Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui G. V. dėl transporto priemonės grąžinimo, nuompinigių ir nuostolių priteisimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tarp šalių susiklostė Transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų teisiniai santykiai, apibrėžti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.522 straipsnyje (Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį). Įstatymas numato, kad transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarčiai netaikomos CK 6.481 (tolesnis naudojimasis daiktu pasibaigus sutarties terminui) ir 6.482 (nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį) straipsniuose nustatytos taisyklės, todėl negalima laikyti, kad tarp šalių sudaryta Nuomos sutartis tapo neterminuota. Atsižvelgiant į bendras nuomos sutarties pabaigą reguliuojančias nuostatas ginčo atveju nuomos sutartis baigėsi suėjus jos terminui (2017 m. vasario 17 d.) (CK 6.496 straipsnis, 6.522 straipsnio 2 dalis) ir atsakovas nuo šio momento įgijo pareigą grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kaip jau nurodyta, atsakovas sutarto užmokesčio už naudojimąsi ieškovo suteikta transporto priemone nesumokėjo, transporto priemonės iki šiol negrąžino. Kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nereiškia, kad pasibaigia nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį; šios prievolės pabaiga siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimo nuomotojui (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-730/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nesumokėjo nuomos sutartimi sutarto mokesčio – 520 Eur, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškovu, ieškovui iš atsakovo priteistinas nurodytas nuomos mokestis, atitinkamai priteistinas sulygtas nuomos mokestis už visą laikotarpį, kurį nėra grąžinama transporto priemonė, t. y. už 5,5 mėnesių skaičiuojant iki ieškinio padavimo dienos -2 860 Eur ir po 520 Eur už kiekvieną mėnesį, kurį vėluojama grąžinti transporto priemonę, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki transporto priemonės grąžinimo dienos. Kartu atsakovas įpareigotinas grąžinti ieškovui transporto priemonę, o nuomininkui nevykdant teismo įpareigojimo grąžinti transporto priemonę, papildomai priteisti ir automobilio vertę - 1 480 Eur. Skolininkui laiku neatsiskaičius, priskaičiuota 71,50 Eur palūkanų iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas, baigiantis vieno mėnesio nuomos laikotarpiui, nepriėmė iš atsakovo transporto priemonės, motyvuodamas tuo, jog jam kol kas ir nereikia pačios transporto priemonės. Todėl ieškovo teigimu - ji (transporto priemonė) tik be reikalo stovės jo daugiabučio namo kieme. Atsakovas siūlė ieškovui atitinkamai įforminti tokį abipusį šalių susitarimą, t.y. pirmiausia - ieškovui iš atsakovo priimti transporto priemonę ir užbaigti tinkamai vieno mėnesio nuomos aplinkybes, t.y. kartu ir atsiskaitant už vieno mėnesio nuomą. Atsakovo teigimu 520 Eur perdavė ieškovui asmeniškai, dalyvaujant sugyventinei R. T.. Tai buvo apytiksliai - 2017 m. vasario 19-21 dienos. Atsakovas, atidavęs nuompinigius, ieškovo paprašė parašyti pakvitavimą arba grynųjų pinigų priėmimo kvitą. Ieškovas sunerimo, paaiškino, kad neturi jokių panašių kvitų, patikino, kad grįžęs viską tinkamai surašys. Atsakovas ieškovui siūlė papildomai ir abipusiai susitarti dėl neatlygintino transporto priemonės naudojimo aplinkybių, išskyrus kitas išlaidas, tenkančias konkrečiai atsakovui kaip tolesniam transporto priemonės naudotojui (valdytojui). Dėl ieškovo nenuspėjamo elgesio esminių klausimų dėl šios transporto priemonės neišsprendė. Nuomos sutartis sudaryta 2017 m. sausio 17 d. Nuomos terminas - 1 (vienas) mėnuo. 2017 m. vasario 18 d. ieškovas iš atsakovo turėjo (t.y. privalėjo) atsiimti atsakovo nuomojamą automobilį. Tačiau ieškovas to nepadarė, t.y. vis atidėdamas susitikimą, aiškiai didindamas nuomos kaštus dėl savo suinteresuoto neveikimo, todėl šiai dienai būtent ir yra tokios apimties ieškinys, su kuriuo kategoriškai atsakovas nesutinka, nes ieškovo visi veiksmai bei elgesys įrodo, kad buvo veikiama aiškiai sau siekiant finansinės naudos.

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogo Lt“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Liudytojas V. P., ieškovo brolis, teismo posėdyje nurodė, kad atsakovą yra matęs sausio mėnesį. Ieškovas jam pasakė, kad atsakovui išnuomojo automobilį ir jis turi jam perduoti nuompinigius. Veždavo ieškovą pas atsakovą, bet jo vis dar nerasdavo, duris atidarydavo močiutė, vaikas, sugyventinė, kurie teigdavo , kad atsakovas išvykęs. Po to, kai kreipėsi į policiją, pradėjo atsiliepti ieškovo sugyventinė, kuri prašydavo palaukti ir žadėdavo atiduoti automobilį. Taip pat nurodė, kad buvo gautas kreditas iš UAB „mogo LT‘, dėl ko automobilį reikėjo įkeisti, tai yra perrašyti UAB „mogo LT vardu.

Atsakovas G. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Parengiamojo teismo posėdžio metu, kuris vyko 2017 m. spalio 18 d., atsakovas paaiškino, kad išsinuomojęs automobilį dirbo apie mėnesį. Įsidarbinti jokioje įmonėje, teikiančioje taksi paslaugas, nepavyko. Dirba pagal patentą arba individualios veiklos pažymėjimą. Šiuo metu dirba apšiltinimo darbus. Prieš išsinuomojant automobilį taip pat dirbo pagal patentą arba individualios veiklos pažymėjimą. Po to, kai baigėsi nuomos sutartis, atsakovas automobilį ieškovui norėjo grąžinti, tačiau ieškovas nesutiko jo priimti. Vėliau taip susiklostė, kad tai ieškovas, tai atsakovas būdavo išvykę. Įrodymo, kad sumokėjo vieno mėnesio nuomos mokestį neturi. Atsakovas paaiškino, kad yra baustas administracine tvarka vairuojant automobilį, už tai, kad viršijo greitį ir automobilio draudimo galiojimas buvo pasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2017 m. sausio 17 d. nuomos sutartimi ieškovas R. P. atsakovui G. V. išnuomojo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 520 Eur per mėnesį nuomos mokestį. Nuomos sutartis sudaryta vieno mėnesio laikotarpiui (b. l. 9). Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymoje apie įregistruotą transporto priemonę, nurodyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra UAB „mogo LT“, o valdytojas – ieškovas R. P. (b. l. 8). UAB „mogo LT“ nutraukimo akte Nr. FL18012017/0026 prie lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. FL18012017/0026 sudarytos 2017 m. sausio 18 d. nurodyta, kad lizingo gavėjas R. P. pasinaudojo teise išpirkti savo nuosavybėn transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Valstybinė įmonė Regitra“ atsisakė registruoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes neįvykdytos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 68.3 punkto nuostatų reikalavimai (b. l. 38). Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK viešosios policijos skyriaus rašte dėl neatliekamo tyrimo, nurodyta, kad ieškovo pareiškimas/skundas dėl išnuomoto ir negrąžinto automobilio tyrimas atliekamas nebus, nes šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai, todėl dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą (b. l. 10). Remiantis autoplius.lt portalo duomenimis, (duomenys neskelbtini), 2004 m. apskaičiuota automobilio rinkos vertė yra 1 480 Eur (b. l. 7).

Taigi byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė automobilio nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, teisiniai santykiai, kurių pagrindu šalys privalo vykdyti savo teises ir pareigas.

Transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarčių sudarymo bei vykdymo ypatumus reglamentuoja CK šeštosios knygos IV dalies XXVIII skyriaus šeštojo skirsnio normos (6.522-6.529 straipsnis) bei bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios normos (CK šeštosios knygos IV dalies XXVIII skyriaus pirmojo – ketvirtojo skirsnių normos), išskyrus tas, kurios netaikomos transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarčiai (CK 6.522 straipsnio 2 dalis), taip pat nagrinėjant ginčą taikytinos ir bendrosios atsakomybės už prievolės pažeidimą klausimus reglamentuojančios teisės normos (CK šeštos knygos I dalies III skyrius). Bendrosios teisės normos taikytinos tiek, kiek atitinkamo klausimo nereglamentuoja specialiosios normos.

Pagal transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Taigi, aptariamos sutarties atveju nuomininkui pereina dvi perduodamo daikto (transporto priemonės) nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės – valdymo bei naudojimo, tuo pačiu nuomininkui atsiranda iš šių teisių turinio kylančios pareigos. Pagrindinės nuomininko pareigos yra laiku mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi turtu, naudotis išsinuomotu turtu atsižvelgiant į sutartyje nustatytas sąlygas ir turto paskirtį bei pasibaigus nuomos sutarties terminui grąžinti išsinuomotą turtą tokios būklės, kokios turtas buvo perduotas (CK 6.489 straipsnio 1, 3 dalys). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Nors atsakovas teigia, kad vieno mėnesio nuomos mokestį ieškovui yra sumokėjęs, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tai nepateikia, todėl 1 mėnesio 520 Eur nuomos mokestis priteistinas ieškovui iš atsakovo.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Bylose dėl civilinės atsakomybės taikymo tokios atsakomybės sąlygas turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą ją taikyti. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama.

CK 6.499 straipsnis numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis ieškovui iki šiol nėra grąžintas, ieškovo reikalavimas dėl 2 860 Eur nuomos mokesčio kompensacijos už 5,5 mėnesių laikotarpį tenkintas.

Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovo paskaičiuotos 71,50 Eur palūkanos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovas iki šiol ieškovui automobilio negrąžina, tai tenkintinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o jei atsakovas neįvykdys įpareigojimo per vieną mėnesį grąžinti transporto priemonę ieškovui – priteisti jos vertę – 1 480 Eur. Pažymėtina, kad automobilio vertę teismas nustatė remdamasis ieškovo pateikta autoplius.lt vidutine rinkos verte, bei tuo, kad automobilyje papildomai sumontuota taksi įranga. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo.

Ieškovas taip pat prašo po priteisti 520 Eur nuomos mokesčio kompensaciją už kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki transporto priemonės grąžinimo. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas pažymi, kad ieškovo nurodyta automobilio vertė yra 1 480 Eur, teismas priteisė 2 860 Eur nuomos mokesčio kompensaciją, 71,50 Eur palūkanas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo automobilio nuomos sutartis sudaryta tik vieno mėnesio laikotarpiui. Teismo vertinimu priteisus atsakovui 520 Eur nuomos mokesčio kompensaciją už kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki transporto priemonės grąžinimo, būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, o atsakovui atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 520 Eur nuomos mokesčio kompensacijos už kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki transporto priemonės grąžinimo priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Nors ieškinys tenkintinas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 148 Eur žyminis mokestis sumokėtas už ieškinio reikalavimus, kuriuos teismas tenkino, bei 8,58 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) nuomos mokesčio, 2 860 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) nuomos mokesčio kompensacijos, 71,50 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 50 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 451,50 Eur) nuo bylos iškėlimo (2017 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 148 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Įpareigoti atsakovą G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o jei atsakovas neįvykdys įpareigojimo grąžinti transporto priemonę ieškovui – priteisti jos vertę – 1 480 Eur (tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,58 Eur (aštuonių eurų 58 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.