Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. H. (F. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas F. H. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

Skunde pareiškėjas nurodė, taip pat teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes nebuvo teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendime nurodyti motyvai ir argumentai – formalūs. Teigė, jog, gavęs leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas buvo įdarbintas pas trečiąjį asmenį uždarojoje akcinėje bendrovėje(toliau – UAB) ,“, kur dirbo iki skundžiamo Sprendimo priėmimo. Pastebėjo, kad nėra ginčo dėl pareiškėjo 2023 m. liepos–gruodžio mėn. gauto (duomenys neskelbtini) Eur, vėliau – (duomenys neskelbtini) Eur ir keturis mėnesius pareiškėjo negauto darbo užmokesčio, nes buvo išleistas nemokamų atostogų. Pareiškėjo atstovo nuomone, pareiškėjas, prieš įsidarbindamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pateikė tikrovę atitinkančius duomenis, kad dirbs šioje bendrovėje, kuri įsipareigoja jam mokėti 950 Eur. Pažymėjo, kad darbuotojas yra darbo sutarties silpnoji šalis, todėl ne nuo jo valios priklauso aplinkybės, kad darbdavys dėl finansinių sunkumų ar dėl kitų, ne nuo darbuotojo valios priklausančių, aplinkybių nevykdo prisiimtų ir tarpininkavimo rašte nurodytų įsipareigojimų. Akcentavo, kad 2024 m. sausio–kovo mėnesiais bei gegužės mėnesį pareiškėjo darbdavys neturėjo galimybės suteikti jam darbo, todėl pareiškėjas sutiko išeiti nemokamų atostogų, vėliau darbdavio situacija pasikeitė, pareiškėjas galėjo dirbti, bet atsakovas panaikino jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2019 m., per tą laiką niekada neprašė iš valstybės institucijų jokios finansinės paramos, kadangi visada gaudavo reguliarų darbo užmokestį, o tuo laikotarpiu, kai keturis mėnesius buvo nemokamose atostogose, jis turėjo kitą teisėtą pragyvenimo šaltinį – pareiškėjas yra vedęs, jo sutuoktinė oficialiai dirba pas kitą darbdavį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, todėl gyveno iš šeimos lėšų. Prašė skundą patenkinti.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį (jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams) (duomenys neskelbtini) (tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. balandžio 17 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 950 Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas darbo užmokestis. Patvirtino žinantis, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo.

Į bylą pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) Nr. (duomenys neskelbtini) kvietėju nurodyta minėta bendrovė, kviečiamu asmeniu nurodytas pareiškėjas, kuris dirbs (duomenys neskelbtini), darbo sutarties tipas – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais – 950. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. gegužės 29 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini), įteiktas 2023 m. liepos 3 d.

Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 6 d. „Sodros“ duomenimis apie asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes) nustatė, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis mažesnis nei 950 Eur, 2024 m. balandžio ir birželio mėnesiais pareiškėjui išmokėtas (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokestis, t. y. atitinkantis nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo rašte, 2024 m. sausio–kovo mėnesiais ir 2024 m. gegužės mėnesį pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Taip pat Licencijų informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą, t. y. asmuo nuo (duomenys neskelbtini) turi išduotą licenciją vykdyti (duomenys neskelbtini).

Ginčijamas Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini), buvo priimtas pagrįstai, kadangi asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

2023 m. rugpjūčio 24 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu (asmens profesija įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis)), priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti „Sodros“ informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) (iš viso 6 mėn.) išmokėtas darbo užmokestis buvo mažesnis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte (950 Eur), tačiau atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA (850 Eur), 2024 m. balandžio ir birželio mėn. (iš viso 2 mėn.) asmeniui išmokėtas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą tarpininkavimo rašte (950 Eur), 2024 m. sausio–kovo mėn. ir 2024 m. gegužės mėn. (iš viso 4 mėn.) asmeniui darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Tai reiškia, kad asmuo nurodytu laikotarpiu faktiškai nedirbo. Pažymėtina, kad, asmeniui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, jog asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas pateiktame tarpininkavimo rašte. Taip pat nurodyta, kad asmuo nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą, nustatyta, kad asmuo nuo (duomenys neskelbtini) turi išduotą licenciją vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

Atsižvelgęs į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog asmeniui bus mokamas 950 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui darbo bendrovėje laikotarpiu 4 mėnesius iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis, t. y. asmuo 4 mėnesius faktiškai nedirbo, Migracijos departamentas konstatavo, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Pažymėjo, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu asmeniui 2024 m. mokamo darbo užmokesčio vidurkis yra (duomenys neskelbtini) Eur, t. y. nesiekia 1 MMA, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), todėl atsakovas konstatavo, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Vertindamas asmens ryšius su Lietuvos Respublika, Migracijos departamentas nustatė, kad jam anksčiau buvo išduotos Lietuvos nacionalinės vizos, galiojusios nuo (duomenys neskelbtini). Asmuo Lietuvoje įdarbintas nuo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, atsakovas darė išvadą, jog asmuo turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, tačiau jie sąlygoti išimtinai tik darbo santykiais. Nors Migracijos departamentas nustatė, kad asmuo turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – asmens dviem sūnums yra išduoti leidimai laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu, jų deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje atitinkamai yra nuo (duomenys neskelbtini), bet teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Kadangi vienam iš asmens sūnų leidimas laikinai gyventi išduotas asmens leidimo laikinai gyventi pagrindu, todėl bus sprendžiamas klausimas dėl jo leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus;

c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas nekvestionuoja pareiškėjo teisės į nemokamas atostogas, tačiau pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1989-815/2024).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nes pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjas teigė, kad tuo laikotarpiu, kai keturis mėnesius buvo nemokamose atostogose, jis turėjo kitą teisėtą pragyvenimo šaltinį – jo sutuoktinė oficialiai dirbo, todėl gyveno iš šeimos lėšų, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Atsakovas priėmė Sprendimą, nes iš „Sodros“ duomenų nustatė, kad pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio–kovo mėn. ir 2024 m. gegužės mėn. (iš viso 4 mėn.) nebuvo mokamas darbo užmokestis, nors bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 950 Eur darbo užmokestis.

Taigi, pareiškėjas, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, nedirbo ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Tokia praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4438-822/2017, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1989-815/2024). Nors pareiškėjas turėjo teisę į atostogas, tačiau tai nepaneigia jo pareigos laikytis specialaus Įstatymo, nustatančio užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje, sąlygų ir reikalavimų informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusias aplinkybes. Atostogų metu pareiškėjui atitinkamai turėjo būti mažinamas atlyginimas, o tai prieštarautų Įstatymui, kuriuo nustatyta pareiškėjo minimali gaunamų pajamų suma ir reguliarumas Lietuvoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, jog ruošiasi leidimo laikinai gyventi laikotarpiu nedirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ , nors šią pareigą turėjo ir apie ją žinojo, nes ją buvo nurodęs prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Teismas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų betonuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėjui 2024 m. sausio–kovo mėn. ir 2024 m. gegužės mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis, t. y. pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai Sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, kad Sprendimu neužkertamas kelias pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo F. H. (F. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.