Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono Kelių policijos poskyrio viršininko Kęstučio Vitkausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla D. S. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis Vaidas Zulca 2012 m. gruodžio 13 d. D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 13 d. 7.30 val. Vanagų k., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 311“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugos greičio ir atsiradus kelio kliūčiai nespėjo sustabdyti transporto priemonės, dėl to apgadino transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 ir 234 punktų reikalavimus. Tokie D. S. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono Kelių policijos poskyrio viršininkas K. Vitkauskas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimą ir grąžinti D. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo, tinkamai kvalifikuojant padarytą pažeidimą. Apelianto teigimu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, kadangi teismas pritaikė ATPK 250 straipsnio 1 dalies nuostatas ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apelianto skunde pabrėžiama, jog D. S. padarė šiurkštų KET pažeidimą – pažeidė KET reikalavimus, įvykdė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę ir apie tai nepranešęs policijai iš įvykio vietos pasišalino.

ATPK 250 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė nutraukti administracinę bylą nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau šiuo atveju akivaizdžiai matyti, kad vairuotojas nesilaikydamas KET 133 punkto reikalavimų nesuvaldė vairuojamo automobilio, o jį apgadinęs, kai įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, automobilio savininko, privalėjo pranešti policijai, kaip to reikalauja KET 234 punktas. Kaip nurodė pats D. S., pranešti policijai jis neturėjo galimybės, nes neturi mobiliojo telefono. Tačiau apelianto skunde nurodoma, kad policijos duomenų bazėje D. S. yra nurodęs, kad naudojasi mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, aiškinantis įvykio aplinkybes, nuvykus į įvykio vietą nebuvo rasta kliūtis, į kurią atsitrenkė D. S. vairuojamas automobilis, neaiškiomis aplinkybėmis buvo pašalintas medis, tai matyti iš prie įvykio medžiagos pridėtų nuotraukų. Todėl išaiškėjus tokioms aplinkybėms, susidaro prielaida, kad automobilis galėjo būti apgadintas ne toje vietoje, kurią nurodė vairuotojas D. S. bei kad įvykis galėjo įvykti ne tą dieną, kada buvo pranešta policijai. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto nuomone, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013- 01-17 nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma teisinga sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, norint išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Tuo tarpu byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad D. S. sąmoningai tyčia norėjo nuslėpti, kad padarė KET pažeidimą. Priešingai, byloje surinkti įrodymai – paties D. S. parodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad apie įvykusį eismo įvykį buvo pranešta atsiradus pirmai galimybei ir nevengiant atsakomybės už padarytą KET pažeidimą.

Pasisakydamas dėl D. S. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, t. y. objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Tai, kad D. S. naudojasi mobiliojo ryšio telefonu nereiškia, kad jis privalo telefoną visuomet turėti su savimi, todėl nesant kitokių įrodymų laikytina, kad apie eismo įvykį jis pranešė nedelsiant, kai atsirado tokia galimybė, t. y. D. S. veikoje nėra subjektyviosios pažeidimo pusės.

Pažymėtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę jam inkriminuojamo pažeidimo padarymu turi įrodyti būtent Institucija, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas grindžiamas tik prielaidomis dėl įvykio vietos ir laiko. Tokiu būdu pati Institucija bando paneigti jos pačios administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas dėl D. S. inkriminuoto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono Kelių policijos poskyrio viršininko Kęstučio Vitkausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.