- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 2-4114-514/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- I. U.
- Atsakovas
- K. L.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui K. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė padidinti 2011 m. lapkričio 8 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymą N. L., gim. 2010 m. rugsėjo 25 d., ir iš atsakovo K. L. priteisti sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki sūnaus pilnametystės.
Ieškovė nurodė, kad 2011 m. lapkričio 8 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti N. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį. Pasikeitus ekonominėms sąlygoms, išaugus kainoms ir pasikeitus sūnaus poreikiams, atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka. Pateikė sūnaus N. poreikiams reikalingų lėšų paskaičiavimą. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui patiria tokias išlaidas per mėnesį: maitinimui 150 Eur, rūbams ir avalynei 50 Eur, priemonėms mokyklai 15 Eur, vaistams ir vitaminams apie 20 Eur, higienos priemonėms 10 Eur, laisvalaikio išlaidoms 20 Eur. Dalis vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojama mokesčiams už šilumą ir kitus komunalinius patarnavimus sumokėti. Ieškovė augina dar vieną nepilnametę dukrą, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, todėl atsakovo teikiama parama turėtų būti didesnė, nei šiuo metu teikiama.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, prižiūri dukrą, gimusią 2018 m. gegužės 30 d. Gyvena nuomojamame bute, nekilnojamojo turto, kt. registruotino turto nėra įgijusi. Sūnaus poreikiai yra pasikeitę, tačiau dėl sunkios turtinės padėties sūnaus poreikiai yra ribojami. Sūnus norėtų lankyti sporto būrelius, bet dėl nepakankamų pajamų sūnus negali lankyti mokamų užsiėmimų. Iškėlus civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, su atsakovu susitarė dėl išlaikymo dydžio ir atsakovas pervedė 200 Eur it 180 Eur, todėl išlaikymo dydis keistinas tik nuo 2018 m. gruodžio 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad pagal Plungės r. apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį atsakovas K. L. privalo teikti išlaikymą sūnui N. periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį.
Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (didinimo) ieškinio pagrindu nurodo sūnaus poreikių pasikeitimą. Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-495/2009).
Nuo teismo nutarties, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo dydžio iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau nei septyneri metai, sūnus pradėjo lankyti mokyklą (mokosi Plungės senamiesčio mokyklos 2 klasėje), todėl padidėjo šalių sūnaus N. poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienos bei mokyklinėms priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo nutarties priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Pagal teismo nutartį atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 57,92 Eur, tokia suma nėra pakankama sūnaus net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo nutartimi nustatytą išlaikymo dydį.
Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą sūnui N., nurodė sūnaus būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų apie 300 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau ši suma yra tik orientacinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-209-916/2016), konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Atsižvelgiant į vaiko amžių, konstatuotina, jog vaiko poreikius užtikrina 380 Eur suma per mėnesį.
Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą.
Ieškovė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgijusi. Ieškovė šiuo metu nedirba, jos gaunamas pajamas pagal VSDFV registro duomenis sudaro 214,32 Eur išmoka, būnant vaiko priežiūros atostogose, bei 60,04 Eur išmoka vaikams.
Atsakovas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie gaunamas pajamas bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta. Ieškovės žiniomis, atsakovas gyvena ir dirba užsienyje.
Ieškovė ieškinyje nurodydama, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė abiejų tėvų turtinė padėtis, aplinkybių, susijusių su šalių turtinės padėties esminių pasikeitimų neįrodinėjo, pagal byloje pateiktus duomenis teismas nenustatė šalių turtinės padėties esminio pasikeitimo, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių turtinės padėties pasikeitimu, nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydį.
Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas duomenų apie gaunamą uždarbį nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų, jog yra nedarbingas ar iš dalies darbingas, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę gauti jo amžių ir profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui.
Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, nėra. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei išsilavinimą atitinkantį darbą. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas neįrodė, kad būdamas darbingo amžiaus, negali daugiau prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Ieškovės teigimu atsakovas, iškėlus civilinę bylą, pradėjo teikti prašomo dydžio išlaikymą, kas patvirtina, jog turi galimybę teikti didesnio dydžio išlaikymą.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Šalių sūnus gyvena su ieškove, jai tenka kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nors duomenų apie gaunamas atsakovo pajamas nėra, atsakovas yra darbingas todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo indėlis prie sūnaus išlaikymo turėtų būti didesnis, kad atsakovo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos užsienyje leidžia jam teikti didesnį išlaikymą sūnui, nei iki šiol teikė.
Įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 48 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės I. U. ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2011 m. lapkričio 8 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo iš K. L. sūnui N. L. dydį ir iš K. L. sūnaus N. L., gim. 2010 m. rugsėjo 25 d., išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.
Priteisti iš K. L. 48 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.