- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-730/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- UAB „GSP logistika“
- Atsakovas
- UAB „ALD Automotive“
- Advokatai
- Žygimantas Pacevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų UAB „GSP logistika“ ir UAB „ALD Automotive“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „GSP logistika“ ieškinį atsakovui UAB „ALD Automotive“ dėl nuostolių atlyginimo ir avanso priteisimo, taip pat UAB „ALD Automotive“ priešieškinį UAB „GSP logistika“ dėl turto grąžinimo, įsiskolinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl šalių 2007 m. birželio 1 d. sudarytų dešimties automobilių veiklos nuomos sutarčių tinkamo vykdymo – nuomos mokesčio mokėjimo. Nuomos teisiniuose santykiuose ieškovas UAB „GSP logistika“ veikė kaip nuomininkas, o atsakovas UAB „ALD Automotive“ – kaip nuomotojas. Abi šalys skirtingai interpretuoja ginčo sutartyse numatytą nuomos mokesčio dydį ir jo mokėjimo tvarką. Bylos duomenimis, sutartys sudarytos 36 mėnesių laikotarpiu; dalis automobilių ieškovui perduota 2007 m. liepos 27 d., kita – 2007 m. liepos 30 d.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė teismo priteisti 86 271,93 Lt tiesioginiams nuostoliams atlyginti, 22 045,63 Lt dydžio avansą, taip pat 2 000 Lt netiesioginiams nuostoliams dėl atsakovo piktnaudžiavimo teise atlyginti. Nurodė, kad pagal ginčo sutartis įsipareigojo mokėti: pirma, sutarties sudarymo mokestį; antra, avansą, sutartyje vadinamą pirmuoju nuomos mokesčiu; trečia, mėnesinį nuomos mokestį. Jo nuomone, sutartyse pirmuoju nuomos mokesčiu įvardijama suma – 100 107 Lt (be PVM) – yra avansas. Jis buvo sumokėtas dar iki transporto priemonių perdavimo. Įvertinus sumokėtą pirmąjį nuomos mokestį, vieno mėnesio dešimties automobilių nuoma siekia 18 332,75 Lt (be PVM). Atsakovo pateiktose sąskaitose mokėtina nuomos suma būdavo sumažinta avanso dalimi ir jose nurodyta suma siekė 15 552 Lt (be PVM). 2009 m. balandžio 9 d. ieškovas atsakovui buvo permokėjęs 14 045,63 Lt, o 2009 m. balandžio 10 d. – 2009 m. balandžio 16 d. sumokėjo dar 8 000 Lt. Kadangi ieškovas atsakovui skolingas nebuvo, pastarasis negalėjo 2009 m. balandžio 9 d. nutraukti ginčo sutarčių, be to, nesilaikyta ir jų nutraukimo tvarkos. Neteisėtai nutraukus sutartis, remiantis sutarčių 9.3 (a) punktu, ieškovui priteistina 86 271,93 Lt dydžio kompensacija. Atsakovas, nutraukęs ginčo sutartis, pateikė sąskaitas už trumpalaikę nuomą. Skirtumas tarp šių sąskaitų ir mokėtino nuomos mokesčio, jei atsakovas ir toliau būtų vykdęs sutartis, yra 20 763,34 Lt, ir tai taip pat sudaro ieškovo nuostolius. Ieškovui priteistinas ir 22 045,63 Lt dydžio avansas. Nors atsakovas, nutraukęs sutartis, pateikė minėtas sąskaitas už trumpalaikę nuomą, jis taip pat kreipėsi į policiją dėl transporto priemonių išieškojimo iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovo nuomone, tokie atsakovo veiksmai parodo jo piktnaudžiavimą teisėmis. Ieškovas buvo priverstas aiškintis su policija, todėl savo nepatogumus ir sugaištą laiką vertina 2 000 Lt, kurie taip pat turėtų būti priteisti iš atsakovo.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti grąžinti transporto priemones, priteisti 27 120,44 Lt nuompinigių, 3 579,90 Lt delspinigių, 86 271,93 Lt sutarčių nutraukimo mokesčio ir 147 400 Lt nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad pirmasis nuomos mokestis nelaikytinas avansu, ką patvirtina ginčo sutarčių vykdymas. Kadangi ieškovas buvo visiškai neseniai įsteigta įmonė, atsakovas sprendė, kad sutarčių sudarymas priimtinas tik tuo atveju, jei ieškovas sumokės pradinę 100 107 Lt (be PVM) įmoką. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, įspėjimo apie sutarčių nutraukimą dieną – 2009 m. balandžio 8 d. – ieškovo neįvykdytų prievolių vertė sudarė 62 303,52 Lt, iš kurios 23 061,50 Lt sudarė uždelsti įvykdyti įsipareigojimai. Kadangi ieškovas nuolat pažeidinėjo atsiskaitymo terminus, atsakovas turėjo pagrindą sutartis nutraukti. Dėl ieškovo kaltės nutraukus sutartis, atsakovui pagal sutarčių 9.3 (a) punktą priteistinas 86 271,93 Lt nutraukimo mokestis. Kadangi po sutarčių nutraukimo transporto priemonės grąžintos nebuvo, todėl atsakovui priteistina 147 400 Lt negautų pajamų, kurias atsakovas būtų gavęs, jei būtų išnuomavęs grąžintus automobilius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino ginčo sutartis pasibaigusiomis nuo 2009 m. balandžio 17 d., įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui transporto priemones, priteisė atsakovo naudai 155,523,24 Lt nuostoliams atlyginti, 12,70 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo šios sumos, taip pat 12 730 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo šios sumos. Ieškovo naudai teismas priteisė 2 000 Lt nuostoliams atlyginti. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė, taip pat priteisė iš šalių valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vertindamas sutarčių nuostatas dėl pirmojo nuomos mokesčio ir mėnesinio nuomos mokesčio mokėjimo, rėmėsi CK 6.487 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis ir konstatavo, kad sutarties šalių dispozityvumo principas nuomos teisiniuose santykiuose leidžia šalims susitarti dėl mokėtinos konkrečios pinigų sumos dalies, kuri mokama iš karto, taip pat dėl periodinių mėnesinių įmokų. Visais atvejais nuomos mokestis yra piniginės lėšos, skirtos atsilyginti už laikiną naudojimąsi automobiliais. Teismas sprendė, kad atsakovas sąskaitas ieškovui pateikdavo pirmą kiekvieno mėnesio savaitę ir šia teise nepiktnaudžiavo. CK 6.186 straipsnio 3 dalis suteikia teisę šaliai, sudariusiai sutartį prisijungimo būdu pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas, reikalauti sutartį pakeisti, o negavus sutikimo – kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad sutarčių vykdymo metu ieškovas siekė pasinaudoti šia teise, o atsakovas neteisėtai atsisakė keisti sutartis. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys nebuvo susitarusios, kad sumokėjus pirmąjį nuomos mokestį kaip avansą, iš jo bus dengiamos galimos ieškovo skolos. Atsakovo išrašytos sąskaitos patvirtina, kad atsakovas delspinigius nuo nesumokėtos mėnesinio mokesčio sumos pradėjo skaičiuoti nuo 2008 m. balandžio 1 d. ir skaičiavo iki 2009 m. balandžio 7 d. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad šalių sutartas pirmasis nuomos mokestis yra avansinis mokėjimas už būsimas atsakovo nuomos paslaugas ir iš jo turėjo būti dengiamos nuomininko skolos, taip pat pripažinti, jog atsakovas turėjo pareigą reikalauti ieškovo vykdyti piniginę prievolę nuomos mėnesiui pasibaigus. Dėl šių priežasčių negalima pripažinti, kad ieškovas už automobilių nuomą 2009 m. balandžio 9 d. 14 045,63 Lt suma buvo viršijęs atsakovui mokėtiną sumą, ir tenkinti reikalavimą priteisti permokėtą avansą.
Teismas, nagrinėdamas aplinkybes, susijusias su sutarčių nutraukimu, nurodė, kad 2009 m. balandžio 9 d. ieškovo daugiau kaip 30 dienų uždelsta skola siekė 23 061,50 Lt. Todėl, vadovaujantis sutarčių 9.2 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į atsakovo 2009 m. balandžio 8 d. pranešime nurodytą terminą atsiskaityti iki 2009 m. balandžio 17 d., nurodyta data pripažintina sutarčių pabaigos data. Tuo tarpu atsakovas, 2009 m. balandžio 8 d. pranešimu reikalaudamas per dieną grąžinti automobilius ir 2009 m. balandžio 9 d. pranešime informuodamas, kad sutartys nutraukiamos nuo šio pranešimo dienos, pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nesilaikant sutartyje nustatyto įspėjimo, ieškovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.64 straipsnio 4 dalis). Tačiau ieškovo reikalavimas priteisti 86 271,93 Lt sumą, lygią sutarčių nutraukimo mokesčiui, yra nepagrįstas, nes tokio dydžio patirtų nuostolių ieškovas neįrodė. Ieškovui už prievolės pažeidimą priteistina 2 000 Lt suma.
Teismas, spręsdamas dėl ginčo sutarčių nutraukimo teisinių pasekmių ir remdamasis jų 9.3 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad iki priešieškinio pateikimo ieškovas gera valia negrąžino išsinuomotų daiktų, todėl atsakovo reikalavimas dėl transporto priemonių grąžinimo tenkintinas. Vien nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nereiškia, kad pasibaigia nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį; šios prievolės pabaiga siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimo nuomotojui. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą. Ieškovas iki priešieškinio pateikimo dienos naudojosi transporto priemonėmis, todėl privalo sumokėti sutartyse nustatytą nuomos mokestį, nesant įrodymų, kad atsakovas per tą laikotarpį buvo susitaręs su kitais asmenimis ir būtų gavęs didesnį nuomos mokestį. Tokiu būdu už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. priteistinas nuomos mokestis, lygus 81 388,08 Lt. Atsakovo naudai taip pat priteistini 27 120,44 Lt dydžio nesumokėti nuompinigiai ir trijų mėnesių dydžio nuomos mokesčio kompensacija (3 x 15 552 Lt), taip pat 358 Lt dydžio delspinigiai (0,01 procento dydžio delspinigių norma), iš viso 155 523,24 Lt. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, nuo priteistinos nuompinigių įsiskolinimo sumos priteisė atsakovo naudai 12,70 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o nuo visų kitų sumų – 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovo UAB „ALD Automotive“ apeliacinis skundas
Atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovo reikalavimai dėl 2 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimo, ir ieškinį atmesti, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl 3 579,90 Lt dydžio delspinigių ir 147 400 Lt dydžio negautų pajamų priteisimo, ir priešieškinį tenkinti visa apimtimi bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pateikiami tokie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo sprendimas priteisti ieškovui 2 000 Lt nuostoliams atlyginti yra nepagrįstas. Šiuo atveju ieškovas neįrodė žalos fakto ir dydžio, be to, nėra neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas konstatavo, kad atsakovas teisėtai nutraukė sutartis, todėl atsakovas turėjo pagrindą kreiptis į policiją dėl transporto priemonių išieškojimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu teisėmis. Be to, iš teismo sprendimo matyti, kad aptariamas ieškovo reikalavimas tenkintas ne dėl tariamo atsakovo piktnaudžiavimo, bet dėl tariamo sutartyse nustatyto įspėjimo apie jų nutraukimą termino nesilaikymo. Taigi sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas ir priimtas peržengiant pareikštus reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalis).
2. Teismas nepagrįstai sumažino delspinigių normą iki 0,01 procento. Toks sprendimas nemotyvuotas ir nenurodytas jo teisinis pagrindas, delspinigių dydis sumažintas labiau nei prašė ieškovas (0,04-0,05 procento), taip pat nukrypta nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teismas nenustatinėjo ir atsakovo nuostolių, patirtų dėl ieškovo delsimo sumokėti nuompinigius, o netesybos negali būti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius.
3. Teismas nepagrįstai vietoje atsakovo reikalautų 147 400 Lt dydžio negautų pajamų priteisė nuomos mokestį pagal ginčo sutartis. Toks teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į atsakovo argumentus ir jų nevertinant. Apeliantas, grįsdamas aptariamą reikalavimą, rėmėsi ne savo taikomais atitinkamų transporto priemonių trumpalaikės nuomos tarifais, o konkurentų taikomais tarifais, kurie yra mažesni. Tai paneigia bet kokias abejones dėl reikalaujamų netiesioginių nuostolių dydžio pagrįstumo. Tuo tarpu taikyti ginčo sutartyse numatytą nuomos mokestį nėra pagrindo, kadangi sutartys sudarytos daugiau nei prieš du metus, o per tą laiką nuomos kainos kito. Taigi turi būti taikomi nuomos mokesčiai tarifai, buvę tuo metu, kuomet ieškovas neteisėtai naudojosi transporto priemonėmis. Kadangi transporto priemonių nuoma yra atsakovo verslas, ieškovui laiku grąžinus automobilius, atsakovas būtų turėjęs visas galimybes jas išnuomoti. Tačiau neturėdamas transporto priemonių, atsakovas neturėjo galimybės nei ieškoti klientų, nei su jais tartis ar, tuo labiau, sudaryti sutartis, kadangi atsakovas galėjo pakenkti savo dalykinei reputacijai. Be to, ieškovas neginčijo reikalaujamų priteisti negautų pajamų, o tai reiškia – pripažino jų dydį pagrįstu, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti mažesnę negautų pajamų sumą, nei reikalavo atsakovas (CPK 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „GSP logistika“ prašo skundą atmesti ir iš esmės pakartoja ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Ieškovo UAB „GSP logistika“ apeliacinis skundas
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba jį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sutinka su atsakovo naudai priteistu 56 993,03 Lt dydžio nuostolių atlyginimu, 12,70 procentų dydžio metinėmis procesinėmis palūkanomis nuo šios sumos, taip pat 1 384 Lt dydžio žyminiu mokesčiu ir 2 000 Lt dydžio išlaidomis advokato pagalbai. Tačiau nesutinka su kitomis priteistomis sumomis ir prašo sprendimą pakeisti: pirma, ginčo sutartis laikyti nutrauktomis neteisėtai ir pasibaigusiomis nuo 2009 m. balandžio 9 d.; antra, panaikinti sprendimo dalį dėl 27 120,44 Lt dydžio nuompinigių, 358 Lt dydžio delspinigių, o priteistus 81 388,80 Lt dydžio nuostolius sumažinti iki 56 993,03 Lt sumos; trečia, sprendimą kitoje dalyje, išskyrus sumas, su kuriomis ieškovas sutiko, panaikinti. Apeliaciniame skunde pateikiami tokie argumentai:
1. Teismas nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kad sutartyse numatytas jų sudarymo mokestis turi būti įskaitytas į avansą, kad bendro nuomos mokesčio dalis, kurioje išskirtas mokestis už draudimo paslaugą, negalėjo būti apmokestinta pridėtinės vertės mokesčiu, ir tokiu atveju iki ginčo sutarčių nutraukimo pateiktų sąskaitų suma būtų 11 493,49 Lt mažesnė.
2. Teismas nuomos sutarčių nutraukimo tvarkos pažeidimą ir jo pasekmes vertino nenuosekliai ir lanksčiai žiūrėjo į pažeidimą. Sutarčių nutraukimo tvarkos pažeidimas negali daryti teisėtu paties nutraukimo. Teismas taip pat negalėjo ignoruoti raštu išreikštos atsakovo valios nebūtų saistomam sutarčių ir spręsti, kad sutarčių pabaiga laikytina 2009 m. balandžio 17 d. Visiškai nemotyvuota, kodėl už nurodytos nutraukimo tvarkos nesilaikymą priteista būtent 2 000 Lt suma.
3. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 000 Lt nuostoliams atlyginti už pastarojo piktnaudžiavimą ir vien dėl to sprendimas galėtų būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo.
4. Sutartyse nurodytas pirmasis nuomos mokestis yra dalis jose bendruoju įvardinamo nuomos mokesčio. Ieškovas turėjo teisę prašyti atsakovą įskaityti dalį pirmojo nuomos mokesčio už vėluojamą sumokėti bendro mokesčio dalį arba palikti jį atsakovo žinioje ir mokėti delspinigius. Tai, kad sutartyse nėra nurodyta, kaip elgtis su pirmuoju nuomos mokesčiu, nereiškia, kad jis tapo atsakovo turto dalimi. Pirmasis nuomos mokestis turėjo būti įskaitytas į mėnesinius nuomos mokėjimus per 36 mėnesių terminą. Kadangi nuomos santykiai pasibaigė po 20,3 mėnesių, iki šio laikotarpio panaudota avanso (pirmojo nuomos mokesčio) dalis proporcingai lygi 66 610,09 Lt, o nepanaudota – 51 516,18 Lt. Jei būtų laikoma, kad pirmojo nuomos mokesčio likutis nebuvo panaudotas, ieškovas 2009 m. balandžio 9 d. būtų buvęs skolingas 27 120,44 Lt sumą už nuomą. Šią sumą atsakovas ieškovo prašymu turėjo įskaityti iš pirmojo nuomos mokesčio likučio. Sutiktina su teismo išvada, kad nuo sutarčių pabaigos iki priešieškinio pateikimo mokėtini nuostoliai sudaro 81 388,80 Lt, tačiau, atsižvelgiant į minimą likutį, nuostolių suma mažintina iki 56 993,03 Lt. Kadangi atsakovas neteisėtai nutraukė sutartis, reikalavimas priteisti trijų mėnesių dydžio nuomos mokesčio kompensaciją yra atmestinas.
5. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes ieškovas negalėjo susipažinti su atsakovo baigiamųjų kalbų metu pateiktais rašytiniais paaiškinimais. Be to, šie paaiškinimai skyrėsi nuo atsakovo baigiamosios kalbos.
6. Maksimali suma, kuri galėjo būti priteista atsakovui už išlaidas advokato pagalbai yra 5 400 Lt. Ši suma mažintina atsakovo patenkintų reikalavimų daliai, o atsižvelgiant į tenkintiną apeliacinio skundo dalyką – iki 2 000 Lt. Atitinkamai atsakovui priteistinas žyminio mokesčio atlyginimas taip pat mažintinas iki 1 384 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „ALD Automotive“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad reikalavimai dėl sutarties sudarymo mokesčio ir draudimo paslaugų atitinkamo apmokestinimo nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, taip pat iš esmės pakartoja ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Teisėjų kolegijos nuomone, esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turi tinkamas ginčo sutartyse pirmuoju nuomos mokesčiu įvardijamo mokėjimo kvalifikavimas, kuris yra reikšmingas sutarčių nutraukimo teisėtumo vertinimui ir jo sąlygotiems šalių reikalavimams atlyginti įrodinėjamus nuostolius.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Visų pirma būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog įstatymas leidžia šalims savo nuožiūra susitarti dėl nuomos mokesčio nustatymo būdo (CK 6.156 straipsnio 4, 5 dalys, 6.487 straipsnio 3, 4 dalys). Tuo pačiu tenka pripažinti, kad ginčo sutartyse įtvirtintas nuomos mokesčio nustatymo būdas nėra aiškus, todėl, siekiant nustatyti tikrąjį šalių susitarimą, būtina taikyti sutarčių aiškinimo taisykles, tame tarpe nagrinėjant faktines sandorių sudarymo aplinkybes ir šalių elgesį vykdant savo įsipareigojimus bei kilus ginčui (CK 6.193 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ginčo sutarčių sudarymo metu ieškovas buvo įsteigtas mažiau nei prieš mėnesį (T. 1, b. l. 140). Visiškai suprantama, kad ši aplinkybė yra susijusi su didesne atsakovo rizika jam prisiimant sutartinius įsipareigojimus. Tokiu atveju reikalavimas iš anksto sumokėti pirmuoju nuomos mokesčiu įvardijamą sumą savaime negali būti laikomas nesąžiningu ir neteisingu. Ieškovas taip pat neginčija, kad savo piniginę prievolę neretai vykdydavo vėluodamas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už netinkamą įsipareigojimų vykdymą ieškovo būdavo reikalaujama mokėti delspinigius (T. 1, b. l. 70, 73, 79, 82). Be to, šalys sudarydavo skolų suderinimo aktus, susitarimus dėl skolų pripažinimo (T. 1, b. l. 148-150). Ieškovas taip pat yra prašęs dalies skolos grąžinimą išdėstyti dalimis (T. 1, b. l. 151). Aptariamu metu ieškovas niekuomet neprašė likusia pirmojo nuomos mokesčio suma dengti susidariusių įsiskolinimų ar delspinigių. Dar daugiau – sumokėtas pirmasis nuomos mokestis nurodytu metu fiksuotame šalių bendravime apskritai neminimas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo įrodinėjamas pirmojo nuomos mokesčio traktavimas avansu laikytinas nepagrįstu. Šią išvadą patvirtina ir ieškovo elgesys ginčo pradžioje, kuomet teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikiamais argumentais nebuvo remtasi (T. 1, b. l. 43-45). Ieškovo argumentai, esą sutarčių tokiomis sąlygomis sudarymas ir jo vėlesnis elgesys buvo sąlygotas nepatyrimo, pasitikėjimo atsakovu, orientavimusi į klientus, prasta buhalterine apskaita ir jo vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymu, yra ne tik neįtikinantys, bet ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. Kita vertus, dauguma nurodytų aplinkybių yra susijusios su netinkamu ieškovo veiklos organizavimu, kurio neigiamos pasekmės negali būti perkeltos atsakovui. Taigi, remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiais, kad pirmasis nuomos mokestis buvo ne avansas, o vienkartinė nuomos mokesčio dalis, nustatyta atsižvelgiant į prisiimamą riziką. Dėl tos pačios priežasties, ši mokesčio dalis neturėjo būti grąžinama sutarčių nutraukimo atveju.
Ieškovas, bandydamas įrodyti, kad ginčo sutartys buvo nutrauktos be pagrindo, nes jis nebuvo skolingas atsakovui, taip pat teigia, jog atsakovas nepagrįstai skaičiavo pridėtinės vertės mokestį už transporto priemonių draudimą, be to, sutartyse numatytas jų sudarymo mokestis turėtų būti įskaitytas į nuomos mokestį. Teisėjų kolegijos nuomone, sutarčių sudarymo mokestis, nepaisant jo įvardijimo, laikytinas viso nuomos mokesčio – atsakovo pajamų – dalimi, todėl pagrindo juo mažinti ieškovo įsipareigojimus nėra (CK 6.487 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat negalima teigti, kad dalis pridėtinės vertės mokesčio buvo skaičiuota neteisėtai – ieškovas nepagrįstai sutapatino draudimo bendrovių teikiamas draudimo paslaugas su analogiškai įvardintomis atsakovo paslaugomis. Atsakovas nėra draudimo bendrovė, tačiau prisiėmė įsipareigojimą apdrausti transporto priemones, o taip pat kitas su tuo susijusias pareigas, pavyzdžiui, bendravimą su draudiku avarijos atveju (sutarčių 4.1, 4.4 punktai). Tokios paslaugos draudimas privalėjo būti apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3, 7 straipsniai).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atmetus ieškovo argumentus dėl pirmojo nuomos mokesčio, taip pat kitų sumų neteisėto skaičiavimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindas nutraukti sutartis egzistavo – ieškovas buvo skolingas atsakovui ir nepašalino netinkamo įsipareigojimų vykdymo (sutarčių 9.2 punkto (a) papunktis). Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas nuolat vėluodavo vykdyti savo pinigines prievoles, taip pat būdavo įspėjamas apie galimą sutarčių nutraukimą (T. 1, b. l. 146-147, 149-150).
Pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai konstatuota, kad atsakovas, nutraukdamas sutartis nuo 2009 m. balandžio 9 d., nesilaikė nutraukimo termino, ir pripažinta, jog šalių sutartiniai santykiai pasibaigė 2009 m. balandžio 17 d. Esant tokiam sprendimui, yra visiškai nesuprantamas ieškovo noras pripažinti, kad ginčo sutartys buvo nutrauktos būtent nuo 2009 m.balandžio 9 d. – sutarčių nutraukimo tvarkos pažeidimas ir taip buvo konstatuotas. Teisėjų kolegijos nuomone, nors aptartas pažeidimas neabejotinai laikytinas neteisėtais atsakovo veiksmais, tačiau kitos būtinosios sąlygos civilinės atsakomybės kilimui, išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama, nėra įrodytos (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Bylos duomenimis, atsakovas ir po sutarčių nutraukimo naudojosi tomis pačiomis transporto priemonėmis, o vien sutarčių nutraukimo termino pažeidimas, kai pagrindas tokiam nutraukimui egzistavo, nesuponuoja galimybės priteisti sutarčių 9.3 punkto (a) papunktyje numatytą kompensaciją ar skirtumą tarp buvusio ir trumpalaikio nuomos mokesčio. Dėl šių priežasčių visiškai nepagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo priteisti ieškovui 2 000 Lt nuostoliams atlyginti.
Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad negalėjo susipažinti su atsakovo baigiamųjų kalbų metu pateiktais rašytiniais paaiškinimais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, net jei ieškovui tokia galimybė iš tiesų ir nebuvo sudaryta, toks procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo, nes dėl savo formalumo ir mažareikšmiškumo negalėjo lemti neteisingo bylos išsprendimo (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovas pripažino, kad vėliau su aptariamais rašytiniais paaiškinimais susipažino.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovui buvo priteistos per didelės atstovavimo išlaidos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už teisinę pagalbą ir atstovavimą šiame ginče atsakovas sumokėjo advokatui 12 260,33 Lt (T. 2, b. l. 26, 28-32). Tačiau, įvertinus teiktą teisinę pagalbą ir atstovavimą byloje, maksimalus atsakovui atlygintinas šios bylinėjimosi išlaidų rūšies dydis yra 5 680 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą ir pirmosios instancijos teismo šalių patenkintų reikalavimų dalis, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 4 000 Lt (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu mažinti atsakovui priteistą žyminį mokesti iki ieškovo nurodomo dydžio nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas atsakovui ir taip priteisė du kartus mažesnį mokestį nei jis sumokėjo už priešieškinį (T. 1, b. l. 205-207).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo atlyginti 2 000 Lt dydžio netiesioginius nuostolius, patirtus dėl įrodinėjamo atsakovo piktnaudžiavimo teise (trečiasis ieškinio reikalavimas; T. 1, b. l. 11). Iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad šie neteisėtais įvardijami veiksmai apima ne sutarčių nutraukimą, o atsakovo elgesį pateikiant sąskaitas už trumpalaikę nuomą ir tuo pačiu teisėsaugos institucijų pagalba bandant išsireikalauti nuomojamas transporto priemones. Toks procesinių teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 327 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui priteisė ne 147 400 Lt netiesioginių nuostolių, kuriuos atsakovas esą būtų gavęs, jei būtų nuomavęs grąžintas transporto priemones, o 81 388,80 Lt, kurie buvo paskaičiuoti CK 6.499 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovas yra teisus, teigdamas, kad minėtas straipsnis įtvirtina ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmą. Būtent šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas ir apskaičiavo atsakovui atlygintinų nuostolių dydį. Žinoma, nuomotojas gali patirti didesnius nuostolius, kurie viršija buvusį nuomos mokestį – preziumuojamą nuostolių dydį, tačiau tokiu atveju pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka nuomotojui (CPK 178 straipsnis). Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, didesnių nuostolių fakto atsakovas neįrodė. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovas rėmėsi ne krovininių automobilių, kurie buvo nuomoti ginčo sutartimis, o keleivinių automobilių nuomos kainomis (T. 1, b. l. 181-184). Be to, nėra jokių patikimų įrodymų, kad atsakovas iš tiesų būtų išnuomojęs susigrąžintas transporto priemones ir gavęs nurodomo dydžio pajamas, pavyzdžiui, nėra pateikta jokių prašymų nuomoti transporto priemones, kurie nebūtų įvykdyti dėl negrąžinamų automobilių, nenurodyta ir apie tokį trečiųjų asmenų domėjimąsi, poreikį atitinkamoje rinkoje. Kartu būtina pažymėti, kad atsakovui buvo priteista ir ginčo sutarčių 9.3 punkto (a) papunktyje numatyta trijų nuomos mokesčių dydžio kompensacija už jų nutraukimą – 46 656 Lt, kuri yra ne kas kita kaip netesybos (CK 6.71 straipsnis). Šios netesybos kompensuoja ne galimus atsakovo praradimus dėl nesavalaikio transporto priemonių grąžinimo, o iš anksto įvertintus nuostolius dėl sutarčių nutraukimo nepasibaigus terminui, todėl, priešingai nei teigia ieškovas, priteistos netesybos negali būti laikomos baudinėmis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai dėl nepagrįsto delspinigių, skaičiuotų už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį, mažinimo yra iš dalies pagrįsti. Ginčo sutartyse buvo numatyta 0,1 procento dydžio delspinigių norma, o ieškovas iš esmės sutiko su 0,05 procento norma (T. 1, b. l. 249). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendimo mažinti delspinigių normą iki 0,01 procento niekuo nepagrindė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, sutarčių dalyką, taip pat atsižvelgus į tai, kad atsakovas neįrodė konkretaus nuostolių už vėlavimą atsiskaityti dydžio, bendruosius teisės principus ir šalių interesų pusiausvyra atitinkančia delspinigių norma laikytina 0,05 procento norma. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo priteisti 358 Lt dydžio delspinigiai didintini iki 1 790 Lt.
Dėl procesinių palūkanų
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo naudai už jam atlygintinas bylinėjimosi išlaidas taip pat priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Tokio reikalavimo atsakovas pareiškęs nebuvo, sprendimo šioje dalyje nemotyvavo ir teismas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikomas reikalavimui atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir tai nelaikytina apeliacinės bylos ribų peržengimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegijos vertinimu, šia nutartimi abiejų apeliantų reikalavimai iš esmės tenkinti nežymia dalimi, todėl jų apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl tų pačių priežasčių neperskirstytinos pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos. Kadangi ieškovas buvo prašęs žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau jo nesumokėjo, valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 2 956 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti.
Bylos dalį pagal ieškovo UAB „GSP logistika“ reikalavimą priteisti 2 000 Lt netiesioginiams nuostoliams, patirtiems dėl atsakovo UAB „ALD Automotive“ piktnaudžiavimo teise, atlyginti perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
„Ieškovo UAB „GSP Logistika“ ieškinį dėl 86 271,93 Lt nuostolių atlyginimo ir 22 045,63 Lt avanso grąžinimo atmesti.
Atsakovo UAB „ALD Automotive“ priešieškinį tenkinti iš dalies:
1. Atsakovo UAB „ALD Automotive“ ir ieškovo UAB „GSP Logistika“ 2007 m. birželio 1 d. sudarytas Veiklos nuomos sutartis Nr. 1281, 1282, 1283, 1284, 1285, 1286, 1287, 1288, 1289, 1290 dėl automobilių nuomos laikyti pasibaigusiomis nuo 2009 balandžio 17 d;
2. Atsakovo UAB „ALD Automotive“ naudai iš ieškovo UAB „GSP Logistika“ priteisti 27 120,44 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt litų ir 44 ct) nuomos mokesčio, 1 790 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt litų) delspinigių, 81 388,80 Lt (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus ir 80 ct) nuostolių atlyginimo ir 46 656 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt šešis litus) netesybų, iš viso 156 955,24 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt penkis litus ir 24 ct), taip pat 12,70 procentų metinių už priteistą 156 955,24 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
3. Įpareigoti ieškovą UAB „GSP Logistika“ grąžinti atsakovui UAB „ALD Automotive“ šias transporto priemones:
4. Atsakovo UAB „ALD Automotive“ naudai iš ieškovo UAB „GSP Logistika“ priteisti 7 830 Lt (septynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Valstybės naudai priteisti iš ieškovo UAB „GSP Logistika“ 22,70 Lt (dvidešimt du litus ir 70 ct), o iš atsakovo UAB „ALD Automotive“ – 16,55 Lt (šešiolika litų ir 55 ct) pašto išlaidų“.
Valstybės naudai priteisti iš ieškovo UAB „GSP Logistika“ 2 956 Lt (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.