Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 20 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kaltinamasis V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas šešiolika kartų, kaltinamas tuo, kad jis, 2021 m. gruodžio 16 d., apie 14.00 val., savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, tyčia vieną kartą delnu sudavė savo šeimos narei sutuoktinei E. Š. į kairę veido pusę, jai bandant išeiti jos neišleido, buto koridoriuje tyčia vieną kartą kumščiu sudavė E. Š. į dešinę veido pusę, abejomis rankomis suėmė ją už pečių ir pargriovė ant grindų, E. Š. šaukiantis pagalbos, abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir stipriai spaudė, tokiu būdu E. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą su nubrozdinimu apatinės lūpos dešinėje, nubrozdinimą kairiame žaste, kraujosruva kairiame dilbyje. Šiais savo veiksmais V. Š. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

1.1. be to, V. Š. yra kaltinamas tuo, kad jis, tuo pačiu metu, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d., apie 14.00 val., toje pačioje vietoje, E. Š. bandant išeiti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), V. Š. jos neišleido, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sutuoktinei E. Š. į dešinę veido pusę, abejomis rankomis suėmė ją už pečių ir pargriovė ant grindų, E. Š. šaukiantis pagalbos, abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir stipriai spausdamas žodžiu grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, pasakydamas žodžius „arba tu nutilsi arba nusuksiu tau sprandą“, tuo sukurdamas jai bauginančią aplinką, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Šiais savo veiksmais V. Š. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

4. Kaltinamojo V. Š. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir kaltinamajam V. Š. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisti viena ar keliomis kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4.1. Skunde nurodoma, kad V. Š. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o griežčiausia bausmė, kuri gali būti skiriama asmeniui, padariusiam tokias nusikalstamas veikas, tai laisvės atėmimas iki dvejų metų. Gynėjas mano, kad atsižvelgiant į tai, kokia griežčiausia bausmė gresia kaltinamajam, nėra pagrindo manyti, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nebuvo nustatyta kaltinamojo turimų ryšių užsienyje, o tai, anot gynėjo, taip pat neleidžia manyti, kad kaltinamasis gali bėgti.

4.2. Kaltinamojo gynėjas sutinka su V. Š. charakterizuojančiais duomenimis, t. y. kad jis ne kartą teistas, tačiau gynėjo manymu šis faktas neturi nieko bendro su teismo išvadomis, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pažymi, kad teistumai apibūdina kaltinamąjį kaip asmenybę, tačiau nesuteikia pagrindo manyti, jog būdamas nesuimtas jis gali slapstytis. Sutinkama ir su tuo, jog Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius kreipėsi į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir nurodo, jog lygtinio paleidimo institutas vis tik nebuvo panaikintas. Gynėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir rimtų sveikatos sutrikimų.

4.3. Skunde kritikuojamas ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas suėmimo pagrindas, nurodoma, jog V. Š. kaltinamas padaręs du nesunkius nusikaltimus, jie yra baigti. Gynėjas daro išvadą, jog jis nekaltinamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką arba grasinęs įvykdyti nusikaltimą, todėl neva šis suėmimo pagrindas nustatytas nepagrįstai.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžia, taip pat nevertinami ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Pažymima ir tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad joje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiosios E. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

7. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi V. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė konstatavęs, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veiksmas. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pritaria nurodytiems suėmimo pratęsimo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.

8. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu gali būti skiriama (pratęsiama), jei yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į tai, kad V. Š. kaltinamas dviejų tyčinių, smurtinių nesunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Taip pat įvertino ir tai, kad V. Š. praeityje teistas daugybę kartų, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnyje, padarymą. Šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas V. Š. padarė turėdamas neišnykusi teistumą, nusikalstamas veikas padarė kelios dienos po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos taikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą (iš pataisos įstaigos buvo paleistas lygtinai 2021 m. gruodžio 9 d., o nusikalstamas veikas padarė 2021 m. gruodžio 16 d.). Iš tiesų, aplinkybių, jog kaltinamasis būtų mėginęs slapstytis baudžiamojoje byloje nėra, tačiau manymą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo pagrindžia darbinių ir socialinių ryšių neturėjimas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamasis V. Š. niekur nedirba, po paleidimo iš pataisos įstaigos jis buvo įtrauktas į darbo ieškančių asmenų sąrašą, nors yra vedęs, tačiau yra kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs būtent sutuoktinės atžvilgiu, kuri šioje baudžiamojoje byloje yra pripažinta nukentėjusiąja. Nors skunde aukštesniajam teismui kaltinamojo gynėjas teigia, jog kaltinamasis neturi ryšių užsienyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jo motina gyvena užsienyje. Aplinkybes, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą nėra galimybės patvirtina ir tai, kad būdamas paleistas lygtinai kaltinamasis ne kartą pažeidė probacijos sąlygas (nustatytu laiku nebuvo namuose, vartojo psichiką veikiančias medžiagas, yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas). Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis nėra saistomas tampriais socialiniais ir darbiniais ryšiais, jis charakterizuojamas kaip asmuo, nelinkęs laikytis įstatymų ir negebantis savo teigiamo elgesio išlaikyti ilgesnį laiką, todėl būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei realios laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, V. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi, kardomosios priemonės – suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaltinamajam V. Š. pratęstas pagrįstai.

9. Teisėjų kolegija pritaria, jog egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu skiriant ar pratęsiant suėmimą būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes: ar yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Šiuo aspektu atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys į tai, jog nors kaltinamasis ir nėra kaltinamas pasikėsinimu nužudyti nukentėjusiąją, tačiau jis kaltinamas grasinimu ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Šie jo grasinimai pasireiškė išsakant grasinančio pobūdžio teiginius, jog „nusuks“ nukentėjusiajai sprandą, o šiuos grasinimus išsakė fizinio smurto naudojimo kontekste, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog V. Š. jau yra kartą teistas už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kuomet grasino ir terorizavo nukentėjusiuosius grasindamas padegti namus ir automobilius. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir kaltinamojo veiksmai, kuomet jis grasino nužudyti sutuoktinę, neleido išeiti jai iš buto, kumščiu sudavė šiai į veidą, abejomis rankomis suėmęs ją už pečių pagriovė ant grindų bei suėmęs už kaklo grasino „nusukti sprandą“ patvirtina jo grasinimų realumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pagrindas manyti, kad V. Š. būdamas laisvėje įvykdys savo grasinimą. Taigi, priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėjas, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas konstatuotas pagrįstai.

10. Prašydamas taikyti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę gynėjas prašo atsižvelgti į kaltinamojo sveikatos būklę, taip pat į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvena ir nukentėjusioji. Be to, būtent šioje kaltinamojo gyvenamojoje vietoje buvo padarytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Atsakant į skundo argumentus dėl kaltinamojo sveikatos būklės būtina pažymėti, jog jo turimos sveikatos problemos neužkirto kelio fizinio smurto panaudojimui nukentėjusiosios atžvilgiu, priešingai, aktyvūs smurtiniai veiksmai patvirtina, jog kaltinamasis yra fiziškai stiprus. Be kita ko, būtina pažymėti ir tai, kad taikant kardomąją priemonę suimtajam nustatyti sveikatos sutrikimai gali būti gydomi ir medicinos pagalba suteikiama pataisos įstaigoje arba laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Kartu pažymėtina tai, kad kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą tardymo izoliatorių patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia tardymo izoliatorius, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant suimtojo apsaugą (Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalys).

11. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis, kuria kaltinamajam V. Š. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar dviem mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo V. Š. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.