Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Vaido Vasiliausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmes subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Š. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 16 d. apie 14.00 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei – sutuoktinei E. Š., į kairę veido pusę, jai bandant išeiti, jos neišleido, buto koridoriuje tyčia vieną kartą kumščiu sudavė E. Š. į dešinę veido pusę, abejomis rankomis suėmė ją už pečių ir pargriovė ant grindų. E. Š. šaukiantis pagalbos, nuteistasis abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir stipriai spaudė, tokiu būdu E. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą su nubrozdinimu apatinės lūpos dešinėje, nubrozdinimą kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu, 2021 m. gruodžio 16 d. apie 14.00 val., toje pačioje vietoje, E. Š. bandant išeiti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), V. Š. jos neišleido, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sutuoktinei E. Š. į dešinę veido pusę, abejomis rankomis suėmė ją už pečių ir pargriovė ant grindų, E. Š. šaukiantis pagalbos, abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir stipriai spausdamas žodžiu grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, pasakydamas žodžius „arba tu nutilsi arba nusuksiu tau sprandą“, tuo sukurdamas jai bauginančią aplinką, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. Š. ir jo gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė Jurgita Baltrūnienė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nuteistojo V. Š. apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad jis padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo sušvelninti bausmę, paskirtą už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

9. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad V. Š. kaltė dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl apelianto kaltės.

13. Nuteistojo V. Š. kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. BIRT žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad liudytoja E. S. bendruoju pagalbos numeriu praneša, kad nukentėjusiosios buvęs vyras trenkė buvusiai žmonai į galvą (1 t., b. l. 10-17). Nukentėjusioji E. Š. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad V. Š. vieną kartą jai ranka trenkė į kairę veido pusę. Tada ji greitai atsistojo ir norėjo išeiti iš jo buto, tačiau nuteistasis jos išleisti nenorėjo, vieną kartą kumščiu jai trenkė į dešinės pusės veido žandą, pagriovė ant grindų ir pradėjo smaugti. Smaugdamas pradėjo grasinti, sakydamas „arba tu nutilsi, arba nusuksiu tau sprandą“. Šį V. Š. grasinimą ji suprato kaip realų, nes grasinimo metu jis buvo labai agresyvus ir ją smaugė (1 t., b. l. 18-21). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajai E. Š. konstatuota kraujosruva su nubrozdinimu apatinės lūpos dešinėje, nubrozdinimas kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d. ir aplinkybėmis, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių, daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (1 t., b. l. 57-58). Šią išvadą pateikęs specialistas papildomai apklaustas paaiškino, kad išvadoje nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais), t. y. griūnant bei atsitrenkiant į daiktą (-us) (1 t., b. l. 123). Nors nuteistasis išreiškia abejonę, kad ant nukentėjusiosios nugaros neliko jokių žymių, nors ji neva buvo jėga pagriauta ant grindų, tačiau pažymėtina, kad įvykis buvo žiemos metu (gruodžio mėnesį), todėl natūralu, kad nukentėjusioji galėjo nepatirti jokių sužalojimų nugaroje vien dėl to, kad galėjo būti apsirengusi daugiau rūbų sluoksnių, nei pvz. vasarą, kas suminkštintų kritimą. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 16 d. 15.26 val., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, E. S. nurodo, kad girdi kaip rėkia mergina, kažkas tranko, neleidžia jai išeiti bute. Jie merginą išsivedė, bet vis tiek yra agresyvus vyras, nesenai paleistas, grasina visiems. Jai sakė, kad trenkė į galvą, krito ant žemės, rėkė, sakė patylėk (1 t., b. l. 107-109). Iš parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad E. Š. parodė įvykio aplinkybes, siejant su įvykio vieta (1 t., b. l. 111-112, 115-118). Apeliaciniame skunde teigiama, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji ne visada parodo ir maišosi kaip jai buvo suduotas smūgis, būnant ant grindų. Iš protokolo matyti, kad E. Š. parodė, kad, jai bandant išeiti iš nuteistojo buto po suduoto smūgio, nuteistasis V. Š. ją pargriovė ant grindų, apžergė ir vieną kartą kumščiu trenkė į dešinę veido pusę, smaugė ir grasino. Nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad nuteistasis jai trenkė į dešinę veido pusę ir tik tada pargriovė ant žemės, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jos nurodytos aplinkybės, kad ją sužalojo ir grasino būtent V. Š. yra nuoseklios ir viso proceso metu nekito, todėl natūralu, kad nukentėjusioji dėl patirto išgąsčio, praėjusio laiko tarpo nuo nusikalstamos veikos iki proceso veiksmų atlikimo, smulkiai tam tikrų detalių, smūgių eiliškumo galėjo neatsiminti. Apžiūrėjus V. Š. rašytus laiškus, matyti, kad jis prisipažįsta dėl fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, atsiprašo (1 t., b. l. 141-152, 153-155). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės L. J. 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusioji E. Š. yra susijaudinusi, jaučia akivaizdžią baimę, jai sukeltas fizinis skausmas. Smurtu įtariamas asmuo V. Š. akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. E. Š. nurodė, kad, kilus konfliktui, V. Š., apimtas pykčio, trenkė jai mažiausiai tris kartu kairės rankos kumščiu į dešinės veido pusės žandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, suėmė dešine ranka už gerklės, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 165-168). Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, kad, atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji nurodė, kad V. Š. 2-3 kartus iš kumščio trenkė jai į dešinę veido pusę, prismaugęs buvo, kad nerėktų. V. Š. nustatomas 0,45 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 126-127). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo V. Š. kaltės turinį patvirtina šiame punkte nurodyti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad V. Š. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. Š. kaltės, padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra visiškai įrodyta visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. Š. atžvilgiu. Nukentėjusioji E. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad sužalojimus jai padarė, smaugė ir grasino būtent nuteistasis V. Š.. Šių veiksmų metu nukentėjusioji teigė bijojusi būti nužudyta, buvo labai išsigandusi, verkė. Nuteistojo kaltę pagrindžia ir netiesioginių liudytojų K. M., L. J., A. B., R. G., E. S., R. K., D. G. parodymai, kurie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą, t. y. šie liudytojai nurodė aplinkybes, kurias jiems iškart po įvykio pasakojo nukentėjusioji E. Š. ir šių liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Nors šie liudytojai nematė paties įvykio, tačiau jų parodymai laikytini netiesioginiais nuteistojo kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą. Be to, pažymėtina, kad liudytojai K. M., A. B., E. S., D. G. patvirtino pastebėję ant nukentėjusiosios E. Š. veido paraudimus, nubrozdinimus, kurie atsirado būtent po konflikto su nuteistuoju. Byloje esančia specialisto išvada, specialisto paaiškinimais konstatuoti E. Š. padaryti sužalojimai, jų padarymo mechanizmas. Nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio metu buvo išsigandusi ir jautė grėsmę, kad nuteistasis gali ją nužudyti. Tai, kad po įvykio nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė, patvirtino į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, E. S., D. G.. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis išsakė grasinančio pobūdžio žodžius nukentėjusiajai, prieš tai jai trenkęs du kartus į veidą. Liudytojai E. S. ir D. G. patvirtino, kad po nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis elgėsi neadekvačiai, toliau lindo prie nukentėjusiosios, veržėsi į liftą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis praeityje yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, įvykio metu buvo nesenai paleistas iš įkalinimo įstaigos, jo elgesys, liudytojų teigimu, ir anksčiau būdavo neprognozuojamas, todėl šios aplinkybės pagrįstai galėjo sustiprinti nukentėjusiosios baimės jausmą. Kolegijos vertinimu, nuteistojo V. Š. išsakytas grasinimas buvo realus, darė itin neigiamą poveikį nukentėjusiosios savijautai, suvokimui, todėl nuteistojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde išreiškia abejones dėl byloje esančios specialisto išvados, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, teigdamas, kad jis negalėjo fiziškai atlikti kaltinime inkriminuojamų smurtinių veiksmų, o nukentėjusioji sužalojimus galėjo patirti savo darbo vietoje, atsitrenkdama į daiktus. Siekiant pašalinti šias abejones, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir nuspręsta apklausti teismo medicinos ekspertą G. A. C.. Ekspertas, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, patvirtino byloje esančią specialisto išvadą ir paaiškino, kad nubrozdinimas yra odos viršutinio sluoksnio vientisumo suardymas. Kai būna pažeista oda, tada kūnas siunčia skysčius į tą vietą. Tie skysčiai turi kontaktą su oru ir pasidaro šašas. Teoriškai šašas turėtų būti po 24 valandų po sužalojimo, tačiau yra matęs, kai šašas atsirado ir po 4-5 valandų arba, kai šašas buvo lygus su oda, ar aukščiau, po 12 valandų. Kraujo krešėjimas atsako už kraujavimo stabdymą. Kai būna gilesnis nubrozdinimas ir apima gilesnius audinius, atsiranda ir skysčiai ir kraujas. Pirmame specialisto išvados punkte aprašytas pirmas nubrozdinimas, o antrame – antras nubrozdinimas. Sužalojimas veide matomas nuotraukoje. Matė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas prieš parą. Visos pasaulio knygos rašo, išskyrus mūsų literatūrą, kad kraujosruvos spalva neleidžia nustatyti padarymo laiko. Tik gelsva spalva gali rodyti laiką, kad praėjo daugiau kaip 18 valandų po traumos. Po oda yra riebalinis audinys, kuris yra geltonas. Po riebaliniu audiniu yra plėvelė, kuri yra balta. Po plėvele yra raumenys, kurie yra raudoni. Vėliau po raumenimis yra kaulas, kuris yra balkšvas. Visoms šioms spalvoms susimaišius, gaunasi ne ta pati spalva kaip odos. Susimaišo kraujas su riebaline, plėvelės, raumenų spalva ir ne visada būna violetinė spalva. Nurodė, kad smaugimas gali būti viena ranka arba dvejomis rankomis. Gali smaugimo metu smaugti abejomis rankomis, nes sąnarys nenaudojamas. Peties sąnarys nejuda ir gali būti smaugiama su plaštaka ir pirštais. Gali smaugti kitą asmenį su ribotais peties judesiais. Tam, kad būtų nustatytas peties sužalojimas, turėjo būti atlikti specialūs tyrimai. Galėjo atlikti užduotyje nurodytus veiksmus su vieno peties sąnario ribojimu. Taigi, iš apeliacinės instancijos teisme apklausto eksperto paaiškinimų matyti, kad jis paneigė apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistasis V. Š. negalėjo nukentėjusiajai atlikti kaltinime inkriminuoto smaugimo veiksmo abejomis rankomis dėl peties sužalojimo. Taigi, nuteistojo versijos, kad sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, atsitrenkdama į kokius nors daiktus, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Be to, priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, sužalojimus ant nukentėjusiosios veido patvirtina ne tik byloje apklaustų liudytojų parodymai, bet ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiajai E. Š. konstatuota kraujosruva su nubrozdinimu apatinės lūpos dešinėje, nubrozdinimas kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

18. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis V. Š. padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, praeityje teistas 15 kartų, teistumas neišnykęs, baustas ir administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikas padarė recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad 2021 m. gruodžio 9 d. nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau naujas veikas įvykdė praėjus vos savaitei. Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad įvertinus šias aplinkybes, bausmės paskirtį nagrinėjamu atveju V. Š. užtikrins tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Todėl pagrįstai jam buvo parinkta laisvės atėmimo bausmė, o ne kitos sankcijoje švelnesnės bausmės. Vis dėlto, kolegijos vertinimu, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po smurtinių veiksmų atlikimo, nuteistasis iškart atsiprašė nukentėjusiosios E. Š., po to savo atsiprašymą išreiškė ir siunčiamuose laiškuose, kas liudija, kad po nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis gailėjosi ir suprato, kad netinkamai pasielgė. Įvertintina ir tai, kad V. Š. nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kas galėjo išprovokuoti nusikalstamą nuteistojo elgesį, neadekvačią reakciją į kilusį konfliktą su nukentėjusiąja. Be to, nagrinėjamu atveju nekilo jokių sunkių padarinių, nukentėjusiajai nustatytos tik kraujosruvos ir nubrozdinimas, todėl nusikalstamų veikų pavojingumas, kolegijos vertinimu, buvo nedidelis. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini mažesni, nei bausmės vidurkis.

19. Dėl kitų V. Š. apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, kadangi jie grindžiami subjektyvia apelianto nuomone ir prielaidomis. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 296 788/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendį pakeisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį V. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį V. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir V. Š. skirta subendrinta - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. Š. skirta galutinė subendrinta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir skirti V. Š. subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti V. Š. galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendį.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.