stadija yra jo tvirtinimas savivaldybės taryboje, ir ši stadija, savivaldybės tarybai 2010-10-20 priėmus sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, taip pat buvo įvykdyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepagrįsta pareiškėjo išvada, kad priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, kadangi neva nebuvo įvykdytos kultūros paveldo apsaugą turėjusios garantuoti planavimo sąlygos. Detalusis planas buvo parengtas pagal 2010-01-22 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento išduotą planavimo sąlygų sąvadą, taip pat ir pagal jame nurodytas 2008-10-17 Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio išduotas planavimo sąlygas, Detaliojo plano atitikimas taip pat buvo įvertintas būtent šioms planavimo sąlygoms. Itin svarbi aplinkybė yra tai, jog prieš teikiant Detalųjį planą tikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, Detalusis planas buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje. Kaip nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4 d., komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento. Kaip 2008-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1846/2008 pažymėjo LVAT, detalusis planas turi būti rengiamas pagal kompetentingų institucijų išduotas planavimo sąlygas, kuriose taip pat yra nuoroda, kokių teisės aktų reikalavimai turi būti įvykdyti. Parengus detaliojo planavimo dokumentą, jis turi būti suderintas su visomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Planavimo sąlygas išdavusi institucija derinimo metu turi patikrinti, ar detalusis planas parengtas laikantis nustatytų sąlygų. Šiuo atveju aplinkybė, ar Detalusis planas yra parengtas laikantis kompetentingų institucijų nustatytų planavimo sąlygų, buvo nustatoma savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, kurios narys taip pat yra ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovas. Derinant parengtą Detalųjį planą Nuolatinėje statybos komisijoje 2010-04-07-2010-04-08, visi Nuolatinės statybos komisijos nariai raštu pritarė Detaliojo plano derinimui, t. y. pritarė, kad detalusis planas parengtas laikantis išduotų planavimo sąlygų. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovas taip pat priėmė sprendimą ir raštu pritarė, jog Detalusis planas yra parengtas laikantis Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2008-10-17 išduotų planavimo sąlygų. Nurodytas Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovo sprendimas atitinka individualaus teisės akto požymius, nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 p., jis nėra atšauktas, taigi, ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimo priėmimo dienai, ir šiai dienai buvo ir yra galiojantis. Taigi, tai, jog Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys baigiamojo detaliojo planavimo etapo detaliojo plano tvirtinimo stadijos metu išdavė naujas sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, nesąlygoja visos detaliojo planavimo procedūros neteisėtumo bei išvados, kad detaliojo planavimo procedūra turėjo būti pradėta iš naujo nuo paties pradinio etapo. Remiantis pareiškėjo aiškinimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, spręsdama klausimą dėl Detaliojo plano tvirtinimo, privalėjo atsižvelgti tik į nurodytas naujai išduotas 2010-09-24 planavimo sąlygas, ir nepaisyti visos atliktos detaliojo planavimo procedūros - atlikto Detaliojo plano viešo svarstymo, suderinimo Nuolatinėje statybos komisijoje, kurioje visi 35 kompetentingų institucijų atstovai pritarė Detaliojo plano derinimui, taip pat turėjo nepaisyti ir galiojančio Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto, kuriame nurodyta teigiama atlikto detaliojo plano sprendinių patikrinimo išvada. Toks aiškinimas yra itin ydingas, prieštaraujantis Teritorijų planavimo įstatymo įtvirtintai teritorijų planavimo koncepcijai, pagal kurią yra griežtai nustatyta teritorijų planavimo dokumento rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūra, kadangi procesas yra itin sudėtingas ir reikalaujantis daug sąnaudų, visas procesas yra suskirstytas į atitinkamas stadijas, ir įstatymas nustato reikalavimus bei veiksmus, kurie yra įvykdomi kiekvienos stadijos metu. Taip pat įstatyme nustatyti itin griežti ir pakankamai trumpi terminai kiekvienam teritorijų planavimo proceso veiksmui atlikti, ir tiek planavimo organizatoriaus, tiek teritorijų planavimo procese dalyvaujančių atitinkamų institucijų veiksmai turi būti atliekami griežtai laikantis įstatyme numatytos tvarkos ir terminų. Tuo tarpu baigiamojo detaliojo planavimo etapo metu, atlikus detaliojo plano tikrinimą ir pateikus detalųjį planą tvirtinti savivaldybės tarybai, mano, kad nėra galimi dispozityvūs vienų ar kitų institucijų veiksmai, sąlygojantys viso detaliojo planavimo proceso nutraukimų ir/ar grąžinimų į pradinį detaliojo planavimo proceso etapą. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys, išdavęs naujas 2010-09-24 planavimo sąlygas, daugiau jokių veiksmų neatliko, t. y. neatšaukė savo sprendimo Nuolatinėje statybos komisijoje pritarti Detaliojo plano derinimui, kuriuo buvo patvirtinta, kad Detalusis planas yra parengtas laikantis Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2008-10-17 išduotų planavimo sąlygų. Taigi, ir Detaliojo plano suderinimas Nuolatinėje statybos komisijoje, ir jo tikrinimas Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje buvo atliktas laikantis griežtai įstatyme nustatytos tvarkos, Nuolatinės statybos komisijos protokolas bei Detaliojo plano patikrinimo aktas buvo galiojantys savivaldybės tarybai sprendžiant dėl Detaliojo plano tvirtinimo, ir šiai dienai taip pat yra galiojantys, ir savivaldybės taryba pagrįstai atsižvelgė į būtent šiuos teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka priimtus dokumentus, o ne į prieš pat savivaldybės tarybos posėdį išduotas ir pateiktas vienos institucijos naujas planavimo sąlygas, dėl kurių atitikimo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams tikrinimas nebuvo atliekamas, taip pat kaip ir Detaliojo plano sprendinių atitikimas šioms sąlygoms Nuolatinėje statybos komisijoje bei teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo jokio įstatyminio pagrindo vertinti, ar Detalusis planas atitinka baigiamojo detaliojo planavimo etapo paskutinės stadijos metu naujai išduotas sąlygas. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, savivaldybės taryba, gavusi detalųjį planą ir spręsdama dėl jo tvirtinimo, apskritai neturi tikrinti, ar detaliojo plano sprendiniai atitinka išduotas planavimo sąlygas, kadangi tai yra atliekama ankstesnėse detaliojo planavimo stadijose: derinant detaliojo plano sprendinius Nuolatinėje statybos komisijoje ir tikrinant valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat neginčija tos aplinkybės, jog Detalusis planas neatitinka teisės aktų nustatyta tvarka išduotų planavimo sąlygų, atitikimas kurioms buvo vertinamas Nuolatinėje statybos komisijoje, ir tikrinamas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, spręsdama dėl Detaliojo plano tvirtinimo, neturėjo atsižvelgti ir pagrįstai neatsižvelgė į Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio naujai 2010-09-24 išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, kadangi detaliojo planavimo procedūra buvo atlikta tinkamai, jos metu nustatyta, kad parengtas Detalusis planas atitinka tiek teisės aktų nustatyta tvarka išduotas planavimo sąlygas, atitikimas kurioms taip pat buvo vertinamas ir Nuolatinėje statybos komisijoje, ir Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje, tiek įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad patenkinus pareiškėjo nepagrįstą reikalavimą, būtu grubiai pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo kriterijai. Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą yra konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad gali susidaryti tokios faktinės situacijos, kai asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytas sąlygas, pagal šiuos teisės aktus įgijo tam tikras teises ir dėl to jam atsirado lūkesčių, kuriuos šių teisės aktų galiojimo metu galėjo pagrįstai laikyti teisėtais, taigi pagrįstai galėjo tikėtis, kad jeigu jis paklus teisei, vykdys įstatymų reikalavimus, jo lūkesčiai valstybės bus laikomi teisėtais ir bus valstybės ginami ir saugomi; tokius lūkesčius gali sukelti net ir tie teisės aktai, kurie vėliau buvo Konstitucijos ir įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams). Nagrinėjamu atveju, tiek planuojamo žemės sklypo savininko RUAB „Statybų linija“, tiek, suinteresuoto asmens vertinimu, planavimo organizatorius pagrįstai tikėjosi, jog faktiškai užbaigus visas detaliojo planavimo procedūras, Nuolatinei statybos komisijai pritarus dėl Detaliojo plano derinimo ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai patikrinus Detaliojo plano sprendinius ir išdavus teigiamą patikrinimo išvadą, likus paskutinei baigiamojo etapo stadijai - Detaliojo plano tvirtinimui, vienos ar kitos planavimo sąlygos nebus keičiamos, o jeigu toks neteisėtas veiksmas ir bus atliktas, tvirtinanti institucija į jas neturi atsižvelgti. Teritorijų planavimo įstatyme griežtai nustatyta teritorijų planavimo dokumento rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūra, kadangi procesas yra itin sudėtingas ir reikalaujantis daug sąnaudų. Visas procesas yra suskirstytas į stadijas, ir įstatymas nustato reikalavimus bei veiksmus, kurie yra įvykdomi kiekvienos stadijos metu, įstatyme nustatyti itin griežti ir pakankamai trumpi terminai kiekvienam teritorijų planavimo proceso veiksmui atlikti, ir tiek planavimo organizatoriaus, tiek teritorijų planavimo procese dalyvaujančių atitinkamų institucijų veiksmai turi būti atliekami griežtai laikantis įstatyme numatytos tvarkos ir terminų, o ne paskutinėje proceso stadijoje keičiant vienus ar kitus dokumentus. Įstatymų leidėjas, priėmęs 2004-01-15 Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. IX-1962, kuris įsigaliojo nuo 2004-05-01, 4 str. 2 d. nustatė, kad iki 2004-05-01 pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004-05-01 galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Taigi įstatymų leidėjas, pakeisdamas visą teritorijų planavimo procedūrą, nustatė, kad pradėti sudėtingi teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesai dėl pasikeitusių įstatymo normų nenutrūktų ir negrįžtų ir pradines stadijas, tokiu būdu užtikrindamas teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo kriterijus. Pagal analogiją turėtų būti vertinama ir nagrinėjama situacija. Akivaizdu, kad tuo atveju, kai net dėl įstatymo pasikeitimo nėra nutraukiamos pradėtos detaliojo planavimo procedūros, baigiamajame planavimo etape neturi būti galimas ir planavimo sąlygų keitimas, atsižvelgiant į vienos patariamosios institucijos priimtas išvadas, kurios, kaip bus nurodyta žemiau, netgi nėra laikomos norminiu teisės aktu. Taigi planavimo sąlygų keitimas ar naujų planavimo sąlygų išdavimas, institucijai pakeitus dėl išduotų planavimo sąlygų nuomonę, kai tos pačios institucijos atstovas parašu patvirtino, jog parengtas detalusis planas atitinka išduotas planavimo sąlygas, negali sąlygoti detaliojo planavimo procedūros nutraukimo bei išvados, kad detaliojo planavimo procedūra turėjo būti pradėta iš naujo nuo paties pradinio etapo, visus įvykdytus ir nenuginčytus detaliojo planavimo etapus tiesiog ignoruojant ir anuliuojant. Būtent Konstitucijoje įtvirtintas teisinių lūkesčių apsaugos principas suponuoja išvadą, kad detaliojo planavimo metu asmenų įgytos teisės turi būti apsaugotos, detaliojo planavimo baigiamojo etapo paskutinės stadijos metu planavimo sąlygos negali būti keičiamos ar naujai išduodamos, o jei visgi tai yra atliekama, sprendžiant dėl detaliojo plano tvirtinimo, į jas neturi būti atsižvelgiama, t. y. valstybės institucijos taip pat privalo elgtis sąžiningai, nepažeisdamos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, bei minėtų teisinės valstybės kriterijų. Tik tokiu būdu gali būti užtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga ir teisinis tikrumas, taip pat ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimai. Taip pat nurodo, kad detaliojo plano atitikimas pareiškime nurodytoms kultūros paveldo vertingosioms savybėms ar naujai išduotoms planavimo sąlygoms nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas teigia, kad Detaliojo plano sprendiniai neva pažeidžia Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingąsias savybes, todėl negalėjo būti tvirtinamas. Teismas negali perimti nei savivaldybei, nei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai priskirtų viešojo administravimo funkcijų, ir vertinti, ar Detalusis planas atitinka naujai išduotas planavimo sąlygas, kai Detaliojo plano atitikimas šioms sąlygoms nebuvo ir negalėjo bei neturėjo būti vertinamas nei Nuolatinėje statybos komisijoje, nei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, nei savivaldybėje. LVAT 2008-08-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1415-08 konstatavo, kad atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė, tvirtindama detalųjį planų, turėjo nustatyti, ar detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams (TPĮ 26 str. 3 d.). <...> Teismas, tvirtindamas detalųjį planą, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, turėtų perimti savivaldybei įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Nenustačius atsakovo piktybinių įstatymo pažeidimų, to teismui daryti šioje byloje nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas Detaliojo plano atitikimą Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms ar naujai išduotoms planavimo sąlygoms, taip pat faktiškai perimtų savivaldybei bei teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, o to daryti šioje byloje, mano, taip pat nėra pagrindo, tuo labiau, kad Detaliojo plano atitikimas minėtiems dokumentams ir reikalavimams nurodytose institucijose apskritai neturėjo ir negalėjo būti vertinamas. Iš naujai išduotų planavimo sąlygų net nėra aišku, koks turi būti planuojamo statyti pastato aukštingumas, užstatymo tankis ir pan., nors prokuroras pareiškime nepagrįstai ir neturėdamas teisinio pagrindo aiškina šias išduotas planavimo sąlygas ir jų pagrindu konstatuoja planuojamoje teritorijoje galimą pastatų aukštingumą, užstatymo tankį ir kitas aplinkybes. Be to, taip pat nėra aiški ir ta aplinkybė, ar minėtos naujai išduotos planavimo sąlygos, kuriomis, pasak pareiškėjo, savivaldybės taryba neva turėjo vadovautis, atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, suinteresuoto asmens įsitikinimu, šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ne vertinimas, ar Detalusis planas atitinka vienus ar kitus naujai išduotus reikalavimus, o aplinkybė, ar Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama sprendimą dėl Detaliojo plano tvirtinimo ir užbaigdama detaliojo plano tvirtinimo stadiją, pagrįstai neatsižvelgė į Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio baigiamojo etapo metu naujai išduotas planavimo sąlygas. Išdėstyti argumentai ir motyvai patvirtina, kad Detaliojo plano atitikimas planavimo sąlygoms ir teisės aktų reikalavimams pagrįstai buvo vertinamas atsižvelgiant į 2008-10-17 Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio išduotas planavimo sąlygas, į Nuolatinės statybos komisijos bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvadas, ir savivaldybei sprendžiant klausimą dėl Detaliojo plano tvirtinimo, savivaldybė pagrįstai ir teisėtai į naujai vienos iš institucijų prieš pat tarybos posėdį išduotas planavimo sąlygas neturėjo atsižvelgti. Konstatavus, kad savivaldybei nebuvo pagrindo vadovautis Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio naujai išduotomis planavimo sąlygomis, taip pat konstatuotina ir tai, kad Detaliojo plano atitikimas naujai nustatytoms Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosioms savybėms taip pat negali būti vertinamas, kadangi reikalavimai dėl papildomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo yra nustatomi išduodant planavimo sąlygas, tuo tarpu, kaip nustatyta, Detaliojo plano sprendinių atitikimas pagrįstai buvo vertinamas atsižvelgus į Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2008-10-17 planavimo sąlygas, nustatyta, kad sprendiniai minėtas sąlygas atitinka, o šiose sąlygose reikalavimas vadovautis Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, vertingosiomis savybėmis, nebuvo nustatytas. Taip pat pažymėjo, kad teismas taip pat turėtų atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad naujų 2010-09-24 planavimo sąlygų išdavimas nebuvo galimas pagal teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškime nurodoma, jog 2010-09-24 planavimo sąlygos Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio buvo išduotos atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-04-24 aktą Nr. KPD-RM-1387, vadovaujantis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 11.2 punktu. Minėtą aplinkybę patvirtina ir pareiškėjo pateiktos Komisijos, sudarytos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2010-08-13 įsakymu Nr. I-272, 2010-09-17 išvados, bei Kultūros paveldo departamento 2010-11-22 raštas Nr. (1.21) 2 3624. Nurodytame Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 11.2 punkte yra nustatyta, kad Sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių, kai įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai daro įtaką rengiamos teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre). Šiuo atveju nurodytasis Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau - Vertinimo taryba) 2010-04-24 aktas Nr. KPD-RM-1387, kurio pagrindu buvo išduotos naujos planavimo sąlygos, negali būti vertinamas kaip įsigaliojęs patvirtintas naujas teisės aktas ar normatyvinis dokumentas. Atsižvelgiant į šios normos prasmę bei tikslus, bei griežtą teritorijų planavimo proceso reglamentavimą Teritorijų planavimo įstatyme bei kituose teisės aktuose, daro išvadą, kad minėta norma įtvirtina, jog norint pakeisti planavimo sąlygas šiuo pagrindu, turi įsigalioti naujas norminis teisės aktas, t. y. teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Tai yra, įsigalioja naujas teisės aktas, kuris yra skirtas ne vienam subjektui ir ne vieno detaliojo plano atžvilgiu, tačiau iš esmės keičiantis detaliojo planavimo procedūrą ar bendruosius reikalavimus, taikytinus teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Be to, taip pat tokiame teisės akte turi būti nustatyta ir jo taikymo apimtis, t. y. ar naujai priimtas teisės aktas yra taikomas jau pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams. Tuo tarpu įstatymų leidėjas, aukščiau nurodytu atveju pakeitęs Teritorijų planavimo įstatymą, kartu nustatė, kad tokie nauji teisės aktų reikalavimai nėra taikomi jau pradėtų procedūrų atžvilgiu. Taigi, tokiu būdu yra siekiama, kad pradėtos teritorijų planavimo procedūros jų viduryje ar jau baigiamajame etape nebūtų nepagrįstai nutrauktos. Priešingu atveju, teigiant, kad pagrindas planavimo sąlygų keitimui gali būti ir individualaus pobūdžio vien kartinio taikymo aktas, būtų paneigta aukščiau nurodytoji Teritorijų planavimo įstatymo įtvirtinta teritorijų planavimo proceso koncepcija, kitoks vertinimas suteiktų teisę įvairioms institucijoms, net ir laikino pobūdžio (šiuo atveju - Vertinimo tarybai), piktnaudžiauti joms suteikiamomis teisėmis ir priiminėti įvairius individualaus pobūdžio teisės aktus, kurie, šių institucijų nuomone, daro įtaką atitinkamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, ir tos pačios institucijos kitai pavaldžiai įstaigai (t. y. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui) šiais individualiais aktais remtis, keičiant ar išduodant naujas planavimo sąlygas. Planavimo sąlygų keitimas negali būti sąlygotas kitos tai pačiai institucijai pavaldžios įstaigos, komisijos ar tarybos priimamu aktu, kaip šioje byloje. Tokiu atveju faktiškai planavimo sąlygų keitimas priklauso tik nuo vienintelės įstaigos, kuri, pakeitusi nuomonę dėl išduotų planavimo sąlygų, pati priima atitinkamą aktą, ir jo pagrindu po to pakeičia konkrečias planavimo sąlygas, teigdama, kad privalėjo tai padaryti, kadangi įsigaliojo naujas teisės aktas, t. y. tai pačiai įstaigai pavaldžios tarybos priimtas dokumentas. Tačiau tokiu atveju nebūtų užtikrinamas viso proceso objektyvumas. Išvadą, jog minėtoje Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 11.2 normoje nurodyti įsigalioję nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai vertintini kaip norminiai teisės aktai, patvirtina ir normatyvinių dokumentų pobūdis ir rūšys - normatyviniai dokumentai yra statybos techniniai reglamentai, kuriuos tvirtina LR Aplinkos ministras, aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai LAND, kuriuos taip pat tvirtina LR Aplinkos ministras, kelių techniniai reglamentai, taip pat tvirtinami LR aplinkos ministro ir/ar LR susisiekimo ministro ir t. t. - tai yra poįstatyminiai (norminiai) teisės aktai. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 4 d. numato, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus pagal kompetenciją priima Vyriausybė, kultūros ministras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius ir savivaldybės taryba. Taigi, įstatyme nustatytas baigtinis sąrašas subjektų, kurie gali priimti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus. Vertinimo taryba šiame sąraše nėra nurodyta, taigi Vertinimo taryba nepriima nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminių teisės aktų, ir šios tarybos priimti įvairaus pobūdžio aktai ar sprendimai taip pat negali būti vertinami kaip nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminiai teisės aktai. Tuo labiau, atsižvelgiant į tai, jog vertinimo tarybos sprendimuose yra pateikiamos tik išvados, ir nėra numatyta Vertinimo tarybos aktų paskelbimo tvarka, kadangi Vertinimo tarybos aktai perduodami Kultūros paveldo departamentui, ir saugomi departamente Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, Vertinimo tarybos akto priėmimas negali būti pagrindu pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 11.2 p. planavimo sąlygų keitimui ar naujų planavimo sąlygų išdavimui. Dėl šios priežasties Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys negalėjo, remdamasis Vertinimo tarybos 2010-04-21 aktu, išduoti naujų planavimo sąlygų, todėl savivaldybės taryba, įvertinusi ir šią aplinkybę, pagrįstai į tokias sąlygas neturėjo atsižvelgti. Taip pat nurodo, kad kaip matyti iš prokuroro pareikšto pareiškimo, jis iš esmės yra analogiškas trečiojo suinteresuoto asmens D. R. vyriausiajam prokurorui pateiktam prašymui, kas pirmiausia sudaro pagrindą abejoti viešojo intereso gynimu šioje byloje, kadangi, kaip matyti iš pareiškimo, daugiau jokie veiksmai prokuroro nebuvo atlikti ir papildomos aplinkybės nesiaiškintos. Vieno iš kaimyninių gyventojų interesai, kurie šiuo atveju net nėra pažeidžiami, negali būti vertinami kaip viešasis interesas. Be to, šiame pareiškime nurodoma, kad visuomenė Detaliojo plano rengėjams teikė savo nuomonę dėl konkrečių Detaliojo plano sprendinių (2010-06-14 vykusio viešojo svarstymo metu), tačiau į gyventojų siūlymus neva nebuvo atsižvelgta.

Nors šiuo atveju pareiškime pateiktas reikalavimas iš esmės yra grindžiamas aukščiau nurodytų naujųjų planavimo sąlygų išdavimu, ir neva neteisėtu neatsižvelgimu į jas, atkreipė dėmesį, kad Detaliojo plano svarstymas su visuomene vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, šią aplinkybę patvirtina Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2010-07-22 patikrinimo aktas. Be to, į pateiktus visuomenės siūlymus buvo atsižvelgiama (gyventojams išreiškus pageidavimą, buvo paliktas įvažiavimas į kiemą prie Algirdo g. 10 ir 10A gyvenamųjų namų). Tuo tarpu 2010-06-14 vykusio viešo svarstymo metu nebuvo pateikta jokių konkrečių siūlymų, į kuriuos tariamai nebuvo atsižvelgta. Kaip matyti iš 2010-06-14 viešo svarstymo protokolo, 2010-06-14 viešo svarstymo metu D. R. išreiškė tik spėliojimais grindžiamą nuomonę, jog prieš 50 metų statytas daugiabutis gyvenamasis namas Nr. 10 gali nugriūti statant kitą statinį, tokiu būdu tik siekdama sukelti kitų gyventojų abejones dėl vykdomos detaliojo planavimo procedūros. Taigi, ši nuomonė nepagrįsta jokiais duomenimis, negali net būti vertinama kaip visuomenės pasiūlymas Teritorijų planavimo įstatymo 32 str. prasme. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2010-06-14 viešo svarstymo metu neva nebuvo atsižvelgiama į pateiktus siūlymus, kadangi jokių konkrečių siūlymų dėl detaliojo plano sprendinių pateikta nebuvo (I tomas, b. l. 76-86).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Statybų linija“ atstovas su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl pareiškimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka patikrino pateikto žemės sklypų teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detalųjį planą (toliau - Detalusis planas) ir nenustatė jokių projekto rengimo, derinimo ir viešumą užtikrinančių procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir 2010-07-22 patikrinimo aktu Nr. TP1-1758 pritarė pateiktam Detaliajam planui. Tikrinant Detalųjį planą buvo pateiktas 2010-01-22 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini). Kultūros paveldo departamento 2008-10-17 išduotos planavimo sąlygos (duomenys neskelbtini), kuriomis vadovaujantis buvo parengtas detalusis planas, buvo įtrauktos į minėtą planavimo sąlygų sąvadą ir į jas privalomai derėjo atsižvelgti rengiant Detalųjį planą. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcijai tikrinti buvo pateiktos būtent 2008-10-17 Kultūros paveldo departamento išduotos sąlygos (duomenys neskelbtini) ir patikrinimo išvada priimta atsižvelgiant į turimus dokumentus. Vėlesniuose Detaliojo plano tvirtinimo etapuose Inspekcija nedalyvauja ir neturėjo galimybės įtakoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų tuomet, kai buvo pateiktos naujos sąlygos. Laiko, kad Inspekcijos 2010-07-22 teigiamos patikrinimo išvados išdavimo metu detaliojo planavimo sprendiniai atitiko teisės aktų nustatyta tvarka išduotoms planavimo sąlygoms, įstatymų, Vyriausybės nutarimais nustatytų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams, ir minėti reikalavimai nebuvo pažeisti. Inspekcijos išvada nėra ginčijama, laikoma teisėta ir pagrįsta. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamentas 2010-09-24 raštu Vilniaus miesto savivaldybei nurodė, kad pakeičia 2008-10-17 išduotas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini) į naujas - 2010-09-24 (duomenys neskelbtini), tačiau nėra nurodoma, kokia būtų pozicija dėl Detaliojo plano suderinimų, kurie Kultūros paveldo departamento yra pateikti ant detaliojo plano brėžinių, Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokole Nr. 1-15-38 ir kt. Daugiau jokie Kultūros departamento veiksmai nėra atlikti, neatšauktas sprendimas Nuolatinėje statybų komisijoje pritarti Detaliojo plano derinimui, kuriuo buvo patvirtinta, kad Detalusis planas yra parengtas laikantis Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2008-10-17 išduotų planavimo sąlygų (II tomas, b. l. 56-57).

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. įmonė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas D. K. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo ir atsakovės atstovų, trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2004-09-10 įsakymu Nr. 30-1409 pavedus Miesto plėtros departamentui rengti teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detalųjį planą pagal pridedamą brėžinį, nustačius detaliojo planavimo tikslą bei patvirtinus šios teritorijos detaliojo plano rengimo sąlygas ir planavimo užduotį (I tomas, b. l. 157-159), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, kuris ir turėjo išduoti planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262, nustatyta tvarka pateikė paraiškas planavimo sąlygas išduodančioms institucijoms. Gavęs minėtas planavimo sąlygas, tame tarpe – ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2008-10-17 planavimo sąlygas (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 147-148), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010-01-22 išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui Nr. (duomenys neskelbtini)-(2.15.121-MP2) (I tomas, b. l. 143-144). Detaliojo plano rengėjui – trečiajam suinteresuotam asmeniui D. K. įmonei – parengus detalųjį planą, jį apsvarsčiusi Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2010 m. balandžio 7-8 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio atstovas, nutarė jį derinti (I tomas, b. l. 139-140), šį detalųjį planą 2010-07-22 taip pat patikrino bei patvirtino ir Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (I tomas, b. l. 138), o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-09-29 posėdyje Nr. 63 nusprendė pradėti sprendimo projekto „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ svarstymo procedūrą (I tomas, b. l. 128). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, motyvuodamas tuo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2010-04-21 aktu Nr. KPD-RM-1387 nutarė, kad Vilniaus miesto istorinei daliai, vad. Naujamiesčiu, reikalinga teisinė apsauga bei nustatė vertingąsias jos savybes (I tomas, b. l. 53-66), taip pat šio departamento direktoriaus 2010-08-13 įsakymu Nr. I-272 „Dėl laikinosios komisijos, atlikti patikrinimą, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, derinant teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių, Vilnius, detaliojo plano projektą, sudarymo“, sudarytos komisijos 2010-09-17 pateiktomis išvadomis Nr. RG-114, kuriomis buvo siūloma Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui inicijuoti planavimo sąlygų pakeitimą pagal 2010-04-21 akte Nr. KPD-RM-1387 nustatytas vertingąsias savybes (I tomas, b. l. 13-15), vadovaudamasis Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 11 p., pakeitė savo 2008-10-17 išduotas planavimo sąlygas (duomenys neskelbtini) naujomis – 2010-09-24 išduotomis planavimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) – ir apie tai 2010-09-24 raštu Nr. (12.12.V)-2V-952 informavo detaliojo plano organizatorių – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, kuris šį raštą su naujomis planavimo sąlygomis ir jų priedais gavo 2010-10-01 (I tomas, b. l. 129-132). Nepaisant aplinkybės, kad vienos iš institucijų išduotos planavimo sąlygos buvo pakeistos naujomis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-10-20 sprendimu Nr. 1-1764 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių, Naujamiesčio seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius (I tomas b. l. 136-137).

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, kaip nustatyta pareiškimu ir prokuroro paaiškinimu teismo posėdyje, savo reikalavimą panaikinti kaip neteisėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimą „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ grindžia tuo, kad, priimant šį sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, o būtent – nebuvo įvykdytos kultūros paveldo apsaugą turėjusios garantuoti planavimo sąlygos. Kitais detaliojo plano rengimo procedūros reikalavimų, tame tarpe – viešo jo svarstymo, pažeidimais, kaip nustatyta prokuroro paaiškinimu teismo posėdyje, pareiškimas nėra grindžiamas.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010-09-24 planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini), kuriomis pakeistos 2008-10-17 išduotos planavimo sąlygos (duomenys neskelbtini), išdavimo metu galiojusios redakcijos Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas LR aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262 (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2009-12-09 iki 2010-10-03), nustatė, kad: prieš pradėdamas rengti bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius Tvarkos aprašo ir atitinkamų rūšių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka pateikia paraiškas Tvarkos apraše nurodytoms institucijoms, kad šios pateiktų Sąlygas. Detaliojo plano rengimo atveju planavimo organizatorius raštu kreipiasi į savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti Sąvadą. Tvarkos aprašo 30 punkte nurodytu atveju Savivaldybės vyriausiasis architektas išsiunčia paraiškas ir papildomus dokumentus Sąlygas išduodančioms institucijoms (Aprašo 6 p.); tais atvejais, kai Savivaldybės vyriausiasis architektas kreipiasi raštu į Sąlygas išduodančią instituciją ir per Tvarkos aprašo 30 punkte nustatytą terminą negauna iš jos Sąlygų, planavimo organizatoriui išduodamame Sąvade nurodo, kad Sąlygas išduodanti institucija Sąlygų nepateikė (Aprašo 7 p.); sąlygas rengianti institucija Sąlygas rengia vadovaudamasi: institucijos kompetencija; planuojamoje teritorijoje galiojančiais ir Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, regioninės plėtros planais, patvirtintomis investicinėmis ir atskirų ūkio šakų plėtros programomis (projektais) bei kitų strateginių dokumentų nuostatų reikalavimais, darančiais įtaką numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento sprendiniams ir įvertinus planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo Sąlygas; įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamą planuojamą veiklą; įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimais, nustatančiais planuojamojo sklypo (teritorijos) naudojimo apribojimus; planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu; Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu (Aprašo 8-8.6. p.); sąlygos rengiamos vadovaujantis sąžiningumo bei protingumo principais. Sąlygų reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su planuojama teritorija ir planavimo tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimybes (gretimų sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdus ir/ar pobūdžius) bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su planavimo tikslais, ir įvertinantys planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo Sąlygas. Sąlygose gali būti išvardijami konkretūs normatyviniai dokumentai, kuriais vadovaujantis turi būti rengiamas teritorijų planavimo dokumento projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti Sąlygas išduodančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į Sąlygas (Aprašo 9 p.); išduotos bendrųjų planų ir specialiųjų planų Sąlygos galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Detaliojo plano Sąlygos ir Sąvadas galioja viso teritorijų planavimo proceso metu ir kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Jei planavimo procesas nėra baigtas, Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo terminą pagal motyvuotą planavimo organizatoriaus prašymą pratęsia (išskyrus Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktuose nurodytus atvejus) Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Planavimo organizatorius raštu kreipiasi į Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusią instituciją dėl Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo termino pratęsimo. Kai Sąvadą išdavusi institucija neturi visų reikalingų duomenų, ji raštu kreipiasi į Tvarkos aprašo 22.1–22.8 punktuose nurodytas institucijas dėl Sąlygų galiojimo termino pratęsimo. Išnagrinėjusi planavimo organizatoriaus prašymą ir priėmusi sprendimą dėl Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo termino pratęsimo, Sąlygas išdavusi institucija per 10 darbo dienų, o Sąvadą išdavusi institucija per 20 darbo dienų pratęsia Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo terminą arba išduoda naujas Sąlygas ir/ar Sąvadą. Sąlygas ir/ar Sąvadą rengusios ir išdavusios institucijos turi organizuoti Sąlygų ir/ar Sąvado atitikimo teisės aktams stebėseną (monitoringą) visą Sąlygų ir/ar Sąvado galiojimo laikotarpį (Aprašo 10 p.); sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių, kai: planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre); įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai daro įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre) (Aprašo 11-11.2.p.); sąlygų ir/ar Sąvado teisinių klaidų ištaisymo, keitimo bei atšaukimo procedūra turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus (Aprašo 13 p.). 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-811 nuo 2010-10-03 Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 11.1. ir 11.2 p. buvo pakeisti, nustatant, kad sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių, kai: planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas ir teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre) (Aprašo 11.1. p.); įsigalioja patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai daro įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas ir teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre) (Aprašo 11.2. p.).

LR teritorijų planavimo įstatymo 25 str., reglamentuojantis detaliojo teritorijų planavimo procesą, be kita ko, nustato: detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas (1 d.); teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro: 1) esamos būklės analizės stadija – vertinamas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos vystymo tendencijos, probleminės situacijos; 2) koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai; 3) sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas (3 d.); teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas yra reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu (4 d.); baigiamasis etapas: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad planavimo sąlygas išdavusi institucija, esant aplinkybėms, numatytoms Aprašo 11.1. ir 11.2., gali jas pakeisti naujomis iki patvirtinto teritorijų planavimo dokumento pateikimo registruoti teritorijų planavimo registre, t. y. Aprašas planavimo sąlygų pakeitimo galimybę naujomis sieja ne su detaliojo teritorijų planavimo proceso teritorijų planavimo dokumento rengimo etapu, o su baigiamojo etapo paskutine stadija –registravimu teritorijų planavimo registre. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Statybų linija“ argumentai, kad planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti, atsižvelgiant tiek į Aprašo 11.2. p. nuostatą, kurioje nurodyta galimybė keisti rengiamo teritorijų planavimo dokumento planavimo sąlygas, taip pat į paties detaliojo teritorijų planavimo proceso etapų prasmę, gali būti keičiamos iš esmės tik teritorijų planavimo dokumento rengimo, bet jokiu būdu ne baigiamojo etapo paskutinės stadijos metu, nėra pagrįstas: Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2008-01-22 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A248 - 92/2008, nurodė, kad aiškinant teisės normas preziumuojama, kad įstatymų leidėjas laikosi teisės kalbos ekonomijos principo ir nevartoja nereikalingų posakių ir žodžių, todėl įstatymo teksto negalima aiškinti taip, tarsi tam tikra dalis teksto neegzistuotų ar prarastų prasmę. Šiuo atveju Aprašo 11.2 p. nuostata - sąlygos turi būti keičiamos naujomis sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva iki patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre - negali būti aiškinama atsakovės ir trečiojo suinteresuoto UAB „Statybų linija“ nurodytu būdu, kadangi tuo aiškiai būtų keičiamas nustatytas teisinis reglamentavimas. Kadangi teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių, Naujamiesčio seniūnijoje, detalusis planas 2010-09-24 nebuvo net patvirtintas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys terminų prasme turėjo galimybę pakeisti 2008-10-17 savo išduotas planavimo sąlygas (duomenys neskelbtini) naujomis, t. y. 2010-09-24 išduotomis planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini), o ar tokiam veiksmui atlikti buvo Apraše numatytos sąlygos - įsigaliojo patvirtinti nauji teisės aktai ir normatyviniai dokumentai darė įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams – nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas: 2010-09-24 planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti (duomenys neskelbtini), kuriomis pakeistos 2008-10-17 išduotos planavimo sąlygos (duomenys neskelbtini), nėra nuginčytos, yra galiojančios, todėl, vadovaujantis bendra administracinių aktų teisėtumo prezumpcija, teismas neturi pagrindo vertinti jų teisėtumo šioje byloje.

Kadangi vienos iš institucijų išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo pakeistos naujomis, toks veiksmas nebuvo ginčijamas, detaliojo teritorijų planavimo procesas iš esmės turėjo būti vėl pakartotas – t. y. atsižvelgiant į naujai išduotų sąlygų reikalavimus parengtas detalusis planas turi būti apvarstytas, suderintas, patikrintas ir tik tada teikiamas tvirtinti savivaldybės tarybai, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Kadangi detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams (LR teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d.), tame tarpe – nustatantiems imperatyvius reikalavimus detaliojo teritorijų planavimo procesui atlikti, yra pagrindas manyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimas Nr. 1-1764 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas ir naikinamas, kadangi juo buvo patvirtintas detalusis planas, parengtas pažeidžiant imperatyvias LR teritorijų planavimo įstatymo ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių detaliojo teritorijų planavimo procesą, reikalavimus (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.).

Kadangi yra pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimas Nr. 1-1764 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas dėl to, kad juo buvo patvirtintas detalusis planas, parengtas pažeidžiant imperatyvias LR teritorijų planavimo įstatymo ir poįstatyminių aktų, reglamentuojančių detaliojo teritorijų planavimo procesą, reikalavimus, atsižvelgiant į LR prokuratūros 19 str. 2 d. 1 p. ir LR teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d., prokuroras, gavęs duomenis minėtus pažeidimus rengiant ir tvirtinant detalųjį planą, turėjo teisę kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-10-20 sprendimą Nr. 1-1764 „Dėl teritorijos tarp Algirdo, T. Ševčenkos, Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasRūta MiliuvienėRosita Patackienė