Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1. A. U. yra trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) – pilietis. 2023 m. liepos 18 d. Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kadangi A. U. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Enesa“ (toliau – ir Bendrovė) ketino dirbti tinkuotoju apdailininku. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą A. U. išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2024 m. kovo 14 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą panaikinti A. U. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2.2. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Sprendime nurodyti motyvai ir argumentai yra formalūs; Sprendimas buvo priimtas neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių.

2.3. Sprendime atsakovas pažymėjo, kad A. U., teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, jog jo pragyvenimo lėšų šaltinis, būnant Lietuvos Respublikoje, bus darbo užmokestis, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) informacinės sistemos duomenų matosi, kad pareiškėjui nuo 2023 m. gruodžio mėnesio nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

2.4. Migracijos departamentas, formaliai vertindamas aplinkybes, neįsigilino į priežastis, dėl kurių A. U. 2023 m. gruodžio–2024 m. sausio mėnesiais negavo pajamų iš darbo santykių su UAB ,,Enesa“; pareiškėjas 2023 m. gruodžio–2024 m. sausio mėnesiais nebuvo Lietuvoje, o asmeniniais reikalais buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Išsprendęs asmenines problemas, 2024 m. sausio mėnesio pabaigoje A. U. grįžo į Lietuvą ir nuo 2024 m. vasario 1 d. tęsia darbą Bendrovėje, kaip buvo susitarta šalių sudarytoje darbo sutartyje, bei gauna darbo užmokestį. Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo Lietuvos Respublikoje, atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą.

2.5. Laikotarpiu, kai A. U. buvo išvykęs iš Lietuvos, jis UAB ,,Enesa“ naudojosi nemokamomis atostogomis. Pareiškėjas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos, Bendrovei teikė prašymus suteikti jam nemokamas atostogas, o UAB ,,Enesa“, naudodamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalimi jai suteikta teise, A. U. prašymus tenkino.

2.6. Atsižvelgusi į tai, kad dėl asmeninių priežasčių pareiškėjui teko išvykti į kitą valstybę, Bendrovė neprieštaravo, jog jis pasinaudotų nemokamomis atostogomis. Kadangi A. U. Sprendime nurodytu laikotarpiu faktiškai nebuvo Lietuvoje, tuo laikotarpiu jis naudojosi Darbo kodekse nustatyta tikslinių atostogų rūšimi – nemokamomis atostogomis, kurias jam geranoriškai suteikė UAB ,,Enesa“, Migracijos departamentas nepagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir taip pažeidė jo interesus bei teises, kadangi A. U. turės išvykti į užsienį.

2.7. Bendrovė nėra fiktyvi įstaiga, ji aktyviai vykdo veiklą, samdo darbuotojus ir jiems moka darbo užmokestį; UAB ,,Enesa“ nėra bausta už darbo įstatymų pažeidimus. Sprendimas buvo priimtas pareiškėjui nepadarius pažeidimų, tačiau jis A. U. sukelia rimtas teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo, t. y. pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Toks asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas padarytiems pažeidimams, o šiuo atveju pažeidimų nebuvo padaryta.

2.8. Darbo sutartis su A. U. buvo sudaryta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo įdarbinimą buvo pranešta, pareiškėjui iki asmeninių problemų, kurios lėmė nemokamų atostogų poreikį, buvo mokamas darbo užmokestis ir visi privalomi mokesčiai, A. U. gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui grįžus į Lietuvą, darbo santykiai yra tęsiami. Nei valstybės finansų sistemai, nei viešiesiems interesams žala nebuvo padaryta. Panaikinus A. U. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, didelė ir neatitaisoma žala bus sukelta tiek pareiškėjui, tiek Lietuvoje įsteigtai bei veikiančiai Bendrovei. Nurodytos aplinkybės nepaneigiamai patvirtina, kad pareiškėjas dirba UAB ,,Enesa“ ir nėra padaręs pažeidimų, jo gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje.