Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-134/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-06-17Panevėžio apygardos teismas
  2. T-143-830/2018Nutartis · 2018-03-30Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-17
Bylos Nr.
1A-159-134/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14272-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Donatas Jatužis, Valdas Meidus
Nuteistasis
A. Z.
Nukentėjusysis
L. B.
Advokatai
Inga Radinienė
Kategorijos
  • 2.4.6Kiti apeliacinio proceso klausimai

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-159-134/2016Teisėjas Česlovas Kulikauskas (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14272-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Donato Jatužio, Valdo Meidaus,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant: prokurorei Rimai Matulionienei,gynėjai advokatei Ingai Radinienei, nukentėjusiosios atstovui Česlovui Petroniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2016-03-31 nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį 15 MGL bauda.

Iš A. Z. nukentėjusiajai L. B. priteista 250 EUR neturtinės žalos atlyginimas bei 500 EUR turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Z. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 1 d., apie 19 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , įremdamas pistoletą „Glock 23“ savo sutuoktinei L. B. – Z. į smilkinį, o po to į krūtinę, grasino ją nužudyti.

Šalies argumentai

1.1 Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1.2 Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas, pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., remdamasis tik nukentėjusiosios parodymais.

Jis pripažįsta, kad 2015-03-01 konflikto su nukentėjusiąja metu, ją pavadino „prostitute“, vartojo necenzūrinius žodžius, jo teiginiai dėl intymių santykių su jos dukra galėjo ją įžeisti, tačiau pokalbio su nukentėjusiąja metu ginklo neturėjo ir jai ginklu negrasino. Skunde teigia, kad konflikto metu jie buvo sutuoktiniai, galėję prognozuoti vienas kito veiksmus, vertinti išsakytų teiginių realumą. Konfliktas vyko nukentėjusiosios bute, kuriame buvo jos motina, todėl kilus pavojui, ji galėjo kviesti pagalbą, tačiau to nedarė. Kaip matyti iš nukentėjusiosios, jos motinos O. B. parodymų bei jo parodymų, jie, būdami kambaryje, kalbėjo tyliai, o kambario durys buvo praviros. Tai, kad nukentėjusioji šio konflikto metu buvo įbauginta, kelia abejones, nes po įvykio, tą pačią dieną ji iš savo telefono 3 kartus skambino jam, todėl apeliantas daro išvadą, kad nukentėjusioji nejuto baimės, psichologinio spaudimo, įbauginimo, nes ieškojo kontakto su juo, o jis į jos telefono skambučius neatsakė. Apeliantas teigia, kad tą pačią dieną ji rašė jam SMS žinutes “viskas aišku“, „sužlugdysiu“, todėl daro išvadą, kad nukentėjusioji jo nebijojo, o tik siekė keršto dėl nutrūkusių santuokinių ryšių. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji į policiją dėl jo grasinimų kreipėsi tik po 10 dienų, nors turėjo galimybę kreiptis tą pačią dieną, todėl apeliantas mano, kad tuo ji turėjo tikslą jį sužlugdyti, kaip tai ji nurodė ir jam siustoje SMS žinutėje, sukelti jam tyrimo procesu nemalonumus.

Šalies argumentai

1.3 Apeliantas teigia, kad teismas nemotyvavo kaip, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis jis grasino nukentėjusiajai, tik nurodydamas, kad susitikimo metu jis turėjo ginklą, tačiau ginklo nešiojimas nesuponuoja išvados dėl nusikalstamos veikos – grasinimo įvykdymo. Jis turėjo leidimą laikyti ir nešioti ginklą, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad jis, susitikimo su nukentėjusiąja metu, turėjo ginklą ir juo grasino nukentėjusiajai.

Žemesnės instancijos teismas

1.4 Apylinkės teismas nurodė, kad nukentėjusiosios parodymus, kad jis turėjo ginklą patvirtina A. P. parodymai, tačiau jo parodymai kelia abejones, nes šį liudytoją jis sutiko išeinant iš buto ir jis, prasilenkdamas neturėjo galimybės matyti jo ginklo, nes nurodydamas, kad “dešinę ranką laikė užsikišęs už striukės, kurioje mačiau daikto, panašaus į ginklą rankeną, galimai juodos spalvos“ liudytojas negalėjo matyti, kas yra po jo striuke ir mano, kad liudytojas tik bandė spėti, jog tai buvo daiktas panašus į ginklo rankeną, nors objektyviai ginklo nematė. Teisme jis nurodė, kad jis laikęs ginklą rankoje po striuke ir matė jo rankoje juodą pistoleto rankeną, tačiau teismas nesiaiškino, kodėl šio liudytojo parodymai skiriasi, todėl, nepašalinus prieštaravimų, negalima teigti, kad liudytojo A. P. parodymai yra nuoseklūs.

1.5 Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojos O. B. parodymus, kaip patvirtinančius nukentėjusiosios versiją. Ji parodė, kad nematė, ar jis turėjo ginklą, tik girdėjo kaip jis pakeltu tonu dukrai L. B. sakęs “nušausiu“, liudytoja M. B. įvykio metu nebuvo ir nežino konkrečių įvykio aplinkybių, kitų duomenų, kad jis grasino nukentėjusiajai byloje nėra.

Šalies argumentai

1.6 Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios pateiktu garso įrašu, kuriame moteriškas balsas įspėja ją apie galimą smurtą prieš ją, tačiau šio įrodymo negalima patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nes neaišku, kas skambina nukentėjusiajai, kokiu tikslu, apie kokį asmenį kalbama, nes jis nėra įvardijamas ir toks įrodymas galėjo būti sukurtas pačios nukentėjusiosios, todėl negali būti vertinamas kaip patikimas.

1.7 Apeliantas skunde nurodo, kad įvykio metu jis, kairėje pusėje, po pažastimi, turėjo tik tuščią ginklo dėklą ir šias aplinkybes patvirtino liudytoja R. N., todėl grasinti ginklu, kaip nurodo nukentėjusioji, jis negalėjo. Nors teismas nurodė, kad ši liudytoja painiojosi detalėse, tačiau jų nekonkretizavo, todėl jos parodymus atmetė nepagrįstai.

1.8 Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai atmetė liudytojos A. M. parodymus tuo pagrindu, kad yra jo draugė. Ji parodė, kad įvykio metu jis ginklo neturėjo, tačiau šie duomenys liko neįvertinti.

1.9 Apelianto nuomone, pirmos instancijos, pažeisdamas BPK 256 str. reikalavimus, be jokio pagrindo iš esmės pasunkino kaltinamojo padėtį, konstatuodamas, kad jis grasino L. B. konkrečiu ginklu - pistoletu „GLOCK 23“, tuo pažeisdamas jo teisę į gynybą ir teise pasinaudoti pertrauka pasiruošti gynybai. Nesant objektyvių duomenų apie grasinimą ginklu, tuo labiau apie konkretų ginklą, teismas nepagrįstai menamas aplinkybes laikė įrodytomis. Tai, kad jis turėjo ginklą ir kad nukentėjusioji teigė, kad jis grasino jai ginklu, nesudaro pagrindo teismui vertinti, kad buvo grasinta būtent pistoletu “GLOCK 23“, todėl visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

1.10 Apylinkės teismas nustatęs, kad nukentėjusioji patyrė išgąstį, stresą, išgyvenimus, priteisė jai 250 EUR neturtinę žalą. Apeliantas teigia, kad apeliaciniame skunde detaliai nurodyta, kad jis nepadarė veikos, turinčios BK 145 str. 1 d. požymių, todėl nukentėjusioji neturi teisės į žalos atlyginimą ir jos pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas. Nukentėjusioji pati išprovokavo konfliktą, kurio metu jie vienas kitą įžeidinėjo, ji ir po to ieškojo kontakto su juo, grasino sužlugdymu, todėl negali reikalauti žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

1.11 Apelianto teigimu, nesant įrodymų, kad jis grasino ginklu, teismas nepagrįstai konfiskavo jo pistoletą “GLOCK 23“, 197 vnt. šovinių, šovinių dėtuvę su 12 šovinių, šovinių dėžutę, kaip nusikalstamos veikos įrankius, nes ginklas, dirbant taksi vairuotoju, reikalingas siekiant užtikrinti savo ir pervežamų keleivių saugumą.

Motyvuojamoji dalis

2. Apeliacinis skundas atmestinas.

2.1 Nuteistasis apeliaciniu skundu neigia padaręs nusikalstamą veiką ir nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, ginčydamas įrodymų vertinimą t.y. savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo remtis jo nurodytu įrodymų vertinimu, o ne bylos įrodymų visuma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad A. Z. veiksmai atitinka BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis ir neturi pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymus ar abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, nes nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, jos motyvuotos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apelianto kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

2.2 Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios L. B. parodymais, kuriuos patvirtino liudytojų O. B., A. P., M. B. parodymai, kurie sutapo detalėse ir kartu su bylos rašytiniais įrodymais, sudaro logišką įvykių seką, pagrįstai atmetė liudytojos R. N. parodymus kaip nepatikimus, o tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. M. parodymus teismas įvertino, kaip artimos nuteistojo draugės parodymus, siekiančios padėti nuteistajam.

2.3 Nuteistasis A. Z., pripažindamas, kad nurodytu laiku, lankydamasis nukentėjusiosios bute, turėjo su savimi tik ginklo dėklą, pritvirtintą kairėje pusėje, neigė turėjęs ginklą ir juo grasinęs nukentėjusiajai, tačiau teismas, įvertinęs jo apklausose nurodytas skirtingas aplinkybes dėl turėto ginklo dėklo pritvirtinimo būdo (pirmos apklausos metu nurodė, kad pas nukentėjusiąją buvo tik turėdamas tuščią ginklo dėklą, pritvirtintą prie diržo, vėlesnės apklausos metu papildė, kad ginklą dėkle nešiojasi po kairia pažastimi ir teisme nurodė, kad kai jis buvo nukentėjusiosios bute ginklo dėklas buvo pritvirtintas jam prie diržo kairėje pusėje, kai buvo sulaikytas tai ginklas buvo prie diržo dėkle dešinėje, darbo metu ginklą dėtuvėje tvirtino kairėje pusėje prie diržo, nedarbo metu – dešinėje pusėje, nukentėjusiosios bute jis buvo nedarbo metu, todėl ginklas pagal jį turėjo būti dėkle dešinėje pusėje, tačiau apeliantas teigia, kad tuo metu ginklas buvo kairėje pusėje, sulaikius jį darbo vietoje, ginklas buvo pritvirtintas dėkle, pritvirtintame prie diržo ant juosmens), pagrįstai jo parodymus pripažino nenuosekliais, o jo parodymus apie ginklo dėtuvės nešiojimą, nesant joje ginklo, nelogiškais, be to, jo parodymų nepatvirtino kiti objektyvūs įrodymai, o liudytojų R. N. ir A. M. parodymus teismas motyvuotai atmetė ir tokios teismo išvados apeliaciniu skundu nepaneigtos. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas nuteistojo parodymus pagrįstai atmetė ir jie gali būti vertinami tik kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2.4 Nukentėjusioji L. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad 2015-03-01 apie 15-16 val. ji paskambino sutuoktiniui A. Z., norėdama su juo aptarti skyrybų reikalus ir susitarė susitikti bute, kuriame ji gyvena su savo motina O. B.. Atvykęs į butą neblaivus A. Z., miegamajame, jai atsisėdus ant lovos, priėjęs jai iš šono, apkabino už kaklo ir ranka pagriebęs už kaklo priekinėje dalyje iš dešinės pusės ištraukė pistoletą, įremdamas jai į smilkinį ir plūsdamas ją necenzūriniais žodžiais, grasino nušauti, po to, perbraukęs per kaktą, įrėmė pistoletą į krūtinę, o atitraukęs ginklą, parodė į svetainės pusę, kur buvo mama, sakė, kad visus iššaudys. A. Z. dėklo ginklui nebuvo užsidėjęs, o ginklą išsitraukė, užkišdamas ranką už juosmens. Ji ramino A. Z. ir kai jis atitraukęs nuo jos ginklą, jį užtaisinėjo, traukinėdamas ginklo užtaisą, vienu metu jam iškrito šoviniai ir ginklo dėtuvė. Kai jai paskambino dukra M. B., A. Z. neleido jai atsiliepti ir greitai atėjo dukros draugas A. P., kuriam įėjus, A. Z. išėjo iš buto. Nukentėjusioji apie įvykį policijai pranešė praėjus 10 dienų, nurodydama, kad į policiją kreipėsi, kai iš nuteistojo gavo SMS žinutę, kurioje jis nurodė “bus kaip B., tik kitaip“ („B.“ jie vadino butą B. gatvėje, kurioje ji gyveno ir kurioje buvo nagrinėjamas įvykis), todėl manydama, kad A. Z. grasinimai tęsiasi, ji apie tai pranešė policijai. Toks jos paaiškinimas yra logiškas ir suprantamas, nes dėl jo grasinimų ji juto baimę ir nėra jokio pagrindo manyti, kad tokiu elgesiu ji siekė tik sukelti jam tyrimo procesu nemalonumus, nes jos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Byloje yra nustatyta, jog tarp nuteistojo ir jo sutuoktinės, nukentėjusiosios L. B. buvo priešiški ir įtempti santykiai, jie kartu negyveno, ruošėsi skyrybų procesui (2015-08-04 teismo sprendimu santuoka nutraukta), palaikė ryšį telefonu aiškindamiesi tarpusavio santykius, siuntinėjo vienas kitam nemalonaus turinio SMS žinutes, todėl nuteistojo elgesys nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl jo ketinimų (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K–341/2010, 2K-300/2013 ir kt.). Nuteistojo A. Z. pyktis ir išsakyti grasinančio pobūdžio žodžiai „nušausiu“, laikant ginklą nukentėjusiajai prie galvos ir krūtinės rodė, kad jis grasina ginklu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, todėl nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad jie, būdami sutuoktiniai, galėjo prognozuoti vienas kito elgesį. Neabejotina, kad taip nuteistasis siekė įbauginti nukentėjusiąją, grasinimas buvo efektyvus ir paveikė jos psichinę būseną, nes ji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Apeliantas neneigia grasinęs nukentėjusiajai nušauti, todėl esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šaunamojo ginklo demonstravimas nurodytomis aplinkybėmis, žodžiais gąsdinant nukentėjusiąją, visiškai atitinka BK 145 str. 1 d. dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

2.5 Liudytoja O. B., buvusi tame pačiame bute, patvirtino, kad A. Z. su jos dukra L. B. įėjus į kambarį, ji pro atdaras duris girdėjo, kaip jis pakeltu tonu sakė “nušausiu, nušausiu“, girdėjo dukros verksmą. Nors ši liudytoja nematė, ar A. Z. turėjo ginklą, nes įvykio metu buvo kitame kambaryje, tačiau tai, kad ji girdėjo jo išsakomus nukentėjusiajai grasinimus, atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad apeliantas, įrėmęs jai į smilkinį bei krūtinę ginklą, grasino nušauti. Liudytoja M. B. nebuvo įvykio vietoje, tačiau ji parodė, kad įvykio metu telefonu skambino motinai nukentėjusiajai L. B. ir motinos telefonu atsiliepęs A. Z. pasakė, kad „mama daugiau neatsilieps, neskambink“. Dėl to ji skambino kartu su mama gyvenančiai močiutei O. B., klausdama, kas ten vyksta ir jai atsakius, kad yra blogai, nes atėjęs A. Z., iš jos balso supratusi, kad ji yra išsigandusi. Tada jos draugas A. P. tuoj pat išvyko į motinos butą. Šių liudytojų parodymus apylinkės teismas pagrįstai pripažino nuosekliais, sutampančiais detalėse, jų nuoseklumo neginčija ir apeliantas, todėl pagrįstai teismas šiais įrodymais, kaip patvirtinančiais nuoseklią ir logišką įvykių seką, vadovavosi priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

2.6. Liudytojas A. P. parodė, kad atvykus į butą, A. Z. išeidamas iš buto, sakė“ visus užlenksiu“, matė, kad dešinėje rankoje jis laikė juodo ginklo rankeną, kurią buvo pridengęs striuke. Apeliantas nurodo, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis matęs jo dešinėje rankoje, daiktą, panašų į ginklo rankeną galimai juodos spalvos ir tokius jo parodymus laiko kaip prieštaraujančius parodymams, duotiems teismo posėdžio metu, kurių nepašalinus negalima teigti, kad jo parodymai yra nuoseklūs, be to, jis neturėjo galimybės pamatyti ginklo rankeną, nes liudytojas nurodė, kad ranką, kurioje buvo ginklas, laikė pridengęs striuke. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių šio liudytojų parodymų negalima vertinti, kaip prieštaringų, nes jis nurodė tas pačias aplinkybes apie nuteistojo dešinėje rankoje laikytą daiktą – ginklą, tik teisme jo parodymai buvo kategoriškesni ir tai suprantama ir pateisinama, nes, duodant parodymus teisme, pačiam liudytojui buvo daugiau žinoma įvykio detalių nei ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu tai nesukėlė abejonių ir apeliantui, nes nei jis, nei jo gynėjas neuždavė šiam liudytojui klausimų dėl neva jo nurodomų prieštaringų parodymų. Nustatyta, kad nuteistasis vilkėjo trumpą striukę ir liudytojas turėjo galimybę matyti išsikišusią iš po striukės ginklo rankeną, todėl šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir teisėjų kolegija juos atmeta.

2.7 Nukentėjusioji L. B. parodė, kad kai ji 2015-03-01 telefonu skambino A. Z. ir susitarė su juo susitikti jos bute, 18.38 val. jai iš telefono (duomenys neskelbtini) paskambino moteris, kuri perspėjo, kad ji nevažiuotų į susitikimą su A. Z., nes jis yra „kominis“, kad jis gali ją užmušti ir ji įtarė, kad tai galėjo būti A. Z. draugė A. M.. Nukentėjusioji pateikė jos telefoninių pokalbių išklotinę bei nurodyto telefoninio pokalbio garso įrašą (b.l.26-27,1 t.). Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir pateikta jos telefono išeinančių skambučių ataskaita bei pateiktas pokalbio telefonu garso įrašas, kurio turinys patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie skambučius nuteistajam prieš įvykį bei įspėjamąjį skambutį nukentėjusiajai. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios pateiktu garso įrašu, nes šio įrodymo negalima patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nes neaišku, kas skambino nukentėjusiajai, apie kokį asmenį kalbama ir šis įrodymas galėjo būti sukurtas pačios nukentėjusiosios. Nukentėjusiosios pateiktas telefoninio pokalbio įrašas gautas nepažeidžiant įstatymo, apie šio pokalbio aplinkybes nukentėjusioji davė parodymus, todėl pagrįstai apylinkės teismas jo metu gautus duomenis vertino kartu su kitais bylos įrodymais. Iš nukentėjusiosios pateiktos jos telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) detaliosios ataskaitos matyti, kad nukentėjusioji prieš įvykį skambino nuteistajam į mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) 18.39 val., todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad ataskaita patvirtina apie jos skambučius A. Z., tačiau pateiktą garso įrašą įvertindamas jį kaip prieš įvykį gautą įspėjamąjį skambutį juo kaip įrodymu, patvirtinančiu nustatytas aplinkybes nesirėmė, nes jis nei patvirtino, nei paneigė nustatytas aplinkybes, todėl apelianto skundo argumentas, kad teismas, priimdamas nuosprendį rėmėsi šiuo įrodymu, nepagrįstas ir atmestinas.

2.8 Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė liudytojos A. M. parodymus kai ji nurodė, kad jis, išvykdamas pas nukentėjusiąją, ginklo neturėjo, tuo pagrindu, kad ji yra jo draugė. Ši liudytoja teisiamajame posėdyje nebuvo apklausta, todėl vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. jos parodymai buvo paskelbti (b.l.54-55, 1 t.). Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje ji patvirtino, kad A. Z. yra jos geras draugas, 2015-03-01 lankėsi jos namuose, todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad ji kaip draugė buvo suinteresuota duoti jam palankius parodymus. Be to, iš šios liudytojos parodymų matyti, kad nuteistasis iš jos namų pas nukentėjusiąją išvyko apie 17 val. Iš nukentėjusiosios telefono pokalbių ataskaitos matyti, kad 18.38 val. jis su nukentėjusiąja kalbėjo telefonu, o nusikalstama veika už kurią A. Z. nuteistas buvo padaryta 19 val. Byloje nenustatyta, kad nuteistasis iš A. M. namų vyko tiesiai pas nukentėjusiąją, nes tai prieštarautų A. M. parodymams dėl jos nurodyto apelianto išvykimo laiko, nes jis negalėjo 2 val. važiuoti iki nukentėjusiosios buto. Nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad jis nuomojo butą Tulpių gatvėje, kur seife laikė ginklą, todėl jos nurodyta aplinkybė, kad jis, išvykdamas turėjo tik ginklo dėklą, nepaneigia apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, kad jis įvykio metu turėjo pistoletą ir juo grasino nukentėjusiajai.

2.9 Apylinkės teismas atmetė liudytojos R. N. parodymus dėl to, kad apie šios liudytojos egzistavimą nuteistasis pranešė tik teisiamajame posėdyje, be to, ši liudytoja, duodama parodymus painiojosi, nurodant atskirų aplinkybių detales, todėl teismas suabejojo jos parodymų patikimumu. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nekonkretizavo dėl kokių aplinkybių ši liudytoja painiojosi, todėl nepagrįstai atmetė jos parodymus, nors ji patvirtino, kad, važiuodama kartu su juo kaip jo klientė, besinaudojanti taksi paslaugomis, matė, kad jis važiavo be ginklo. Apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nekonkretizavo dėl kokių aplinkybių ši liudytoja painiojosi, duodama parodymus, dėl ko buvo pagrindas suabejoti jos parodymu patikimumu. Iš pirmos instancijos teisiamojo posėdžio protokolo ir šios liudytojos parodymų garso įrašo matyti, kad apklausos pradžioje liudytoja R. N. nurodė, kad ji, 2015-03-01 pavakary, būdama ties pėsčiųjų perėja prie buvusios kavinės „R.“, sustabdė A. Z., važiuojantį taksi automobiliu K. gatve link miesto centro ir perėjusi perėją, apie 3-4 metrai nuo pėsčiųjų perėjos įsėdo į jo automobilį ant priekinės sėdynės, prašydama jį parvežti į namus Marijonų gatvėje. Ji pažinojo jį kaip taksistą, todėl įsėdusi patapšnojo jam ir įsitikino, kad jis turi kairėje pusėje ginklo dėklą be ginklo, todėl paklausė „Taksiste, kur tavo ginklas ?“, o ką jis atsakė, neprisimena. A. Z. jai pasakė, kad jis turės sustoti prie žmonos namų B. gatvėje ir jai reikės jo palaukti automobilyje ir ji sutiko. Į prokurorės klausimą, kaip ji galėjo pamatyti, kad A. Z., vairuodamas automobilį, kairėje pusėje turi tik dėklą, kuriame nėra ginklo, ji nurodė, kad tai ji pamatė, kai jam pabučiavo ranką, po to, aiškino, kad ji neatsimena, kuriuo metu ji tai galėjo pamatyti: gal kai jis išlipęs rengėsi striukę, nors tada ji nebuvo išlipusi iš automobilio, o į klausimą kada patapšnojo A. Z., ji atsakė, kad gal būt tada, kai jis sugrįžo į automobilį iš nukentėjusiosios. Ši liudytoja logiškai negalėjo paaiškinti, kaip ji, sėdėdama keleivio pusėje priekinėje sėdynėje galėjo pamatyti, kad nuteistasis, turėdamas kairėje pusėje pritvirtintą ant megztinio ginklo dėklą, neturėjo jame ginklo, nors nuo pat apklausos pradžios kategoriškai tvirtino, kad ji matė, kad A. Z. ginklo neturi. Ši liudytoja painiojo detales, kur ji įsėdo į A. Z. vairuojamą taksi automobilį : apklausos pradžioje teigė, kad į jo automobilį įsėdo už 3- 4 nuo pėsčiųjų perėjos, vėliau nurodė, kad įsėdo ties Muzikos mokykla, kur atstumas yra ženkliai didesnis, todėl esant tokiems R. N. parodymams, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad ji painiojosi nurodant esmines bylos aplinkybes, todėl pagrįstai suabejojęs jos parodymų patikimumu, juos atmetė. Šios liudytojos parodymus, kad ji A. Z. laukė jo automobilyje, kol jis sugrįš iš žmonos buto, taksi sustojime Ukmergės gatvėje, paneigė liudytojas A. P., kuris kaip nustatyta į nukentėjusiosios butą atvyko tuo metu, kai O. B. pranešė jam apie nuteistojo grasinimus jo draugės motinai L. B.. Jis patvirtino, kad atvažiavęs apžiūrėjo R. N. nurodytą taksi stovėjimo aikštelę, tikėdamasis joje surasti A. Z. ir su juo pakalbėti, tačiau jokio automobilio aikštelėje nebuvo (jų tarpe ir A. Z. taksi automobilio) ir šiais jo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, tuo labiau, kad šio liudytojo apklausa teisme vyko po liudytojos R. N. apklausos, todėl jam nebuvo žinomas jos parodymų turinys, t.y., kad ji laukė A. Z. jo automobilyje nurodytoje taksi aikštelėje. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad ši liudytoja davė sąmoningai neteisingus parodymus, norėdama juos priderinti prie nuteistojo parodymų, siekiant padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2.10 Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 256 str. reikalavimus be jokio pagrindo iš esmės pasunkino kaltinamojo padėtį, konstatuodamas, kad jis grasino L. B. konkrečiu ginklu – pistoletu „Glock 23“, tuo pažeisdamas jo teisę į gynybą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2k-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Iš kaltinamojo akto matyti, kad A. Z. buvo kaltinamas, kad L. B. grasino pistoletu (b.l.61, 2 t.), nenurodant jo pavadinimo, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad teismas aiškinosi šią aplinkybę ir nustatęs, kad nusikalstama veika buvo padaryta konkrečiu ginklu - pistoletu „Glock 23“, tai nurodė skundžiamojo nuosprendžio nustatomoje dalyje. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nurodytas ginklo pavadinimas neturėjo įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui, nei kitaip suvaržė nuteistojo teisę į gynybą, nes A. Z. apklausų metu nurodė, kad jis turėjo ir nešiojosi dėkle vienintelį ginklą – pistoletą „Glock 23“, kurio laikymui ir nešiojimui jis turėjo leidimą, apie kurį buvo apklaustas. Teismų praktikoje toks kaltinimo patikslinimas, labiau sukonkretinant, tai nustačius teisminio tyrimo metu, negali būti pripažįstamas pažeidimu BPK 256, 256 str. prasme ir tuo nebuvo pažeista apelianto teisė į gynybą.

2.11 Teismas, bylos įrodymais pagrindęs A. Z. kaltę dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąją L. B., pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiajai priteisė atlyginti neturtinę žalą, kurios dydį nustatė, teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus apie nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą ir CK 6.250 str. 2 d., 6.238 str. 1 d. išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, o taip pat pagrįstai konfiskavo šaunamąjį ginklą – pistoletą „Glock 23“ su šoviniais, kaip nusikalstamos veikos įrankį BK 72 str. 2 d. bei BPK 94 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

2.12 Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, apylinkės teismas, pripažindamas A. Z. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą nuosprendį, naikinti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

2.13 Apeliacinio teismo posėdyje nukentėjusiąją L. B. atstovavo advokatas Č.P., teismo posėdžio metu pateikęs pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad už teisines paslaugas nukentėjusioji Č.P. kontorai sumokėjo 300 eurų, kuriuos prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs tik nuteistasis A. Z. ir apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą, todėl atstovas pagal įstatymą turi teisę į patirtų proceso išlaidų apmokėjimą (BPK 106 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusiosios atstovas dalyvavo apeliacinio teismo posėdyje, kuris truko 25 minutes (nuo 13.15 val. iki 13.40 val.), jam už nukentėjusiosios atstovavimą pirmos instancijos teisme buvo priteista 500 eurų, todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma išieškoti minėta suma nėra proporcinga apeliacinio proceso sudėtingumui (vieno asmens padarytas nusikaltimas, baudžiamosios bylos medžiagą sudaro du tomai, atsiliepimas į apeliacinį skundą nesurašytas, advokatas atstovavo nukentėjusiąją pirmosios instancijos teisme, taigi, su byla buvo susipažinęs), todėl priteistina suma mažintina iki 100 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. Z. nukentėjusiajai L. B. 100 eurų proceso išlaidų.

Teisėjai Bronė VidzėnienėDonatas JatužisValdas Meidus