- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-139-185-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00344-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- A. B., ir M
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-185-2010-59
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 1.1.10;
1.2.26.2.1; 2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. kovo 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. areštu 15 (penkiolikai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir M. T. bei T. T., tačiau jų atžvilgiu apeliacine tvarka nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. T. ir T. T. 2009-08-14, apie 21 val. gatvėje, viešoje vietoje, esančioje prie Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, Laibgalių ugniagesių komandos pastato, esančio Rokiškio r., Jūžintų sen., Laibgalių k., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams, o būtent: A. B., suduodamas T. A. vieną smūgį kumščiu į galvos sritį ir ne mažiau kaip tris kartus spirdamas į įvairias kūno vietas, M. T. suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį ir spirdamas ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, T. T. spirdamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į vairias kūno vietas, padarė T. A. poodines kraujosrūvas kairės akies vokuose, krūtinės ir juosmens minkštųjų audinių sumušimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo T. A. sveikatą bei sutrikdė visuomenes rimtį ir tvarką.
Be to, A. B. 2009-08-14, apie 21val., gatvėje prie Rokiškio r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Laibgalių ugniagesių komandos pastato, esančio Rokiškio r.. Jūžintų sen.. Laibgalių k., pagrobė T. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“ - 1 70 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, nukentėjusiojo, su kuriuo pažįstamas nuo vaikystės, atsiprašė. Smūgius sudavė spontaniškai dėl asmeninių sąskaitų. Pažeisti viešosios tvarkos bei stipriai sužaloti nukentėjusįjį T. A. nenorėjo. Konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų, ar tai matė aplinkiniai, nepastebėjo. Apeliantas mano, kad už viešosios tvarkos pažeidimą tikslinga jį būtų nubausti bauda. Nors šiuo metu nedirba, bet yra sutaręs su darbdaviu ir žada artimiausiu metu įsidarbinti, taigi, atsirastų galimybė sumokėti baudą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Skundžiamu nuosprendžiu A. B. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas – viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.) ir nedidelės vertės turto pagrobimą (BK 178 str. 4 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. visiškai prisipažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, o po sumušimo, pamatęs šalia T. A. ant žemės gulintį telefoną, jį pasiėmė. Tačiau nuteistasis neigia siekęs pažeisti viešąją tvarką, nes konfliktas kilo dėl asmeninių paskatų.
Teisėjų kolegija išsamiai ir nešališkai ištyrusi A. B. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, padarė išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas. Pagal paties A. B. parodymus, jis, drauge su M. T. ir T. T. pro langą pamatę gatve einantį T. A., atsidarė jį ir ėmė rėkauti necenzūrinius žodžius. Po to T. A. pasivijo gatvėje, norėdami pasiaiškinti dėl anksčiau kilusio nesutarimo. Besiaiškinant viešoje vietoje, esančioje prie Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, Laibgalių ugniagesių komandos pastato, A. B. smogė kumščiu nukentėjusiajam į galvą, o prišokus broliams Tifenzinams, visi trys spardė T. A. gulintį ant žemės.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra vieša – tai erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nors, kaip nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jis nepastebėjo, ar juos kas nors matė, tačiau veikos kvalifikacijai tai reikšmės neturi - svarbu yra tik tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-412/2009). Teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje siejamas su BK 284 str. 1 d. numatytų padarinių buvimu (B/b Nr. 2K-398/2006). Taigi, byloje įrodyta aplinkybe - trys asmenys viešoje vietoje spardė vieną gulintį ant žemės nukentėjusįjį - be abejo, buvo šokiruoti aplinkiniai, tokie veiksmai pripažintini įžūliais ir vandališkais, išreiškiančiais nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdžiusiais visuomenės rimtį. Be to, A. B. pasiėmė iškritusį ant žemės 170 litų vertės nukentėjusiajam priklausantį telefoną. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį.
Bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. paskirtos vadovaujantis bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.).
Bausmių rūšis už abi nusikalstamas veikas pirmos instancijos teismas nustatė tinkamai. A. B. padarė tyčinį nusikaltimą, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Atsižvelgęs į tai, pirmos instancijos teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.), o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d. – griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę.
Bausmių dydžiai individualizuoti taip pat tinkamai. Padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Yra teistas už nusikaltimus nuosavybei ir žmogaus sveikatai, tačiau laisvės apribojimo bei arešto bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai pasiekti nebuvo. Baustas administracine tvarka (b.l. 108), charakterizuojamas patenkinamai, buvo padarytų nusikalstamų veikų iniciatorius. Atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.), lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas paskyrė bausmes, kurios savo dydžiu mažesnės nei sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai. Tokios bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.
Padarytos bausmės labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl teismas, vadovaudamasis BK 65 str. 5 d. 2 p., skirtas bausmes apėmė. Taigi, subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.
Kaip minėta, A. B., atlikęs bausmes už dvi tyčines veikas, išvadų dėl savo elgesio nepadarė, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 str.).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes - savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tai pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl dar kartą švelninti bausmę dėl jau įvertintų aplinkybių nėra pagrindo.
Dėl paminėto, keisti ar naikinti teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.