- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-2274-854/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16013-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui R. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. R., Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarė Auksė Poškuvienė, antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. R., prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. sausio 13 d. atsakovo ir trečiojo asmens A. R. sudarytą palikimo teisių perleidimo sandorį, patvirtiną Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės Auksės Poškuvienės; 2) leisti nukreipti kreditoriaus AB SEB banko išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/01391 į trečiojo asmens A. R. paveldėto turto 3/8 dalis, į kurias jai buvo perleistos paveldėjimo teisės pagal 2021 m. sausio 13 d. palikimo teisių perleidimo sandorį, nurodant tik paveldimo turto dalį ir jo neindividualizuojant (neįvardijant konkretaus turto; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ieškovės AB SEB banko ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsisakė priimti. Teismas išaiškino, kad su ieškiniu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – CPK) nustatytus reikalavimus, ieškovė turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
4. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, vienodindama praktiką ir pasisakydama dėl actio Pauliana pagrindu reiškiamo reikalavimo kvalifikavimo turtiniu ar neturtiniu yra išaiškinusi, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, iš esmės siekia pripažinti negaliojančiu tam tikro turto perleidimo sandorį ir taikyti restituciją, t. y. ginčijama sutartimi perleistą turtą grąžinti skolininko nuosavybėn, kad kreditorius galėtų iš šio turto patenkinti savo reikalavimą. (...) Plenarinė sesija konstatavo, jog actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šią išvadą dėl įstatymų leidėjo valios actio Pauliana ieškinį laikyti turtiniu reikalavimu patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK 85 straipsnio pakeitimai, nes naujame šio straipsnio 1 dalies 11 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ginčija 2021 m. kovo 10 d. atsakovo ir trečiojo asmens A. R. sudarytą palikimo teisių perleidimo sandorį, kuriuo atsakovas atsisakė palikimo (perleido palikimo teisę savo motinai, t. y. trečiajam asmeniui A. R.) ir tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybę į: 1) 3/16 dalis buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) 3/16 dalis buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) 3/16 dalis buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) 3/16 dalis negyvenamosios patalpos – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) 3/16 dalis negyvenamosios patalpos – pagalbinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 6) 3/16 dalis negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 7) 3/1904 dalis kitų inžinerinių statinių – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 8) 9399/25379200 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 9) 1/304 dalis pastato – požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 10) 57/5856 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 11) 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 12) 3/16 dalis pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 13) 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių banko „Swedbank“, AB, sąskaitose; 14) 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitose; 15) 3/16 dalis transporto priemonės OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nustatė, kad turto dalies, kurios atsakovas atsisakė trečiojo asmens A. R. naudai, vertė yra 53 402,40 Eur.
7. Kadangi, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, taikant šioje byloje restituciją, grąžintino turto vertė viršytų 40 000 Eur sumą, t. y. pagal reiškiamus reikalavimus grąžintino turto vertė yra 53 402,40 Eur, teismas sprendė, kad byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
8. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškovės ieškinį atsisakė priimti, išaiškindamas, kad su ieškiniu ieškovė turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti perduoti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareikšto ieškinio reikalavimų esmę, netinkamai interpretavo kasacinio teismo išaiškinimą ir dėl to netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio reikalavimo dydžio nustatymą.
9.2. Atsižvelgdama į kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 pateiktus išaiškinimus vienodinant teismų praktiką actio Pauliana bylose, ieškovė pripažįsta, jog nepagrįstai laikė savo ieškinį atsakovui neturtiniu, tačiau ieškovė nesutinka su teismo nurodyta ieškinio suma ir atitinkamai išspręstu bylos teismingumo klausimu.
9.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 4 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Dėl to, skirtingai negu kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
9.4. Teismas privalo išsiaiškinti svarbias restitucijos taikymui aplinkybes ir tais atvejais, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas, turi būti atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertė pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Be to, trečiajam asmeniui – turto įgijėjui gali būti netaikoma turto grąžinimo skolininkui pareiga, jeigu tretysis asmuo pasinaudoja CK 6.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise patenkinti kreditoriaus, ginčijančio turto perleidimo sandorį actio Pauliana pagrindu, reikalavimą, taip išsaugodamas nuosavybės teisę į įsigytą turtą, įgyjant regreso teisę į skolininką.
9.5. Ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo taikyti restituciją, o prašė ginti jos, kaip kreditorės, teises specifiniu būdu – leidžiant nukreipti išieškojimą tiesiogiai į trečiojo asmens paveldėto turto 3/8 dalis, kurių atsakovas atsisakė pažeisdamas kreditorės teises ir teisėtus interesus.
9.6. Trečiojo asmens A. R. paveldėtos turto dalies, kurios paveldėjimo ginčijamu sandoriu atsisakė atsakovas, vertė (53 402,40 Eur) ženkliai viršija atsakovo skolos ieškovei sumą (7 608,30 Eur), todėl toks ieškovės reikalavimas (ginti teises specifiniu būdu, netaikant restitucijos, o leidžiant nukreipti išieškojimą tiesiogiai į trečiojo asmens paveldėto turto dalį) grindžiamas ne tik teismų praktika bei CPK nuostatomis, bet ir protingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principais.
9.7. Ieškovės pareikšto ieškinio suma turėjo būti nustatoma pagal atsakovo grąžintinos sumos dydį (7 608,30 Eur), todėl byla pagal teismingumą priskirtina Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovė tokiu būdu turėjo būti įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus, sumokant trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį, reiškiamą actio Pauliana pagrindu, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio teismingumo
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas).
14. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
15. CPK IV skyriaus normos įtvirtina taisykles, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Pagal CPK 25 straipsnį civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. CPK 26 straipsnis nustato bendrąją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklę – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja šiame straipsnyje išvardytas civilines bylas (1-8 punktai), taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (9 punktas).
16. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį atsakovui pareiškė actio Pauliana pagrindu, iš esmės prašydama pripažinti vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą priimti palikimą, negaliojančiu ir leisti nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens paveldėto turto 3/8 dalis, nurodant paveldimo turto dalį (nenurodant konkretaus turto).
18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad turto dalies, kurios atsakovas atsisakė, vertė yra 53 402,40 Eur, todėl byloje patenkinus ieškinį ir taikius restituciją (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkas), grąžintino turto vertė viršytų 40 000 Eur sumą, sprendė, kad ieškovės ieškinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Išaiškino, kad ieškovė su ieškiniu pagal rūšinio teismingumo taisykles turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
19. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
20. Actio Pauliana yra skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir apsaugoti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
21. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinti restitucijos ypatumai taikant actio Pauliana (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalgoje išaiškinta, kad teismas, tenkindamas actio Pauliana, pagal byloje pareikštus reikalavimus ir ginčo išsprendimo rezultatą turėtų pasirinkti, dėl ko pasisakyti rezoliucinėje dalyje: 1) dėl turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (viso ar dalies) nuo jo sudarymo momento; 2) dėl kreditoriaus reikalavimo patenkinimo (jeigu jis nebuvo patenkintas ankstesniu teismo sprendimu); 3) dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į skolininko perleistą turtą; 4) dėl likusio po kreditoriaus reikalavimo patenkinimo turto (jo vertės) grąžinimo skolininkui, jeigu pripažįstamas negaliojančiu visas sandoris; 5) dėl trečiajam asmeniui liekančio turto, jeigu pripažįstama negaliojančia tik dalis sandorio; 6) dėl trečiajam asmeniui grąžinamo turto, kurį jis perdavė skolininkui pagal pripažintą negaliojančiu sandorį (ar jo dalį), kaip tai nustatyta CK 6.145 straipsnyje.
23. Pažymėtina tai, kad pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Pauliana instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės.
24. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).
25. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali būti įpareigotas priimti palikėjo palikimą. Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Taigi vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą, pripažinimo negaliojančiu atveju restitucijos tokiu būdu taikymas, kuomet asmuo būtų įpareigojamas priimti palikimą (t. y. turtas būtų grąžinamas jo atsisakiusiam asmeniui), nebūtų galimas.
26. Byloje nustačius, jog atsakovas galimai neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakė palikimo ir taip pažeidė kitų asmenų – kreditorių (šiuo atveju ieškovės) teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidariusios skolos turi būti tenkinamos to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita. Šiuo atveju vienašalio sandorio negaliojimo pasekmės ypatumas yra tas, kad išieškojimas nukreipiamas į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo palikimą priėmusio asmens nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimo teisę į atsakovą grindžia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-3544-833/2010 dėl 15 655,54 Lt (4 534,16 Eur) skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 877,96 Lt (254,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo ieškovės naudai. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu priverstine tvarka išieškomą iš atsakovo sumą sudaro 4 788,43 Eur skola ir 2 819,87 Eur palūkanos, iš viso – 7 608,30 Eur.
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kas išdėstyta, pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad reikalavimas actio Pauliana pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu pagal kasacinio teismo praktiką laikytinas turtiniu, tačiau, visgi neteisingai sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio suma turi būti nustatoma pagal turto dalies, kurios atsakovas atsisakė nepriimdamas palikimo, vertę. Įvertinus tiek anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą, tiek kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, CK numatytą teisinių pasekmių taikymo specifiką pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 4 dalis), darytina išvada, kad šiuo atveju ieškinio suma turi būti nustatoma pagal ieškovės turimo reikalavimo dydį į atsakovą, t. y. tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.
29. Kadangi iš atsakovo ieškovei išieškoma suma pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3544-833/2010 ieškinio pateikimo metu sudarė 7 608,30 Eur (skola su palūkanomis), darytina išvada, kad tik šios sumos apimtyje būtų nukreipiamas išieškojimas į tą turto dalį (konkretų turtą), kuri (-is) dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo palikimą priėmusio asmens nuosavybėn. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į tokio pobūdžio vienašalio sandorio (atsisakymo priimti palikimą) negaliojimo taikymo pasekmių specifiką, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir aiškiai bei konkrečiai suformuluojant ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) (CK 6.66 straipsnio 4 dalis; nutarties 22 punktas).
30. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma neviršija 40 000 Eur sumos, kuri lemtų ieškinio teismingumą apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas), konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra teismingas apylinkės teismui, ir būtent, pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę pagal atsakovo gyvenamąją vietą – Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 26, 29 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio teismingumo klausimą, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.